Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

森林 („miškas“)、風習 („paprotys“)、野犬 („benamis šuo“)、主人 („sutuoktinis“)、安心 („palengvėjimas“)、中心 („šerdis“)、開会 („atidarymas“)、時代 („laikmetis“)、世代 („karta“)、近代 („modernus“)、電池 („baterija“)、首都 („sostinė“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Neužtikrintumo, abejonės parodymas

Lietuviškai savo abejonę apie sakomus dalykus parodome žodžiais galbūt, turbūt, veikiausiai, tikriausiai ir pan. Panašią reikšmę japonų kalboje perteikia sakinio pabaigoje pridedama frazė かもしれません, pažodžiui reiškianti „negaliu žinoti (ar yra taip, kaip sakau)“. Ji eina iš karto po trumposios žodžių formos, jų niekaip papildomai nepakeitus. Siekiant sustiprinti abejonę, kartais sakinyje atsiranda ir žodelis もしかしたら (galbūt).

午後、雨 が ふります。 – Po pietų lis.
午後、雨 が ふる かもしれません。 – Po pietų tikriausiai lis.

その 答え が 正しい です。 – Tas atsakymas teisingas.
その 答え が 正しい かもしれません。 – Tas atsakymas galbūt teisingas.

あの 人 は 山口先生 です。 – Tas žmogus yra mokytojas Jamagučis.
もしかしたら あの 人 は 山口先生 かもしれません。 – Tas žmogus tikriausiai yra mokytojas Jamagučis.

Trumpoji かもしれません forma yra かもしれない:

さきこさん は 今日 も 仕事 に 来なかった。病気 かもしれない。 – Sakiko ir šiandien neatėjo į darbą. Tikriausiai serga.

かもしれません nevartojamas klausimuose. Tokiais atvejais reikia rinktis anksčiau išmoktą でしょうか:

今、ほっかいどう は 寒い でしょうか。 – Dabar Hokaide tikriausiai šalta, ar ne?

Maža abejonė su deshō

Žymiai mažesnė abejonė nei sakiniuose su かもしれません parodoma sakinio gale pridedant でしょう. Iš to matoma, kad kalbėtojas bando priimti sprendimą, bet nėra iki galo tikras dėl jo teisingumo. Norint pabrėžti užtikrintumą, sakinyje gali būti vartojamas žodelis きっと (tikrai), o norint sustiprinti abejonę – たぶん (galbūt). Lietuvių kalboje でしょう atitinka žodžius turėtų, tikriausiai, sakyčiau, kad... ir pan.

なおとさん は すぐ 来る でしょう。 – Naotas turėtų tuoj ateiti.
その こと は ほんとう でしょう。 – Tai tikriausiai tiesa.
りこさん は 図書館 に いる でしょう。 – Riko turėtų būti bibliotekoje.
東京 まで 電車 で 1時間 くらい かかる でしょう。 – Su traukiniu iki Tokijo turėtų užtrukti apie 1 valandą.

でしょう turi ne tokį mandagų atitikmenį だろう. Jis vartojamas lygiai taip pat kaip ir でしょう, tačiau jį dažniau sako vyrai nei moterys:

かれ は とても 頭 が いい だろう。 – Jis tikriausiai labai protingas.
さいきん、円 が 高く なった だろう。 – Sakyčiau, kad jena paskutiniu metu pabrango.

Klausimuose でしょうか / だろうか suteikia papildomą svarstymo niuansą, jis lietuviškai pasakomas žodeliu kažin:

さきこさん は いつ 来る でしょう か。 – Kažin kada ateis Sakiko?

Jeigu klausimai su でしょう / だろう nukreipti į kitą asmenį, jie dažniausiai sakomi tik su kylančia intonacija, be dalelytės か. Tokiais klausimais prašoma patvirtinimo, panašiai kaip su sakinio pabaigoje einančia dalelyte ね, tik stipriau.

いっしょに 行く でしょう？ – Eisi kartu, ar ne?
この 映画 は こわい でしょう？ – Šis filmas baisus, ar ne?

Prielaida su rashii

Nežinodami, ar turima informacija yra visiškai teisinga, ją pateikdami pridėtume žodžius (man) atrodo, kad... Japoniškai toks prielaidos darymas perteikiamas sakinio gale pasakant らしいです (arba らしい šnekamojoje kalboje). Ši galūnė pridedama po trumpųjų formų, nedarant jokių papildomų pakeitimų.

