Raštas

Kandži

Fonosemantiniai junginiai

Fonosemantiniai junginiai (形声 keisei) atsirado panašiai kaip ir pasiskolinti kandži. Tik šiuo atveju paimant rašmenį pagal panašų tarimą dar buvo pridedamas papildomas elementas, kuris patikslina reikšmę. Šie rašmenys sudaryti iš dviejų dalių. Tarimą žyminti dalis vadinama fonema (音符 onpu), o reikšmę patikslinanti dalis – morfema. Labai dažnai morfemos kartu yra ir vadinamieji raktai (部首 bushu), kurie padeda ieškoti kandži žodynuose. Fonosemantiniai junginiai sudaro didžiąją dalį kandži.

Fonosemantinių junginių pavyzdžių jau išmokote ankstesniuose lygiuose. Pvz., ženklas 語 (kalba) sudarytas iš morfemos (kairėje), kuri reiškia „kalbėti“, ir fonemos (dešinėje), kuri parodo kinišką tarimą: go. Štai kodėl rašmenys吾, 五, 伍, 梧, 悟 ir pan. visi turi tą patį kinišką tarimą (go), nors jų reikšmės yra visiškai skirtingos. Rašmenyje 究 fonema yra 九, ji parodo tarimą kiū.

Reikia nepamiršti, kad fonosemantinių junginių tarimo būdai daugmaž sutapo tik rašmens atsiradimo pradžioje. Vėliau kalba keitėsi, todėl kai kurie fonosemantiniai junginiai išsiskyrė savo tarimo būdu. Jie vėliau atskirai vystėsi ir japonų kalboje. Nepaisant to, netgi praėjus tūkstančiams metų, fonemos gali padėti atspėti, kaip tarti kandži.

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

kandži poros:

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Todėl (そのため)

Sakinio pradžioje pridėtas そのため gali turėti dvi reikšmes.

1. Parodo prieš tai minėtos situacijos priežastį.

彼は日本語ができる。そのためうちの会社に入ることができた。 – Jis moka japoniškai, todėl galėjo įsidarbinti mūsų įmonėje.

2. Parodo tikslą.

明日大切な面接があります。そのため東京に行きます。 – Rytoj turiu svarbų interviu, dėl kurio važiuosiu į Tokiją.

Viena vertus (いっぽうで)

Su いっぽうで (neretai rašomas ir kandži forma 一方で) sujungiami du susiję sakiniai. Ši konstrukcija vartojama norint pasakyti, kad kas nors daro vieną veiksmą paraleliai su kitu arba nors yra viena situacija, bet kartu yra ir kita.

彼女はお金に困っているとずっと言っているいっぽうで、高い洋服を買っている。 – Viena vertus ji skundžiasi, kad neturi pinigų, bet tuo pat metu perka brangius drabužius.

自分の仕事をする一方で部下の面倒も見なければならない。 – Viena vertus, dirbu savo darbą, bet kartu reikia prižiūrėti pavaldinius.

Vietoj ko nors (~にかわって)

Prie daiktavardžio pridėtas にかわって vartojamas situacijose, kai kas nors atlieka veiksmą vietoj ko nors kito (kuris ir turėjo atlikti tą veiksmą arba atlikdavo jį anksčiau). Su šia gramatine forma taip pat galima pasakyti, kad veiksmas atliekamas kito žmogaus vardu. Savo reikšme にかわって panašus į prie daiktavardžio pridedamą のかわりに.

社長にかわって、部長が挨拶しました。 – Skyriaus vadovas mus pasveikino firmos vadovo vardu.

今はタイプライターに代わってパソコンが使われている。 – Dabar vietoj spausdinimo mašinėlės naudojami kompiuteriai.

~にかわって ir ~のかわりに abu reiškia „vietoj ko nors“, kai kalbama apie vieno objekto pakeitimą kitu, bet yra svarbus skirtumas: ~のかわりに vartojamas, kai kalbama apie laikiną pakeitimą, ne tokį, kuris įvyko laikui bėgant ir tobulėjant technologijoms ar pan. 

