1 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Raštas

Japoniškas raštas susideda iš trijų pagrindinių dalių: dviejų skiemeninių abėcėlių (hiraganos ir katakanos, bendrai vadinamų kana) ir iš Kinijos perimtų ženklų (kandži). Be jų taip pat naudojami arabiški skaitmenys.

Hiragana: あ、ま、な、...
Katakana: ア、マ、ナ、...
Kandži: 私、家、車、...
Skaitmenys: 1, 2, 3...

Daugelis japoniškų žodžių (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai) yra užrašomi naudojant kandži. Iš viso jų japonų kalboje yra keli tūkstančiai, tačiau žinant 2000 pačių populiariausių, galima perskaityti visus bendro pobūdžio tekstus.

Nors su hiragana ir katakana abėcėlėmis užrašomi tie patys garsai, kiekviena jų turi savitą paskirtį. Hiragana daugiausia naudojama gramatinėms kalbos ypatybėms perteikti ir žodžiams užrašyti, kurių kandži labai reti arba apskritai nevartojami. Su hiragana taip pat rašomos knygos vaikams (nes jie dar neišmokę kandži) ir kartais smulkesniu šriftu pateikiamas sudėtingesnių kandži skaitymas (furigana) laikraščiuose ar knygose. Su katakana paprastai rašomi naujai į japonų kalbą atėję žodžiai arba tekstas, kurį norima išskirti.

Skaičiai japonų kalboje užrašomi tiek su kandži, tiek ir arabiškais skaitmenimis.

Dėl skirtingų rašmenų vartojimo japonų kalboje galima nedėti tarpų tarp žodžių. Atskiriant sakinio dalis, rašomas kablelis (、) arba kabutės (「 」), o, skiriant pačius sakinius, tarp jų dedamas taškas (。), šauktukas (！）arba klaustukas (？).

Šiose pamokose nuo pat pradžių bus palaipsniui supažindinama su visais japonų rašto elementais, pradedant hiragana ir katakana, o vėliau įvedant vis daugiau kandži. Pavyzdžiai bei pratimai bus pateikiami ir lotyniškais rašmenimis, juos galėsite pamatyti nuvedę žymiklį ant japoniškai parašyto teksto (pavyzdžiui, nuveskite su pele ant かたかな). Kadangi pirmose pamokose bus rašoma daugiausia su hiragana ir katakana, siekiant aiškumo ir vizualaus sakinio dalių išskyrimo, kurį laiką tarp žodžių bus dedami tarpai. Vėliau, atsirandant kandži, jų bus atsisakoma.

Hiragana

Susipažinimą su japonišku raštu pradėkime nuo hiraganos abėcėlės. Joje yra 46 raidės, iš kurių visos žymi atskirus skiemenis, išskyrus pavienes balses A, I, U, E, O ir vienintelę atskirą priebalsę N. Pagrindinės hiraganos raidės atrodo taip (paspaudę ant kiekvienos iš jų, pamatysite užrašymą parodančią animaciją):

	あ A	い I	う U	え E	お O
K	か KA	き KI	く KU	け KE	こ KO
S	さ SA	し SHI	す SU	せ SE	そ SO
T	た TA	ち CHI	つ TSU	て TE	と TO
N	な NA	に NI	ぬ NU	ね NE	の NO
H	は HA	ひ HI	ふ FU	へ HE	ほ HO
M	ま MA	み MI	む MU	め ME	も MO
R	ら RA	り RI	る RU	れ RE	ろ RO
W	わ WA				を WO
Y	や YA		ゆ YU		よ YO
	ん N

Pirmiausia – trumpai apie šiose pamokose naudojamą japoniškų garsų užrašymą lotyniškais rašmenimis – rōmaji. Tam sukurtos kelios sistemos, iš kurių labiausiai paplitusi Hepburno perrašos sistema, tapusi neoficialiu standartu. Ji naudojama daugelyje japonų kalbos žodynų, ja užrašomi vietovių pavadinimai pačioje Japonijoje (pavyzdžiui, traukinių stotelių), japoniški vardai bei pavardės dokumentuose ir kita. Todėl visiems besimokantiems japonų kalbos reikėtų išmanyti Hepburno sistemą. Ji bus naudojama visose šiame puslapyje esančiose pamokose, pateikiant žodžių tarimą lotyniškais rašmenimis.