田中さん は 会社 を やめる らしい です。 – Atrodo, kad Tanaka palieka kompaniją.
水木さん は イギリス へ 行った らしい です。 – Man atrodo, kad Mizuki išvyko į Angliją.

Kadangi sakinys su ~らしい rodo neužtikrintumą, prie jo kartais prijungiamos frazės よく知らないんですけど (gerai (tiksliai) nežinau, bet...) arba よくわかりませんが (nesu visiškai tikras, bet...):

よく 知らない ん です けど、高山さん は 入院 した らしい です。 – Tiksliai nežinau, bet atrodo, kad Takajama buvo paguldytas į ligoninę.

らしい skiriasi nuo anksčiau išmokto そうです tuo, kad pastarasis tiesiogiai cituoja informacijos šaltinį ir nedaro asmeninių prielaidų. Palyginkite:

明日、暑い そう です。 – Skaičiau / girdėjau, kad rytoj bus karšta.
明日、暑い らしい です。 – Atrodo, kad rytoj bus karšta.

Pirmu sakiniu pasakoma, kad informacija gauta iš televizijos, radijo ar kito šaltinio. T. y. sakinio autorius ne pats nusprendė, jog rytoj bus karšta. O su らしい parodoma, kad prielaidą padarė pats kalbantysis, išgirdęs įvairių nuomonių ir iš jų pasirinkęs jam atrodančią teisingiausią.

Prielaidos darymas: yō desu ir mitai desu

Kitas būdas iškelti prielaidą yra sakinio gale prie trumpųjų formų pridėti ようです arba みたいです. みたいです pridedame be jokių pakeitimų, o ようです reikalauja, kad po NA būdvardžių ir daiktavardžių papildomai pridėtume の.

ようです ir みたいです skiriasi nuo らしい tuo, kad su pastaruoju prielaidos daromos iš nuogirdų, o su pirmaisiais – iš tiesioginės savo patirties. Pavyzdžiui, pasikalbėję su draugais apie orus, vėliau galėsime įvairias pokalbio nuomones apibendrinti su らしい:

雨 が ふる らしい です。 – Atrodo, kad lis.

Matydami atslenkantį juodą lietaus debesį, vartosime ようです arba みたいです:

雨 が ふる よう です。 arba 雨 が ふる みたい です。 – Atrodo, kad lis.

雨 が ふる そう です, 雨 が ふる らしい です ir 雨 が ふる よう です

Dar keli pavyzdžiai:

Prilietus kaktą: ねつ が ある みたい です。 – Atrodo, kad turi temperatūros.
Pamačius Masakį: まさきさん は つかれている みたい です。 – Atrodo, kad Masakis yra pavargęs.
Paskaičius tyrimą: 私たち の けんきゅう は ひじょう に にている よう です。 – Atrodo, kad mūsų tyrimai yra labai panašūs.

Tiek ようです, tiek ir みたいです familiarioje kalboje pavirsta atitinkamai į ようだ ir みたいだ. Gale esantis だ negali būti praleidžiamas.

2週間前、母 に 手紙 を 送った けど、まだ とどいていなかった よう だ。 – Prieš dvi savaites mamai išsiunčiau laišką, bet, atrodo, kad jis dar nenukeliavo.

Kitų žmonių planų, norų nusakymas

Savo planus galima pasakyti su ようと思います arba つもりです, o norus su たい arba ほしい. Tais pačiais būdais galima perteikti ir kitų žmonių planus arba norus, bet patys vieni šie posakiai skamba pernelyg užtikrintai (nes mes tiksliai nežinome, ko nori kiti žmonės), todėl juos turime papildyti jau išmoktomis abejonę rodančiomis sakinio galūnėmis らしい, そうです, ようです arba みたいです.

Paties Kimuros žodžiai: 新しい仕事を見つけようと思っています。 – Galvoju ieškotis naujo darbo.
Pastebėjimas apie Kimurą iš šalies: 木村さんは新しい仕事を見つけようと思っているらしいです。 – Atrodo, kad Kimura galvoja ieškotis naujo darbo.

