1 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Raštas

Japoniškas raštas susideda iš trijų pagrindinių dalių: dviejų skiemeninių abėcėlių (hiraganos ir katakanos, bendrai vadinamų kana) ir iš Kinijos perimtų ženklų (kandži). Be jų taip pat naudojami arabiški skaitmenys.

Hiragana: あ、ま、な、...
Katakana: ア、マ、ナ、...
Kandži: 私、家、車、...
Skaitmenys: 1, 2, 3...

Daugelis japoniškų žodžių (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai) yra užrašomi naudojant kandži. Iš viso jų japonų kalboje yra keli tūkstančiai, tačiau žinant 2000 pačių populiariausių, galima perskaityti visus bendro pobūdžio tekstus.

Nors su hiragana ir katakana abėcėlėmis užrašomi tie patys garsai, kiekviena jų turi savitą paskirtį. Hiragana daugiausia naudojama gramatinėms kalbos ypatybėms perteikti ir žodžiams užrašyti, kurių kandži labai reti arba apskritai nevartojami. Su hiragana taip pat rašomos knygos vaikams (nes jie dar neišmokę kandži) ir kartais smulkesniu šriftu pateikiamas sudėtingesnių kandži skaitymas (furigana) laikraščiuose ar knygose. Su katakana paprastai rašomi naujai į japonų kalbą atėję žodžiai arba tekstas, kurį norima išskirti.

Skaičiai japonų kalboje užrašomi tiek su kandži, tiek ir arabiškais skaitmenimis.

Dėl skirtingų rašmenų vartojimo japonų kalboje galima nedėti tarpų tarp žodžių. Atskiriant sakinio dalis, rašomas kablelis (、) arba kabutės (「 」), o, skiriant pačius sakinius, tarp jų dedamas taškas (。), šauktukas (！）arba klaustukas (？).

Šiose pamokose nuo pat pradžių bus palaipsniui supažindinama su visais japonų rašto elementais, pradedant hiragana ir katakana, o vėliau įvedant vis daugiau kandži. Pavyzdžiai bei pratimai bus pateikiami ir lotyniškais rašmenimis, juos galėsite pamatyti nuvedę žymiklį ant japoniškai parašyto teksto (pavyzdžiui, nuveskite su pele ant かたかな). Kadangi pirmose pamokose bus rašoma daugiausia su hiragana ir katakana, siekiant aiškumo ir vizualaus sakinio dalių išskyrimo, kurį laiką tarp žodžių bus dedami tarpai. Vėliau, atsirandant kandži, jų bus atsisakoma.

Hiragana

Susipažinimą su japonišku raštu pradėkime nuo hiraganos abėcėlės. Joje yra 46 raidės, iš kurių visos žymi atskirus skiemenis, išskyrus pavienes balses A, I, U, E, O ir vienintelę atskirą priebalsę N. Pagrindinės hiraganos raidės atrodo taip (paspaudę ant kiekvienos iš jų, pamatysite užrašymą parodančią animaciją):

	あ A	い I	う U	え E	お O
K	か KA	き KI	く KU	け KE	こ KO
S	さ SA	し SHI	す SU	せ SE	そ SO
T	た TA	ち CHI	つ TSU	て TE	と TO
N	な NA	に NI	ぬ NU	ね NE	の NO
H	は HA	ひ HI	ふ FU	へ HE	ほ HO
M	ま MA	み MI	む MU	め ME	も MO
R	ら RA	り RI	る RU	れ RE	ろ RO
W	わ WA				を WO
Y	や YA		ゆ YU		よ YO
	ん N

Pirmiausia – trumpai apie šiose pamokose naudojamą japoniškų garsų užrašymą lotyniškais rašmenimis – rōmaji. Tam sukurtos kelios sistemos, iš kurių labiausiai paplitusi Hepburno perrašos sistema, tapusi neoficialiu standartu. Ji naudojama daugelyje japonų kalbos žodynų, ja užrašomi vietovių pavadinimai pačioje Japonijoje (pavyzdžiui, traukinių stotelių), japoniški vardai bei pavardės dokumentuose ir kita. Todėl visiems besimokantiems japonų kalbos reikėtų išmanyti Hepburno sistemą. Ji bus naudojama visose šiame puslapyje esančiose pamokose, pateikiant žodžių tarimą lotyniškais rašmenimis.

Daugeliu atvejų nereikia jokių papildomų žinių norint naudoti Hepburno sistemą. Vis dėlto paminėtina, kad istoriškai ji buvo sukurta daugiausia anglų kalbos pagrindu, todėl lentelėje galima rasti kelis užrašymus, besiskiriančius nuo įprastinio lietuviško tarimo:

• J visada tariama kaip DŽ (kanji tariama kandži);
• SH tariama kaip Š (shiroi (balta(s)) tariama široi);
• CH tariama kaip Č (chichi (tėtis) tariama čiči);
• W tariama kaip V (warui (bloga(s)) tariama varui);
• Y tariama kaip J (yasai (daržovės) tariama jasai).

Visos kitos lentelėje esančios raidės tariamos taip pat kaip ir lietuvių kalboje.