これを帽子の代わりに使う。 – Tai panaudosiu vietoj kepurės.

~にかわって gali būti vartojamas įvardinti pokyčiams, įvykusiems dėl laiko tėkmės, galutiniams pokyčiams, bet ne laikiniems.

現在はガラスに代わってよくプラスチックが使われる。 – Šiais laikais vietoj stiklo dažnai naudojamas plastikas.

Ryšys tarp situacijų (~につれて)

Ši konstrukcija parodo tam tikrą ryšį tarp dviejų situacijų, kai, besikeičiant vienai, keičiasi ir kita. Sudaroma prie daiktavardžio arba veiksmažodžio žodyninės formos pridėjus につれて.

時間がたつにつれて、私たちの生活が楽になってきた。 – Ilgainiui mūsų gyvenimas palengvėjo.

母は年を取るにつれて、忘れぽくなった。 – Sendama mama pasidarė vis užmaršesnė.

地域の発展につれて、いろいろな新しい問題が生まれた。 – Vystantis regionui, atsirado ir įvairių naujų problemų.

Žvelgiant iš tos perspektyvos (にとって)

Ši konstrukcija dažnai eina po daiktavardžių, įvardijančių žmones, organizacijas, valstybes, ir reiškia „žvelgiant iš jų perspektyvos“.

数学者の彼にとって、そのような問題は何でもないことだ。 – Tokiam matematikui kaip jis toks uždavinys yra niekas.

人間にとって水は何よりも必要なものだ。 – Žmonėms vanduo yra būtinesnis už visa kita.  

Ši konstrukcija nevartojama su nuomonę reiškiančiais žodžiais, kaip 賛成 (pritarti, sutikti), 反対 (prieštarauti), 感謝する (dėkoti) ir pan.

Dėl ko nors (によって / による)

によって eina po daiktavardžio parodydama, kad tas daiktavardis yra priežastis ar sukėlėjas to, kas eina po konstrukcijos. による turi tą pačią reikšmę, bet vartojama sakinio pabaigoje.

交通事故によって、バスが2時間も遅れました。 – Dėl eismo įvykio autobusas vėlavo net dvi valandas. 

Šiuo atveju 交通事故 yra daiktavardis, įvardijantis priežastį ar sukėlėją, dėl kurio įvykio antroje sakinio dalyje pasakojama situacija, t. y. autobusas vėlavo net dvi valandas.

火事によって、大切なデータを失った。 – Per gaisrą praradau svarbius duomenis.

Kita reikšmė yra priemonė. Kitaip tariant, kažkas buvo padaryta / pasiekta naudojantis / remiantis būdu ar objektu, kurį nurodo daiktavardis.

この資料によって、多くの事実が明らかになりました。 – Remiantis šiais dokumentais paaiškėjo daug faktų.

DNAの検査によって、お父さんが誰かということが分かりました. – Remdamiesi DNR tyrimais sužinojome, kas vaiko tėvas.

Taip pat ši konstrukcija gali reikšti „priklausomai nuo“, kalbant apie skirtingų atvejų egzistavimą:

この薬が効くかどうかは人によります。 – Ar šie vaistai bus veiksmingi ar ne, priklausys nuo žmogaus. 

うちの会社は9時からですが、場合によって、8時半か9時半から始まることもあります。 – Mūsų įmonėje darbas prasideda 9 valandą, tačiau, priklausomai nuo situacijos, gali prasidėti nuo 8:30 ar 9:30.

Pasak ko nors (によると)

Prie daiktavardžio pridėjus によると, nurodomas šaltinis, iš kurio gauta informacija. Dažnai sakinio pabaigoje eina žodžiai, parodantys, kad kalbėtojas teigia tik tai, ką girdėjęs, bet nėra visiškai įsitikinęs teiginio tikrumu (そうだ, ということだ ir pan.), arba kai kalbėtojas daro prielaidą iš to, ką mato, o ne ką yra girdėjęs (だろう, らしい).

