Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

文	Reikšmė: sakinys, tekstas, rašytinė kūryba くん skaitymas: ー おん skaitymas: ぶん、も
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 作文 – rašinys; 文学 – literatūra

漢	Reikšmė: Kinija, kiniškas くん skaitymas: ー おん skaitymas: かん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 漢字 – kandži

字	Reikšmė: raidė, ženklas くん skaitymas: ー おん skaitymas: じ (ji)
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: ローマ字 – lotyniškos raidės, 漢字 – kandži; 文字 – raidės Nesupainiokite su panašiai atrodančiu 学 („mokslas“).

英	Reikšmė: Anglija, anglų kalba くん skaitymas: ー おん skaitymas: えい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 英語 – anglų kalba

正	Reikšmė: teisingas, ištaisyti くん skaitymas: ただーしい、ただーす おん skaitymas: せい、しょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 正しい答え – teisingas atsakymas おん skaitymo: 正月 – Naujieji Metai, sausio mėnesis

悪	Reikšmė: blogas, neteisingas, nepageidaujamas くん skaitymas: わるーい おん skaitymas: あく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 気分が悪い – bloga savijauta. おん skaitymo: 悪人 – blogas žmogus

紙	Reikšmė:popierius くん skaitymas: かみ、がみ おん skaitymas: し
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 紙を買う – pirkti popierių; 手紙 – laiškas おん skaitymo: 古紙 – panaudotas popierius, popierius perdirbimui

意	Reikšmė: mintys, jausmai くん skaitymas: ー おん skaitymas: い
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 意味 – reikšmė; 意見 – nuomonė; 同意する – sutikti, pritarti

赤	Reikšmė: raudona spalva くん skaitymas: あか、あかーい おん skaitymas: せき
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 赤いビル – raudonas pastatas; 赤ちゃん – kūdikis おん skaitymo: 赤道 – pusiaujas Nesupainiokite su panašiai atrodančiu 先 („ankstesnis“).

暗	Reikšmė: tamsus, tamsa, sutemti くん skaitymas: くらーい おん skaitymas: あん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 暗くなりました – sutemo おん skaitymo: 暗[記] – įsiminimas, mokėjimas mintinai Panašus į 音 („garsas“).

合	Reikšmė: sutikti, sujungti, daryti kartu くん skaitymas: あーう、あーい、あーわす おん skaitymas: ごう、がっ、かっ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: バスに間に合う – suspėti į autobusą; 知り合い – pažįstamas žmogus; 場合 – atvejis, situacija; 待合室 – laukiamasis おん skaitymo: 都合 – aplinkybės, patogumas; 会合 – susitikimas; Panašus į 会 („susitikti“).

乗	Reikšmė: važiuoti, daugyba くん skaitymas: のーる、のーせる おん skaitymas: じょう、しょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: バスに乗る – važiuoti su autobusu おん skaitymo: 乗車 – važiavimas traukiniu arba autobusu (pranešimas stotyje: ご乗車ありがとうございます – ačiū, kad vykstate su traukiniu (ačiū, kad naudojatės mūsų kompanijos paslaugomis)).

発	Reikšmė: išvykimas, išvykti くん skaitymas: たーつ おん skaitymas: はつ、ぱつ、はっ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: アメリカへ発つ – išvykti į Ameriką. おん skaitymo: 出発 – išvykimas; 発見 – atradimas; 発音 – tarimas; 発明 – išradimas

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

作文 („rašinys“)、文学 („literatūra“)、漢字 („kandži“)、文字 („raidės“)、太字 („paryškintos raidės“)、英語 („anglų kalba“)、意味 („reikšmė“)、意見 („nuomonė“)、同意 („sutikimas“)、間に合う („suspėti“)、知り合い („pažįstamas“)、場合 („situacija“)、都合 („aplinkybės“)、会合 („susitikimas“)、出発 („išvykimas“)、発見 („atradimas“)、発音 („tarimas“)、発明 („išradimas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Nuo šios pamokos nebebus rodomas praėjusio lygio 13 pamokos kandži skaitymas: 北, 南, 西, 東, 目, 手, 足, 道, 魚.