Atidžiau pažiūrėję į hiraganos lentelę, galite pastebėti kelis ypatumus, kuriuos reikėtų atsiminti:

• raidės užrašomos aptakiomis linijomis, be stačių aštrių kampų;
• nėra kai kurių skiemenų, pvz., WI, WU, WE, YI arba YE;
• kai kurie deriniai yra nestandartiniai: pvz., vietoj S ir I junginio turime ne SI, be SHI, tas pats ir su raidėmis CHI, TSU ir FU.

Daugumos garsų tarimas yra beveik identiškas lietuviškiems ir neturėtų sudaryti sunkumų. Išskirtiniai yra tik du atvejai: raidė FU ir priebalsio R eilutė (RA, RI, RU, RE, RO).

FU japonų kalboje yra vos juntamai maišyta su garsu H. Tai galite išgirsti įrašuose, kur žodžiai fune (laivas), naifu (peilis) ir futari (dviese) pasakomi tiek moterišku, tiek vyrišku balsu:

Garsas R šiek tiek maišytas su L, tačiau kiek stipriai, priklausys nuo konkretaus žodžio ir kalbančio asmens. Įrašuose girdėsite žodžius repoto (referatas), resutoran (restoranas), atarashi (naujas), furui (senas):

H grupės hiraganos raidės gali įgauti duslųjį P garso tarimą, jeigu viršutinėje dešinėje raidės pusėje yra mažas apskritimas, vadinamasis dakuten:

H -> P

ぱ PA

ぴ PI

ぷ PU

ぺ PE

ぽ PO

K, S, T ir tos pačios H grupės raidės gali įgauti skardžiuosius G, Dz, D, B garsų tarimus, kurie žymimi dviem trumpais brūkšneliais (dakuten):

K -> G	が GA	ぎ GI	ぐ GU	げ GE	ご GO
S -> Z	ざ ZA	じ JI	ず ZU	ぜ ZE	ぞ ZO
T -> D	だ DA	ぢ DI	づ DU	で DE	ど DO
H -> B	ば BA	び BI	ぶ BU	べ BE	ぼ BO

Štai ir visos pagrindinės hiraganos raidės. Jas išmokti nesunku, bet reikės šiek tiek kantrybės ir nuolatinio praktikavimosi. Paprastą atpažinimo žaidimą rasite testų skyrelyje, tačiau galite sugalvoti ir įvairių kitokių mokymosi būdų. Kad būtų paprasčiau, galite parsisiųsti hiraganos lenteles, išspausdinti jas ant vieno lapo ir pasikabinti dažnai matomoje vietoje. Taip pat stenkitės perskaityti visus pamokose pateiktus hiraganos užrašus.

Be skaitymo patartina lavinti ir rašymą. Tam pravers pratybų lapai, kuriuose rasite nurodymų, kaip parašyti kiekvieną hiraganos raidę, ir langelių pabandyti jas parašyti patiems.

Dialogas

Dialogas

I dialogas. Susipažinimas. Studentų iš užsienio sutikimo vakarėlyje susitinka アイステ ir まさお.

• アイステ:りゅうがくせい です か。
• まさお:はい。えっ！にほんご！。
• アイステ:ええ、わたし の せんこう は にほんご です。
• まさお:そう です か。はじめまして。はやし まさお です。
• アイステ:はじめまして。アイステ です。
• まさお:アイ……？すみません、もう いちど いってください。
• アイステ:ア・イ・ス・テ です。
• まさお:ああ、アイステさん。よろしく おねがい します。
• アイステ:こちらこそ、よろしく おねがい します。

II dialogas. Susipažinimas 2 dalis. 

• アイステ:まさおさん、ごしゅっしん は？
• まさお:ひょうごけん です。
• アイステ:ひょうご？
• まさお:おおさか の となり です よ。
• アイステ:そう です か。だいがく も ひょうご です か。
• まさお:だいがくは とうきょう です。
• アイステ:とうきょう です か。せんこう は なん です か。
• まさお:けいざい です。アイステ さん は なんねんせい です か。
• アイステ:にねんせい です。

III dialogas. Studentų iš užsienio sutikimo vakarėlyje paprašoma visų prisistatyti. Prisistato Aistė ir Masao.

• せんせい: じゃあ じこしょうかい を おねがい します。

• アイステ:はじめまして、アイステです。ヴィータウタス・マグヌス だいがく の にねんせい です。せんこう は にほんご です。はたち です。リトアニア の プルンゲ しゅっしん です。よろしく おねがい します。

• せんせい:じゃあ つぎ の ひと。
• まさお:はじめまして、まさお です。にほん の いろは だいがく から きました。さんねんせい です。にじゅういっさい です。せんこう は けいざい です。どうぞ よろしく。

 

 

Vertimas

Vertimas

• I dialogas. Susipažinimas. Studentų iš užsienio sutikimo vakarėlyje susitinka Aistė ir Masao.

  • Aistė: Ar tu esi studentas iš užsienio?
  • Masao: Taip. Tu kalbi japoniškai?
  • Aistė: Taip. Mano specialybė yra japonų kalba.
  • Masao: Tikrai? Susipažinkime, aš esu Masao Hajašis.
  • Aistė: Aš – Aistė
  • Masao: Ais?.. Atsiprašau, gal gali pakartoti?
  • Aistė: A-I-S-T-Ė.
  • Masao: Aistė. Malonu susipažinti.
  • Aistė: Man taip pat.

  II dialogas. Susipažinimas 2 dalis.

