Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 天気 (orai)：　いい天気ですね。 – geras oras, ar ne?
• 火山 (ugnikalnis)：　日本には火山があります。 – Japonijoje yra ugnikalnių.
• 電車 (elektrinis traukinys)：　電車で来ました。 – atvykau su traukiniu.
• 電気 (elektra)：　電気をけしてください。 – užgesinkite šviesą. („išjunkite elektrą“)
• 空気 (oras)：　まどをあけて、空気を入れました。 – atidariau langą ir įleidau oro.
• 気分 (savijauta)：　いい気分 – gera savijauta.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Vienas veiksmas po kito

Jau esate išmokę jungtuką それから, kuriuo sujungiame du sakinius su vienas po kito einančiais veiksmais. Pavyzdžiui:

どようび の あさ に シャワー を あびました。それから、せんたく しました。 – Šeštadienį ryte išsimaudžiau po dušu. Paskui (arba tada, po to) skalbiau rūbus.

Labai panašus sujungimas galimas dar dviem būdais: su そして arba -てから.

Pirmasis – それから pakeičiant į そして. Skirtumas tik tas, kad そして ne taip stipriai išreiškia, kad vienas veiksmas sekė iš karto po kito, tarp jų gali būti ilgesnis laiko tarpas. Kai kuriais atvejais そして įgyja reikšmę „be to dar...“:

どようび の あさ に シャワー を あびました。そして、せんたく しました。 – Šeštadienį ryte išsimaudžiau po dušu. Tada (be to dar) skalbiau rūbus.
水 を 飲みました。そして、ピアノ を れんしゅう しました。 – Atsigėriau vandens. Tada praktikavausi groti pianinu.

Antrasis – pirmojo sakinio veiksmažodį paverčiant į te formą, pridedant から, o tada tiesiai prijungiant antrą sakinį. Neretai tarp abiejų sakinių padedamas kablelis. Kaip ir そして, toks sujungimas nebūtinai parodo, kad vienas veiksmas įvyko iš karto po kito. Tiesiog nusakomas ryšys, kurį kalbėtojas nori dėl vienokių ar kitokių priežasčių pabrėžti.

どようび の あさ に シャワー を あびて から、せんたく しました。 – Šeštadienį ryte išsimaudžiau po dušu, o paskui skalbiau rūbus.
りょうり を つくって、友だち に 電話 を しました。 – Pagaminau valgyti, o tada paskambinau draugui.

Daugeliu atvejų visi trys čia paminėti jungtukai yra tarpusavyje pakeičiami.

Prieš... ir po...

Du panašios vartosenos, bet priešingos reikšmės žodeliai yra まえ (prieš) ir あと (po). Jie jau pažįstami iš sakinių, kuriais nusakoma vieta (kaip 駅 の 前) arba laikas (2年後); jie pravers ir sujungiant sakinius.

Su あと galima pasakyti, kad vienas veiksmas įvyko po kito veiksmo, arba po tam tikro laiko tarpo, kuris įvardijamas daiktavardžiu.

Jeigu あと vartojame su veiksmažodžiu, pastarasis turi būti trumposios būtojo laiko formos, o あと pridedame po jo. Rašytinėje kalboje po あと dažnai eina dalelytės で arba は, tačiau šnekant jas galima praleisti.

ばんごはん を 食べた あと で、は を みがきました。 – Pavalgęs vakarienę, išsivaliau dantis.

Jei あと eina kartu su daiktavardžiu, tarp jų įsiterpia の:

ばんごはん の あと で、は を みがきました。 – Po vakarienės išsivaliau dantis.

あと daug kuo panašus į kitus jau išmoktus jungtukus, kuriais nusakomas vienas įvykis po kito: それから, そして arba -てから. あと išsiskiria tuo, kad nebūtinai nusako iš karto sekantį įvykį, tarp jų gali būti nemažas laiko tarpas. Be to, あと dažniau vartojama tokiose situacijose, kai kalbėtojas nekontroliuoja vieno arba abiejų sakinyje minimų veiksmų, pvz., gamtos reiškinių:

外 に 行った あと で、かぜ が つよく なりました。 – Išėjus į lauką, vėjas sustiprėjo.

まえ vartojimas gramatiškai yra toks pats kaip あと, išskyrus tai, kad veiksmažodžiai turi būti ne būtojo, o esamojo laiko. Be to, まえ eina kartu su dalelyte に arba は, kurios šnekamojoje kalboje taip pat neretai praleidžiamos.

フォーク を 買う まえ は、はし で 食べていました。 – Prieš tai, kai nusipirkau šakutę, valgiau su lazdelėmis.
おじいさん は ばんごはん の まえ に いつも さんぽ に 行きます。 – Senelis prieš vakarienę visada eina pasivaikščioti.

