Raštas

Kandži

Palyginti su JLPT5 ir JLPT4, JLPT3 turi gerokai daugiau kandži. Siekdami palengvinti mokymąsi, pirmosiose pamokose pristatysime kandži kilmę. Šios sistemos išmanymas ilgainiui padeda lengviau mokytis rašto ženklų.

Jau III a. pr. m. e. Kinijoje buvo parašytas traktatas „Rašmenų aiškinimas“, kuriame visi kiniški rašmenys (kandži) pagal kilmę buvo suskirstyti į 6 pagrindines grupes. Šiuo metu paprastai jie skirstomi į 4–5 kategorijas. Šioje pamokoje pristatysime pačius paprasčiausius rašmenis, kurie yra kilę iš piešinėlių, kitaip dar vadinamų piktogramomis (象形文字 shōkei moji). Ankstesniuose lygiuose jų išmokote nemažai. Tarp jų yra 人 (žmogus), 川 (upė), 木 (medis), 火 (ugnis), 水 (vanduo), 目 (akis) ir t. t. Pirminės jų formos seniausiuose rašmenyse, naudotuose dar II–I tūkst. pr. m. e. priminė tikruosius vaizduojamus daiktus.

Šios pamokos kandži sąrašas (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Patarimas, pasiūlymas (~たらいい, ~といい)

Ši konstrukcija dažnai vartojama patarimams, pasiūlymams reikšti. Pažodžiui ji reiškia: „jeigu taip, bus gerai“. Jeigu konstrukcija randama klausime su どう, どこ ar pan., ja parodomas patarimo prašymas (ką turėčiau daryti?). Sudaroma dviem būdais: prie jau išmoktos sąlygos formos たら pridėjus žodelį いい arba lygiai tą patį pridėjus prie taip pat išmoktos sąlygos formos と. Pavyzdžiui:

パスポートを失くしたんです。どうしたらいいですか。 – Pamečiau pasą, ką dabar daryti?

宿題で分からないことがあれば、先生に聞いたらいい。 – Jeigu kas neaišku dėl namų darbų, klausk mokytojo.

洋服を描くのが好きなら、デザイナーになったらいい。 – Jeigu mėgsti piešti rūbus, gali tapti dizaineriu.

Kita šios konstrukcijos reikšmė yra noro, troškimo reiškimas. Vartojama, kai norime pasakyti savo norus, troškimus, kad kas nors įvyktų. Reikia pabrėžti, kad veiksmažodžiai prie šios konstrukcijos jungiami galimybės forma (行ける, 読める, やせられる ir pan.)

アメリカに行けたらいい。 – Norėčiau nuvykti į Ameriką.

新しい仕事を見つけられたらいい。 – Norėčiau susirasti naują darbą. 

Dažnai vartojamas su sunkiai įgyvendinamą lūkestį rodančiais のに、なあ、のだが. 

給料がもう少し高かったらいいのだが。 – Norėčiau, kad alga būtų dar šiek tiek didesnė.

可愛くて、優しい彼女ができたらいいなあ。 – Norėčiau susirasti gražią ir mielą draugę.

宝くじに当たったらいいけど。 – Norėčiau laimėti loterijoje.

Kai sakinyje pasirodo prieštaravimą rodantys žodžiai, kaip が、けど、のに, tai reiškia, kad dabartinėmis sąlygomis troškimas negali būti įgyvendintas, arba jį realizuoti yra labai sunku. 

少しでもやせられたらいいのに。 – Norėčiau bent šiek tiek sulieknėti.

Apgailestavimas (~ばよかった)

Su šia gramatine forma parodomas apgailestavimas, kad kas nors neįvyko, ar nebuvo padaryta, taip pat dėl to, kad dabartinė situacija yra kitokia, nei tikėtasi ar norėtųsi. Sudaroma prie sąlygos ば formos pridėjus よかった (buvo gerai).

両親がもっと金持ちならばよかった。 – Geriau tėvai būtų buvę turtingesni.

先週のパーティーに来てくれればよかったのに。 – Gaila, kad praeitą savaitę neatėjai į vakarėlį.

カメラを持ってくればよっかた。 – Gaila, kad nepasiėmiau fotoaparato.