天気予報によると、明日東京は晴れだそうだ。 – Pasak orų prognozės, rytoj Tokijuje bus giedra.

記録によれば、ビリニュス大学は1579年に設立されたということだ。 – Pasak metraščių, Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 m.

Nėra abejonės, kad... (~に違いない)

Ši konstrukcija parodo kalbėtojo įsitikinimą teigiamais faktais, remiantis tam tikrais įrodymais. Kalbėtojo įsitikinimas šiuo atveju stipresnis, negu vartojant だろう konstrukciją. Sudaroma prie veiksmažodžio arba I būdvardžio pridėjus に違いない arba prie daiktavardžio ar NA būdvardžio pridėjus であるに違ない.

あんなに大きいマンションに住んでいる彼はお金持ちに違いない。 – Jis gyvena tokiame dideliam bute, tikrai yra turtuolis.

有名なフランス料理のレストランだから、高いに違いない。 – Kadangi tai įžymus prancūziškų patiekalų restoranas, esu tikras, kad jis brangus.

学生の疲れている様子からすると、今日の試験のために一生懸命勉強したに違いない。 – Sprendžiant iš to, kad studentai atrodo pavargę, esu tikras, kad jie iš visų jėgų mokėsi šiandienos egzaminui.

Veiksmo objekto nurodymas (~にたいして)

Ši konstrukcija parodo, kam yra skiriamas ar adresuojamas tam tikras veiksmas. Dažniausiai vartojama su daiktavardžiais, prie jų pridedant にたいして (neretai rašomas ir kaip に対して).

日本の漫画に対して、非常に興味を持っている。 – Labai domiuosi Japonijos komiksais.

Šiuo atveju prieš に対してeinantis daiktavardis 漫画 (manga) yra tas objektas, į kurį nukreiptas veiksmas (domėjimasis).

先生の質問に対して誰も答えが見つけられなかった。 – Niekas nesugebėjo rasti atsakymo į mokytojo klausimą.

目上の人に対して尊敬語を使わなければならない。 – Kalbant su viršesnio rango žmonėmis reikia vartoti pagarbą rodančius žodžius. 

のに対してkonstrukciją galima vartoti ir norint supriešinti du dalykus, parodant jų skirtumus.

日本では学校が四月から始まるのに対して、リトアニアでは九月から始まる。 – Japonijoje mokslo metai prasideda balandį, o Lietuvoje rugsėjį.

Palyginimas (~に比べて)

比べる (くらべる) reiškia „palyginti“, todėl ir ši konstrukcija rodo dviejų objektų lyginimą: X に比べて Y apibūdina Y lyginant su X. Tiek X, tiek Y yra daiktavardžiai.

大都市に比べて小さい町のほうが物価が安い。 – Palyginti su dideliais miestais, mažuose miesteliuose kainos mažesnės.

去年に比べて今年の一年生は堂々と自分の意見を言う。 – Šių metų pirmakursiai, palyginti su pernykščiais, yra drąsūs ir išsako savo nuomonę. 

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Sakinio pradžioje prieš daiktavardį einantis veiksmažodis ある parodo neapibrėžtumą ir gali būti verčiamas kaip vienas, kai kuris, tam tikras ir pan. Taip parodoma, kad apie apibūdinamą objektą žinoma mažai tikslios informacijos, arba manoma, kad nėra būtinybės pateikti tikslių detalių.

最近のある調査によると、空気はだんだん汚くなっているそうです。 – Anot kai kurių pastarojo meto tyrimų oras tampa vis užterštesnis.

むかしむかし、あるところに、おじいさんとおばあさんが住んでいました。 – Seniai seniai gyveno ten senelis ir senelė. (Parodoma, kad nežinomas nei tikslus laikas, nei tiksli vieta, kur vyko pasakos veiksmas.)