Pačios Mijuki žodžiai: 文学を勉強するつもりです。 – Planuoju studijuoti literatūrą.
Pastebėjimas iš šalies: みゆきさん は 文学 を 勉強する つもり みたい です。 – Atrodo, kad Mijuki planuoja studijuoti literatūrą.

Apie kitų žmonių planus, norus arba savijautą taip pat galite pasakyti cituodami jų žodžius:

友だちはその映画をもう一回見たいと言いました。 – Draugas pasakė, kad norėtų tą filmą pažiūrėti dar kartą.

Nors lietuvių kalboje nusakant kitų žmonių norus atrodo, turbūt ir kitokie žodeliai neretai praleidžiami, japonų kalboje らしい, そうです, ようです arba みたいです nereikėtų praleisti.

かれら は へや を みどり に ぬる つもり の よう です。 – (Atrodo, kad) jie planuoja išdažyti kambarį žaliai.

Pastebėjimas apie kitų žmonių jausmus: ~garu

Prie būdvardžių pridėjus galūnę がる galima pasakyti pastebėjimus apie kitų žmonių jausmus. Ji vartojama tuomet, kai matome kitą žmogų, aiškiai išreiškiantį savo jausmus kalba arba elgesiu. がる pridedama prie I grupės būdvardžių vietoj galūnės い, o prie NA būdvardžių be jokių pakeitimų. Prijungus がる, būdvardis pavirsta į U veiksmažodį ir sakiniuose dažniausiai vartojamas tęstinės formos.

こわい (baisus) → こわがる (bijo (elgiasi tarsi bijotų)):
みきさんは犬をこわがっています。 – Miki bijo šuns.

うれしい (laimingas) → うれしがる (yra laimingas (elgiasi, tarsi būtų laimingas)):
ラサさん は リトアニア から 来た 友だち と 会って、うれしがっていました。 – Rasa buvo laiminga, susitikusi su iš Lietuvos atvykusiu draugu. (pažodžiui: „Rasa susitiko su iš Lietuvos atvykusiu draugu ir (atrodė, elgėsi tarsi būtų) laiminga“).

Vienas dažniausių がる junginių – su norą rodančia たい forma, pvz.: のみたい (norėti gerti) → のみたがる. Taip pasakoma jis / ji elgiasi tarsi norėtų...:

鳥 は 水 を 飲みたがっています。 – (Atrodo / iš elgesio galima spręsti, kad) paukštis nori vandens.

Sakiko žodžiai: この バンド が 大好き です。コンサート に 行きたい です。 – Labai mėgstu šią grupę. Noriu eiti į koncertą!
Pasakojant apie Sakiko kitiems: さきこさん は コンサート に 行きたがっています。 – (Iš jos žodžių galima spręsti, kad) Sakiko nori eiti į koncertą.

Paskutinis populiarus がる junginys yra su ほしい, padarant ほしがる. ほしい tinka pasakyti apie savo norus, o ほしがる vartojamas kitų žmonių norams persakyti:

姉 は バイク を とても ほしがっています。 – Mano sesuo labai nori motociklo.
子ども は にんぎょう を ほしがっていました。 – Vaikas norėjo lėlės. 

Atkreipkite dėmesį, kad prijungus がる būdvardžiai tampa veiksmažodžiais, todėl atitinkamai gali keistis ir linksnių dalelytės. ほしい paprastai reikalauja dalelytės が、tačiau ほしがる eina su dalelyte を.

Vietoj がる galima vartoti ir panašią reikšmę turinčius anksčiau apžvelgtus posakius su ようです arba みたいです:

姉 は オートバイ が とても ほしい みたい です。 – Atrodo, kad sesuo labai nori motociklo.
さきこさん は コンサート に 行きたい よう です。 – Atrodo, kad Sakiko nori eiti į koncertą.

Į sakinį įterpti klausimai

Veiksmažodžiai わかる (suprasti, žinoti), 知る (žinoti), おぼえる (atsiminti), わすれる (pamiršti) ir kiti kartais reikalauja į sakinį įterpti klausimą. Pavyzdžiui, lietuviškai sakytume neatsimenu, kada susitiksime, kur kada susitiksime? būtų šalutiniame sakinyje esantis klausimas. Japoniškai tokį sakinį sudaryti gana paprasta – tereikia pasakyti patį klausimą, besibaigiantį trumpąja forma ir klausimo dalelyte か, ir pridėti vieną iš anksčiau išvardytų veiksmažodžių.