Daugeliu atvejų nereikia jokių papildomų žinių norint naudoti Hepburno sistemą. Vis dėlto paminėtina, kad istoriškai ji buvo sukurta daugiausia anglų kalbos pagrindu, todėl lentelėje galima rasti kelis užrašymus, besiskiriančius nuo įprastinio lietuviško tarimo:

• J visada tariama kaip DŽ (kanji tariama kandži);
• SH tariama kaip Š (shiroi (balta(s)) tariama široi);
• CH tariama kaip Č (chichi (tėtis) tariama čiči);
• W tariama kaip V (warui (bloga(s)) tariama varui);
• Y tariama kaip J (yasai (daržovės) tariama jasai).

Visos kitos lentelėje esančios raidės tariamos taip pat kaip ir lietuvių kalboje.

Atidžiau pažiūrėję į hiraganos lentelę, galite pastebėti kelis ypatumus, kuriuos reikėtų atsiminti:

• raidės užrašomos aptakiomis linijomis, be stačių aštrių kampų;
• nėra kai kurių skiemenų, pvz., WI, WU, WE, YI arba YE;
• kai kurie deriniai yra nestandartiniai: pvz., vietoj S ir I junginio turime ne SI, be SHI, tas pats ir su raidėmis CHI, TSU ir FU.

Daugumos garsų tarimas yra beveik identiškas lietuviškiems ir neturėtų sudaryti sunkumų. Išskirtiniai yra tik du atvejai: raidė FU ir priebalsio R eilutė (RA, RI, RU, RE, RO).

FU japonų kalboje yra vos juntamai maišyta su garsu H. Tai galite išgirsti įrašuose, kur žodžiai fune (laivas), naifu (peilis) ir futari (dviese) pasakomi tiek moterišku, tiek vyrišku balsu:

Garsas R šiek tiek maišytas su L, tačiau kiek stipriai, priklausys nuo konkretaus žodžio ir kalbančio asmens. Įrašuose girdėsite žodžius repoto (referatas), resutoran (restoranas), atarashi (naujas), furui (senas):

H grupės hiraganos raidės gali įgauti duslųjį P garso tarimą, jeigu viršutinėje dešinėje raidės pusėje yra mažas apskritimas, vadinamasis dakuten:

H -> P

ぱ PA

ぴ PI

ぷ PU

ぺ PE

ぽ PO

K, S, T ir tos pačios H grupės raidės gali įgauti skardžiuosius G, Dz, D, B garsų tarimus, kurie žymimi dviem trumpais brūkšneliais (dakuten):

K -> G	が GA	ぎ GI	ぐ GU	げ GE	ご GO
S -> Z	ざ ZA	じ JI	ず ZU	ぜ ZE	ぞ ZO
T -> D	だ DA	ぢ DI	づ DU	で DE	ど DO
H -> B	ば BA	び BI	ぶ BU	べ BE	ぼ BO

Štai ir visos pagrindinės hiraganos raidės. Jas išmokti nesunku, bet reikės šiek tiek kantrybės ir nuolatinio praktikavimosi. Paprastą atpažinimo žaidimą rasite testų skyrelyje, tačiau galite sugalvoti ir įvairių kitokių mokymosi būdų. Kad būtų paprasčiau, galite parsisiųsti hiraganos lenteles, išspausdinti jas ant vieno lapo ir pasikabinti dažnai matomoje vietoje. Taip pat stenkitės perskaityti visus pamokose pateiktus hiraganos užrašus.