• Paprasčiausiai didėjimo ar mažėjimo pokyčius galime nusakyti žodžiais 上がる (あがる, kilti), 下がる (さがる, leistis), 増える (ふえる, išaugti), 減る (へる, sumažėti). Kiek sudėtingesniais žodžiais tą patį galima perteikti naudojant 上昇（じょうしょう）する (kilti), 下降（かこう）する (kristi, leistis), 増加（ぞうか）する (augti, didėti), 減少（げんしょう）する (mažėti). Objektas, kurio pokyčius apibūdiname, paprastai žymimas dalelyte が.

Pokyčių tempą galima patikslinti vartojant 徐々に（じょじょに, palengva, iš lėto), ゆるやかに (nežymiai, lėtai), ゆっくりと (lėtai), 大幅に（おおはばに, žymiai, gerokai), 劇的に（げきてきに, stipriai, dramatiškai).

物価は徐々に上がっている。 – Kainos kyla iš lėto.

英語と比べるとフランス語の人気が下がった。 – Palyginti su anglų kalba, prancūzų kalbos populiarumas smuko.

彼は体重が減ってきた。 – Jis numetė svorio (pažodžiui: „jo kūno svoris sumažėjo“).

この街では犯罪が大幅に増加していた。 – Šiame mieste žymiai išaugo nusikalstamumas.

日本の人口はゆっくりと減少している。 – Japonijos gyventojų skaičius iš lėto mažėja.

• 嘘（うそ） reiškia „melas“ ir vartojamas įvairiose situacijose. Šiuo žodžiu galima įvardyti tiek neteisingą informaciją oficialiame kontekste, tiek ir melavimą kasdienėse situacijose. Veiksmažodis meluoti sudaromas prie 嘘 pridėjus つく.

最近、インターネットには嘘のニュースが多いので、そのニュースが正しいかどうか分かりにくいです。 – Paskutiniu metu internete daug melagingų naujienų, todėl sunku suprasti, kuri naujiena teisinga, o kuri ne.

高山さんは病気だと言っていたけど、実は嘘をついていた。 – Takajama sakė, kad serga, bet iš tiesų melavo.

Dialogas

Tekstas

• ネットニュースの利用
•  
• インターネットを利用する人が増えるにつれて、ニュースや天気予報などの情報をパソコンやスマートフォンで見る人も多くなってきました。それによって新聞を読む人の数は減りました。特に若い人々には、ネットニュースは新聞に代わって、大切な情報源になりました。インターネットのニュースはこれからもっと多くの人にとって重要なものになっていくに違いありません。
• 一方で、ある調査によると、インターネットは新聞やテレビに比べて「信頼性が低い」と考えられているそうです。記者が調べて書いている新聞に対して、インターネットは誰でも情報を書けるので、嘘や間違った情報もたくさん見つかります。そのため、新聞の方がネットニュースより正しいと思っている人が多いようです。

Vertimas

Vertimas

• Naudojimasis internetu
  
•  
• Daugėjant žmonių, besinaudojančių internetu, daugėja ir skaitančių naujienas, orų prognozę ar gaunančių kitą informaciją kompiuterių ar išmaniųjų telefonų pagalba. Dėl to mažėja žmonių, skaitančių laikraščius. Ypač jaunimo tarpe laikraščius pakeitė ir svarbiu informacijos šaltiniu tapo internete pateikiamos naujienos. Nėra abejonės, kad ir toliau vis daugės manančių, kad internete randamos naujienos yra nepamainomas dalykas.
• Iš kitos pusės, anot vieno tyrimo, manoma, kad interneto patikimumas lyginant su laikraščiais ir televizija yra mažas. Jeigu žurnalistai rašo laikraščiams patikrinę informaciją, internete gali rašinėti bet kas, todėl aptinkama daug melagingos bei klaidingos informacijos. Dėl to atrodo, kad daug žmonių laikraščius vertina kaip patikimesnį informacijos šaltinį nei interneto naujienos.

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai, atsiųskite žinutę per Facebook puslapį arba palikite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^