Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

金色 („auksinės spalvos“)、色々 („įvairus“)、同時 („tuo pačiu metu“)、読み方 („skaitymas“)、見方 („požiūris“)、旅行 („kelionė“)、思考 („mąstymas“)、大海 („vandenynas“)、海水 („jūros vanduo“)、体重 („kūno svoris“)、重大 („svarbus“)、青年 („jaunimas“)

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Šioje ir kitose pamokose nebebus pateikiami pirmųjų 56 (praėjusio lygio 5-9 pamokose išmoktų) kandži skaitymai: 人, 円, 一, 二, 三, 四, 五, 六, 七, 八, 九, 十, 百, 千, 万, 日, 何, 時, 分, 月, 今, 年, 先, 来, 週, 半, 毎, 上, 下, 中, 前, 後, 午, 右, 左, 土, 水, 火, 木, 金, 国, 外, 本, 友, 口, 入, 出, 大, 小, 学, 校, 女, 男, 子, 母, 父.

Tikimės, kad juos per šį laiką jau esate įsiminę :-)

Patirties nusakymas

Apie savo patirtį galima pasakyti prie familiariosios būtojo laiko veiksmažodžio formos pridedant ことがあります. Patirties nebuvimas išreiškiamas pridedant ことがありません. Lietuviškai tai verčiama sakinio pradžioje vartojant (n)esu...:

フランス に 行った こと が あります。 – Esu vykęs į Prancūziją (arba „esu buvęs Prancūzijoje“)
田中さん に 会った こと が ありません。 – Nesu sutikęs Tanakos.

Su ことがあります galima paklausti ir apie kitų patirtis:

日本 に 行った こと が あります か。 – Ar esate buvę Japonijoje?
この 料理 を 食べた こと が あります か。 – Ar esate valgę šį valgį?

Atsakant į klausimus su ことがあります, pasakoma はい、あります, jeigu patirties turima, arba いえ、ありません, jeigu patirties nėra. Su neigiamu atsakymu kartais pasakomas ir žodelis まだ (dar ne), jeigu norima parodyti norą, kada nors ateityje veiksmą atlikti:

ー　ふね で 旅行 した こと が あります か。 – Ar esat keliavę su laivu?
ー　いえ、（まだ）ありません。でも、したい です。 – Ne, (dar) nesu. Bet norėčiau.

ー　となり の トトロ と いう えいが を 見た こと が あります か。 – Ar esat matę filmą „Tonari no Totoro“ (Mano kaimynas Totoro)?
ー　はい、あります。大好き です。 – Taip, esu. Labai jį mėgstu.

Lyginamieji žodžiai

Lyginimuose vartojant veiksmažodžius ちがう (skirtis) ir にている (būti panašiam) arba žodžius 同じ (toks pats) ir だいたい同じ arba ほとんど同じ (beveik toks pats), reikia atkreipti dėmesį į dalelyčių vartojimą. Objektas, kuris yra lyginamas, gaus dalelytę と, o objektas, su kuriuo lyginama – dalelytę は.

[objektas, su kuriuo lyginama] は [objektas, kuris lyginamas] と [lyginamasis žodis]。

Keli pavyzdžiai:

かれ の じてんしゃ は 私 の と にています。 – Jo dviratis panašus į mano.
きょうと の 人口 は ふくおか の 人口 と だいたい 同じ です。 – Kijoto gyventojų skaičius yra beveik toks pats kaip Fukuokos.

Sakiniai su veiksmažodžiu ちがう atrodys taip pat, tik prie と bus pridedama dar viena は:

私 の いけん は あなた の と は ちがいます。 – Mano nuomonė skiriasi nuo tavo.
アメリカ えいご は イギリス えいご と は 少し ちがいます。 – Amerikiečių anglų kalba truputį skiriasi nuo britų anglų kalbos.