  • Aistė: Iš kur tu esi kilęs, Masao?
  • Masao: Iš Hiogo prefektūros.
  • Aistė: Hiogo?
  • Masao: Ji yra netoli Osakos.
  • Aistė: Ar ir universitetą ten lankai?
  • Masao: Mano universitetas Tokijuje.
  • Aistė: Tokijuje? O ką studijuoji?
  • Masao: Ekonomiką. O kelintame kurse esi tu, Aiste?
  • Aistė: Antrame.

  III dialogas. Studentų iš užsienio sutikimo vakarėlyje paprašoma visų prisistatyti. Prisistato Aistė ir Masao.

  • Dėstytojas: Na, o dabar prašau visų trumpai papasakoti apie save.
  • Aistė: Sveiki. Aš esu Aistė, Vytauto Didžiojo universiteto antro kurso studentė. Mano specialybė yra japonų kalba. Man 20 metų. Esu iš Lietuvos miesto Plungės. Malonu su visais susipažinti.
  • Dėstytojas: Toliau – kitas žmogus.
  • Masao: Sveiki, aš esu Masao. Atvykau iš Japonijos Irohos universiteto. Esu trečio kurso studentas. Man 21 metai. Mano specialybė yra ekonomika. Malonu susipažinti.

Gramatika

Bendri ypatumai

Tarimas

Japonų kalboje praktiškai nėra garsų, kurie skirtųsi nuo lietuviškų ir būtų sunkiau ištariami. Reikia prisiminti, kad japoniški žodžiai susideda iš skiemenų, kurių kiekvienas ištariamas beveik vienodu greičiu ir stiprumu. Kirčiavimas, lyginant su lietuvių kalba, yra silpnas. Be to, skiriasi ir tuo, kad išreiškiamas pakeliant intonaciją, bet nekeičiant tarimo greičio. Tai iš pradžių bus sunku tiek išgirsti, tiek ir ištarti, bet išmokti padės japonų kalbos klausymas ir tarimo imitavimas.

Nors kirčiavimas nėra ypač reikšminga japonų kalbos dalis, jis kartais tampa svarbus, norint atskirti panašiai skambančius žodžius. Pavyzdžiui, norint perteikti tikslią reikšmę, nurodytuose žodžiuose reikia pakeliant intonaciją išskirti pabrauktą žodžio vietą: hashi (tiltas) ir hashi (valgymo lazdelės), kami (popierius) ir kami (dievas), ir kt. Tai galite išgirsti įrašuose, kuriuose pasakomi žodžiai hashi (tiltas), hashi (valgymo lazdelės), hashi (kraštas), ame (lietus) ir ame (saldainis) tiek moterišku, tiek vyrišku balsu:

Reikia atkreipti dėmesį ir į garsų ilgumą, nes dalis skirtingas reikšmes turinčių žodžių skiriasi tik tuo, kaip ilgai arba trumpai ištariamos kai kurios jų vietos. Pavyzdžiui: ojisan (dėdė) ir ojiisan (senelis), shujin (sutuoktinis) ir shūjin (kalinys). Tai galite išgirsti įrašuose, kuriuose pasakomi žodžiai ojisan, ojiisan, iie (ne), ie (namas), hikōki (lėktuvas), ryōri (valgis), ryokō (kelionė):

Dar vienas aspektas – garsų nutylėjimas arba silpnesnis ištarimas. Dažniausi atvejai yra mandagumo galūnės desu ir masu, kurios tariamos atitinkamai kaip des ir mas, bei garso KU sutrumpėjimas iki K, jeigu po jo seka S grupės raidė. Pavyzdžiui, įraše išgirsite žodžius kusuri (vaistai, tariamas kaip ksuri), gakusei (studentas, tariamas kaip gaksei), gakusei desu (yra) studentas, tariamas kaip gaksei des), ikimasu (eisiu, tariamas kaip ikimas) ir ohayōgozaimasu (labas rytas, tariamas kaip ohayōgozaimas):

Ar sakiniai bus ištarti natūraliai, priklausys nuo pauzių, skaidančių juos į loginį ryšį turinčias dalis, ir intonacijos pokyčių: kilimo, žemėjimo, balso tono paaukštinimo arba pažeminimo. Tam nėra griežtų konkrečių taisyklių, nes intonacija gali kisti pagal aplinkybes. Kai kurios su tuo susijusios detalės bus smulkiau paaiškintos tolimesnėse pamokose, tačiau dauguma jų gali būti perimamos tik įvairiose situacijose įdėmiai klausantis japonų kalbos. Pavyzdžiui, šie įrašai parodo klausiamosios ir tariamosios intonacijos skirtumus: sōdesuka? (tikrai?), sōdesuka (štai kaip), watashi (aš), watashi? (aš?):

Sakinio struktūra

Japonų kalbos sakinio struktūra nėra griežta – žodžiai gali būti atkeliami į priekį arba nukeliami į galą atsižvelgiant į tai, kaip tai patogiau kalbėtojui. Pagrindinės taisyklės, kurių būtina laikytis, tėra dvi:

• veiksmažodžiai ir jų funkciją atliekantys būdvardžiai visada nukeliami į sakinio galą;
• pažyminiai arba jų grupės visada eina prieš pažymimuosius žodžius.

Kaip tai taikoma praktiškai, bus parodyta tolimesnėse pamokų dalyse.