Privalėjimas (べき)

Vartojamas, kai norime pasakyti, kad ką nors reikia padaryti, privaloma padaryti, arba būtų tinkama taip daryti ar elgtis. Sudaroma prie veiksmažodžio žodyninės formos pridedant べき. Retesniais atvejais pridedamas ir prie daiktavardžių bei NA būdvardžių, bet kitokios formos – kaip であるべき , o prie I būdvardžių – juos pavertus į prieveiksmį ir pridėjus あるべき.

子供は親を手伝うべきだ。 – Vaikai privalo padėti tėvams.

現在のインターネット利用者にとって一番注意するべきことはコンピューターウイルスです。 – Šiuolaikiniams interneto vartotojams labiausiai reikia saugotis kompiuterių virusų. 

Prie veiksmažodžio する べき gali jungtis dviem būdais: kaip するべき ir kaip すべき.

Neigiama べき forma yra べきではない. Reiškia, kad kažko nereikėtų daryti, būtų netinkama daryti, negalima daryti. 

会社の電話を個人的なことに使うべきではない。 – Įmonės telefono negalima naudoti asmeniniais tikslais.

Retai atliekamas veiksmas (めったに～ない)

Išreiškia, kad kas nors daroma labai retai arba beveik nedaroma. Sudaroma po めったに pridėjus veiksmažodžio neigiamąją formą. Nuo kitų panašių gramatinių konstrukcijų, reiškiančių, kad ką nors darome retai ar beveik nedarome, skiriasi retumo lygiu. Šias konstrukcijas galima sudėlioti nuo reto iki rečiausio atliekamo veiksmo: あまり～ない → ほとんど/めったに～ない → ぜんぜん/まったく～ない. 

私はたばこをめったに吸わない。 – Aš labai retai rūkau.

映画館にめったに行かない。 – Labai retai einu į kino teatrą.

両親は外食をめったにしない。 – Tėvai labai retai eina į miestą pavalgyti.

Galimybė (もしかしたら)

Išreiškia tikimybę ar galimybę, kad kas nors gali įvykti. Kai vartojama su konstrukcija かもしれない, reiškia, kad „tai irgi yra įmanoma, tikėtina, taip gali nutikti“. Parodo, jog kalbantysis nėra užtikrintas tuo, ką sako. 

彼女はもう２、３日会社に来ていない。もしかしたら、彼女は病気かもしれない。 – Ji jau kelias dienas neateina į darbą, gal susirgo?

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Dialoge pavartotas 嫌 (いや) yra gana dažnai japonų kalboje pasitaikantis NA tipo būdvardis. Jis gali būti verčiamas įvairiai, tačiau visais atvejais turės neigiamą reikšmę: „nemalonus, nemėgstamas, atgrasus, bjaurus, nekenčiamas“ ir pan. 嫌 gali būti vartojamas prieš daiktavardį:

彼はとても嫌な男性です。 – Jis labai nemalonus vyras.

Apibūdinamą objektą pažymėję su が, o 嫌だ nukėlę į sakinio galą, galime pasakyti, kad ko nors labai nemėgstame:

私はジャズが嫌だ。 – Aš nekenčiu džiazo muzikos.

Pats vienas 嫌だ gali būti ištariamas parodant nepritarimą arba neigiamą reakciją. Pavyzdžiui:

A: 納豆を買った。食べてみない？
B: 嫌だ！

A: Nupirkau natto*, nori paragauti?
B: Jokiu būdu!

*natto yra tradicinis japoniškas patiekalas iš fermentuotų sojų pupelių, turintis specifinį skonį. Vieni jį labai mėgsta, o kiti – negali pakęsti.

Dažnai tai galima išgirsti iš mažų vaikų, kurie prieštarauja tėvams.

A: 早く起きなさい。
B: いやだ！

A: Greičiau kelkis.
B: Nenoriu!

Dar vienas populiarus 嫌 vartojimo būdas yra junginyje su なる. 嫌になる reiškia „atsibosti, kuo nors nusivilti, būti kuo nors nepatenkintam“ ir pan. Pavyzdžiui:

東京に住むのが嫌になったよ。田舎に引っ越したい。 – Atsibodo gyventi Tokijuje. Noriu persikelti į kaimą.

Atkreipkite dėmesį, kad su 嫌 nėra išreiškiama nuostaba. Pavyzdžiui, 嫌だ negali būti vartojamas, kai į situaciją tinkamiau sureaguoti pasakant 信じられない! (negaliu patikėti!) arba ありえない (neįtikėtina!).

• Japonų kalboje sakinys gali baigtis įvairiais žodeliais. Dalį jų jau esate išmokę, pvz., ね, よ, か, の ir pan. Čia apžvelgsime dar kelis dažniau pasitaikančius.