Dalelytės と ir は gali būti sukeičiamos vietomis, mažai tepakeičiant pačią reikšmę. Palyginkite:

さとみさん の カメラ と 私 の は 同じ です。 – Satomi ir mano fotoaparatai yra vienodi.
さとみさん の カメラ は 私 の と 同じ です。 – Satomi fotoaparatas yra toks pats kaip mano.

Neįgyvendinto noro nusakymas

Po norėjimą išreiškiančios veiksmažodžio たい formos pridėję と思っている (galvoju), pasakome apie turimą, bet dar neįgyvendintą norą (lietuviškai tai dažniausiai pasakoma žodžiu norėčiau). Jeigu veiksmažodis 思っている būtojo laiko, pasakysite apie turėtą norą jam jau išsipildžius (norėjau). Sakinyje taip pat galima pavartoti frazes 長い間 (ilgą laiką) arba いぜんから (nuo anksčiau, jau seniai).

中国 へ 行きたい と 思っています。 – Norėčiau nuvykti į Kiniją.
いぜんから あなた に 会いたい と 思っていました。 – Seniai norėjau su jumis susitikti.
かれ は 大学 で 勉強したい と 思っています。 – Jis norėtų studijuoti universitete.

Jungiamoji dalelytė shi

Dalelytė し sujungia sakinius, kuriuose išvardijami keli susiję teiginiai. Išvardijimas nebūtinai turi būti išsamus, tiesiog gali būti pateikiami keli pavyzdžiai. Tarkime, jeigu kas nors klausia apie vakarykštį festivalį, galima pasakyti, kad jame pavalgiau skanaus maisto ir padariau daug gražių nuotraukų. Šie teiginiai japonų kalboje sujungiami su し:

ー　きのう の おまつり は どうでした か？ – Kaip vakarykštis festivalis?
ー　おいしい 料理 を 食べた し、きれいな しゃしん も たくさん とりました。 – Pavalgiau skanaus maisto ir dar be to padariau daug gražių nuotraukų.

Kaip matyti iš pavyzdžio, し pridedamas po familiariųjų žodžių formų. NA būdvardžiai ir daiktavardžiai tokiais atvejais gauna papildomą だ. Be to, sakiniuose (ypač pagrindiniame) dažnai vartojama dalelytė も (taip pat), paaiškinanti, kad vienas išvardijimas papildo kitą. Lietuviškai し dažniausiai verčiama kaip ir arba ne tik..., bet ir...

Su し galima jungti ne tik du, bet ir daugiau sakinių:

雨 が ふった し、かぜ が 強かった し、さむかった です。 – Ne tik lijo ir pūtė stiprus vėjas, bet ir buvo šalta.
東京 は うるさい し、人 も 多い し、しぜん も 少ない です。 – Tokijas yra triukšmingas, jame daug žmonių, o be viso to ir mažai gamtos.

し neretai pasitelkiamas išvardijant priežastis:

ー　どうして カナダ へ 行く ん です か。 – Kodėl vyksi į Kanadą?
ー　国 が きれい だ し、えいご が 話せる し、いつも カナダ に 行きたい と 思っていた から です。 – Tai graži šalis, aš moku angliškai, o be to visad galvojau, kad noriu ten nuvykti.

し skiriasi nuo sakinių sujungimo te forma tuo, kad palieka jausmą, kad pateiktas ne išsamus teiginių sąrašas. Palyginkite:

雨 が ふって、かぜ が 強くて、さむかった です。 – Lijo, pūtė stiprus vėjas ir buvo šalta.
雨 が ふった し、かぜ が 強かった し、さむかった です。 – Ne tik lijo ir pūtė stiprus vėjas, bet ir buvo šalta.

Nors skirtumas nėra labai didelis, bet su し išvardijami tik keli pavyzdžiai ir perteikiama mintis, kad be išvardytų dalykų buvo ir daugiau nemalonumų, o te forma nusako baigtinį sąrašą.