Be skaitymo patartina lavinti ir rašymą. Tam pravers pratybų lapai, kuriuose rasite nurodymų, kaip parašyti kiekvieną hiraganos raidę, ir langelių pabandyti jas parašyti patiems.

Gramatika

Bendri ypatumai

Tarimas

Japonų kalboje praktiškai nėra garsų, kurie skirtųsi nuo lietuviškų ir būtų sunkiau ištariami. Reikia prisiminti, kad japoniški žodžiai susideda iš skiemenų, kurių kiekvienas ištariamas beveik vienodu greičiu ir stiprumu. Kirčiavimas, lyginant su lietuvių kalba, yra silpnas. Be to, skiriasi ir tuo, kad išreiškiamas pakeliant intonaciją, bet nekeičiant tarimo greičio. Tai iš pradžių bus sunku tiek išgirsti, tiek ir ištarti, bet išmokti padės japonų kalbos klausymas ir tarimo imitavimas.

Nors kirčiavimas nėra ypač reikšminga japonų kalbos dalis, jis kartais tampa svarbus, norint atskirti panašiai skambančius žodžius. Pavyzdžiui, norint perteikti tikslią reikšmę, nurodytuose žodžiuose reikia pakeliant intonaciją išskirti pabrauktą žodžio vietą: hashi (tiltas) ir hashi (valgymo lazdelės), kami (popierius) ir kami (dievas), ir kt. Tai galite išgirsti įrašuose, kuriuose pasakomi žodžiai hashi (tiltas), hashi (valgymo lazdelės), hashi (kraštas), ame (lietus) ir ame (saldainis) tiek moterišku, tiek vyrišku balsu:

Reikia atkreipti dėmesį ir į garsų ilgumą, nes dalis skirtingas reikšmes turinčių žodžių skiriasi tik tuo, kaip ilgai arba trumpai ištariamos kai kurios jų vietos. Pavyzdžiui: ojisan (dėdė) ir ojiisan (senelis), shujin (sutuoktinis) ir shūjin (kalinys). Tai galite išgirsti įrašuose, kuriuose pasakomi žodžiai ojisan, ojiisan, iie (ne), ie (namas), hikōki (lėktuvas), ryōri (valgis), ryokō (kelionė):

Dar vienas aspektas – garsų nutylėjimas arba silpnesnis ištarimas. Dažniausi atvejai yra mandagumo galūnės desu ir masu, kurios tariamos atitinkamai kaip des ir mas, bei garso KU sutrumpėjimas iki K, jeigu po jo seka S grupės raidė. Pavyzdžiui, įraše išgirsite žodžius kusuri (vaistai, tariamas kaip ksuri), gakusei (studentas, tariamas kaip gaksei), gakusei desu (yra) studentas, tariamas kaip gaksei des), ikimasu (eisiu, tariamas kaip ikimas) ir ohayōgozaimasu (labas rytas, tariamas kaip ohayōgozaimas):

Ar sakiniai bus ištarti natūraliai, priklausys nuo pauzių, skaidančių juos į loginį ryšį turinčias dalis, ir intonacijos pokyčių: kilimo, žemėjimo, balso tono paaukštinimo arba pažeminimo. Tam nėra griežtų konkrečių taisyklių, nes intonacija gali kisti pagal aplinkybes. Kai kurios su tuo susijusios detalės bus smulkiau paaiškintos tolimesnėse pamokose, tačiau dauguma jų gali būti perimamos tik įvairiose situacijose įdėmiai klausantis japonų kalbos. Pavyzdžiui, šie įrašai parodo klausiamosios ir tariamosios intonacijos skirtumus: sōdesuka? (tikrai?), sōdesuka (štai kaip), watashi (aš), watashi? (aš?):

Sakinio struktūra

Japonų kalbos sakinio struktūra nėra griežta – žodžiai gali būti atkeliami į priekį arba nukeliami į galą atsižvelgiant į tai, kaip tai patogiau kalbėtojui. Pagrindinės taisyklės, kurių būtina laikytis, tėra dvi:

• veiksmažodžiai ir jų funkciją atliekantys būdvardžiai visada nukeliami į sakinio galą;
• pažyminiai arba jų grupės visada eina prieš pažymimuosius žodžius.

