Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

便利 („patogus“)、用事 („reikalai“)、利用 („naudojimas“)、私用 („asmeninis naudojimas“)、使用 („panaudojimas“)、用意 („pasiruošimas“)、特別 („specialus“)、集会 („susirinkimas“)、集中 („susikaupimas“)、不便 („nepatogus“)、不足 („trūkumas“)、不明 („neaiškus“)、国産 („vietinės gamybos“)、生産 („gamyba“)、有名 („žymus“)、有利 („pranašumas“)、有用 („naudingas“)、運転 („vairuoti“)、運転手 („vairuotojas“)、運動 („fizinis pratimas“)、歌手 („dainininkas“)、国歌 („šalies himnas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Pagarbus kalbos lygis (2): pažeminantys, kuklūs posakiai

Dalis žodžių turi ne tik paaukštinančius atitikmenis, bet ir formas, parodančios kalbėtojo kuklumą. Priešingai nei paaukštinantys, pažeminantys posakiai visada sakomi apie save.

1) Dalis veiksmažodžių turi kuklius atitikmenis:

Pavyzdžiui:

じこしょうかい いたします。 – Leiskite man prisistatyti.
すぐ まいります。 – Tuoj ateisiu.
つぎ の かいぎ を 楽しみ に して おります。 – Aš nekantriai lauksiu kito posėdžio.
田中 と もうします。 – Aš esu Tanaka (pažodžiui: „aš vadinuosi Tanaka“).

2) Likusių veiksmažodžių kuklioji forma sudaroma ます formoje galūnę ます pakeitus į します arba dar mandagiau į いたします, o priekyje pridėjus お:

お [veiksmažodžio ます forma be ます] します / いたします

laukti: 待つ → お待ちします
kalbėti: 話す → お話しいたします

おへんじ を お待ち して おります。 – Lauksiu jūsų atsakymo.
すみません。ちょっと お話し したい ん です が。 – Atsiprašau, bet norėčiau truputį pasikalbėti.

3) です keičiama į でございます.

Darbuotojui atsiliepiant telefonu: りそな 銀行 で ございます。 – Čia Risonos bankas.

Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai

Japonų kalboje veiksmažodžiai turi atskirą neveikiamosios rūšies formą. Su ja parodoma, kad sakinio veikėjas buvo paveiktas kitų atlikto veiksmo. Lietuviškai tai išreiškiama pasitelkiant dalyvius. Pavyzdžiui:

Aš buvau pakviestas į svečius / Sakiko buvo pagirta mokytojo. / Brolio dviratis buvo pavogtas.

Kaip matyti, sakiniuose veiksniai (aš, Sakiko, dviratis) patys nieko nedaro, tiesiog įvardijama, kad kitų veiksmai juos tiesiogiai paveikė.

Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai sudaromi pagal tokias taisykles:

RU veiksmažodžių galūnė る keičiama į られる:

食べる (valgyti) → 食べられる (būti suvalgytam);
ほめる (pagirti) → ほめられる (būti pagirtam);
すてる (išmesti) → すてられる (būti išmestam);
しらべる (patikrinti) → しらべられる (būti patikrintam).

U veiksmažodžiai keičiami į esamojo laiko neigiamąją formą ir vietoj galūnės ない pridedama れる:

聞く (klausti) → 聞かれる (būti paklaustam);
言う (sakyti) → 言われる (būti pasakytam);
ぬすむ (pavogti) → ぬすまれる (būti pavogtam);
こわす (sugadinti) → こわされる (būti sugadintam);
とる (paimti) → とられる (būti paimtam).

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → される (būti padarytam);
来る (ateiti) → 来られる (būti atvesdintam).

Atkreipkite dėmesį, kad RU veiksmažodžių galimybės ir neveikiamosios rūšies formos atrodo taip pat. Pavyzdžiui, 食べられる atsižvelgiant į kontekstą ir sakinyje vartojamas dalelytes gali reikšti tiek „galėti valgyti“, tiek ir „būti suvalgytam“.

Kai veiksmažodžiai pakeičiami į neveikiamąją rūšį, jie gramatiškai kaitomi kaip RU grupės veiksmažodžiai:

ほめられた (būtasis laikas)、ほめられます (ます forma)、ほめられて (て forma)、ほめられれば (ば forma)、…

Neveikiamosios rūšies vartojimas

Neveikiamosios rūšies veiksmažodžiai japonų kalboje vartojami norint pasakyti, kad pasyvus sakinio veikėjas buvo paveiktas kito objekto arba asmens atlikto veiksmo. Tipiška tokių sakinių struktūra yra tokia:

[pasyvus veiksnys] は / が [veikiantis objektas / asmuo] に [neveikiamosios rūšies veiksmažodis]。

Pavyzdžiui, sakinyje mokinys buvo pagirtas mokytojo, pasyvus veikėjas yra mokinys, veiksmą atliekantis asmuo (subjektas) – mokytojas, o pats veiksmas – veiksmažodžio pagirti neveikiamoji rūšis buvo pagirtas. Viską sudėlioję pagal sakinio struktūrą, japoniškai gautume: 学生は先生にほめられました。

Dar keli pavyzdžiai, kartu su veikiamosios rūšies atitikmenimis:

まさきさん が 友だち を しょうたい しました。 – Masakis pakvietė draugą.
友だち が まさきさん に しょうたい されました。 – Draugas buvo pakviestas Masakio.

兄 は クッキー を 食べました。 – Brolis suvalgė sausainį.
クッキー は だれか に 食べられました。 – Sausainis buvo kažkieno suvalgytas.

Sakiniuose su neveikiamąja rūšimi pasyvus veiksnys arba veiksmo atlikėjas gali būti praleidžiami, jeigu tai suprantama iš konteksto. Veiksmo atlikėjas taip pat neminimas, jeigu jis nežinomas arba jo nenorima įvardyti.