Nebūtinas, neprivalomas veiksmas

Prie veiksmažodžio neigiamosios te formos pridėję もいいです, pasakome, kad veiksmo nebūtina atlikti (pažodžiui: „jeigu nepadarysi, bus gerai“):

いっしょに 行かなくて も いい です。 – Nebūtina eiti kartu.
今夜、しゅくだい を ぜんぶ しなくて も いい です。 – Nebūtina padaryti visų namų darbų šįvakar.

Tokie sakiniai gali būti paverčiami ir į klausimus, teiraujantis, ar nebūtina padaryti vieno ar kito dalyko. Lietuviškai dažnai verčiama kaip ar nieko, jeigu...?:

いっしょに 行かなくて も いい です か。 – Ar nieko, jeigu neisiu kartu?
今夜、しゅくだい を ぜんぶ しなくて も いい です か。 – Ar nieko, jeigu nepadarysiu visų namų darbų šįvakar?

Veiksmo atlikimo būdas

Veiksmažodžių ます formoje paskutinę ます pakeitę į 方, sudarome naują žodį, reiškiantį „[veiksmo] būdas“ arba „kaip [atlikti veiksmą]“. Pavyzdžiui:

食べます (valgyti) → 食べ方 (valgymo būdas, kaip valgyti);
書きます (rašyti) → 書き方 (rašymo būdas, kaip rašyti);
使う (naudoti) → 使い方 (naudojimo būdas, kaip naudoti);
します (daryti) → しかた (darymo būdas, kaip daryti).

Su 方 sudaryti žodžiai tampa daiktavardžiais, todėl, nurodant objektą, kurį pasiima su 方 einantis veiksmažodis, reikia vartoti ne dalelytę を, bet の.

レポート を 書く (rašyti referatą, esė) → レポート の 書き方 (esė, referato rašymo būdas);
けいたい を 使う (naudotis mobiliuoju telefonu) → けいたい の 使い方 (mobiliojo telefono naudojimo būdas).

Vienas iš žodžių su 方 vartosenos būtų yra klausimai, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tokiais atvejais sakomas klausiamasis žodelis 何 arba veiksmažodis 知る (žinoti):

この かんじ の読み方 は 何 です か。 – Kaip perskaityti šį kandži?
この かんじ の読み方 を 知っています か。 – Ar žinote šito kandži skaitymą?

Dar pora 方 pavyzdžių ne klausimuose:

先月、私 の おばあさん は パソコン の 使い方 を ならいました。 – Praeitą mėnesį mano močiutė išmoko naudotis kompiuteriu.
その かんじ は むずかしい です。読み方 も 書き方 も 知りません。 – Tas kandži sunkus. Nežinau nei kaip jį parašyti, nei kaip perskaityti.

Klausimuose 方 neretai gali būti keičiamas į klausiamąjį žodelį どうやって (kaip?, kokiu būdu?). Todėl pats pirmasis šio skyrelio pavyzdys gali atrodyti ir taip:

この かんじ を どうやって 読みます か。 – Kaip perskaityti šį kandži?

Kiekio įvardijimas

Dalelytė で, pridėta prie kiekį rodančių žodžių, suteikia reikšmę „už“. Dažniausiai vartojama nusakant kainą arba laiko trukmę. Pavyzdžiui:

この かがみ を 5千円 で買いました。 – Šį veidrodį nusipirkau už 5000 jenų.
東京 に 1時 間 で つきます。 – Į Tokiją atvyksime už valandos.

Apie familiarųjį kalbos lygį (3 dalis)

Dar keli familiariosios kalbos ypatumai.

1) Iš mandagiojo į familiarųjį kalbos lygį gali būti verčiami ir įvairūs lig šiol išmokti gramatiniai junginiai, panaikinant です. Pavyzdžiui:

てもいいです → てもいい
てもいいですか → てもいい?

Mandagiai: 本 を ここ に おいて も いい です か。 – Ar nieko, jeigu čia padėsiu knygą?
Familiariai: 本 を ここ に おいて も いい？ – Ar nieko, jeigu čia padėsiu knygą?

