Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

中止 („sustabdymas“)、低下 („nuosmukis“)、銀行 („bankas“)、民族 („tauta“)、国民 („pilietis“)、作品 („kūrinys“)、食品 arba 食料品 („maisto produktai“)、品物 („prekė“)、時計 („laikrodis“)、質問 („klausimas“)、通学 („ėjimas į mokyklą“)、通行 („eismas“)、進歩 („progresas“)、進学 („mokslų tęsimas“)、元気 („sveikas“)、以下 („mažiau nei“)、以上 („daugiau nei“)、以外 („išskyrus“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Pagarbus kalbos lygis (1): paaukštinantys posakiai

Lig šiol pamokose daugiausiai susipažinote su dviem kalbos lygiais: mandagiuoju, kuris tinkamas kalbant su mažiau pažįstamais ir artimesniais aukštesnio statuso žmonėmis, ir familiariuoju, vartojamu tarp draugų, šeimos narių. Be jų yra dar vienas, išreiškiantis ne tik mandagumą, bet ir pagarbą žmogui, su kuriuo arba apie kurį kalbama. Pagarbi kalba japoniškai vadinama けいご ir susideda iš trijų dalių:

1. kitą asmenį paaukštinančių posakių, taip parodant didesnę pagarbą;
2. save pažeminančių posakių, kuriais parodomas kuklumas;
3. mandagių žodžių, kuriuos vartojant, visa kalba tampa iškilmingesnė ir rafinuotesnė.

Pagarbią japonų kalbą galima išgirsti iš parduotuvių, restoranų ir kitų vietų darbuotojų, kai jie aptarnauja klientus; jos prireiks ir bendraujant su aukštesnio statuso arba vyresniais žmonėmis. Pagarbi kalba taip pat dažna laiškuose, neretai ją galima pamatyti pastoviosiose frazėse, sveikinimuose.

Nėra tikslių taisyklių, kada reikia rinktis pagarbią kalbą vietoj mandagios ir, atvirkščiai. Viskas priklauso nuo bendraujančių žmonių santykių. Vis dėlto patartina su aukštas pareigas užimančiais arba daug vyresniais žmonėmis pirmiausia kalbėti pagarbiu kalbos lygiu ir į mandagų pereiti tik jiems paprašius. Taip pat pagarbią kalbą rekomenduojama pasitelkti rašant laišką aukštesnio statuso ir nepažįstamiems žmonėms.

Šioje pamokoje apžvelgsime pirmąją pagarbios kalbos dalį – paaukštinančius posakius. Toliau esančiame sąraše pateikta keletas dažniausių pasikeitimų. Reikia atsiminti, kad paaukštinantys žodžiai niekada nevartojami kalbant pačiam apie save.

1) Dalis veiksmažodžių turi pagarbius atitikmenis:

• vietoj います, 行きます arba 来ます sakysime いらっしゃいます (žodyninė forma: いらっしゃる, į ます formą keičiama netaisyklingai):

Studentas: ー　田中先生 は いらっしゃいます か。 – Ar yra dėstytojas Tanaka?
Universiteto darbuotojas: ー　いえ、いらっしゃいません。 – Ne, jo nėra.

Mokinys mokytojui: ー　先生、何時 に くうこう へ いらっしゃいます か。 – Mokytojau, kurią valandą vyksite į oro uostą?

• Šis pakeitimas galioja ir sudarant tęstinį laiką, kur います keičiama į いらっしゃいます:

お母さん は 近く に 住んでいらっしゃいます か。 – Ar jūsų mama gyvena netoliese?

• Vietoj します sakoma なさいます (žodyninė forma: なさる):

Padavėjas klientui: デザート は 何 に なさいます か。 – Ko norėtumėte desertui? („ką išsirinkote desertui?“)

• Vietoj 言う sakoma おっしゃいます (žodyninė forma: おっしゃる):

Studentas profesoriui: すいません。もう 一度 おっしゃって くださいます か。 – Atsiprašau, gal pakartotumėte dar kartą? (pažodžiui: „atsiprašau, prašyčiau dar kartą pasakyti“.)

• Vietoj 食べます – めしあがります (žodyninė forma: めしあがる):

Svečiui: もう 少し ケーキ を めしあがりません か。 – Ar nenorėtumėte dar trupučio pyrago? (pažodžiui: „dar truputį pyrago nevalgytumėte?“)

• Vietoj 見ます – ごらんになります (žodyninė forma: ごらんになる):

Mokytojui: 先生、この ぶんしょう を ごらん に なって ください。 – Mokytojau, pažiūrėkite į šį sakinį.