Kaip tai taikoma praktiškai, bus parodyta tolimesnėse pamokų dalyse.

Kalbos mandagumo lygiai

Japonų kalboje yra keletas skirtingų kalbos mandagumo lygių, kuriais nusakomas kalbėtojo ir klausytojo santykis. Pavyzdžiui, du geri draugai, kalbėdami tarpusavyje, vartos kitokius žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas nei pirmą kartą susitikę žmonės. Todėl kalbos lygio pasirinkimas yra svarbus klausimas, kurį reikia apsvarstyti, siekiant palaikyti tinkamą ryšį su pašnekovu ir jo neįžeisti.

Šiose pamokose iš pradžių bus supažindinama su mandagia japonų kalba, kuri gali būti vartojama daugelyje situacijų: tiek bendraujant su pirmą kartą sutiktais, tiek ir geriau pažįstamais žmonėmis. Vėlesnėse pamokose bus pristatomi ir kiti kalbos lygiai.

Būsenos nusakymas ir dalelytė wa（は）

です leidžia mandagiai nusakyti objekto būseną, t.y. parodyti, kad daiktas yra toks, koks jis yra. です pridedama po daiktavardžių arba būdvardžių ir visada bus sakinio gale.

[daiktavardis / būdvardis] です

Pastaba: です tariama kaip des, nes u dažniausiai nutylima.

です neturi tikslaus lietuviško atitikmens. Kai kuriais atvejais jis gali būti verčiamas atitinkama veiksmažodžio būti forma: yra, esu, esi, esate ir t. t. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad pagrindinė です funkcija yra mandagumo raiška ir šis žodelis pats savaime neturi reikšmės "būti". Pavyzdžiui:

いす です – (yra) kėdė;
ともだち です – (yra) draugas;
くろい です - (yra) juodas, -a.

Kadangi です žymi būseną, galimos ir sudėtingesnės objektą apibūdinančios konstrukcijos, pvz.:

[daiktavardis] は [būdvardis / daiktavardis] です

は yra pirmoji mūsų aptariama dalelytė. Japonų kalboje šie trumpi žodeliai atlieka įvairias gramatines funkcijas keisdami prieš juos einančių žodžių reikšmę. Čia vartojama は parodo, kas yra sakinio tema. Šią dalelytę pridėję po žodžio parodome, apie ką bus kalbama likusioje sakinio dalyje, į ką bus sutelkiamas dėmesys. Svarbu atsiminti, kad nors dalelytė は turėtų būti skaitoma kaip HA, ji visada tariama kaip WA.

Žinant, ką reiškia は, nesunku suprasti, kad, vartodami anksčiau minėtą konstrukciją, galime pasakyti, jog kažkas yra kažkas arba kažkoks. Pavyzdžiui:

わたし は がくせい* です – aš (esu)** studentas (kalbant apie mane, (esu) studentas)
ねこ は くろい です – katė (yra) juoda (kalbant apie katę, (yra) juoda)

*Pastaba: がくせい tariama kaip gaksei, praleidžiant u.

**Pastaba: lietuviškame vertime esu ir yra rašomi skliaustuose, nes, kaip minėta, です tiesiog padaro sakinį mandagesnį ir nereiškia būti.

Japonų kalboje dažnai praleidžiama tai, kas gali būti suprantama iš konteksto. Paskutiniai du pavyzdžiui taip pat gali būti trumpinami, paliekant tik antrą jų pusę, jeigu prieš tai vyko pokalbis, iš kurio pašnekovas suprastų, kas yra studentas ir kas yra juoda:

がくせい です – (kažkas yra) studentas;

くろい です – (kažkas yra) juoda.