Kalbos mandagumo lygiai

Japonų kalboje yra keletas skirtingų kalbos mandagumo lygių, kuriais nusakomas kalbėtojo ir klausytojo santykis. Pavyzdžiui, du geri draugai, kalbėdami tarpusavyje, vartos kitokius žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas nei pirmą kartą susitikę žmonės. Todėl kalbos mandagumo lygio pasirinkimas yra svarbus klausimas, kurį reikia apsvarstyti, siekiant palaikyti tinkamą ryšį su pašnekovu ir jo neįžeisti.

Šiose pamokose iš pradžių supažindinama su mandagiąja japonų kalba, kuri gali būti vartojama daugelyje situacijų: tiek bendraujant su pirmą kartą sutiktais, tiek su geriau pažįstamais žmonėmis. Tolesnėse pamokose pristatomi ir kiti kalbos mandagumo lygiai.

Būsenos nusakymas ir dalelytė wa（は）

Nors anksčiau minėjome, kad japonų kalboje žodžių tvarka sakinyje nėra itin griežta, vis dėlto tai netaikoma sudarant elementarų sakinį, kuriame kiekvienas žodis turi savo vietą. Taigi, pradėsime nuo elementaraus sakinio sudarymo, norint ką nors papasakoti apie save. Lietuviškai apie save pasakotume kažką panašaus į tai: „Mano vardas yra Jonas. Man 18 metų. Studijuoju japonų kalbą.“ ir panašiai. Japonų kalboje tai galime išreikšti tokia sakinio struktūra:

[Daiktavardis Nr. 1] は [daiktavardis Nr. 2 / būdvardis / skaitvardis] です。

Pastaba: ですtariama kaip „des“, nes veiksmažodžio galūnėje „su“ raidė „u“ netariama.

Šia struktūra pasakoma, kad kas nors yra kas nors arba koks nors. Pavyzdžiui:

わたしはヨナスです。Aš esu Jonas.

わたしは１８さいです。Man 18 metų.

Šiuo atveju watashi (aš) yra daiktavardis Nr. 1, o Yonasu (Jonas) – daiktavardis Nr. 2. Tarp jų yra dalelytė は (wa), kuri nurodo pokalbio temą, o sakinio gale turime žodį desu (būti). Panagrinėkime šią sakinio struktūrą smulkiau.

Pradėkime nuo paskutinio žodžio desu, kuris yra sudurtinio tarinio dalis (jungtis). Šį žodį versime atitinkama veiksmažodžio būti forma: esu, esi, yra ir t. t., tačiau šio žodžio vartojimas ribotesnis, palyginti su lietuvišku veiksmažodžiu būti. Iš tiesų, japonų kalboje egzistuoja dar du veiksmažodžiai, kurie reiškia būti, bet apie juos kalbama tolesnėse pamokose. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kada vartojame desu, o kada – kitus žodžius.

Būdamas sudurtinio tarinio dalimi, žodis desu nėra savarankiškas veiksmažodis, t. y. jis visada vartojamas su vardine tarinio dalimi (daiktavardžiais, būdvardžiais ir panašiai). Tačiau, kaip visi veiksmažodžiai, jis visada yra sakinio gale. Pagrindinė desu funkcija yra mandagumo raiška. Sakinį pabaigdami žodžiu desu parodome, kad vartojame formaliojo mandagumo lygio kalbą, kaip daroma bendraujant su nepažįstamais ar pirmą kartą sutiktais asmenimis. Paprastai šis žodis vartojamas tam tikrai būsenai nusakyti, todėl kartu vartojami daiktavardžiai, skaitvardžiai ar būdvardžiai. Desu niekada nebus vartojamas vienas (be daiktavardžio, būdvardžio ar skaitvardžio).

18さい です. (Man) 18 metų.

がくせい* です . Esu studentas.

*Pastaba: がくせい tariama kaip „gaksei“, praleidžiant „u“. Taip yra todėl, kad balsis „u“, esantis tarp dviejų dusliųjų priebalsių, dažnai netariamas.

 Dalelytė は (wa). Dalelytėmis vadiname tuos hiraganos ženklus, kurie atlieka tam tikras gramatines funkcijas. Dažniausiai jie parodo daiktavardžio linksnį ir pridedami žodžio gale, todėl taip pat gali būti vadinami polinksniais. Tačiau dalelytė wa linksnio neparodo. Ji parodo sakinio temą. 

Taigi, sakinio pradžią [daiktavardis Nr. 1] wa galime versti taip: Kalbant apie [daiktavardis Nr. 1]. Pavyzdžiui, jau minėto sakinio Watashi wa 18sai desu (Man 18 metų) dalį Watashi wa galime versti Kalbant apie mane. 

Dalelytę wa pridėdami po žodžio, parodome, apie ką bus kalbama likusioje sakinio dalyje, į ką bus sutelkiamas dėmesys. Svarbu atsiminti, kad ši dalelytė rašoma は (ha), bet visada tariama kaip wa.

Žinant, ką reiškia は, nesunku suprasti, kad, vartodami anksčiau minėtą konstrukciją, galime pasakyti, jog kas nors yra kas nors arba koks nors. Pavyzdžiui:

わたし は がくせい です。 Aš esu studentas. (Kalbant apie mane, aš esu studentas.)