2) Dauguma kitų veiksmažodžių į pagarbią formą gali būti paversti vietoj ます formos galūnė ます pridedant になります, o pradžioje – お:

お [veiksmažodžio ます forma be ます] になります

grįžti: 帰る → お帰り に なります;
laukti: 待つ → お待ち に なります;
gerti: 飲む → お飲み に なります.

Padavėjas klientui: 何 を お飲み に なります か。 – Ką gersite?
Greitojo maisto restorane: ここ で めしあがります か。お待ち帰り に なります か。 – Valgysite čia ar išsinešite?

Panašiai pagarbi veiksmažodžių forma sudaroma vietoj になります pasakant です:

Greitojo maisto restorane: ここ で めしあがります か。お待ち帰り です か。 – Valgysite čia ar išsinešite?

3) Pagarbus liepimas taip pat sudaromas labai panašiai kaip 2), tik vietoj になります sakoma ください:

お待ち ください – palaukite;
お入り ください – užeikite.

Klientui: 少々 お待ち ください。 – Prašau truputėlį palaukti.

4) Pagarbioje kalboje dalis žodžių gauna priešdėlius お arba ご. Jie pakelia žodį į aukštesnį mandagumo lygį, o tai suteikia kalbai ypatingumo ir rafinuotumo, kartu parodo pagarbą pašnekovui. Dėl to šių priešdėlių reikia nepamiršti įvardijant objektus, susijusius su asmeniu, kuriam rodoma pagarba.

Kai kurie žodžiai, priekyje turintys お arba ご, jau turėtų būti žinomi, nes vartojami ir kasdienėje kalboje, pvz.: お金 (pinigai), お茶 (arbata) ir pan. Pagarbioje kalboje šie priešdėliai gali būti pridedami beveik prie bet kurio žodžio: ご prie tų, kurie kilę iš kinų kalbos (perskaitomų vartojant ON skaitymą), o お – prie vietinių japoniškų žodžių (perskaitomų vartojant KUN skaitymą). Keli dažni pavyzdžiai, su dviem pabrauktomis išimtimis:

ご: ご家族 (šeima)、ごりょうしん (tėvai)、ご意見 (nuomonė)、ご飯 (valgis, virti ryžiai)、ごれんらく (kontaktas, susisiekimas)
お: お金 (pinigai)、お茶 (arbata)、お水 (vanduo)、おゆ (karštas vanduo)、おさけ (sakė)、お電話 (telefonas)、お名前 (vardas)、おへんじ (atsakymas (į laišką ir pan.)).

おへんじ ありがとうございます。 – Dėkoju už (jūsų) atsakymą.

5) Veiksmažodžių, kurie sudaromi prie daiktavardžio pridedant する (kaip kad 電話する、れんらくする ir pan.), pagarbiosios formos sudaromos priekyje pridedant お arba ご, o する gali būti pakeistas į  なさる (u)::

もう ごれんらく  なさいましたか – Ar jau susisiekėte?
友だち の お父さん が お電話 なさいました。 – Paskambino draugo tėtis.

Pagarbus liepimas su tokiais veiksmažodžiais sudaromas vietoj なさいます pridedant ください:

いつでも お電話 ください。 – Prašau paskambinti bet kuriuo metu.

6) Kalbėdami apie kito žmogaus namus vietoj うち sakysime おたく. Klausdami apie gyvenamąją vietą vietoj どこ vartosime どちら, o vietoje 住んでいる – お住まい:

ー　社長、どちら に お住まい ですか。 – Direktoriau, kur jūs gyvenate? (pažodžiui: „kur jūsų namai?“)
ー　上野 です。 – Uene.

7) Pagarbioje kalboje さん kartais keičiama į さま. Tai dažniausiai galioja situacijoms, kai darbuotojai kreipiasi į klientus arba nurodomas adresatas oficialiuose laiškuose. Pavyzdžiui, kreipinys į klientą yra: おきゃくさま. Kitas atvejis, kalbant pagarbiai apie pašnekovo šeimos narius:お母さん – お母さま, お父さん – お父さま ir pan.

8) Veiksmažodžius galime padaryti mandagesniais pakeisdami juos į neveikiamąją rūšį. Tokie veiksmažodžiai yra žemiausias pagarbios kalbos lygis, dažnai vartojami kalbant su nepažįstamais, pirmą kartą sutiktais žmonėmis. 

       昨日 どこかに行かれましたか。 Ar vakar kur nors ėjote/buvote išėję?