Apibūdinimo neiginys, klausiamieji sakiniai

Norėdami pasakyti, kad kažkas nėra kažkas, turime vartoti neiginį ではありません:

[daiktavardis] ではありません

Pastaba: šiuo metu patartinaではありません nevartoti su būdvardžiais, nes kai kurie iš jų neiginį sudaro kitokiais būdais. Apie tai išsamiau bus paaiškinta kitose pamokose.

ではありません vartojama lygiai taip pat kaip です. Pavyzdžiui:

まさきさん は せんせい ではありません – Masaki nėra mokytojas.
あに は けいかん ではありません – Mano vyresnis brolis nėra policininkas.

Visus čia išmoktus sakinius nesudėtinga paversti į klausimą:

[sakinys] か

Teigiamojo arba neigiamojo sakinio gale pridėjus か, jis tampa klausimu, kurį reikia ištarti su kylančia intonacija. Paprastai po tokio sakinio nededamas klaustukas, nes jo funkciją atlieka klausimą rodantis か. Pavyzdžiui:

えいが は おもしろい です – Filmas yra įdomus.
えいが は おもしろい です か – Ar filmas įdomus?

Dalelytė mo, daiktavardžių išvardijimas

Norint pasakyti, kad kažkas taip pat yra kažkas arba kažkoks, dalelytę は reikia pakeisti į も.

[daiktavardis] も [daiktavardis / būdvardis] です

Pavyzdžiui:

すし は おいしい です – Sušis yra skanus.

てんぷら も おいしい です – Tempura taip pat skani.

Lygiai taip pat su neiginiais, bet, kaip jau minėta, šiuo metu turime apsiriboti tik daiktavardžiais.

[daiktavardis] も [daiktavardis] では ありません

わたし は がくせい では ありません – Aš nesu studentas.

ゆうこさん も がくせい では ありません – Jūko taip pat nėra studentė.

Jeigu も vartojama klausime, atsakant teigiamai išsamiu sakiniu, taip pat reikia vartoti も:

さとみさん も せんせい です か。 – Ar Satomi taip pat mokytoja?

はい、さとみさん も せんせい です。 – Taip, Satomi taip pat mokytoja.

Tačiau neigiamas atsakymas jau reikalauja dalelytės は:

さとみさん も せんせい です か。 – Ar Satomi taip pat mokytoja?

いいえ、さとみさん は せんせい ではありません。 – Ne, Satomi - ne mokytoja.

Tęsiant kalbą apie apibūdinimus, juos galime kurti ne tik apie vieną objektą, bet ir apie kelis. Tokiu atveju reikia tarp daiktavardžių įterpti dalelytę と.

[daiktavardis] と [daiktavardis] は [daiktavardis / būdvardis] です / では ありません

Galima jungti ne tik du, bet ir tris, keturis ar daugiau daiktavardžių. と bus įterpiama tarp visų jų. Pavyzdžiui:

にんじん と たまねぎ は やさい です – Morkos ir svogūnai yra daržovės.

にんじん と たまねぎ は くだもの では ありません – Morkos ir svogūnai nėra vaisiai.

Jeigu išvardydami objektus neturime baigtinės sekos ir juos pateikiame tik kaip kelis didesnės grupės pavyzdžius, vietoj と turėtume vartoti や (arba ne tokį mandagų, labiau šnekamosios kalbos とか).

[daiktavardis] や (とか) [daiktavardis] は [daiktavardis / būdvardis] です / では ありません

おちゃ や ぎゅうにゅう は のみもの です – Žalioji arbata ir pienas yra gėrimai (Tokie dalykai, kaip žalioji arbata ir pienas, yra gėrimai.)