Paslaugos suteikimas / gavimas

Praeitoje pamokoje išmokti žodžiai あげる (duoti), くれる (duoti) ir もらう (gauti) gali būti sujungiami su て formos veiksmažodžiais, parodant, kad veiksmas buvo atliktas kaip paslauga.

てあげる perteikia, kad vienas asmuo padarė paslaugą kitam. Tokiuose sakiniuose asmuo, suteikiantis paslaugą, žymimas dalelyte は arba が, o visų kitų sakinio dalių žymėjimas priklausys nuo prieš あげる einančio veiksmažodžio.

[paslaugos teikėjas] は / が [su veiksmažodžiu susiję žodžiai] [veiksmažodžio て forma] あげる。

Neutralus sakinys: ジムさん は 上田さん に 英語 を 教えます。 – Džimas moko Uedą anglų kalbos.
Paslaugą rodantis sakinys: ジムさん は 上田さん に 英語 を 教えて あげます。 – Džimas moko Uedą anglų kalbos.

Neutralus pavyzdžio sakinys tiesiog nusako faktą, kad Džimas moko Uedą anglų kalbos, o antrasis, su てあげる, perteikia reikšmę, kad Džimas tai daro kaip paslaugą. Kalbėtojas šitaip gali parodyti tiek Džimo geranoriškumą tokia veikla užsiimti, tiek ir dėkingumą, kad jis tai daro. Lietuviškai šį niuansą sunku perteikti, todėl neretai tiek sakinys su あげる, tiek ir be verčiami vienodai. Dar pora pavyzdžių:

かえださん は りくさん に お金 を かして あげました。 – Kaeda paskolino Riku pinigų.
ゆうこさん は 友だち を 駅 に つれて いって あげます。 – Jūko palydi draugą iki stoties.

先生 は せいと に ひらがな を 教えて あげます。 – Mokytojas moko mokinį hiraganos abėcėlės.

Kadangi su てあげる pasakoma, kad kažkas buvo malonus ir suteikė paslaugą kitam, reikia būti atsargiems vartojant šią formą norint pasakyti, kad mes padarėme paslaugą. Netinkamoje situacijoje tai gali nuskambėti lyg savęs iškėlimas. Todėl kalbant apie paslaugos suteikimą kitiems, てあげる iš pradžių geriau apskritai vengti ir vartoti kitas gramatines formas. Pavyzdžiui:

私 は 友だち に ペン を かしました。 – Aš draugui paskolinau tušinuką.
Bet ne: 私 は 友だち に ペン を かして あげました。 – Pažodžiui: „aš draugui suteikiau paslaugą, paskolindamas tušinuką“.

何か てつだいましょう か。 – Gal kuo nors padėti?
Bet ne: 何か てつだって あげましょう か。 – Pažodžiui: „ar nesuteikti jums paslaugos, kaip nors padedant?“

Sakiniai su てくれる parodo, kad kažkas suteikė paslaugą kalbėtojui arba jo artimiems žmonėms. Kaip ir su てあげる, suteikiantis paslaugą žymimas dalelyte は arba が, o visų kitų sakinio dalių žymėjimas priklausys nuo veiksmažodžio.

[paslaugos teikėjas] は / が [su veiksmažodžiu susiję žodžiai] [veiksmažodžio て forma] くれる。

たくみさん は 私 を てつだって くれました。 – Takumis man padėjo (pažodžiui: „Takumis suteikė man paslaugą padėdamas“)
母 は べんとう を 作って くれました。 – Mama man pagamino pietų dėžutę.
田中さん は 弟 に ピアノ を 教えて くれます。 – Tanaka moko mano jaunesnį brolį groti pianinu.

