Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

去年 („pernai“)、牛肉 („jautiena“)、魚肉 („žuvies mėsa“)、野菜 („daržovės“)、昼食 („pietūs“)、朝ご飯 („pusryčiai“)、昼ご飯 („pietūs“)、朝飯 („pusryčiai“)、昼飯 („pietūs“)、夕飯 („vakarienė“)、料金 („mokestis“)、食料 („maistas“)、料理 („patiekalas“)、田中 („Tanaka“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Veiksmažodžių junginiai: kuru, iku ir miru

Japonų kalboje yra nemažai veiksmažodžių junginių, kurie kartais turi panašią, o kartais ir visai skirtingą reikšmę nei juos sudarantys pavieniai veiksmažodžiai. Jau išmokote, kad prie te formos pridedant いる, galima gauti tęstinę formą, o ある – pasibaigusią, su tebematomu rezultatu. Čia – dar trys kiti junginiai, su veiksmažodžiais 来る (ateiti), 行く (eiti) ir 見る (žiūrėti).

1) ~てくる

Prie veiksmažodžio te formos pridėję くる* pasakome, kad sakinio veikėjas atėjo, prieš tai atlikęs pirmuoju veiksmažodžiu pasakytą veiksmą. Kaip ir kituose junginiuose, į reikiamą gramatinę formą keičiamas tik antrasis veiksmažodis.

*tai 来る (ateiti), tačiau junginiuose paprastai rašomas su hiragana, nenaudojant kandži).

ケーキを買ってきました。 – Atėjau, nusipirkusi pyragą (pažodžiui: „nusipirkau pyragą ir atėjau“).
しゅくだい を してきました。 – Atėjau, padaręs namų darbus.

Vartodami būsimąjį laiką, galime pasakyti, kad ketiname atlikti veiksmą ir grįžti į vietą, kurioje vyksta pokalbis:

ー　切手 を もっています か。 – Turite pašto ženklą?
ー　いいえ、もっていません。 – Ne, neturiu.
ー　じゃ、ゆうびんきょく で 買ってきます。 – Ką gi, nupirksiu pašte ir grįšiu.

くる jungiasi ir su 行く (eiti), tada atsiranda reikšmė „eisiu ir pareisiu“:

ちょっと スーパー に 行ってきます。 – Trumpam nueisiu iki parduotuvės.

2) ~てくる、~ていく

Kiek kitokią reikšmę turės くる (ateiti), jeigu jį pridėsime prie judėjimą rodančių veiksmažodžių, kaip kad 歩く (eiti pėsčiomis), はしる (bėgti), とぶ (skristi) ir pan. te formos. Tokiais atvejais junginys parodys, kokiu būdu buvo ateita iki kalbėtojo. Panašus išvardytų veiksmažodžių junginys bus ir su いく (eiti), tačiau tai rodys, kokiu būdu buvo nueita tolyn nuo kalbėtojo.

男の人 が はしってきました。 – Vyras atbėgo.
男の人 は はしっていきました。 – Vyras nubėgo.

鳥 が とんできました。 – Atskrido paukštis.

Norėdami nurodyti, link kur judama, prie vietos žodžio pridėsime のほうに arba のほうへ (link). Pavyzdžiui:

田中さん は 駅 の ほう に 歩いていきました。 – Tanaka nuėjo link stoties.
いぬ は うみ の ほう へ はしっていきました。 – Šuo nubėgo link jūros.

Panašią reikšmę gaus ir kai kurie kiti veiksmažodžiai, rodantys ne judėjimą, bet kitokį ilgiau trunkantį procesą, pvz., もつ (nešti), 太る (storėti), つかれる (pavargti), つれる (palydėti, vestis kartu) ir pan. Pavyzdžiui, prie もつ ir つれる prijungę いく, gausime atitinkamai nunešti arba nuvesti, o prijungę くる – atnešti ir atvesti.

プレゼント を もってきました。 – Atnešiau dovaną.
母 は 私 を こうえん に つれていきました。 – Mama nusivedė mane į parką.

3) ~てみる

Po veiksmažodžio te formos pridėtas みる (nuo 見る, žiūrėti) reiškia pabandymą atlikti veiksmą. Kadangi みる reiškia „žiūrėti“, pažodžiui šį junginį galima suprasti kaip „pabandyti padaryti ir pažiūrėti, kas išeis“. Lietuviškai šią konstrukciją dažnai atitinka priešdėlis pa-.

