Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

短気 („nervingas“)、走者 („bėgikas“)、近所 („kaimynystė“)、近年 („pastarieji metai“)、送金 („perlaida“)、一度 („vienas kartas“)、今度 („kitą kartą“)、自分 („pats“)、自動 („automatiškas“)、自動車 („automobilis, mašina“)、自転車 („dviratis“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Nuo šios pamokos nuvedus kursorių ant kandži nebebus rodomi praėjusiame lygyje išmoktų kandži skaitymo būdai.

Pagarbus davimas ir gavimas

Anksčiau išmokti žodžiai あげる, くれる ir もらう turi pagarbius atitikmenis, atitinkamai さしあげる, くださる ir いただく. Juos reikia vartoti kalbant apie aukštesnio statuso asmenis (mokytojus, vadovus darbe, kitų žmonių tėvus ir pan.) Sakiniai su pagarbiomis formomis atrodys taip pat, kaip su įprastomis, pasikeis tik pats davimą arba gavimą rodantis veiksmažodis.

さしあげる yra davėją pažeminantis žodis, parodantis jo kuklumą. Tai あげる mandagesnė forma. Dažniausiai さしあげる sakomas, kai aukštesnio statuso asmeniui ką nors duoda pats kalbantysis. Pavyzdžiui:

この 花 を 中山先生 に さしあげます。 – Šias gėles įteiksiu dėstytojui (mokytojui) Nakajamai.

ー　来週、社長 の たんじょうび です ね。何 を さしあげます か。 – Kitą savaitę direktoriaus gimtadienis, ar ne? Ką jam duosi (dovanosi)?
ー　読書 が 好き です から、本 を さしあげよう と 思います。 – Jis mėgsta skaityti, todėl planuoju dovanoti knygą.

くださる yra davėją paaukštinantis žodis, vartojamas pagarbiai pasakyti, kad aukštesnio statuso asmuo ką nors davė pačiam kalbėtojui arba jo artimiesiems. Tai くれる mandagesnė forma. くださる turi išimtinę ます formą, kuri rašoma くださいます (o ne くださります). Šią išimtį nesunku atsiminti, nes ji vartojama jau išmoktame prašyme su ください, o jis kilęs būtent iš くださる.

田中さん の お母さん が ケーキ を くださいました。 – Tanakos mama man davė pyragą.
木村先生 は じしょ を くださいました。 – Mokytojas Kimura man davė žodyną.

Su いただく gavėjas yra pažeminamas, taip parodant jo kuklumą, o kartu ir pagarbą asmeniui, iš kurio kas nors gaunama. Tai もらう mandagesnė forma.

木村先生 に じしょ を いただきました。 – Žodyną gavau iš mokytojo Kimuros.

ー　その ケーキ を どこ で 買いました か。 – Kur pirkai tą pyragą.
ー　買った ん じゃなくて、田中さん の お母さん に いただいた ん です。 – Nepirkau. Padovanojo Tanakos mama.

Davimas su yaru

やる yra kasdieniška, pagarbos nerodanti あげる forma. Su ja pasakomas davimas žemesnio statuso asmenims arba ne žmonėms: gyvūnams, augalams ir kita. Kadangi やる rodo neutralumą gavėjo atžvilgiu arba jo pažeminimą, šį žodį reikia vartoti gerai apgalvojus. Šiuo metu jį pakanka tik žinoti, o praktiškai pavartoti bus galima vėliau, geriau perpratus japonišką bendravimo kultūrą.

ねこ に 肉 を やりました。 – Daviau katei mėsos.
毎日、花 に 水 を やります。 – Kasdien laistau gėles (pažodžiui: „kasdien gėlėms duodu vandens“)

Ba forma

ば forma yra dar vienas (ir šiame lygyje jau paskutinis) būdas pasakyti sąlygą jeigu. Ji sudaroma taip:

RU grupės veiksmažodžiuose paskutinė る keičiama į れば.

起きる (atsikelti) → 起きれば (jeigu atsikelsiu);
食べる (valgyti) → 食べれば (jeigu valgysiu);
ある (būti) → あれば (jeigu bus).