アイステさん は 21さい です。Aistei yra 21 metai. (Kalbant apie Aistę, jai yra 21 metai.)

Japonų kalboje dažnai praleidžiama tai, kas gali būti suprantama iš konteksto. Paskutiniai du pavyzdžiai taip pat gali būti trumpinami, paliekant tik antrą jų dalį, jeigu prieš tai vyko pokalbis, iš kurio pašnekovas suprastų, kas yra studentas ar kas yra Aistė:

がくせいです  – esu studentas.

２１さいです – jai 21 metai.

Ta pati informacija nekartojama be reikalo. Šioje vietoje itin pasitarnauja dalelytė wa, nes, vieną kartą ją pavartojus (parodant pokalbio temą), tema nebekartojama, kol nepasikeičia. Pirmojo asmens įvardis watashi sakiniuose labai dažnai praleidžiamas, kai iš konteksto aišku, kad kalbama apie save. Todėl, kalbant apie save, įvardį watashi galima pavartoti tik kartą arba iš viso praleisti. Pavyzdžiui:

わたし は ヨナス です。がくせい です。１８さい です。せんこう は にほんご です。Aš esu Jonas. Studentas. Man 18 metų. Mano specialybė yra japonų kalba. 

Kaip matote, dalelytė wa pavartota tik pirmame sakinyje ir po to nekartota iki paskutinio sakinio, kuriame pasikeitė tema. Kiti sakiniai pavyzdyje, nors ir neturi dalelytės wa ir tik po vieną daiktavardį ar skaitvardį, vis tiek sudaryti pagal tą pačią konstrukciją:

[Daiktavardis Nr. 1] は [daiktavardis Nr. 2 / būdvardis / skaitvardis] です。

 Tik šiuo atveju pirmoji dalis (daiktavardis Nr. 1 は) praleista.

Klausiamieji sakiniai

Japonų kalboje sakinius nesudėtinga paversti į klausimą:

[Sakinys] か

Teigiamojo arba neigiamojo sakinio gale pridėjus か, jis tampa klausimu, kurį reikia ištarti kylančia intonacija. Paprastai po tokio sakinio nededamas klaustukas, nes jo funkciją atlieka klausimą rodantis か. Pavyzdžiui:

わたしはりゅうがくせい* です 。Aš esu studentas iš užsienio.

りゅうがくせい* ですか 。 Ar tu – studentas iš užsienio?

*Pastaba: りゅうがくせい arba studentais iš užsienio vadinami tiek užsieniečiai studentai, atvykę studijuoti visą studijų laikotarpį (pvz., 4 metų bakalauro studijų), tiek mainų programos studentai, atvykę tik pusei metų ar metams. Tiesa, prie pastarųjų pridedamas žodis こうかん, parodantis, kad tai – mainų programos studentas.

Taip sudaromi klausimai vertimuose į lietuvių kalbą prasideda klausiamuoju žodžiu „ar“ ir reikalauja atsakymo „taip“ arba „ne“.

A: りゅうがくせいですか。Ar tu – studentas iš užsienio?

B: はい、そうです。Taip (pažodžiui: Taip, taip ir yra). 

Skaitvardžiai

Japoniška skaičiavimo sistema yra paprasta ir logiška. Panašiai kaip lietuvių kalboje, kiekvienas skaičius, jį sakant, išskaidomas į mažesnius vienetus, tada jie išvardijami nuo didesnių iki mažesnių. Tarkime, norėdami pasakyti 15, turime ištarti 10 ir 5 (10 + 5). 28 išskirstomas į 2, 10 ir 8 (dvi dešimtys ir aštuoni), 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (penki šimtai, keturios dešimtys ir devyni) ir t. t.

Japonijoje skaičiams rašyti vartojami tiek kandži, tiek arabiški skaitmenys (pastarieji dažniau). Kartais tas pats skaičius užrašomas derinant abi rašto sistemas.

Pagrindiniai skaitvardžiai yra šie:

0          ゼロ, まる、れい	Arabiškas skaičius     Kandži     Tarimas hiragana
1           一          いち	11　　十一　 じゅういち	10　十　 じゅう
2           二           に	12    　十二　 じゅうに	20　二十　 にじゅう
3           三           さん	13　　十三　 じゅうさん	30　三十　 さんじゅう
4           四     よん / し	14　　十四　 じゅうよん	40　四十　 よんじゅう
5           五          ご	15　　十五　 じゅうご	50　五十　 ごじゅう
6           六        ろく	16　　十六　 じゅうろく	60　六十　 ろくじゅう
7          七     なな / しち	17　　十七　 じゅうなな・じゅうしち	70　七十　 ななじゅう
8          八          はち	18　　十八　 じゅうはち	80　八十　 はちじゅう
9          九       きゅう	19　　十九　 じゅうきゅう	90　九十　 きゅうじゅう
10         十       じゅう		100　百　ひゃく

Skaičiai 4 ir 7 turi po kelis tarimo variantus. Skaičiuojant iki dešimties vienose situacijose naudojamas vienas, kitose – kitas (kada kuris, reikės atsiminti), tačiau dažnesni tarimo būdai yra よん ir なな. Skaičiuose, didesniuose nei dešimt, lieka tik よん ir なな.