いぬ や ねこ は どうぶつ です – Šunys ir katės yra gyvūnai.

Parodomieji įvardžiai, klausimas kas?

Aplinkui esantiems objektams apibūdinti labai praverčia tokie abstraktūs žodeliai, kaip tai, šis, anas ir pan. Japonų kalboje jų yra trys: これ, それ ir あれ. Pažvelkime į kiekvieną iš jų išsamiau.

これ nurodo daiktą, esantį netoli kalbėtojo. Į lietuvių kalbą gali būti verčiamas kaip tai, šis, šitas, čia. これ turi mandagesnę formą こちら, kuri vartojama nurodant žmones, ir šnekamojoje kalboje vartojamą こっち.

それ nurodo daiktus, kurie yra toliau nuo kalbėtojo, bet arčiau pašnekovo. Lietuviški atitikmenys būtų tas, ten. Šis žodelis taip pat turi mandagesnę ir šnekamosios kalbos formą, atitinkamai: そちら ir そっち.

Galiausiai su あれ nurodomas objektas, kuris yra toli tiek nuo kalbėtojo, tiek ir nuo pašnekovo. あれ atitiktų žodžius anas, ten. Jo mandagesnė ir šnekamoji forma yra atitinkamai: あちら ir あっち.

Visi šie trys žodžiai gali būti vartojami vietoj daiktavardžio pagrindinėje mūsų išmoktoje apibūdinimo konstrukcijoje:

[これ / それ / あれ] は [daiktavardis / būdvardis] です / ではありません

これ は ほん です – Tai yra knyga (arba čia yra knyga)
それ は ほん ではありません – Ten ne knyga.

あれ は ほん です – Ten (toli) yra knyga.
こちら は まさきさん です – Čia yra Masaki (pristatant žmogų).
これ は おいしい です – Šis yra skanus (iš konteksto turi būti suprantama, apie kokį „šį“ kalbama).

Paskutinė šios pamokos gramatinė konstrukcija leis mums užduoti klausimus kas tai yra?, kas ten? ir pan., pavartojant tuos pačius これ、それ、あれ ir papildomą klausiamąjį žodelį なん.

[これ / それ / あれ] は なん です か

なん turi daug reikšmių – priklausomai nuo situacijos, į lietuvių kalbą gali būti verčiamas kaip kiek, ką, koks, kurį (apie tai mokysimės kitose pamokose) arba, kaip kad šiuo atveju, kas. Svarbu atsiminti, kad なん nevartojamas klausiant kas tai? apie žmones. Pavyzdžiui:

これ は なん です か – Kas tai yra?

(それ は) すし です – Tai suši.

Pastaba: kaip minėta, japonų kalboje dažnai nekartojama tai, kas suprantama iš konteksto. Todėl nebūtina sakyti išsamaus sakinio それ は すし です, užtenka sutrumpinimo すし です.

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Norint paklausti, sakinį reikia ištarti su šiek tiek kylančia intonacija.

• Atsakant į taip / ne klausimus, vartojamas はい (taip) arba いいえ (ne). Šnekamojoje kalboje dažni ne tokie oficialūs jų atitikmenys ええ (taip) arba いえ (ne). Pavyzdžiui:

まさきさん は がくせい です か。 – Ar Masakis studentas?
ええ (arba はい)、がくせい です。 – Taip, studentas.

• Vietoj po はい / ええ einančio sakinio taip pat galite vartoti frazę そう です, kuri veikia tarsi nuoroda į klausimą, t. y. parodo, jog tai, apie ką klausiama, yra tiesa:

まさきさん は がくせい です か。 – Ar Masakis studentas?
ええ、そう です。 – Taip (studentas).

• わたし yra universaliausias įvardis, norint pasakyti aš. Ne visai oficialioje aplinkoje vyrai, kalbėdami apie save, dažnai vartoja ぼく, o labai mandagioje kalboje kartais sakoma わたくし. Be šių trijų yra daug kitų įvardžių, apie juos sužinosite vėlesnėse pamokose.