U grupės veiksmažodžiuose paskutinė raidė keičiama į atitinkamą え garso raidę ir pridedama ば:

行く (eiti) → 行けば (jeigu eisiu);
待つ (laukti) → 待てば (jeigu lauksiu);
かえす (grąžinti) → かえせば (jeigu grąžinsiu);
買う (pirkti) → 買えば (jeigu pirksiu);
送る (siųsti) → 送れば (jeigu siųsiu).

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → すれば (jeigu darysiu);
来る (ateiti) → 来れば (jeigu ateisiu).

I grupės būdvardžiuose galūnė い keičiama į ければ:

暑い (karšta) → 暑ければ (jeigu karšta);
寒い (šalta) → 寒ければ (jeigu šalta);
Netaisyklingas: いい (geras) → よければ (jeigu gerai).

NA grupės būdvardžiai ir daiktavardžiai įgauna なら(ば). ば šiuo atveju labai dažnai praleidžiama:

ひつよう (būtinas) → ひつようなら (jeigu būtina);
日本 (Japonija) → 日本なら (jeigu Japonija).

Neigiamoji veiksmažodžių ir I būdvardžių ば forma bus sudaroma neiginio galūnę い keičiant į ければ:

起きない (neatsikelti) → 起きなければ (jeigu neatsikelsiu);
しない (nedaryti) → しなければ (jeigu nedarysiu);
わからない (nesuprasti) → わからなければ (jeigu nesuprasiu);
寒くない (nešalta) → 寒くなければ (jeigu nešalta);
よくない (negerai) → よくなければ (jeigu negerai).

Daiktavardžių ir NA būdvardžių neigiamosios formos sudaromos pridedant でなければ (šnekamojoje kalboje dažnai sutrumpėjantį iki じゃなければ):

きれい (gražus) → きれいでなければ (jeigu negražus);
学生 (studentas) → 学生でなければ (jeigu ne studentas).

Sąlygos sakiniai su ba

Savo vartosena ば forma labai panaši į anksčiau išmoktą たら. Pirmiausia pasakomas ば forma besibaigiantis sąlygą rodantis sakinys, o po jo seks kitas, rodantis rezultatą.

[sąlyga ] ~ば、[rezultatas / pasekmė]。

来週、ゆき が ふれば、自転車 に 乗れません。 – Jeigu kitą savaitę snigs, negalėsiu važiuoti dviračiu.
この 本 を 読めば、わかります。 – Suprastum, jeigu perskaitytum šią knygą.
私 が もっと わかければ、旅行 できた かもしれません。 – Jeigu būčiau jaunesnis, galėčiau keliauti.
まさきさん は 病気 でなければ、来る と 思います。 – Jeigu Masakis neserga, manau, kad jis ateis.

ば vartosena turi vieną pagrindinį apribojimą – teigiamoji veiksmažodžių ば forma netiks tada, kai rezultatą rodančiame sakinyje bus kvietimas, pasiūlymas, liepimas ir pan. Tokiais atvejais reikės vartoti ~たら. Pavyzdžiui, pasakyti jeigu atvyks mokytojas Jamada, paskambink su ば būtų netaisyklinga, nes paskambink rodo liepimą:

Netaisyklinga: 山田先生 が つけば、電話 して ください。
Taisyklinga: 山田先生 が ついたら、電話 して ください。

Ši taisyklė negalioja neigiamiems ir egzistavimą rodantiems veiksmažodžiams (kaip kad いる, ある), taip pat visiems būdvardžiams ir daiktavardžiams:

問題 が わからなければ、メール を 書いて ください。 – Jeigu nesuprasite užduoties, parašykite el. laišką.
質問 が あれば、手 を あげて ください。 – Jeigu turite klausimų, pakelkite ranką.