Lietuviškai てくれる dažnai atitinka sakinyje pridedamą žodį man. Palyginkite:

かれ は まど を あけました。 – Jis atidarė langą.
かれ は まど を あけて くれました。 – Jis atidarė man langą (t.y. dėl manęs arba mano paprašytas).

かずきさん は にもつ を3 かい に はこびました。 – Kadzukis užnešė krepšį į trečią aukštą.
かずきさん は にもつ を 3かい に はこんで くれました。 – Kadzukis man užnešė krepšį į trečią aukštą.

友だち は 手紙 を おくって くれました。 – Draugas man atsiuntė laišką.

てくれる vartojamas ir klausimuose, prašant paslaugos:

テレビ を けして くれません か。 – Aš neišjungtumėte (dėl manęs) televizoriaus?
コーヒー を 入れて くれません か。 – Ar neįpiltumėt man kavos?

Kadangi toks prašymas gana tiesmukas, jis ne toks mandagus kaip anksčiau išmoktas てもらえますか (ar negalėtumėte?..) ir turėtų būti vartojamas tarp vienodesnio statuso, artimesnių žmonių.

Galiausiai ~てもらう rodo paslaugos gavimą iš kitų. Sakinio tvarka bus tokia:

[paslaugos gavėjas] は / が [jos teikėjas] に [su veiksmažodžiu susiję žodžiai] [veiksmažodžio て forma] もらう。

私 は 兄 に じてんしゃ を なおして もらいました。 – Brolis man pataisė dviratį (pažodžiui: „aš iš brolio gavau dviračio sutaisymo paslaugą“).
みずきさん に 新しい 漢字 の 意味 を せつめい して もらいました。 – Mizuki man paaiškino naujų kandži reikšmę.

Kaip minėta anksčiau, てもらう vartojama mandagiuose prašymuose, paverčiant į galimybės formą: てもらえますか.

Sakiniai gali būti tiek iš くれる perverčiami į もらう (arba atvirkščiai), tiek ir su てくれる ir てもらう. Pavyzdžiui, tolesni du sakiniai lietuviškai reiškia tą patį – „draugas man paskolino pinigų“:

友だち が 私 に お金 を 貸して くれました。
私 は 友だち に お金 を 貸して もらいました。

Skirtumas tarp jų tik tas, kad pirmu atveju draugas paskolino pinigų neprašytas, pats supratęs, kad man jų reikia, o antru atveju draugo prieš tai reikėjo paprašyti.

Visiškai baigtas arba neplanuotas veiksmas

しまう (baigti) yra pridedamas po veiksmažodžių te formos, norint parodyti, kad veiksmas buvo visiškai baigtas arba nutiko netyčia, neplanuotai. Kuri reikšmė bus kiekvienu konkrečiu atveju, reikės atskirti iš konteksto.

手紙 を 書いて しまいました。 – Baigiau rašyti laišką.
もう仕事 を おえて しまいました。 – Jau pabaigiau darbą.

Dažniausiai neplanuoto nutikimo niuansas atsiranda apibūdinant neigiamas, nepageidaujamas situacijas. Pavyzdžiui:

さいしょ の 問題 は 正しくない 答え を えらんで しまいました。 – Paskutinėje užduotyje (netyčia) pasirinkau neteisingą atsakymą.
先生 の 住所 を わすれて しまいました。 – (Netyčia, netikėtai) pamiršau mokytojo adresą.

Šnekamojoje kalboje てしまう beveik visada trumpinamas iki paprasčiau ištariamo ちゃう, o でしまう – iki じゃう. Veiksmažodžiai, gavę šiuos sutrumpinimus, gramatiškai kaitomi kaip bet kurie kiti う besibaigiantys veiksmažodžiai.

電車 で さいふ を わすれちゃった。 – Traukinyje (netyčia) pamiršau savo piniginę.

ー　どうして そんなに かなしい の。 – Kodėl tokia liūdna?
ー　きのう、ねこ が しんじゃった ん だ。 – Todėl, kad vakar (netikėtai) numirė mano katė.