Skaičiuojant nuo 100 didėjančia tvarka, atsiranda skaičių, kurių tarimas šiek tiek pakinta (skardėja, duslėja, sutrumpėja). Toliau pateiktoje lentelėje šie skaičiai yra paryškinti.

100　百　ひゃく	1 000　千　せん	10 000　一万　いちまん
200　二百　にひゃく	2 000　二千　にせん	20 000　二万　にまん
300　三百　さんびゃく	3 000　三千　さんぜん	30 000　三万　さんまん
400　四百　よんひゃく	4 000　四千　よんせん	40 000　四万　よんまん
500　五百　ごひゃく	5 000　五千　ごせん	50 000　五万　ごまん
600　六百　ろっぴゃく	6 000　六千　ろくせん	60 000　六万　ろくまん
700　七百　ななひゃく	7 000　七千　ななせん	70 000　七万　ななまん
800　八百　はっぴゃく	8 000　八千　はっせん	80 000　八万　はちまん
9 000　九百　きゅうひゃく	9 000　九千　きゅうせん	90 000　九万　きゅうまん

Svarbu pažymėti, kad egzistuoja atskiras pavadinimas skaičiui 10 000 ir didesniems. Vakaruose esame įpratę skaičiuoti iki 1 000, po to eina dešimtys ir šimtai tūkstančių. Tačiau nemažoje dalyje Rytų Azijos kalbų po 1 000 eina dar vienas vienetas – 10 000 (いちまん), o po jo – dešimtys, šimtai ir tūkstančiai būtent šio vieneto – まん. Dėl to visi didesni skaičiai (iki šimto milijonų) taip pat bus sudaromi naudojant šį vienetą. Pavyzdžiui, milijonas pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių (japonų kalboje nėra atskiro žodžio milijonui įvardyti). Nesijaudinkite, jeigu dabar tai atrodo painu. Didesnių skaičių vertimas į japonų kalbą (ir atvirkščiai) yra iššūkis net ir gerai kalbantiesiems japoniškai.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad nors šimtas ir tūkstantis japoniškai tariami ひゃく ir せん, o ne いっぴゃく ir いっせん, t. y. kaip ir lietuvių kalboje, nesakomas skaičius vienas, tačiau 10 000 tariamas いちまん, šiuo atveju pridedamas ir skaičius vienas (いち).

Žinodami lentelėje nurodytus skaičius, galite nesunkiai suskaičiuoti iki šimto milijonų, naudodami jau minėtą skaičių suskaidymą į mažesnius vienetus. Pavyzdžiui:

562 – 五百六十二
3491 – 三千四百九十一
75 935 – 七万五千九百三十五
143 678 – 十四万三千六百七十八
15 065 500 – 千五百六万五千五百

Kaip minėta, skaičiai ne visada rašoma vien kandži arba arabiškais skaitmenimis. Pavyzdžiui, penki šimtai gali būti užrašoma kaip ５百, penki milijonai – ５００万 ir t. t.

Žmogaus amžius ir mokymosi metai

Išmokę skaičiuoti, galime pereiti prie skaičių naudojimo kalboje. Šioje pamokoje išmoksite pasakyti savo amžių ir klasę (moksleiviai) ar kursą (studentai), kuriuose mokotės. 

Amžius

Žmogaus amžius japonų kalboje pasakomas prie skaičiaus pridėjus žodį さい, kuris ir reiškia amžių.

[Skaičius] + さい

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad kai kurių skaičių tarimas kinta, kai skaičius susijungia su さい. 

1 metai　一歳　いっさい	9 metai　 九歳　きゅうさい
2 metai　二歳　にさい	10 metų　十歳　じゅっさい/ じっさい
3 metai　三歳　さんさい	11 metų　十一歳　じゅういっさい
4 metai　四歳　よんさい	18 metų　十八歳　じゅうはっさい
5 metai　五歳　ごさい	20 metų　二十歳　はたち/ にじゅっさい
6 metai　六歳　ろくさい	21 metai   二十一歳　にじゅういっさい
7 metai　七歳　ななさい	30 metų　三十歳　さんじゅっさい
8 metai    八歳　はっさい	40 metų    四十歳　よんじゅっさい

Pažymėtina, kad 20 metų pasižymi neįprastu tarimu – はたち. Šis tarimas būdingas tik įvardijant konkrečiai šį amžių. 21 metai jau tariami įprastai – にじゅういっさい. Kodėl 20 metų – toks ypatingas amžius? Iki 2022 m., sulaukę šio amžiaus, japonai tapdavo pilnamečiai. Šiuo metu pilnamečiais laikomi jau18 metų sulaukę jaunuoliai. Tiesa, amžių 20 metų galima tarti ir įprastai – にじゅっさい, tačiau はたち tarimas vis dar labai populiarus, todėl jį reikia žinoti.

Norint pasakyti savo amžių, galima pritaikyti anksčiau minėtą sakinio struktūrą.

[Daiktavardis]は [skaičius] + さいです

わたしはじゅうはっさいです。Man yra 18 metų.

Norint paklausti, kiek pašnekovui metų, vietoje skaičiaus vartojamas klausiamasis žodis なん.

アイステ: まさおさんはなんさいですか。Masao, kiek tau metų?

まさお: ２１さいです。Man 21 metai.