• Japonų kalboje retai vartojamas žodelis tu - あなた. Vietoj jo į kitą asmenį kreipiamasi pasakant jo pavardę ir pridedant mandagumą parodantį žodį さん. Pavyzdžiui: たなかさん – (ponas) Tanaka. Kalbant su artimesniais žmonėmis, galima さん pridėti ir po vardo. Taip pat įprasta į asmenis kreiptis nurodant jų pareigas, kurios ištariamos vienos arba pridedamos po pavardės. Pavyzdžiui: (たなか) せんせい (mokytojas (Tanaka)), (たなか) しゃちょう (direktorius (Tanaka)) ir pan. Kadangi さん parodo pagarbą kitam žmogui, jo negalima sakyti nurodant savo vardą.

• Vardai Japonijoje sakomi priešinga tvarka nei Lietuvoje: pirmiausia pavardė, o tada – vardas. Pavyzdžiui: Tanaka Masaki, kur Tanaka yra pavardė, o Masaki – vardas. Pasakydami savo vardus užsieniečiams, patys japonai gali juos sukeisti vietomis pagal vakarietišką tradiciją: Masaki Tanaka (lietuviškai: Masakis Tanaka)..

• Pristatant kitą žmogų, vartojamas žodis こちら (mandagus tai variantas). Pavyzdžiui: こちら、さとみさん です – tai Satomi.

• Susitikus su nepažįstamu žmogumi, paprastai pasisveikinama vartojant frazę はじめまして, kuri pažodžiui reiškia pirmą kartą. Tuomet pasakomas savo vardas わたしは[vardas]です ir pabaigiama ištariant (どうぞ)よろしく(おねがいします) – tai pažodžiui reikštų prašymą gerai elgtis, tačiau gali būti suprantama kaip tikiuosi malonaus bendravimo ar pan. Skliaustuose esantys žodžiai padidina mandagumą ir juos reikėtų pridėti, jeigu žmogus, su kuriuo kalbama, yra aukštesnio socialinio statuso arba vyresnis.

• Jeigu pirmasis pasisveikina pašnekovas, atsakant (どうぞ)よろしく(おねがいします) pradžioje galima pridėti frazę こちらこそ, reiškiančią iš mano pusės taip pat.

• Norint paklausti kito žmogaus vardo, vartojamas klausimas おなまえ は なん です か (koks vardas?)

• Žemėjančia intonacija ištartas そう です か parodo, kad pašnekovas suprato gautą informaciją ir gali būti verčiamas kaip aišku, supratau, štai kaip ir pan.

• Pasisveikinant Japonijoje įprasta nusilenkti. Beveik niekas neapsikabina ir nesibučiuoja sutikę draugą, o rankos paspaudžiamos dažniausiai tik tarptautiniuose susitikimuose.

• Populiariausi pasisveikinimai:

Labas rytas – おはようございます (tarp draugų: おはよう)
Laba diena – こんにちは*
Labas vakaras – こんばんは*

* Pastaba: gale einantis garsas WA užrašomas kaip は, nes tai yra dalelytė.

• Populiariausi atsisveikinimai:

Kai neplanuojama pasimatyti ilgesnį laiką, viso gero – さようなら
Iki rytojaus – またあした
Iki kitos savaitės – またらいしゅう
Iki (tarp draugų) – じゃあね

Dialogas

Dialogas

Susipažinimas. Veikėjai: ゆうこさん ir まさきさん

• ゆうこさん:はじめまして。わたし は ゆうこ です。よろしく おねがいします。
• まさきさん:こちらこそ、よろしく おねがいします。
• ゆうこさん:まさきさん は がくせい です か。
• まさきさん:はい、がくせい です。ゆうこさん も がくせい です か。
• ゆうこさん:いいえ、がくせい ではありません。わたし は きしゃ です。
• まさきさん:そう です か。

Vertimas

Vertimas

• Jūko: Sveiki. Aš esu Jūko. Malonu susipažinti.
• Masakis: Man taip pat malonu susipažinti.
• Jūko: Ar jūs studentas?
• Masakis: Taip, studentas. Ar jūs taip pat studentė?
• Jūko: Ne, aš ne studentė. Aš žurnalistė.
• Masakis: A, aišku.