Nesikeičianti būsena: mama

Žodelis まま (kaip yra) gali būti pridedamas po veiksmažodžių, būdvardžių arba daiktavardžių, siekiant parodyti nesikeičiančią būseną. Teigiamieji veiksmažodžiai turi būti būtojo laiko trumposios formos:

ドア を しめた まま – uždarius duris;
くつ を ぬれた まま – sušlapus batus.

Neigiamieji veiksmažodžiai bus esamojo laiko:

ドア を しめない まま – neuždarius durų;
かぎ を かけない まま – neužrakinus.

Kadangi まま yra daiktavardis, su I grupės būdvardžiais jokie pakeitimai nebūtini, bet po NA būdvardžių reikės nepamiršti papildomo な, o po daiktavardžių – の:

あつい まま – būti karštam;
今 の まま – kaip dabar.

Keli まま vartojimo sakiniuose pavyzdžiai:

この まま で だいじょうぶ です。 – Gerai kaip yra. (このまま – taip, kaip yra)
あつかった ので、まど を あけた まま ねました。 – Buvo karšta, todėl miegojau atsidaręs langą. (あけた まま – atviras; atidarytas ir paliktas.)
きのう、めがね を かけた まま ねて しまいました。 – Vakar užmigau su akiniais. (かけた まま – užsidėjęs.)
天気 は ずっと 悪い まま でした。 – Oras ištisai buvo blogas. (悪いまま – išlikti blogam.)
パジャマ の まま 朝食 を 食べました。 – Pavalgiau pusryčius tebevilkėdamas pižamą. (パジャマのまま – būti su pižama.)

Sąlygos sakiniai: nara

なら yra žodelis, vartojamas sąlygos sakiniams sudaryti. . Jis pridedamas prie trumposios formos. Žodžių tvarka tokia pati, kaip ir kituose sąlygos sakiniuose su と: pirma pasakoma sąlyga, o tada prijungiamas sakinys, pateikiantis paaiškinimą.

[sąlyga] なら、[paaiškinantis sakinys]。

なら dažniausiai vartojamas pokalbiuose, atsakant į pašnekovo klausimus. Pavyzdžiui:

ー　明日 は 時間 が あります か。 – Ar rytoj turėsi laiko?
ー　明日 の 午後 なら、あります。 – Jeigu rytoj po pietų, tada turėsiu.

ー　天気よほう に よる と、夜 は 雨 が ふる そう です。 – Anot orų prognozės, vakare lis.
ー　雨 が ふる なら、私 は 家 に います。 – Jeigu lis, būsiu namuose.

Su なら dažnai perteikiama ir reikšmė „jeigu klausi apie...“, „jeigu kalbame apie...“ ir pan.:

ー　なおとさん は どこ です か。 – Kur Naotas?
ー　なおとさん なら、もう 出かけました。 – Naotas jau išėjo (pažodžiui: „Kalbant apie Naotą, jis jau išėjo“).

ー　ちかく に ゆうびんきょく が あります か。 – Ar netoliese yra paštas?
ー　ゆうびんきょく なら、学校 の となり に あります。 – Paštas yra prie mokyklos.

Sąlygos sakiniai: tara

たら yra atskira žodžių forma, su kuria sudaromi sąlygos sakiniai. Ją galima vartoti visose situacijose, kuriose prireikia sakyti jeigu... arba kai... ir egzistuoja bent nedidelis neužtikrintumas. O sąlygos sakiniuose, kuriuose nėra abejonės dėl rezultato, labiau tiks anksčiau išmoktas jungimas su と.

Sakiniai su たら sudaromi pirmiausia pasakant sakinį, rodantį sąlygą, ir jį baigiant たら forma, o tada pridedant kitą sakinį, rodantį pasekmę.

[sąlyga] ~たら、[pasekmė / rezultatas]。

Prašymuose su たら, siekiant sumažinti tiesmukiškumą, kartais dar papildomai įdedamas žodelis もし (jeigu).