Pažymėtina, kad, kreipdamiesi į antrą asmenį, japonai nelinkę vartoti kreipinio tu (あなた, きみ ir panašiai), nes jis reikalauja pašnekovų jau nusistovėjusių tarpusavio santykių. Todėl dažniausiai į antrą asmenį kreipiamasi vardu, o dar dažniau – pavarde. Todėl ir pavyzdyje Aistė į Masao kreipiasi vardu. 

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Masao atsako nevartodamas įvardžio わたし ar ぼく (vartoja tik vyrai), nes iš konteksto aišku, apie kieno amžių kalbama, o jau žinomos informacijos nėra reikalo kartoti.

Mokymosi metai

Jeigu esate moksleivis ar studentas ir norite pasakyti, kurioje klasėje ar kurse mokotės, galite naudoti tokią formulę;

[Skaičius] ねんせい です

一年生です。Esu pirmokas / pirmakursis.

1-okas / 1-kursis　一年生　いちねんせい	4-okas / 4-kursis　四年生　よねんせい
2-okas / 2-kursis　二年生　にねんせい	5-okas / 5-kursis　五年生　ごねんせい
3-okas / 3-kursis　三年生　さんねんせい	6-okas / 6-kursis　六年生　ろくねんせい

Jeigu norite paklausti pašnekovo, kuriame jis kurse ar klasėje, vietoje skaičiaus vėl vartokite klausiamąjį žodį なん.

まさお：アイステさんはなんねんせいですか。Kuriame tu kurse?

アイステ：にねんせいです。Antrame.

Ryšys tarp daiktavardžių

Dviejų daiktavardžių tarpusavio priklausomybę arba kilmininko linksnį parodo dalelytė の. Ji pridedama po žodžio, kuris reiškia savininką (kilmininko linksnio), o jam priklausantis objektas eina po to.

[Daiktavardis 1] の [daiktavardis 2]

Taip parodoma, kad kas nors yra kieno nors. Pavyzdžiui:

わたしのせんこう　– mano specialybė (kurią mokausi);

ゆきこさんのともだち　– Jukiko draugas (-ė);

クライペダだいがくのがくせい　– Klaipėdos universiteto studentas;

Panagrinėkime paskutinius du pavyzdžius. 

Trečiame pavyzdyje クライペダだいがく dalelytės の nėra, nes tai yra universiteto pavadinimas – Klaipėdos universitetas, o ne tiesiog universitetas, esantis Klaipėdoje. Taigi, nors tiek クライペダだいがく (Klaipėdos universitetas), tiek クライペダのだいがく (Klaipėdoje esantis universitetas) yra gramatiškai taisyklingi variantai, jų reikšmės šiek tiek skiriasi.

 

Pratimai

Pratimai

A. Virš linijų ①-④ įrašykite praleistus žodžius.（Atsakymai pateikti puslapio apačioje）

アイステ：①＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。アイステです。

まさお　：②＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

アイステ：ま、さ……？すみません、 ③＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

まさお　：ま・さ・お、です。

アイステ：ああ、まさおさん。 ④＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

まさお　：こちらこそ、よろしくおねがいします。

 

B. Virš linijų ①-④ įrašykite praleistus žodžius.（Atsakymai pateikti puslapio apačioje）

まさお　：アイステさん、①＿＿＿＿＿＿＿＿＿？

アイステ：リトアニアのプルンゲです。

まさお　：そうですか。だいがくも ②＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

アイステ：いいえ、だいがくはカウナスです。

まさお　：カウナスですか。③＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

アイステ：にほんごです。まさおさんは④＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

まさお　：3ねんせいです。

 

C. Pasinaudodami III dialogu kaip pavyzdžiu, pamėginkite sukurti savo prisistatymą.

 

Pratimų atsakymai

A①はじめまして ②まさおです ③もう いちど いってください ④よろしく おねがいします

B①ごしゅっしんは ②プルンゲですか ③せんこう なんですか ④なん ねんせい ですか

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Norint paklausti, sakinį reikia ištarti su šiek tiek kylančia intonacija.

• Atsakant į taip / ne klausimus, vartojamas はい (taip) arba いいえ (ne). Šnekamojoje kalboje dažni ne tokie oficialūs jų atitikmenys ええ (taip) arba いえ (ne). Pavyzdžiui:

まさおさん は がくせい です か。 – Ar Masao studentas?
ええ (arba はい)、がくせい です。 – Taip, studentas.

• Vietoj po はい / ええ einančio sakinio taip pat galite vartoti frazę そう です, kuri veikia tarsi nuoroda į klausimą, t. y. parodo, jog tai, apie ką klausiama, yra tiesa:

まさおさん は がくせい です か。 – Ar Masao studentas?
ええ、そう です。 – Taip (studentas).

• わたし yra universaliausias įvardis, norint pasakyti aš. Ne visai oficialioje aplinkoje vyrai, kalbėdami apie save, dažnai vartoja ぼく, o labai mandagioje kalboje kartais sakoma わたくし. Be šių trijų yra daug kitų įvardžių, apie juos sužinosite vėlesnėse pamokose.