食べてみる – paragauti („pabandyti valgyti“);
聞いてみる – paklausti;
きてみる – pasimatuoti („pabandyti apsirengti“);
やってみる – pabandyti padaryti.

日本語 で メール を 書いてみました。 – Pabandžiau parašyti el. laišką japoniškai.
はし で 食べてみて ください。 – Pabandykite valgyti su lazdelėmis.

Būtų geriau, jeigu...

Frazė ほうがいい (geriau, verčiau), pridėta prie trumposios būtojo laiko veiksmažodžio teigiamos formos, suteikia reikšmę, kad būtų geriau atlikti veiksmą:

くすり を 飲んだ ほう が いい です。 – Geriau būtų išgerti vaistų.
たいふう が 来ます から、家 に いた ほう が いい です。 – Ateina taifūnas, todėl verčiau likti namuose.

ほうがいい pridėjus prie trumposios esamojo laiko veiksmažodžio neigiamos formos, pasakoma, kad geriau būtų veiksmo nedaryti:

この 料理 は まずい です。食べない ほう が いい です。 – Šis patiekalas neskanus. Geriau jo nevalgyti.
そこ は 夜 きけん なので、行かない ほう が いい です よ。 – Ten naktį pavojinga, todėl geriau neiti.

Jungtukai sorede ir dakara

Tiek それで, tiek ir だから sujungia du atskirus sakinius, nurodydami, kad antras sakinys įvyko dėl pirmojo. Lietuviškai jie verčiami kaip dėl to arba todėl.

今日、友だち の たんじょうび です。それで、ケーキ を 買い に 行きました。 – Šiandien draugo gimtadienis. Dėl to važiavau nupirkti torto.
外食 は 高い です。だから、よく じぶん で 料理 を 作ります。 – Valgyti ne namuose yra brangu. Todėl dažnai gaminuosi valgį pats.

Nors bus situacijų, kai それで ir だから turės skirtingas reikšmes, bet nurodant priežastinį ryšį, jie vartojami sinonimiškai. Be to, šie jungtukai turi tą pačią reikšmę kaip ir du sakinius į vieną jungiantis から arba ので.

外食 は 高い ので、よく じぶん で 料理 を 作ります。 – Valgyti ne namuose yra brangu, todėl dažnai gaminuosi valgį pats.

それで reikėtų nesupainioti su panašiai skambančiu jungtuku それに (be to).

Dvigubos dalelytės

Prieš tai išmokote, kad dalelytės に ir は arba に ir も gali eiti kartu. Be に, は sudaro junginius ir su dalelytėmis で, と, へ ir paverčia prieš jas einančius žodžius į sakinio temą. Jeigu prie šių dalelyčių pridedama も, suteikiama reikšmė „taip pat“. Pavyzdžiui:

ー　会社ではコーヒーを飲みません。 – Darbe negeriu kavos.
ー　そうですか。家では飲みますか。 – Štai kaip. O namuose geri?
ー　いいえ、家でも飲みません。 – Ne, namuose taip pat negeriu.

私は田中さんとよく会います。でも、中山さんとはあまり会いません。 – Aš dažnai pasimatau su Tanaka. Bet su Nakajama beveik nesusitinku.

Būdvardžiai ooi ir sukunai

Japonų kalboje būdvardžiai 多い (daug) ir 少ない (mažai) yra neįprasti tuo, kad jų negalima iškelti prieš pažymimąjį žodį ir jie visada eina tik sakinio gale.

Yra daug žmonių: netaisyklinga – 多い人がいます; taisyklinga: 人が多いです。
Yra mažai žmonių: netaisyklinga – 少ない人がいます; taisyklinga: 人が少ないです。

その うみ に は 魚 が 多い です。 – Toje jūroje yra daug žuvų.
日本 は すり が 少ない と 思います。 – Manau, kad Japonijoje yra mažai kišenvagių.

多い dažniau vartojamas nei tą patį reiškianti frazė たくさん ある / いる (yra daug). Lygiai taip pat su 少ない ir あまり ない / いない (beveik nėra). Pavyzdžiui, du toliau pateikti sakiniai yra sinonimiški, bet pirmasis vartojamas dažniau:

Šiandien yra daug namų darbų: 今日 は しゅくだい が 多い。 今日 は しゅくだい が たくさん ある。

Nepaisant šio apribojimo, 多い ir 少ない gali būti paversti į prieveiksmius (atitinkamai 多く ir 少なく) ir sujungiami su daiktavardžiais pridedant dalelytę の. Tokiu būdu 多く vartojamas daug dažniau nei 少なく.