Su veiksmažodžiais たら forma sudaroma, prie trumpųjų būtojo laiko veiksmažodžių pridedant ら:

はれる (saulėta) → はれた (buvo saulėta) → はれたら (jeigu saulėta)
Pvz.: 明日、はれたら、出発する つもり です。 – Planuoju išvykti, jeigu rytoj būtų saulėta.

ある (būti, turėti) → あった (buvo) → あったら (jeigu bus, turėsi)
Pvz.: もし 時間 が あったら、電話して ください。 – Kai turėsite laiko, paskambinkite.

来る (ateiti) → 来なかった (neatėjo) → 来なかったら (jeigu neateis)
Pvz.: まさきさん が 来なかったら、どう する ん です か。 – Ką darysime, jeigu Masakis neateis?

Nors į たら formą dažniausiai paverčiami veiksmažodžiai, šią formą gali įgyti ir būdvardžiai bei daiktavardžiai.

Su I grupės būdvardžiais たら sudaroma prie būtojo laiko pridedant ら:

さむい (šalta) → さむかった (buvo šalta) → さむかったら (jeigu šalta)
Pvz.: さむかったら、バス に 乗った ほう が いい です。 – Jeigu šalta, geriau važiuoti su autobusu.

Su NA grupės būdvardžiais ir daiktavardžiais たら sudaroma pridedant だったら teigiamuosiuose sakiniuose ir でなかったら neigiamuosiuose. Šnekamojoje kalboje でなかったら pavirsta į じゃなかったら:

好き (mėgstamas, patinkantis) → 好きだったら (jeigu mėgstamas, patiks)
Pvz.: 好き だったら、買おう と 思います。 – Jeigu patiks, manau, kad pirksiu.

学生 (studentas) → 学生だったら (jeigu esi studentas)
Pvz.: 学生だったら、毎週 の 火曜日 は すべて の びじゅつかん が むりょう です。 – Jeigu esi studentas, kiekvienos savaitės antradienį visi meno muziejai yra nemokami.

Veiksmažodžių laikas sakiniuose su toki

Anksčiau išmokti sakiniai su とき gali gauti papildomų niuansų, atsižvelgiant į tai, koks veiksmažodžių laikas vartojamas pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje.

1) Jeigu šalutiniame sakinyje (t. y. tame, prie kurio pridedama とき) yra esamasis laikas, parodoma, kad abu veiksmai vyksta panašiu metu arba šalutinio sakinio veiksmas vyksta truputį anksčiau nei pagrindinis. Esamasis laikas pagrindiniame sakinyje labiau parodo bendrus pasikartojančius įpročius, o būtasis – atskirus vienetinius atvejus.

[šalutinis sakinys su esamuoju laiku] とき、 [pagrindinis sakinys su esamuoju laiku]:
家を出るとき、「行ってきます」と言います。 – Išeinant iš namų, sakoma ittekimasu (arba „prieš išeinant iš namų, sakoma ittekimasu).

[šalutinis sakinys su esamuoju laiku] とき、 [pagrindinis sakinys su būtuoju laiku]:
電車に乗るとき、きっぷを買いました。 – Prieš važiuodamas traukiniu, nusipirkau bilietą.

2) Jeigu šalutiniame sakinyje yra būtasis laikas, parodoma, kad šalutinio sakinio veiksmas įvyko po pagrindinio. Esamasis laikas pagrindiniame sakinyje rodo ateities planus, o būtasis – jau buvusius įvykius.

[šalutinis sakinys su būtuoju laiku] とき、 [pagrindinis sakinys su esamuoju laiku]:
今度友だちに会ったとき、かした 本 を かえします。 – Kai kitą kartą susitiksiu draugą, atiduosiu jam pasiskolintą knygą.

[šalutinis sakinys su būtuoju laiku] とき、 [pagrindinis sakinys su būtuoju laiku]:
たくさん食べたとき、気分が悪くなりました。 – Kai daug prisivalgiau, pasijutau blogai.