[klausimas] か [veiksmažodis]。

いつ 会います か。 – Kada susitiksime?
いつ 会う か おぼえていません。 – Neatsimenu, kada susitiksime.

どこ に めがね を おきました か。 – Kur padėjau akinius?
どこ に めがね を おいたかわかりません。 – Nesuprantu (nežinau), kur padėjau akinius.

どの 本 を 読まなくてはいけません か。 – Kurias knygas reikia perskaityti?
どの 本 を 読まなくてはいけない か わすれました。 – Pamiršau, kurias knygas reikia perskaityti.

Jeigu klausimas bus ar?... tipo (be klausiamųjų žodelių kada, kur ir pan.), tuomet vietoj か reikės vartoti かどうか. Tai suteikia reikšmę „nežinau ar..., ar ne“. Pavyzdžiui:

まど を 開けた か どう か おぼえていません。 – Neatsimenu, ar atidariau langą, ar ne.
その 森 が きれい か どう か 知りません。 – Nežinau, ar tas miškas gražus, ar ne.

Panašiai galima pasakyti vietoj どう įterpiant tą patį neigiamosios formos žodį:

さんぽ に 行く か どう か わかりません。 – Nežinau, ar eisiu pasivaikščioti.
さんぽ に 行く か 行かない か わかりません。 – Nežinau, ar eisiu pasivaikščioti, ar neisiu.

Patarimai

Patarimai

• Po laiką parodančių žodžių pridėję の間, nurodome intervalą, laikotarpį. Lietuviškai tai dažniausiai pasakoma žodeliais per arba metu. Pavyzdžiui: 夏の間 – per vasarą arba vasaros metu; しゅうまつの間 – per savaitgalį; ir t. t. Frazė この間 reiškia „neseniai“, „ne per seniausiai“.

休み の 間、親 を たずねました。 – Per atostogas aplankiau tėvus.
私 の るす の 間 に 火事 が 起こりました。 – Kai buvau išvykęs, kilo gaisras.
この 間 すごく めずらしい むし を 見ました。 – Neseniai mačiau labai keistą vabzdį.

• Paklausti apie nesuprantamų žodžių ar frazių reikšmes galima taip:

~（っ）て 何 です か。 – Kas yra... ?
~（っ）て 何 の こと です か。 – Ką reiškia... ?
~（っ）て どういう 意味 です か。 – Kokia ... reikšmė?

Paaiškinti vartojamos tokios frazės:

~の こと です。 – Reiškia ...
~って いう こと です。 – Reiškia, kad ...

Pavyzdžiui:

ー　きんえん って どういう 意味 です か。 – Ką reiškia kinen?
ー　きんえん は タバコ を すって は いけない って いう こと です。 – Kinen reiškia, kad čia negalima rūkyti.

ー　りょうかん って 何 の こと です か。 – Ką reiškia ryōkan?
ー　りょうかん？日本ふう の ホテル の こと です。 – Ryōkan? Tai japoniško stiliaus viešbutis.

• Teiraujantis, kaip vartoti vieną ar kitą žodį, padės šios frazės:

~（っ）て どういう 時 に 使う ん です か。 – Kada vartojama... ?
~（っ）て ~時 に 使えます か。 – Ar galiu situacijoje ... vartoti ... ?

Pavyzdžiui:

ー　「おはようございます」って 親友 に 会う 時 に 使えます か。 – Ar galiu vartoti ohayōgozaimasu kai sutinku gerą draugą?
ー　使えます が、親友 な ので、「おはよう」の ほう が ふつう です。 – Galima, bet kadangi tai geras draugas, ohayō yra įprasčiau.

• か な yra šnekamojoje kalboje vartojama dalelytė, rodanti svarstymą, galvojimą. Ji pridedama po trumposios formos sakinio pabaigoje. Ji gali reikšti tiek klausimą sau pačiam, tiek ir kitiems. Pavyzdžiui:

今日 は 雨 が ふる かな。 – Kažin, ar šiandien lis?..
バス は いつ 来る かな。 – Kažin, kada atvyks autobusas?..

かな turi lygiai tą patį reiškiantį atitikmenį かしら, kurį daugiausiai vartoja moterys.

これ、いくら かしら。 – Kažin kiek tai kainuoja?