9) です po kitą asmenį įvardijančių daiktavardžių keičiama į でいらっしゃいます:

水木さん で いらっしゃいます か。 – Ar jūs ponas Midzukis?

10) Kalbant apie kitą asmenį, vietoje kandži 人 (žmogus), pagarbioje kalboje naudojamas 方:

日本 の 方 で いらっしゃいます か。 – Ar jūs iš Japonijos?

Pagarbus paslaugos suteikimas ir gavimas

Pagarbūs davimą ir gavimą rodantys žodžiai さしあげる, くださる ir いただく vartojami nusakyti, kad paslaugą suteikė aukštesnio statuso asmuo. Tokiais atvejais jie pridedami prie veiksmažodžių て formos. Gramatiškai tokie sakiniai niekuo nesiskiria nuo jau išmoktų ~てあげる、~てくれる ir ~てもらう junginių.

~てさしあげる yra paslaugos teikėją pažeminantis žodis, parodantis jo kuklumą. Juo nusakomas paslaugos suteikimas aukštesnio statuso žmonėms. ~てさしあげる vartojamas retai, nes nėra itin mandagu pačiam sakyti, kad teikiesi ką nors padaryti kitiems. Apie tai smulkiau rašyta ankstesnėje pamokoje apie ~てあげる.

~てくださる yra paslaugos teikėją paaukštinantis žodis, vartojamas pagarbiai pasakyti, kad aukštesnio statuso asmuo suteikė paslaugą pačiam kalbėtojui arba jo artimiesiems. くださる į ます formą keičiama kaip くださいます.

先生 が はがき を 送って くださいました。 – Mokytojas atsiuntė man atviruką (pažodžiui: „iš mokytojo gavau atvirutės atsiuntimo paslaugą“).
道 を 教えて くださって、ありがとうございます。 – Ačiū, kad parodėte man kelią (pažodžiui: „gavau kelio parodymo paslaugą, todėl ačiū“).

Su ~ていただく paslaugos gavėjas yra pažeminamas, taip parodomas jo kuklumas, o kartu ir pagarba asmeniui, iš kurio gaunama paslauga.

先生 に その むずかしい 漢字 の 意味 を せつめい して いただきました。 – Mokytojas paaiškino man to sunkaus kandži reikšmę (pažodžiui: „aš iš mokytojo gavau sunkaus kandži paaiškinimo paslaugą“).
友だち の お父さん に パソコン を なおして いただきました。 – Draugo tėtis pataisė man kompiuterį.

~ていただく galimybės forma vartojama labai pagarbiai prašant paslaugos iš kitų:

Pagarbiai: てつだって いただけます か。 – Ar galėtumėte man padėti? (pažodžiui: „ar negalėčiau iš jūsų gauti padėjimo paslaugos?“)
Arba dar pagarbiau: てつだって いただけません か。 – Ar negalėtumėte man padėti?

Būsenos pasikeitimas

Anksčiau mokėtės, kad prie daiktavardžių arba prieveiksmių pridėję になる parodome lėtą būsenos pasikeitimą. Pavyzdžiui:

暗く なりました。 – Pasidarė tamsu.
ラーメン が 好き に なりました。 – Pamėgau ramenų makaronus.
さきこさん は 医者 に なりたい そう です。 – Girdėjau, kad Sakiko nori tapti gydytoja.

Panašius palengva vykstančius būsenos pasikeitimus galima parodyti ir su veiksmažodžiais. Tokiais atvejais prie trumposios veiksmažodžio formos reikia pridėti ようになる. Tokiuose sakiniuose galima pavartoti ir žodelį だんだん (palengva, palaipsniui, po truputį), išryškinant pokyčio trukmę :

毎朝、だんだん なっとう を 食べる ように なりました。 – Kiekvieną rytą po truputį pradėjau valgyti natto (fermentuotos sojų pupelės).
さいきん、よく うんどう する ように なりました。 – Paskutiniu metu pradėjau dažnai sportuoti.

Nors lietuviškai junginiai su ようになる dažnai verčiami kaip pradėjau..., jie skiriasi nuo junginių su 始める tuo, kad rodo lėtesnį procesą iki to, kas galiausiai buvo pasiekta. 始める žymi staigią vieno ar kito veiksmo pradžią.

ようになる neretai sujungiamas su veiksmažodžių galimybės forma, norint parodyti procesą, kaip išmokstama atlikti tam tikrą veiksmą:

1年間 日本語 を 勉強 したので、すぐ 新聞 が 読める ように なる でしょう。 – Mokiausi japonų kalbą vienus metus, todėl tikriausiai tuoj galėsiu skaityti laikraščius.
まさきさん は たくさん れんしゅう した ので、上手 に ピアノ が ひける ように なりました。 – Masakis daug praktikavosi, todėl išmoko gerai groti pianinu.