東京 に は 多く の 大学 が あります。 – Tokijuje yra daug universitetų.
多く の 人 が おなじ まちがい を します。 – Daug žmonių padaro tą pačią klaidą.

Monologo žymėjimas su ね

Esate išmokę, kad ね, pridėta sakinio gale, prašo iš pašnekovo informacijos patvirtinimo. Pavyzdžiui:

ー　さきこさん は テニス が 上手 です ね。 – Sakiko gerai žaidžia tenisą, ar ne?
ー　そう です ね。毎日れんしゅう を する から でしょう。 – Tikrai taip. Tai gal todėl, kad ji kasdien treniruojasi.

Kita ね paskirtis yra nurodyti paties kalbėtojo apmąstymus, taip juos sustiprinant. Tokiais atvejais iš klausytojų nebūtinai prašoma sutikimo.

ー　日曜日 の 朝 は ふつう 何 を する ん です か。 – Ką paprastai veiki sekmadienio rytais?
ー　そう です ね。9時ごろ おきて、シャワー を あびて、ゆっくり 朝ご飯 を 食べます ね。 – Na... Atsikeliu apie devintą valandą, išsimaudau po dušu ir iš lėto papusryčiauju.

Apie familiarųjį kalbos lygį (2 dalis)

Tęsinys apie familiariojo kalbos lygio ypatumus.

1) Familiarioje kalboje はい (taip) pavirsta į うん, o いいえ (ne) – į ううん. はい taip pat turi ir ne tokį mandagų atitikmenį ええ, kuris vartojamas ir familiarioje kalboje.

ー　あの さいしん の ニュース、聞いた？ – Girdėjai paskutines naujienas?
ー　うん。ひどい ね。- Taip. Siaubinga, ar ne?

ー　ロック の おんがく、好き？ – Mėgsti roko muziką?
ー　ううん、好きじゃない。 – Ne, nemėgstu.

2) Prašymas ar liepimas gali būti pasakomas tik su veiksmažodžio te forma, be ください. Pavyzdžiui:

ー　おいしそう！ – Atrodo skaniai!
ー　どうぞ、たくさん食べて。 – Prašau, valgyk daug.

ー　いっしょに行く？ – Eisi kartu?
ー　うん、すぐ セーター きて来る よ。ちょっと まって ね。 – Taip, tuoj apsirengsiu megztinį ir ateisiu. Truputį palauk, gerai?

3) Tęstinės formos veiksmažodžiuose いる sutrumpėja iki る. Pavyzdžiui:

valgau: 食べている → 食べてる;
skaitau: 読んでいる → 読んでる;
laukiu: まっている → まってる.

ー　今、何してるの？ – Ką veiki?
ー　メールを書いてるんだ。 – Rašau laišką.

父 は 毎ばん 8時 から 9時 まで テレビ を 見てる。 – Mano tėtis kiekvieną vakarą nuo aštuntos iki devintos valandos žiūri televizorių.

Patarimai

Patarimai

• Veiksmažodžių junginius su くる ir いく galima susieti su lietuviškais priešdėliais at- ir nu-. Pavyzdžiui: もってくる yra atnešti, o もっていく – nunešti; はしってくる – atbėgti, はしっていく – nubėgti; ir t.t.

• やる yra kasdieniškesnis, ne toks mandagus する atitikmuo. Abu veiksmažodžiai reiškia „daryti“:

Planuoju daryti namų darbus: しゅくだい を やる つもり。 arba しゅくだい を する つもり です。

Reikia atsiminti, kad やる negali pakeisti する suru veiksmažodžiuose, kaip kad 勉強する (mokytis), そうじする (tvarkyti) ir pan.

• Veiksmažodis klausti japoniškai gali būti pasakomas keliais būdais: 1) 聞く (klausti); 2) しつもんする (klausti/užduoti klausimą) arba 3) たずねる (klausti, pasiteirauti).

聞く tinka įprastose situacijose, kai kas nors ko nors klausia. Asmuo, kurio klausiama, žymimas dalelyte に, o klausiamas dalykas – dalelyte を. Pavyzdžiui:

友だち は 私 に ことば の いみ を 聞きました。 – Draugas paklausė manęs žodžio reikšmės.