つもりです → つもり

Mandagiai: 子ども の とき、いしゃ に なる つもり でした。 – Būdamas vaikas, planavau tapti gydytoju.
Familiariai: 子ども の とき、いしゃ に なる つもり だった。 – Būdamas vaikas, planavau tapti gydytoju.

2) Teigiamoji liepimo forma gali būti sudaroma be ください, o neigiamojoje ~ないでください sutrumpės iki ないで:

Mandagiai: としょかん で は 大きい こえ で 話さないで ください。 – Bibliotekoje garsiai nesikalbėkite.
Familiariai: としょかん で は 大きい こえ で 話さないで ね。 – Bibliotekoje garsiai nesikalbėkite, gerai?

3) でしょう vartojamas tiek mandagioje, tiek ir familiarioje kalboje. Skirtumas tik tas, kad klausiant familiarioje kalboje pranyksta dalelytė か ir lieka tik kylanti intonacija.

Familiariai: ー　黒 は あなた の 好き な 色 でしょう？ – Juoda yra tavo mėgstama spalva (ar ne)?
ー　うん。どうして 聞く の? – Taip. Kodėl klausi?

Mandagiai: ー　黒 は あなた の 好き な 色 でしょう？ – Juoda yra jūsų mėgstama spalva (ar ne)?
ー　ええ。どうして 聞く ん です か? – Taip. Kodėl klausiate?

4) Vyrų vartojami asmeniniai įvardžiai kinta pagal kalbos lygį: mandagioje kalboje sakoma 私, ne tokioje mandagioje ir familiarioje – ぼく, o visai kasdieniškoje, artimiausių žmonių aplinkoje – おれ. Moterys visais atvejais vartoja 私, nors pastaruoju metu dažnėja ir ぼく vartosena.

Patarimai

Patarimai

• Užsiminimas apie orus arba metų laiką yra dažnas būdas pradėti pokalbį. Pavyzdžiui:

今日 は いい 天気 です ね。 – Šiandien geras oras, ar ne?
毎日 とても あつい です ね。 – Kasdien labai karšta, ar ne?
今週 は さむく なりました ね。 – Šią savaitę atšalo, ar ne?

• Kiti dažni su oru susiję žodžiai:

はれる (šviesti saulei, išsigiedyti) arba はれ (giedras oras)
・今日は、はれています。 – Šiandien saulėta.

くもる (apsiniaukti) arba くもり (apniukęs oras)
・きのう、東京 は くもっていました。 – Vakar Tokijuje buvo apsiniaukę.

雨がふる (lyti)
・夏 は よく 雨 が ふります。 – Vasarą dažnai lyja.

ゆきがふる (snigti)
・ここ で は 冬 に ゆき が ふります か。 – Ar žiemą čia sninga?

あつい (karšta)
・今日、すごく あつい です。 – Šiandien kaip reikiant karšta.

むしあつい (tvanku)
・日本 の 夏 は むしあつい です。 – Japonijoje vasarą būna tvanku.

さむい (šalta)
・冬 が 来て、さむく なりました。 – Atėjo žiema, ir atšalo.

あたたかい (šilta)
・今日 は はれて、あたたかい です。 – Šiandien saulėta ir šilta.

すずしい (vėsu)
・外 は すずしい から、セーター を きた ほう が いい です。 – Lauke vėsu, todėl geriau apsirenk megztinį.

かぜがつよい (vėjuota)
・明日 は かぜ が つよい です か。 – Ar rytoj bus vėjuota?

• 中, pridėtas po laiką arba įvykį rodančių žodžių, parodo trukmę arba tęstinumą. Pavyzdžiui: 一日中 – visą dieną; 一年中 – visus / ištisus metus.

Dialogas

Dialogas

Kokia ta Okinava? Veikėjai: まさきさん ir くるみさん.