Žodynas

Žodynas

Šios ir kitų pamokų žodžių sąrašuose prie veiksmažodžių ir būdvardžių bus rašomi šie sutrumpinimai, apie kurių reikšmę sužinosite sekančiose pamokose:

• (ru) - RU grupės veiksmažodis
• (u) - U grupės veiksmažodis
• (i) - I grupės būdvardis
• (na) - NA grupės būdvardis

Šios pamokos nauji žodžiai:

1. いす - kėdė
2. ともだち - draugas
3. くろい - juodas (i)
4. がくせい - studentas
5. てんき - oras, orai
6. いい - geras (i)
7. ねこ - katė
8. わたし - aš
9. くつ - batai
10. しろい - baltas (i)
11. ちいさい - mažas (i)
12. へや - kambarys
13. きれい - gražus (na)
14. わるい - blogas (i)
15. おおきい - didelis (i)
16. かばん - krepšys, kuprinė
17. おもい - sunkus (i)
18. ~さん - po vardo pridedamas žodelis rodantis pagarbą, mandagumą
19. あに - (mano) vyresnis brolis
20. けいかん - policininkas
21. えいが - filmas
22. おもしろい - įdomus (i)
23. おとうさん - tėtis (mandagiai)
24. いしゃ - gydytojas
25. すし - suši
26. おいしい - skanus (i)
27. てんぷら - tempura
28. にんじん - morka
29. たまねぎ - svogūnas
30. やさい - daržovė
31. くだもの - vaisius
32. おちゃ - žalia arbata
33. ぎゅうにゅう - karvės pienas
34. いぬ - šuo
35. どうぶつ - gyvūnas
36. これ (こちら、こっち) - tai, kas yra čia
37. それ (そちら、そっち) - tai, kas yra ten
38. あれ (あちら、あっち) - tai, kas yra ten toli
39. ほん - knyga
40. なん - kas
41. ひこうき - lėktuvas
42. はし - valgymo lazdelės
43. さとう - cukrus
44. しお - druska
45. はい - taip
46. いいえ - ne
47. きしゃ - žurnalistas
48. なまえ - vardas

Frazės:

1. はじめまして - sveiki (susipažįstant)
2. どうぞ よろしく おねがいします - malonu susipažinti
3. こちらこそ - iš mano pusės taip pat
4. そう です - taip
5. そう です か - aišku, supratau
6. おはようございます - labas rytas
7. こんにちは - laba diena
8. こんばんは - labas vakaras
9. さようなら - viso gero
10. またあした - iki ryt
11. またらいしゅう - iki kitos savaitės
12. じゃあね - iki

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. くつ は しろい です。
2. ねこ は ちいさい です。
3. へや は きれい です。
4. ともだち は がくせい です。
5. Oras yra blogas.
6. Katė yra didelė.
7. Batai yra juodi.
8. Krepšys yra sunkus.
9. わたし は がくせい ではありません。
10. たなかさん は いしゃ ではありません。
11. ともだち は せんせいで はありません。
12. へや は おおきい です か。
13. ともだち は がくせい ではありません か。
14. てんき は いい です か。
15. まさきさん は せんせい ではありません。ゆうこさん も せんせい ではありません。
16. ねこ は しろい です。いぬ も しろい です。
17. すし と てんぷら も おいしい です か。
18. あれ は なん です か。ひこうき です。
19. これ は なん です か。はし です。
20. これ は さとう です か。いいえ、しお です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^