Patarimo prašymas: ~ba ii desu ka

Jeigu sakinys su klausiamuoju žodeliu baigiamas ば forma, po kurios seka いいですか, juo prašoma patarimo. Šią formą atitinka lietuviški žodžiai turėčiau arba reikėtų. Pavyzdžiui:

何 を すれば いい です か。 – Ką turėčiau daryti? (pažodžiui: „ką padarius būtų gerai?“)
きっぷ は、どこ で 買えば いい です か。 – Kur turėčiau pirkti bilietus?
いつ 来れば いい です か。 – Kada reikėtų ateiti?

Norint klausimą padaryti mandagesnį, vietoj ですか sakoma でしょうか:

ー この 問題 について、どんな 本 を 読めば いい でしょう か。 – Kokias knygas turėčiau (būtų gerai) perskaityti apie šią problemą?
ー　その にさつ は いい と 思います。 – Manau, kad tos dvi yra geros.

Privalėjimo parodymas su neigiamąja ba forma

Lygiai taip, kaip jau išmoktas ~なくてはいけない, privalėjimą galima pasakyti ir prie veiksmažodžių neigiamosios ば formos pridėjus なりません. Tai pažodžiui reiškia „jeigu nepadarysi, bus blogai“. Šnekamojoje kalboje なりません pavirsta į ならない.

もう 暗く なった ので、行かなければなりません。 – Jau sutemo, todėl turiu eiti.
もう 一度 テスト を うけなければなりません。 – Privalote dar kartą laikyti testą.
自分 の へや の そうじ を しなければならない。 – Turiu susitvarkyti savo kambarį.

Pradėti, pabaigti arba tęsti veiksmą

ます formos veiksmažodžiuose vietoj galūnės ます pridėję 始める (pradėti), 終わる (pabaigti) arba つづける (tęsti), pasakome atitinkamai apie veiksmo pradėjimą, pabaigimą arba tęsimą.

• 走る (bėgti) → 走ります → 走り始めます (pradėti bėgti)

ちょっと 休んで から、また 走り始めました。 – Truputį pailsėjęs vėl pradėjau bėgti.

• 走る (bėgti) → 走ります → 走りつづけます (bėgti toliau, tęsti bėgimą)

足 が いたかった けど、走りつづけました。 – Nors ir skaudėjo koją, bėgau toliau.

• 書く (rašyti) → 書きます → 書き始める (pradėti rašyti)

さきこさん は 少し 考えて から、書き始めました。 – Sakiko, truputį pagalvojusi, pradėjo rašyti.

• 読む (skaityti) → 読みます → 読み終わる (baigti skaityti)

その あつい 本 を もう 読み終わりました か。 – Ar jau baigei skaityti tą storą knygą?

• ふる (lyti) → ふります → ふりつづく (lyti (ištisai, be sustojimo))

一日中 雨 が ふりつづきました。 – Lijo visą dieną (arba „lietus tęsėsi visą dieną“).

Nepabaigtas išvardijimas su nado

Žodelis など yra pridedamas po daiktavardžio, jis suteikia reikšmę „ir taip toliau“ arba „ir panašiai“. Taip parodoma, kad išvardijimas nėra baigtinis. Po など gali eiti visos kitos dalelytės, susijusios su daiktavardžiu.

来月、服 など を 送ります。 – Kitą mėnesį atsiųsiu rūbų ir kitko.

など dažnai eina po ilgesnio išvardijimo. Tokiais atvejais など sakomas tik po paskutinio daiktavardžio, o tarp likusių įterpiamas や arba とか.

パン や さとう や ジュース など を 買いました。 – Nupirkau duonos, cukraus, sulčių ir pan.
いす とか たな とか テーブル など は かぐ です。 – Kėdė, lentyna, stalas ir t. t. yra baldai.

など šnekamojoje kalboje kartais keičiamas į なんか:

大学の時、テニス や サッカー なんか が 好きでした。 – Kai mokiausi universitete, mėgau tenisą, futbolą ir pan.