Du veiksmai tuo pačiu metu

Jeigu vienas veiksmas vyksta darant kitą veiksmą (pavyzdžiui: valgydamas žiūriu televizorių), pirmasis veiksmažodis turi būti specialios -ながら formos. Ji sudaroma ます formos veiksmažodžio paskutinę ます pakeičiant į ながら.

[ます formos veiksmažodis] – ます + ながら

きく (klausyti) → ききます → ききながら (klausydamas);
する (daryti) → します → しながら (darydamas).

Sakinyje -ながら veiksmažodis vartojamas bet kurioje reikiamoje vietoje:

父 は しんぶん を 読みながら コーヒー を 飲みました。 – Tėtis, skaitydamas laikraštį, gėrė kavą.
わたし は 大学 に むかいながら 電話 で 話しました。 – Aš, eidamas į universitetą, kalbėjausi telefonu.

Neišsamus veiksmų išvardijimas

Pateikiant kelis pavyzdžius, ką pats kalbėtojas arba kiti veikia/veikė arba kokiais požymiais pasižymėjo, vartojama speciali konstrukcija ...り...り する:

[aplinkybės] [trumposios formos būtojo laiko veiksmažodis arba būdvardis] り [aplinkybės] [trumposios formos būtojo laiko veiksmažodis arba būdvardis] り します / しました。

Vartojant šią konstrukciją patogu išvardyti, kas bus ar buvo nuveikta per dieną ar savaitgalį ir pan. Sąrašas nebūtinai turi būti išsamus, galima pasakyti tik įsimintiniausius arba svarbiausius įvykus:

週末 に 友だち と 会った り えいが を 見た り しました。 – Savaitgalį susitikau su draugais, žiūrėjau filmą (ir dar daug ką nuveikiau).

Taip pat galima išvardyti neprognozuojamą kitų žmonių elgesį, pasakant to paties veiksmažodžio teigiamąją ir neigiamąją formas arba du priešingos reikšmės veiksmažodžius. Lietuviškai tokie sakiniai verčiami į tai..., tai... arba kartais... kartais...:

ゆうこさん は 来た り 来なかった り します。 – Jūko kartais ateina, kartais neateina.

Panašus išvardijimas galimas ir su būdvardžiais:

新しい 先生 の しゅくだい は かんたんだった り むずかしかった り します。 – Naujo mokytojo namų darbai tai lengvi, tai sunkūs.

Aukščiausiasis būdvardžio laipsnis

Aukščiausiasis būdvardžių laipsnis japonų kalboje sudaromas labai paprastai: tereikia būdvardžio pradžioje pridėti frazę いちばん (pirmas numeris, geriausias). Tokių būdvardžių vartojimas sakinyje niekuo nesiskiria nuo įprastų. Pavyzdžiui:

日本 の いちばん 高い たてもの は とうきょう スカイ ツリー です。 – Aukščiausias pastatas Japonijoje yra Tokijo dangaus medis (Tokyo Sky Tree).
ごご に きょうと で いちばん せまい みち を 見せる つもり です。 – Po pietų planuoju parodyti pačią siauriausią Kioto gatvę.

Patarimai

Patarimai

• Veiksmažodis ぬぐ gali būti vartojamas kalbant apie bet kokių drabužių nusirengimą ar avalynės nusiavimą:

くつ を ぬぎました。 – Nusiaviau batus.
ジャケット を ぬいで ください。 – Prašome nusirengti striukę.

• だいじょうぶ vartojamas paklausti, ar nekyla sunkumų, o taip pat ir atsakant, jog viskas gerai:

ー　にもつ は おもい です ね。だいじょうぶ です か。てつだいましょう か。 – Sunkus lagaminas, ar ne? Ar panešite? Gal padėti?
ー　ありがとう。でも、だいじょうぶ です。 – Ačiū, bet susitvarkysiu pats.

だ いじょうぶ galima išversti įvairiai: viskas gerai, sugebėsiu, susitvarkysiu, viskas tvarkoje arba veiksmažodžiu, kuris toje situacijoje tinkamas, kaip kad kalbant apie lagaminą buvo pavartota panešti.

• へえ yra dažnas japoniškas jaustukas, kuriuo parodoma nuostaba. Jis gali būti ištariamas tiek trumpai, tiek ir ganėtinai ištęsiant.

へえ、ほんとう です か？ – Ėėėė, tikrai?

Dialogas

Dialogas

Kur gi jis? Veikėjai: なつきさん ir だいすけさん.