Dialoguose pasitaikys なあ (vartojamas ir trumpesnis な), kuriuo arba pasakomas retorinis klausimas ir svarstymas apie situaciją, arba sustiprinamas teiginys. Kartais tokiais sakiniais labiau garsiai kalbamasi su savimi, nei siekiama informaciją perteikti pašnekovui. な gali pakeisti sakinio gale vartojamą ね ir perteikti tokią pačią, bet stipresnę reikšmę.

暑いなあ。 – Kaip karšta.

すごいなあ。 – Nuostabu!

外国に行きたくないなあ。 – Nenoriu vykti į užsienį. (Parodo vidinį suvokimą, kad nenorima ko nors daryti, ir svarstymą, kaip čia pasielgus.)

Nesumaišykite な su familiariąja įsakymo forma, sudaroma su veiksmažodžių žodynine forma, kaip kad 行くな! (neik!).

Sakinio gale ištartas が arba けど ne visada tiesiogiai reiškia „bet“ ir skatina būtinai ieškoti, su kokia toliau išsakoma arba anksčiau išsakyta informacija sakinys yra priešinamas. Šie du jungtukai gali perteikti, kad kas nors nutylima, sušvelninti sakinio toną arba parodyti kalbėtojo svarstymą apie esamą situaciją.

もしもし。田中ですが。明日の予定について話したいんです。 – Alio? Čia Tanaka. Noriu pasikalbėti apie rytojaus planus. (Sušvelnina prisistatymą, kad skambina Tanaka.)

自転車が見つかるといいんだけど… – Būtų gerai, jeigu surastų dviratį. (Parodo svarstymą ir nutylima, kad galbūt tikimybė, kad tai įvyks, yra maža.)

• あまり ir あんまり yra tą pačią „itin, per daug, labai, beveik visai“ ir pan. reikšmę turintys žodeliai. Daugelyje situacijų jie gali būti vartojami sinonimiškai. Skirtumas tik tas, kad あまり yra labiau paplitęs formalioje ir mandagesnėje kalboje, o あんまり yra kasdieniškesnis.

父は野菜をあんまり食べない。 – Tėvas beveik visai nevalgo daržovių.

彼がとても速く話したので、あまり理解できなかった。 – Jis kalbėjo labai greitai, todėl nelabai ką supratau.

Dialogas

Dialogas

• 盗難
•  
• たかし:　昨日、自転車を盗まれちゃったんだ。
• ゆきこ:　本当？警察に届けた？
• たかし:　うん。見つかるといいんだけど…。でも警察の人が、盗まれた自転車はめったに返ってこないって言ってたからなあ。
• ゆきこ:　そっかあ。でも、返ってきたらいいね。
• たかし:　ちゃんと鍵をかけておけばよかったよ。
• ゆきこ:　え、鍵をかけていなかったの。
• たかし:　急いでいたから忘れちゃって。でも、確認するべきだった。本当に自分が嫌になるよ。
• ゆきこ:　あんまり自分を責めるべきじゃないよ。悪いのは盗んだ人なんだから。
• たかし:　ありがとう。・・・あれ、電話だ。知らない番号だなあ。
• ゆきこ:　警察からじゃない？もしかしたら自転車が見つかったのかもしれないよ。

Vertimas

Vertimas

• Vagystė
•  
• Takašis:　Vakar pavogė mano dviratį.
• Jukiko:　Tikrai? Ar pranešei policijai?
• Takašis:　Aha, būtų gerai, jeigu surastų... Tik tiek, kad policininkas sakė, jog pavogtus dviračius retai kada sugrąžina.
• Jukiko:　Štai kaip. Bet tikiuosi, kad dviratį atgausi.
• Takašis:　Gaila, kad nebuvau gerai jo prirakinęs.
• Jukiko:　Kaip tai neprirakinęs?
• Takašis:　Skubėjau ir pamiršau. Turėjau patikrinti, ar tikrai užrakinau. Pats kaltas.
• Jukiko:　Neturėtum savęs taip kaltinti. Blogai pasielgė tas, kuris dviratį pavogė.
• Takašis:　Ačiū... O, kažkas skambina, nežinomas numeris.
• Jukiko:　Ar tik ne iš policijos? Gal surado tavo dviratį!

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai, atsiųskite žinutę per Facebook puslapį arba palikite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^