Patarimai

Patarimai

• Paprašyti žmonių, kad šie paduotų tam tikrą daiktą, galima įvairiais būdais. Mandagiausia tokiais atvejais vartoti sakinius, besibaigiančius įvairiomis veiksmažodžių もらう (gauti) ir いただく (gauti (pagarbiai)) formomis. Toliau parašytas tas pats prašymas vis mandagesne forma:

水 を もらえます か。 – Ar galėčiau gauti vandens?
水 を もらえません か。 – Ar negalėčiau gauti vandens?
水 を もらえない でしょう か。 – Ar (galbūt) negalėčiau gauti vandens?
水 を いただけます か。 – Ar galėčiau gauti vandens?
水 を いただけません か。 – Ar negalėčiau gauti vandens?
水 を いただけない でしょう か。 – Ar (galbūt) negalėčiau gauti vandens?

Kaip matyti, いただく yra mandagesnis žodis nei もらう, neigiamoji forma mandagesnė už teigiamąją, o abejonę pridedantis でしょうか už pavienę klausimo dalelytę か. Be to, visur vartojama galimybės forma, kuri taip pat prideda mandagumo.

Lygiai tos pačios taisyklės galioja prašant paslaugos:

まど を あけてもらえます か。 – Ar galėtumėte atidaryti langą?
まど を あけてもらえません か。 – Ar negalėtumėte atidaryti lango?
まど を あけてもらえない でしょう か。 – Ar (galbūt) negalėtumėte atidaryti lango?
まど を あけていただけます か。 – Ar galėtumėte atidaryti langą?
まど を あけていただけません か。 – Ar negalėtumėte atidaryti lango?
まど を あけていただけない でしょう か。 – Ar (galbūt) negalėtumėte atidaryti lango?

Kiekvienos formos vartojimas priklauso nuo kalbėtojo ir klausytojo tarpusavio santykių. Prašymai su もらう tinka kasdieniškesnėse situacijose, norint nedidelės paslaugos. いただく reikia vartoti kreipiantis į aukštesnio statuso žmones arba prašant sudėtingo dalyko.

• Nėra klaidos prašymuose vartoti ir くれる (duoti) arba くださる (duoti (pagarbiai)), bet jie bus tiesmukesni ir todėl ne tokie mandagūs. Dėl šios priežasties juos dažniausiai girdėsime tarp artimesnių žmonių arba kai aukštesnio statuso žmogus ko nors prašys iš žemesnio statuso asmens. Pavyzdžiui, profesorius prašo studento:

ドア を しめて くれません か。 – Ar neuždarytum durų?

• Teigiamai atsakyti į prašymus galima tiesiog ištariant はい/ええ (taip), どうぞ (prašau), いいですよ (gerai) ir pan.

ー　すみません、地図 を もらえません か。 – Atsiprašau, ar negalėčiau gauti žemėlapio?
ー　はい、どうぞ。 – Taip, prašom.

ー　じこしょうかい して いただけません か。 – Ar negalėtumėte prisistatyti?
ー　あ、はい。 – a, taip.

Atsakant neigiamai, paprastai atsiprašoma su すみません (atsiprašau) arba mandagiau もうしわけありません (man labai gaila) ir pasakoma priežastis.

ー　もっと 小さい サイズ を もらえません か。 – Ar negalėčiau gauti mažesnio dydžio?
ー　もうしわけありません が、うち には おいていません。 – Labai gaila, bet neturime.

* Pastaba: うち šiame kontekste reiškia „pas mus“.

• （ど うぞ）よろしくおねがいします yra itin dažna frazė, kuri pažodžiui reiškia „prašau gerai elgtis“, bet ji turi gilesnę reikšmę: iš žmonių, kuriems sakoma ši frazė, tikimasi nuoširdžių pastangų, siekiant bendro tikslo. （どうぞ）よろしくおねがいします gali būti ištariama ne tik susipažįstant su nauju žmogumi, bet ir pradedant darbą grupėje.

中 山 と もうします。この ツアー の ガイド です。どうぞよろしくおねがいします。 – Mano vardas Nakajama, esu šio turo gidas. (Prašau jūsų supratimo ir bendradarbiavimo)
今年 も よろしくおねがいします。 – Šiemet taip pat tikiuosi su jumis išlaikyti gerus santykius.