• なつきさん:だいすけさん、だいじょうぶ です か。
• だいすけさん:だいじょうぶ です。でも…
• なつきさん:でも？
• だいすけさん:きのう、どこか で カメラ を なくしてしまって、こまって います。
• なつきさん:ざんねん です ね。きのう、何 を しました か。どこ に 行きました か。
• だいすけさん:いろいろな ところ に 行きました。あさ うみ に 行った り、さんぽ した り、ほんや で 本 を かった り しました。
• なつきさん:その とき、カメラ を もって いました か。
• だいすけさん:はい、さんぽ しながら、しゃしん を とりました。
• なつきさん:それから、何 を しました か？
• だいすけさん:それから、うち に かえりました。3時 に 大学 の 友だち と としょかん に 行きました。３時間 べんきょう して から、いっしょに しょくどう で ばんごはん を 食べました… あ、おもいだしました！ばんごはん を 食べる まえ、手 を あらい に トイレ へ 行きました。たぶん その とき あそこ に カメラ を わすれました。
• なつきさん:では 大学 に 電話 を して、しらべてみましょう。

Vertimas

Vertimas

• Natsuki:Daisuke, ar viskas gerai?
• Daisukė:Gerai, bet...
• Natsuki:Bet?
• Daisukė:Vakar kažkur pamečiau fotoaparatą, todėl esu susirūpinęs.
• Natsuki:Gaila. Ką vakar veikei, kur buvai nuėjęs?
• Daisukė:Buvau įvairiose vietose. Iš ryto važiavau prie jūros, pasivaikščiojau, knygyne pirkau knygą.
• Natsuki:Ar tuo metu turėjai fotoaparatą?
• Daisukė:Taip, vaikščiodamas fotografavau.
• Natsuki:Ką paskui veikei?
• Daisukė:Paskui grįžau namo. Trečią valandą su universiteto draugu ėjom į biblioteką. Pasimokę tris valandas kartu valgykloje pavakarieniavom... A, prisiminiau! Prieš valgant vakarienę, nuėjau į tualetą nusiplauti rankų. Tikriausiai ten ir pamiršau fotoaparatą.
• Natsuki:Ką gi, paskambinkime į universitetą ir pabandykime išsiaiškinti.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. シャワー – dušas
2. あびる – maudytis (duše) (ru)
3. せんたくする – skalbti rūbus
4. メール – el. laiškas
5. かみ – popierius
6. は – dantys
7. みがく – valyti (dantis) (u)
8. フォーク – šakutė
9. むかう – eiti link, būti atsisukus į... (u)
10. ぬぐ – nusirengti, nusimauti (u)
11. カラオケ – karaokė
12. ゲーム – kompiuterinis žaidimas
13. メニュー – meniu
14. さくぶん – rašinėlis
15. せまい – siauras (i)
16. だいじょうぶ – gerai, tvarkoje
17. ~しまう – po て formos pridedama galūnė, rodanti apgailestavimą (apie ją išsamiau išmoksime vėliau)
18. へえ – nuostabą rodantis jaustukas
19. ざんねん – gaila, apmaudu
20. おもいだす – prisiminti, atsiminti (u)
21. トイレ – tualetas
22. この とき – tuo metu
23. しらべる – išsiaiškinti, patikrinti (ru)
24. しらべてみる – pabandyti išsiaiškinti, patikrinti

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. かお を あらって から あたらしい シャツ を きました。
2. 買いもの に 行きました。そして りょうり を つくりました。
3. 3時間 べんきょうして から、母 に メール を 書きました。
4. 子ども は 友だち と 外 で あそびました。そして へや で 本 を 読みました。
5. かれ は 電話 で 話して から、何か かみ に 書きました。
6. 山 に のぼった あと 足 が いたい です。
7. ごはん を 食べた あと は いつも おさら を あらいます。
8. テレビ を 見た あと で しゅくだい を します。
9. ねる まえ に まど を しめました。
10. へや を 入る まえ に くつ を ぬいで ください。
11. かのじょ は あるきながら うた を うたいました。
12. おちゃ を 飲みながら 話しました。
13. たなかさん は おんがく を 聞きながら バス を まっていました。
14. さきこさん は あさ 電車 に のりながら ねています。
15. べんきょう しながら おんがく を 聞きます か。
16. きんようび に こうえん を さんぽしたり、しゃしん を たくさん とったり しました。
17. きのう インド りょうり を 食べたり、カラオケ に 行ったり しました。
18. ゆうべ おんがく を 聞いたり ゲーム を したり しました。
19. ゆうこさん は まど を あけたり しめたり します。
20. この 店 は 安かったり 高かったり します。
21. いちばん たいへん な しごと は 何 です か。
22. いちばん すき な 本 は 何 です か。
23. みきこさん の さくぶん は いちばん おもしろかった です。
24. メニュー の 中 で いちばん からい りょうり は 何 です か。
25. いちばん ちかい スーパー まで あるいて 10分 です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^