Dialogas

Dialogas

Į Kiotą. Veikėjai: あみさん ir かいとさん.

• あみさん:かいとさん、こんにちは。
• かいとさん:あ、あみさん、こんにちは。
• あみさん:あの、友だち の 話 では、春休み 京都 に 旅行 を する そう です ね。ほんとう です か。
• かいとさん:ええ、そうです。みんな、春 の 京都 は とても きれい だ と 言っています。
• あみさん:私 も 聞きました。もし よければ、いっしょに 行って も いい です か。
• かいとさん:もちろん、いい です よ。
• あみさん:いつ 行く つもり です か。
• かいとさん:いつか まだ よく きめていません が、4月 の さいしょ の しゅうまつ ぐらい か と 考えています。
• あみさん:しゅうまつ は 電車 が こんでいて、ゆうめいな 所 は 人 が 多い でしょう。
• かいとさん:そうですね。では、金曜日 は どう です か。
• あみさん:金曜日 の ほう が いい と 思います。
• かいとさん:だれか ほかに いっしょに 行きたい 友だち は います か。
• あみさん:うーん。大学生 の なつみさん は 旅行 が 大好き で、休み の 間 に、どこか に 行こう と 思っている らしい です。もし 会ったら、私たち と 行きたい か どうか 聞いてみます。なつみさん を 知っています ね。
• かいとさん:ええ、知っています。行きたい か 行きたくない か 聞いたら、教えて ください ね。
• あみさん:ええ、メール します。
• かいとさん:じゃ、また来週。
• あみさん:また来週。

Vertimas

Vertimas

Į Kiotą. Veikėjai: Ami ir Kaitas.

• Ami:Kaitai, labas.
• Kaitas:A, Ami, labas.
• Ami:Girdėjau iš draugo, kad per pavasario atostogas planuoji vykti į Kiotą. Tiesa?
• Kaitas:Taip, tiesa. Visi sako, kad pavasarį Kiotas labai gražus.
• Ami:Aš irgi tai girdėjau. Jeigu nieko tokio, gal galėčiau vykti kartu?
• Kaitas:Žinoma.
• Ami:Kada planuoji išvykti?
• Kaitas:Dar gerai nenusprendžiau kada, bet galvoju maždaug balandžio pirmą savaitgalį.
• Ami:Savaitgalį tikriausiai traukiniuose grūstis, o ir žymiose vietose daug žmonių.
• Kaitas:Tiesa... Ką gi, gal tada penktadienį?
• Ami:Manyčiau, kad penktadienis geriau.
• Kaitas:Gal yra kitų draugų, kurie norėtų vykti kartu?
• Ami:Hmmm... Nacumi iš universiteto labai mėgsta keliauti, per atostogas norėjo kur nors vykti. Jeigu ją sutikčiau, paklausiu, ar nenori su mumis važiuoti. Pažįsti Nacumi, ar ne?
• Kaitas:Taip, pažįstu. Paklausk, norės vykti ar ne, ir man pranešk.
• Ami:Gerai, parašysiu laišką.
• Kaitas:Tuomet iki kitos savaitės.
• Ami:Iki.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. のりおくれる – pavėluoti į autobusą, traukinį, lėktuvą ir pan. (ru)
2. ひつよう – būtinas, reikalingas (na)
3. ロシア – Rusija
4. まちがえる – suklysti, supainioti (ru)
5. こわい – baisus (i)
6. ぬる – dažyti (u)
7. けいかく – planas
8. けいかくする – planuoti
9. バンド – grupė (muzikos)
10. オートバイ – motociklas
11. にんぎょう – lėlė
12. はなみ – hanami (gėrėjimasis sakurų žydėjimu)
13. はくぶつかん – muziejus
14. めがね – akiniai
15. 親 – tėvai (sinonimiška りょうしん)
16. るす – išvykimas, nebuvimas namuose
17. 火事 – gaisras
18. 起こる – įvykti (u)
19. めずらしい – keistas, neįprastas, retas
20. むし – vabzdys
21. もちろん – žinoma, aišku, be abejonės
22. きめる – nuspręsti (ru)
23. 日本ふう – japoniško stiliaus, japoniškas
24. 親友 – geras draugas, bičiulis
25. しゅうまつ – savaitgalis
26. きんえん – draudžiama rūkyti
27. とどく – pasiekti (adresatą)

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^