Kad būtų aiškiau, palyginkite šiuos panašiai atrodančius sakinius:

外国に行くとき、新しい くつを買います。 – Prieš vykdamas į užsienį, nusiperku naujus batus (įprotis).
外国に行くとき、新しい くつを買いました。 – Prieš vykdamas į užsienį, nusipirkau naujus batus (patirtis).
外国に行ったとき、新しい くつを買います。 – Išvykęs į užsienį, nusipirksiu naujus batus (planas).
外国に行ったとき、新しい くつを買いました。 – Išvykęs į užsienį, nusipirkau naujus batus (patirtis).

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• くらべる reiškia „palyginti“ ir dažnai vartojamas sąlygos sakiniuose „jeigu“. Jų struktūra gali būti dviejų rūšių:

[A] と [B] を くらべると arba くらべたら、[rezultatas]. – Jeigu palyginame A ir B, gauname rezultatą...
[A] は [B] と くらべると arba くらべたら、[rezultatas]. – Jeigu A palyginame su B, gauname rezultatą...

Pavyzdžiui:

正月 と クリスマス を くらべる と、正月 の ほう が 楽しい です。 – Jeigu lyginame Naujuosius metus su Kalėdomis, tai Naujieji metai linksmesni.

Taip pat lyginimui galime vartoti žodį 比較, reiškiantį „palyginimas“ arba „lyginti“, jeigu vartojamas su する. Pavyzdžiui:

日本語 と リトアニア語 の はつおん を 比較 したら、おもしろい けんきゅう に なる と 思います。 – Jeigu palygintume japonų ir lietuvių kalbos tarimą, manau, kad būtų įdomus tyrimas.

• 会う ir 合う gali būti verčiami tuo pačiu žodžiu susitikti arba susijungti. Skirtumas tarp jų tas, kad 会う reiškia fizinį susitikimą (pvz.: su draugu, mokytoju ir pan.), o 合う – abstraktų. Pastarasis dažniausiai vartojamas junginiuose su kitais veiksmažodžiais. Čia keli dažniausi:

間に合う – būti laiku, suspėti;
話し合う – diskutuoti, pasikalbėti, aptarti;
知り合い – pažįstamas žmogus;
知り合いになる – susipažinti.

こうぎ に 間に合いました。 – Suspėjau į paskaitą.
校長 と こうそく に ついて 話し合いました。 – Pasikalbėjau su direktoriumi apie mokyklos taisykles.
どうやって さきこさん と 知り合い に なりました か。 – Kaip susipažinai su Sakiko?

• Frazė ところで (beje), ištarta sakinio pradžioje, vartojama pakreipti pokalbį nauja linkme. Pavyzdžiui:

ー　ところで、せんもん は 何 です か。 – Beje, kokia jūsų specialybė?
ー　ところで、どんな ホテル に とまります か。 – Beje, kokiame viešbutyje esate apsistojęs?

• Žodelis 都合 reiškia „patogumas“ ir vartojamas laiko tinkamumui apibūdinti tiek klausiant, kada būtų patogu ką nors nuveikti, tiek ir atsakant į pasiūlymus. 都合 eina kartu su būdvardžiais いい (geras) ir 悪い (blogas). Pavyzdžiui:

いつ が 都合 いい です か。 – Kada būtų patogu?
午後 は ちょっと 都合 が 悪い ん です けど… – Po pietų man būtų nelabai patogu...
6時 の ほう が 都合 が いい です。 – 6 val. būtų patogiau.

Dialogas

Dialogas

Praleistos paskaitos. Veikėjai: さきこさん ir たろうさん.