しつもん する reiškia „klausti/užduoti klausimą“, todėl vartojamas situacijose nusakyti patį faktą, kad užduodamas klausimas. Asmuo, kurio klausiama, taip pat žymimas dalelyte に:

しつもん して も いい です か。 – Ar nieko, jeigu užduosiu klausimą?
さきこさん は 先生 に たくさん の しつもん しました。 – Sakiko mokytojui uždavė daug klausimų.

たずねる vartojamas taip pat kaip 聞く, bet turi švelnesnę reikšmę, atitinkančią lietuvišką pasiteirauti:

駅 で 会った 人 は 電車 が しゅっぱつ する 時間 を たずねました。 – Stotyje sutiktas žmogus pasiteiravo apie traukinio išvykimo laiką.

• Žodis 最, reiškiantis „labiausias“, junginiuose su būdvardžiais ar prieveiksmiais gali sudaryti aukščiausio laipsnio būdvardžius, kurie su daiktavardžiais jungiami dalelyte の:

さいしん – naujausias, paskutinis: さいしん の ニュース – paskutinės naujienos; さいしん の コンピュータ – naujausias kompiuteris;
さいご – paskutinis, galutinis: さいご の ぶぶん – paskutinė dalis; さいご の サンドイッチ – paskutinis sumuštinis;
さいしょ – pirmas: さいしょ の 日 – pirma diena.

Dialogas

Dialogas

Praleistos pamokos. Veikėjai: 先生 ir 学生.

• 先生:どうして きのう じゅぎょう を 休んだ の？
• 学生:すみません、びょうき だった ん です。
• 先生:どうした の？
• 学生:ちょっと ありえない よう な こと なん です けど。おととい りょうしん と やきゅう の しあい を 見 に 行きました。前 の せき に すわって、しあい を たのしく 見ていました。そしたら、きゅう に 私 の ほう に ボール が とんできて、あたま に けが を しました。それで、じゅぎょう を 休んで、家 に いました。
• 先生:へええ…今日 は、気分 は どう？あたま は いたくない の？
• 学生:少し いたい です が、きのう より いい です。
• 先生:まだ 元気 じゃない みたい だから、あさって まで 休んだ ほう が いい と 思う よ。
• 学生:わかりました。ありがとうございます。

Vertimas

Vertimas

Praleistos pamokos. Veikėjai: mokytojas ir mokinys.

• Mokytojas:Kodėl vakar praleidai pamokas?
• Mokinys:Atsiprašau, blogai jaučiausi.
• Mokytojas:Kas nutiko?
• Mokinys:Truputį neįtikėtinas dalykas... Užvakar su tėvais nuvykome pažiūrėti beisbolo rungtynių. Sėdėjome priekinėse vietose, smagiai stebėjom varžybas, kai staiga į mane atlėkė kamuoliukas ir sužeidė galvą. Dėl to praleidau pamokas ir buvau namuose.
• Mokytojas:Štai kaip... kaip šiandien jautiesi? Neskauda galvos?
• Mokinys:Truputį skauda, bet mažiau nei vakar.
• Mokytojas:Atrodo, kad dar nesi sveikas, todėl manau, kad tau geriau porą dienų pasiilsėti.
• Mokinys:Supratau, ačiū.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. つれる – palydėti, vestis kartu (ru)
2. ようい arba じゅんび – pasiruošimas (įvairiems atvejams)
3. よしゅう – pasiruošimas pamokai
4. よういする、じゅんびする、よしゅうする – ruoštis
5. 訪ねる – aplankyti (ru)
6. あがる – pakilti (u)
7. はく – apsiauti (u)
8. たいふう – taifūnas, audra
9. きけん – pavojus
10. アルコール – alkoholis
11. 外食 – valgymas ne namuose
12. ベジタリアン – vegetaras
13. イタリアン – itališkas
14. クラス – klasė
15. 少ない – mažai (i)
16. すり – kišenvagis
17. さいしん – paskutinis, naujausias
18. さいしょ – pirmas
19. さいご – paskutinis, galutinis
20. ぶぶん – dalis
21. サンドイッチ – sumuštinis
22. セーター – megztinis
23. 尋ねる – pasiteirauti, paklausti (ru)
24. どうしたの – kas nutiko?
25. ありえない – neįtikėtinas, neįmanomas (i)
26. やきゅう – beisbolas
27. せき – vieta (renginyje, autobuse, traukinyje ir pan.)
28. そしたら – tada, tai darant, kai
29. きゅうに – staiga
30. けが – sužeidimas, trauma
31. けがする – sužeisti

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^