• Japonų kalboje retai vartojamas žodelis tu - あなた. Vietoj jo į kitą asmenį kreipiamasi pasakant jo pavardę, ir pridedant mandagumą parodantį žodį さん. Pavyzdžiui: たかださん – (ponas ar ponia) Takada. Kalbant su artimesniais žmonėmis, galima さん pridėti ir po vardo. Taip pat įprasta į asmenis kreiptis nurodant jų pareigas, kurios ištariamos vienos arba pridedamos po pavardės. Pavyzdžiui: (たかだ) せんせい (mokytoja(s) (Takada)), (たかだ) しゃちょう (direktorius (-ė) (Takada)) ir pan. Kadangi さん parodo pagarbą kitam žmogui, jo negalima sakyti nurodant savo vardą.

• Vardai Japonijoje sakomi priešinga tvarka nei Lietuvoje: pirmiausia pavardė, o tada – vardas. Pavyzdžiui: Hajaši Masao, kur Hajaši yra pavardė, o Masao – vardas. Pasakydami savo vardus užsieniečiams, patys japonai gali juos sukeisti vietomis pagal vakarietišką tradiciją: Masao Hajaši.

• Pristatant kitą žmogų, vartojamas žodis こちら (mandagus tai variantas). Pavyzdžiui: こちら、さとみさん です – tai Satomi.

• Susitikus su nepažįstamu žmogumi, paprastai pasisveikinama vartojant frazę はじめまして, kuri pažodžiui reiškia pirmą kartą. Tuomet pasakomas savo vardas わたしは[vardas]です ir pabaigiama ištariant (どうぞ)よろしく(おねがいします) – tai pažodžiui reikštų prašymą gerai elgtis, tačiau gali būti suprantama kaip tikiuosi malonaus bendravimo ar pan. Skliaustuose esantys žodžiai padidina mandagumą ir juos reikėtų pridėti, jeigu žmogus, su kuriuo kalbama, yra aukštesnio socialinio statuso arba vyresnis.

• Jeigu pirmasis pasisveikina pašnekovas, atsakant (どうぞ)よろしく(おねがいします) pradžioje galima pridėti frazę こちらこそ, reiškiančią iš mano pusės taip pat.

• Norint paklausti kito žmogaus vardo, vartojamas klausimas おなまえ は なん です か (koks vardas?)

• Žemėjančia intonacija ištartas そう です か parodo, kad pašnekovas suprato gautą informaciją ir gali būti verčiamas kaip aišku, supratau, štai kaip ir pan.

• Pasisveikinant Japonijoje įprasta nusilenkti. Beveik niekas neapsikabina ir nesibučiuoja sutikę draugą, o rankos paspaudžiamos dažniausiai tik tarptautiniuose susitikimuose.

• Populiariausi pasisveikinimai:

Labas rytas – おはようございます (tarp draugų: おはよう)
Laba diena – こんにちは*
Labas vakaras – こんばんは*

* Pastaba: gale einantis garsas WA užrašomas kaip は, nes tai yra dalelytė.

• Populiariausi atsisveikinimai:

Kai neplanuojama pasimatyti ilgesnį laiką, viso gero – さようなら
Iki rytojaus – またあした
Iki kitos savaitės – またらいしゅう
Iki (tarp draugų) – じゃあね

Žodynas

Žodynas

Šios ir kitų pamokų žodžių sąrašuose prie veiksmažodžių ir būdvardžių bus rašomi šie sutrumpinimai, apie kurių reikšmę sužinosite sekančiose pamokose:

• (N) - netaisyklingas veiksmažodis
• (RU) - RU grupės veiksmažodis
• (U) - U grupės veiksmažodis
• (I) - I grupės būdvardis
• (NA) - NA grupės būdvardis

 

Daiktavardžiai
留学生	りゅうがくせい	Studentas (-ė) iš užsienio
日本語	にほんご	Japonų kalba
私	わたし	Aš
専攻	せんこう	Specialybė (tai, ką studijuoji)
出身　（ご出身）	しゅっしん　（ごしゅっしん）	Kilmės vieta (jūsų kilmės vieta; vartojama kalbant tik apie kitus žmones, ne apie save)
県	けん	Prefektūra (Japonijos administracinis vienetas)
大学	だいがく	Universitetas
経済	けいざい	Ekonomika
自己紹介	じこしょうかい	Prisistatymas
先生	せんせい	Mokytojas, dėstytojas
学生	がくせい	Studentas, moksleivis
歴史	れきし	Istorija
Frazės
もう一度言ってください	もういちどいってください	Prašau pakartoti (pažodžiui: prašau pasakyti dar kartą)
～の隣	～のとなり	Šalia, netoli
	そうですか	Tikrai?; štai kaip
何年生	なんねんせい	Kelintame kurse?; kelintoje klasėje?
	(skaičius) + ねんせい	(Skaičius) + kursas / klasė (vartojama nurodant kursą ar klasę)
	はじめまして	Frazė, vartojama prisistatymo pradžioje. Pažodžiui reiškia pradžioje, bet gali būti verčiamas leiskite prisistatyti, malonu susipažinti, sveiki ir panašiomis frazėmis, priklausomai nuo konteksto
	よろしくおねがいします	Frazė, vartojama prisistatymo pabaigoje. Ji gali būti verčiama įvairiai, priklausomai nuo konteksto, bet dažniausias jos vertimas prisistatant yra malonu susipažinti
～から来ました	～からきました	Atvyko (ar bet koks kitas veiksmažodžio asmuo) iš ...
～お願いします	～おねがいします	Prašau (frazė, pridedama ko nors prašant)

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^