• たろうさん:さきこさん、時間 が あったら、おねがい が ある ん です けど。
• さきこさん:ええ、いい です よ。何 です か。
• たろうさん:私 は 先週 病気 で こくさいかんけい の じゅぎょう を 休んで しまいました。それで、その とき の ノート が ない ん です。その じゅぎょう が しけん で じゅうよう そう な ので、こまっています。
• さきこさん:どう する ん です か。
• たろうさん:あの、もし よかったら、さきこさん の ノート を ちょっと かして もらえません か。
• さきこさん:私、たくさん 書いていません。その上、私 の 字 は 読みにくい し。
• たろうさん:だいじょうぶ です よ。さきこさん の 字 は きれい だ と 思います。
• さきこさん:ほんとう です か。じゃあ、いい です よ。いつ が いい です か。
• たろうさん:今 でも いい です か。図書館 で コピー して、すぐ かえします。
• さきこさん:わかりました。はい、どうぞ。
• たろうさん:ありがとう。ほんとう に たすかります。
• さきこさん:いえ、いえ。
• ...
• たろうさん:はい、コピー しました。かしてくれて、ありがとう。
• さきこさん:どういたしまして。

Vertimas

Vertimas

Praleistos paskaitos. Veikėjai: Sakiko ir Tarō.

• Tarō:Sakiko, jeigu turėtum laiko, norėčiau kai ko paprašyti.
• Sakiko:Gerai, kas nutiko?
• Tarō:Praeitą savaitę dėl ligos praleidau tarptautinių santykių paskaitą, todėl neturiu užrašų. Nerimauju, nes girdėjau, kad ta paskaita svarbi ruošiantis egzaminui.
• Sakiko:Ką darysi?
• Tarō:Na, jeigu nieko tokio, gal galėtum trumpam paskolinti savo užrašus?
• Sakiko:Aš daug nerašiau. Be to, mano rašysena sunkiai įskaitoma.
• Tarō:Nieko tokio. Man atrodo, kad tavo rašysena gera.
• Sakiko:Tikrai? Ką gi, gerai. Kada norėtum?
• Tarō:Ar gerai, jeigu dabar? Pasidarysiu bibliotekoje kopijas ir grąžinsiu.
• Sakiko:Žinoma. Štai, prašom.
• Tarō:Ačiū. Tikrai pagelbėjai.
• Sakiko:Nieko tokio.
• ...
• Tarō:Štai, nusikopijavau. Ačiū, kad paskolinai.
• Sakiko:Nėra už ką.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. はこぶ – nešti, gabenti (u)
2. おこす – prikelti, prižadinti (u)
3. かいだん – laiptai
4. おちる – nukristi
5. ずっと – ištisai, nuolat
6. ぬれる – sušlapti (ru)
7. かぎ を かける – užrakinti (ru) (ドア に かぎ を かける – užrakinti duris)
8. パジャマ – pižama
9. かなしむ – liūdėti (u)
10. かなしい – liūdnas (i)
11. パスポート – pasas
12. 名前 を つける – duoti vardą (ru)
13. トイレ – tualetas
14. お手洗い – tualetas, vonia
15. すべて – visas
16. ちゅうし – sustabdymas, atšaukimas
17. ちゅうしする – sustabdyti, atšaukti
18. しゅうかん – paprotys
19. ちがい – skirtumas
20. 入学 – įstojimas į universitetą
21. 入学する – įstoti į universitetą
22. せんそう – karas
23. けんかする – bartis, pyktis, kovoti (su dalelyte と)
24. は – lapas (medžio)
25. 正月 – Naujieji Metai
26. 話し合う – diskutuoti, pasikalbėti, aptarti (u)
27. 知り合い – pažįstamas žmogus
28. こうぎ – paskaita
29. 校長 – mokyklos direktorius
30. こうそく – mokyklos taisyklės
31. せんもん – specialybė
32. とまる – apsistoti, laikinai gyventi (viešbutyje, pas draugą, ir pan.) (u)
33. はつおん – tarimas
34. こくさい – tarptautinis
35. かんけい – santykiai
36. こくさいかんけい – tarptautiniai santykiai
37. じゅうよう – svarbus (na)
38. たすかる – padėti, pagelbėti (u)
39. けんきゅう – tyrimas

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^