• まさきさん:もう すぐ 冬休み です ね。
• くるみさん:そう です ね。何 を する つもり です か。
• まさきさん:おきなわ へ 行こう と 思います。くるみさん の りょうしん は おきなわ に 住んでいます ね。
• くるみさん:ええ、4年前 ひっこしました。まさきさん は 行った こと が ない でしょう。
• まさきさん:まだ ありません。 けれど 長い間 行きたい と 思っていた ん です。いい ところ です か。
• くるみさん:そう です ね…天気 が いい し、海 が きれい だ し、料理 も おいしい です よ。
• まさきさん:いい です ね。冬 に も およぐ こと が できます か。
• くるみさん:いえ。冬 は 水 が つめたすぎます。４月 ごろ から あたたかく なります。
• まさきさん:そう です か。ぼく は およぐ の が 大好き なので、春 や 夏 に 行った ほう が いい です ね。
• くるみさん:そう です ね。でも、一年中ダイビング する こと は できます よ。
• まさきさん:ダイビング も おもしろそう です ね。はやく 行きたい です。いちばん 安い 行き方 は 何 でしょう か。
• くるみさん:私 は いつも ひこうき で 行きます。ふね で も 行けます が、ひこうき の ほう が はやくて 安い と 思います。
• まさきさん:では、今日 インターネット で きっぷ を さがしてみます。どうもありがとう。

Vertimas

Vertimas

Kokia ta Okinava? Veikėjai: Masakis ir Kurumi.

• Masaki:jau tuoj žiemos atostogos, ar ne?
• Kurumi:taip. Ką planuojate veikti?
• Masaki:galvoju vykti į Okinavą. Ten gyvena jūsų tėvai, taip?
• Kurumi:taip, persikėlė prieš ketverius metus. Nesate ten buvusi?
• Masaki:dar ne, bet seniai norėjau nuvykti. Ar tai graži vieta?
• Kurumi:na, ten geras oras, graži jūra, skanus maistas.
• Masaki:neblogai. Ar galima ir žiemą maudytis?
• Kurumi:ne, žiemą vanduo per šaltas. Sušyla maždaug nuo balandžio mėnesio.
• Masaki:štai kaip. Aš labai mėgstu maudytis, todėl gal geriau ten vykti pavasarį arba vasarą?
• Kurumi:taip, bet kiaurus metus galima nardyti.
• Masaki:nardymas skamba įdomiai. Noriu greičiau ten važiuoti. Koks pigiausias būdas nuvykti?
• Kurumi:aš visada skrendu lėktuvu. Galima ir su laivu, bet lėktuvas ir greičiau, ir pigiau.
• Masaki:ką gi, šiandien paieškosiu internete bilieto. Ačiū!

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. フランス – Prancūzija
2. ふね – laivas
3. じしん – žemės drebėjimas (kaip reiškinys)
4. じしんのゆれ – žemės drebėjimas, virpėjimas (kaip įvykis, procesas)
5. かんじる – jausti (u)
6. でんし – elektrinis (pavyzdžiui: でんしじしょ – elektrinis žodynas)
7. つる – žvejoti (u) (dažnai sakoma kartu su さかな (žuvis) – さかな を つる)
8. ちがう – skirtis, būti kitaip (u)
9. にている – būti panašiam (ru)
10. 人口 – žmonių skaičius, populiacija
11. ぶんか – kultūra
12. (お)まつり – festivalis, šventė
13. しぜん – gamta
14. けしき – kraštovaizdis
15. くうき – oras
16. あじ – skonis
17. やちん – nuoma (kambario)
18. かいがん – paplūdimys
19. おだやか – ramus (na)
20. テキスト – vadovėlis
21. いそぐ – skubėti (u)
22. ならう – išmokti (u)
23. かがみ – veidrodis
24. はれ – giedras oras
25. くもり – apsiniaukęs oras
26. むしあつい – tvanku (i)
27. あたたかい – šilta (i)
28. すずしい – vėsu (i)
29. 一年中 – ištisus metus, kiaurus metus
30. ダイビング – nardymas

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^