Dalis veiksmažodžių patys savaime rodo būsenos pasikeitimą, kaip kad つかれる (pavargti), ふとる (priaugti svorio) ir kiti. Su jais ようになる nevartojamas.

朝 から 夜 まで 働いて、つかれて しまいました。 – Dirbau nuo ryto iki vakaro ir visai pavargau.

Lūkesčiai: hazu

Savo lūkesčius apie dar neįvykusius dalykus galite parodyti sakinio gale pridėję はずです. Lietuviškai ši forma verčiama kaip turėtų arba tikiuosi. Prieš はず einantys žodžiai turi būti trumposios formos. Kadangi はず gramatiškai yra daiktavardis, su kitais daiktavardžiais jis sujungiamas dalelyte の, o po NA būdvardžių reikės pridėti な.

バス は すぐ 来る はず です。 – Autobusas turėtų tuoj atvykti.
昼休み は 12時 から 2時 まで の はず です。 – Pietų pertrauka turėtų būti nuo 12 iki 2 valandos.
母は 今日 ひまな はずでした。 – Buvau įsitikinus, kad mama šiandien bus laisva.

Trumpoji はずです forma yra はずだ.

田中さん は 50さい 以上 の はず だ。 – Tanakai turėtų būti daugiau nei 50 metų.

Kiekis vienu metu: zutsu

Po kiekį rodančių žodžių pridėję ずつ, parodome, su kiek objektų vienu metu atliekamas veiksmas. Lietuviškai tai atitinka žodelis po, kaip kad po vieną, po penkis ir pan. ずつ jau žinomas iš žodžio 少しずつ (po truputį, palengva).

一人 ずつ 名前 を 言って ください。 – Po vieną (kiekvienas) pasakykite savo vardą.
みな、1千円 ずつ はらいました。 – Visi (kiekvienas) sumokėjo po 1000 jenų.

Patarimai

Patarimai

• Yra keletas naudingų žodžių, kurie užrašomi vartojant kandži 以: 以上 – tiek ir daugiau nei (ne mažiau nei); 以下 – tiek ir mažiau nei (ne daugiau nei); 以外 – išskyrus, neįtraukiant; 以内 – iki (tam tikro kiekio), per (tam tikrą laiką).

以上 ir 以下 dažnai vartojami po kiekį arba trukmę rodančių žodžių. Pavyzdžiui:

東京 の 人口 は 一千万 以上 です。 – Tokijo gyventojų skaičius yra daugiau nei 10 mln.
今日 は 8時間 以上 働きました。 – Šiandien dirbau daugiau nei 8 valandas.
今朝、外 は 5度 以下 でした。 – Šįryt lauke buvo ne daugiau nei 5 laipsniai.
9さい 以下 の 子ども は きっぷ が ただ です。 – Vaikams iki 9 metų bilietas nemokamas.

以外 pridedama prie bet kurio žodžio, kurį norima išskirti:

雨の日 以外 は 自転車 で 仕事 に 行きます。 – Išskyrus lietingas dienas, į darbą vykstu su dviračiu.

以内 dažniausiai sakoma su trukmę rodančiais žodžiais ir į lietuvių kalbą verčiama kaip per. Atkreipkite dėmesį, kad tokiais atvejais po 以内 eina dalelytė に:

1時間 以内 に もどります。 – Sugrįšiu per 1 valandą.
電車 は 5分 以内 に つきます。 – Traukinys atvyks per 5 minutes.

• Pradėti kalbą apie pašnekovui jau žinomą temą galima su sakiniu, besibaigiančiu の こと なん です けど. Pavyzdžiui, norint ką nors pranešti apie anksčiau aptartą kelionę:

ー　明日 の 旅行 の こと なん です けど。 – (Norėčiau pasikalbėti) dėl rytojaus kelionės.
ー　ええ? – Taip?
ー　今、ちょっと お金 が ない ので、行かない こと に しました。 – Dabar truputį neturiu pinigų, todėl nusprendžiau nevykti.
ー　そうですか。ざんねん です。 – Štai kaip. Gaila.

Vietoj pabaigoje einančio けど galima sakyti ir が. Reikšmė nuo to nepasikeis.

Dialogas

Dialogas

Susirašinėkime. Veikėjai: まさきさん ir りこさん.