• Klausant pašnekovo nuomonės, galima tokia sakinio struktūra: [klausiamasis žodis] が いい です か. Pavyzdžiui:

何 が いい です か。 – Kas būtų gerai? (kas tiktų?)
飲み物 は 何 が いい です か。 – Ko norėtumėt atsigerti? (pažodžiui: „kalbant apie gėrimus, kas būtų gerai?“)
いつ が いい です か。 – Kada būtų gerai?

Neturint konkrečios nuomonės, atsakyti galima pavartojant tą patį klausiamąjį žodelį ir pridedant でも いい です:

ー　飲み物 は 何 が いい です か。 – Ko norėtumėt atsigerti?
ー　何でも いい です。 – Tiks bet kas.

ー　いつ が いい です か。 – Kada būtų gerai?
ー　いつでも いい です。 – Tinka bet kada.

Dialogas

Dialogas

Ką padovanoti? Veikėjai: まことさん ir のぞみさん.

• まことさん:何 を している ん です か。
• のぞみさん:もうすぐ クリスマス なので、プレゼント について 考えている ん です。
• まことさん:いい プレゼント を 見つける の は むずかしい です ね。
• のぞみさん:そうですね。毎年、おばあさん に すばらしい おくりもの を もらいます。今年は、私 も 何か すてきな もの を あげたい です。
• まことさん:おばあさん には しゅみ とか 好きな もの など が あります か。
• のぞみさん:そうですね…しゅみ が たくさん あります。料理 や あみもの や えんげい など です。
• まことさん:では、料理 の 本 は どう です か。
• のぞみさん:もう去年、料理 の 本 を あげました…
• まことさん:うーん、そうか。しょくぶつ を そだてる の が 好き なら、きれいな えんげい ざっし の ていきこうどく は いい プレゼント に なる と 思います。
• のぞみさん:いい 考え です ね。ていきこうどく の もうしこみ は どこ で すれば いい です か。
• まことさん:ゆうびんきょく に 行けば、できます よ。
• のぞみさん:ありがとう。明日 行って、聞いてみます。

Vertimas

Vertimas

Ką padovanoti? Veikėjai: Makotas ir Nodzomi.

• Makotas:Ką veikiate?
• Nodzomi:Tuoj Kalėdos, todėl galvoju apie dovanas.
• Makotas:Sunku rasti gerą dovaną, ar ne?
• Nodzomi:Taip. Kasmet iš močiutės gaunu puikias dovanas. Šiemet ir aš norėčiau jai duoti kažką gražaus.
• Makotas:Ar močiutė turi kokių hobių arba mėgstamų dalykų?
• Nodzomi:Na, hobių turi daug. Mėgsta gaminti valgyti, siūti, darbuotis darže, ir pan.
• Makotas:Gal tiktų kulinarijos knyga?
• Nodzomi:Jau pernai dovanojau...
• Makotas:A, štai kaip. Jeigu ji mėgsta auginti augalus, manau, kad gražaus daržininkystės žurnalo prenumerata būtų gera dovana.
• Nodzomi:Gera mintis. Kur galėčiau užprenumeruoti?
• Makotas:Galėtumėt nuėjusi į paštą.
• Nodzomi:Ačiū. Rytoj nueisiu paklausti.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. さしあげる – duoti (pagarbiai) (ru)
2. くださる – duoti (pagarbiai) (u)
3. いただく – gauti (pagarbiai) (i)
4. 食後 – po valgio
5. (お)かねもち – turtingas, turtuolis
6. そうだんする – pasitarti, aptarti
7. つづく – tęsti (u)
8. あつい – storas (apie knygą ir pan.) (i)
9. ゆか – grindys
10. クッキー – sausainis
11. もうすぐ – jau tuoj
12. クリスマス – Kalėdos
13. おくりもの – dovana
14. すてき – gražus, puikus (na)
15. あみもの – mezgimas
16. えんげい – sodininkavimas, darbas darže arba sode
17. そだてる – auginti (vaikus, augalus ir pan.)
18. ていきこうどく – prenumerata
19. 考え – mintis, idėja
20. もうしこみ – prašymas, paraiška

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^