• まさきさん:りこさん、おはようございます。
• りこさん:あ、おはようございます。今日 は いい 天気 です ね。
• まさきさん:そうですね。まだ 寒い けど、すぐ あたたかく なる はず です。どこ に 行く ん です か。
• りこさん:手紙 を 出し に ゆうびんきょく へ 行きます。
• まさきさん:手紙 を 書く の が 好き なん です か。
• りこさん:ええ、手紙 を 書く の も もらう の も 大好き です。さいきん、ひまな 時間 が ない ので、一か月 に 一まい ずつ だけ 出しています。
• まさきさん:色々な 国 の 友だち が いる ん です か。
• りこさん:そうですね…アメリカ とか イタリア とか ブラジル とか。
• まさきさん:へえ、すごい です ね。どうやって その 人たち と 知り合い に なった ん です か。
• りこさん:インターネット の ペンフレンド の ウェブサイト です。そこだと、ペンフレンド が かんたん に 見つかります。
• まさきさん:そう なん です か。でも、英語 が できなくて は いけません ね。
• りこさん:いいえ。スペイン語 や フランス語 や ドイツ語 など も 人気 です。外国語 が できなければ、日本人 か 日本語 を 勉強している 外国人 に 手紙 を 書けます よ。
• まさきさん:そうですか。りこさんは、英語 で 書けます か。
• りこさん:ええ、英語 だけ です が。はじめ は むずかしくて、英語 の 中山先生 に よく てつだって いただきました。英語 で 手紙 を たくさん 書いた ので、すぐ 英語 が できる ように なりました。
• まさきさん:すばらしい しゅみ です ね。ぼく も 今、ペンフレンド が ほしい です。

Vertimas

Vertimas

Susirašinėkime. Veikėjai: Masakis ir Riko.

• Masakis:Riko, labas rytas.
• Riko:Labas rytas. Šiandien gražus oras, ar ne?
• Masakis:Tikrai. Dar šalta, bet tuoj turėtų atšilti. Kur einate?
• Riko:Einu į paštą išsiųsti laišką.
• Masakis:Mėgstate rašyti laiškus?
• Riko:Taip, labai mėgstu tiek rašyti, tiek gauti laiškus. Paskutiniu metu neturiu laisvo laiko, todėl per mėnesį išsiunčiu tik po vieną laišką.
• Masakis:Ar turite draugų įvairiose šalyse?
• Riko:Turiu iš Amerikos, Italijos, Brazilijos ir kitur.
• Masaksi:Tai bent. Kaip su tais žmonėmis susipažinote?
• Riko:Internetiniame susirašinėjimo draugų puslapyje. Ten galima nesunkiai rasti su kuo susirašinėti.
• Masakis:Štai kaip. Bet reikia mokėti anglų kalbą, ar ne?
• Riko:Ne, populiarios ir ispanų, prancūzų, vokiečių ir kitos kalbos. Nemokant užsienio kalbos, galima rašyti laiškus japonams arba užsieniečiams, kurie mokosi japonų kalbą.
• Masakis:Aišku.  Riko, jūs rašote angliškai?
• Riko:Taip, tik angliškai. Iš pradžių buvo sunku, daug padėdavo anglų mokytojas Nakajama. Kadangi rašiau daug laiškų angliškai, greitai išmokau.
• Masakis:Nuostabus hobis. Dabar ir aš noriu susirašinėjimo draugo.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. いらっしゃる – būti, vykti (pagarbiai)
2. なさる – daryti (pagarbiai)
3. おっしゃる – sakyti (pagarbiai)
4. めしあがる – valgyti (pagarbiai)
5. ごらんになる – žiūrėti (pagarbiai)
6. 持ち帰る – išsinešti, parsinešti namo (u)
7. れんらく – susisiekimas, bendravimas
8. れんらくする – susisiekti, bendrauti
9. おゆ – karštas vanduo
10. ぶちょう – skyriaus direktorius
11. おたく – namai (pagarbiai)
12. かた – žmogus (pagarbiai)
13. だんだん – palaipsniui, iš lėto, palengva
14. なっとう – natto (fermentuotos sojų pupelės)
15. やくそく – pažadas, susitarimas
16. やくそくする – pažadėti, susitarti
17. じゆう – laisvas (na)
18. ブラジル – Brazilija
19. 知り合い – pažįstamas
20. ペンフレンド – susirašinėjimo draugas
21. ウェブサイト – interneto puslapis, svetainė
22. そこだと – ten
23. 人気 – populiarus (na)
24. ざんねん – gaila, deja
25. よる – apsilankyti, užsukti (į svečius) (u)

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^