ここ で 写真 を とって は いけない と 言われました。 – Buvo pasakyta, kad čia negalima fotografuoti. (Neminima, kam buvo pasakyta ir kas pasakė.)
ラジオ が こわされました。 – Radijas buvo sugadintas. (Neminima, kas sugadino radiją)

Kai kuriais atvejais kitų veiksmai sakinio veikėjui daro įtaką netiesiogiai, ypač tada, kai kas nors padaroma jo turimiems daiktams. Tokiose situacijose sakinio struktūra bus gana panaši:

[netiesiogiai paveiktas asmuo] は / が [veikiantis objektas / asmuo] に [veiksmažodžio objektas] を [neveikiamosios rūšies veiksmažodis]。

Nors japoniškai tokie sakiniai skamba gana natūraliai ir yra dažni, į lietuvių kalbą jie retai kada verčiami pažodžiui. Tai gerai matyti palyginus nepažodinį pavyzdžių vertimą su pažodiniu.

私 は 友だち に CD を なくされました。 – Draugas pametė mano kompaktinį diską (pažodžiui: „mano kompaktinis diskas buvo pamestas draugo“).
田中さん は だれか に 車 を ぬすまれました。 – Kažkas pavogė Tanakos mašiną (pažodžiui: „Tanakos mašina buvo pavogta kažkieno“).

Paskutinis dažnas neveikiamosios rūšies vartojimas yra faktų nusakymas:

この 歌 は よく 知られています。 – Ši daina yra gerai žinoma.
東京タワー は 1958年 に たてられました。 – Tokijo bokštas buvo pastatytas 1958 metais.

Veiksmažodžių forma, rodanti liepimą (kauzatyvas)

Lietuviškus pasakymus buvo liepta, buvo leista, esu priverstas ir kitus, kuriuose parodoma, kad asmuo ką nors daro kitų paskatintas ar lieptas, japoniškai nusakysime su tam skirta veiksmažodžių ~せる forma, gramatikoje vadinama kauzatyvu. Ji sudaroma taip:

RU veiksmažodžių galūnė る keičiama į させる:

食べる (valgyti) → 食べさせる (liepti valgyti) (čia ir toliau liepti galima keisti į priversti arba leisti);
閉じる (uždaryti) → 閉じさせる (liepti uždaryti).

U veiksmažodžiai verčiami į esamojo laiko trumpąją neigiamą formą, o galūnė ない keičiama į せる:

書く (rašyti) → 書かせる (liepti rašyti);
待つ (laukti) → 待たせる (liepti laukti);
飲む (gerti) → 飲ませる (liepti gerti);
買う (pirkti) → 買わせる (liepti pirkti);
帰る (grįžti) → 帰らせる (liepti grįžti).

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → させる (liepti daryti);
来る (ateiti) → 来させる (liepti ateiti).

Kai veiksmažodžiai paverčiami į せる formą, jie kaitomi kaip RU grupės.

Kaip minėta, sakiniuose せる forma parodys, kad vienas asmuo liepė arba leido atlikti veiksmą kitam. Tokie sakiniai dažniausiai bus su galininkiniais veiksmažodžiais, kaip kad 読む, 食べる, 勉強する ir pan.

[liepiantis / leidžiantis asmuo] は / が [veiksmą atliekantis asmuo] に [veiksmažodžio objektas] を [せる formos veiksmažodis]。

私 は にんじん を 食べました。 – Aš valgiau morkas.
母 は 私 に にんじん を 食べさせました。 – Mama man liepdavo (mane versdavo) valgyti morkas.

私 は はつおん の れんしゅう を します。 – Aš praktikuoju tarimą.
先生 は 私 に はつおん の れんしゅう を させました。 – Mokytojas man liepė praktikuoti tarimą.

Neveikiamosios rūšies ~seru forma

せる formos veiksmažodžiai gali būti keičiami į neveikiamąją rūšį. Taip pasakoma, kad kas nors buvo priverstas arba kam nors liepta atlikti veiksmą. Taip dažnai parodomas nepasitenkinimas esama situacija, nes veikėjas veiksmą atlieka ne savo noru. Šis pakeitimas vyksta kaip ir su bet kuriais kitais U grupės veiksmažodžiais:

待つ (laukti) → 待たせる (liepti laukti) → 待たされる (yra liepiama laukti)
行く (eiti) → 行かせる (liepti eiti) → 行かされる (yra liepiama eiti)

Sakinio struktūra yra panaši į anksčiau išmoktas:

[veikėjas] は [liepęs arba privertęs veikti asmuo] に [veiksmo objektas] を [veiksmažodis]。

私 は 友だち に 2時間 も 待たされました。 – Aš buvau priverstas dėl draugo laukti net dvi valandas.
みゆきさん は せき の よやく を させられました。 – Mijuki buvo priversta rezervuoti vietas.

Veikiamoji rūšis: 来週 大きな 日本語 の しけん が ある ので、ラサさん は 毎日 3時間 ずつ 漢字 と ぶんぽう を 勉強しています。 – Kitą savaitę bus svarbus japonų kalbos egzaminas, todėl Rasa kasdien po tris valandas mokosi kandži ir gramatiką.

Neveikiamoji seru forma: 来週大きな日本語のしけんがあるので、ラサさんは毎日3時間ずつ漢字 とぶんぽうを勉強させられています。 – Kitą savaitę bus svarbus japonų kalbos egzaminas, todėl Rasa yra priversta kasdien po tris valandas mokytis kandži ir gramatiką.

Patarimai

Patarimai

• Kalbant apie ėjimą ar apsilankymą pas draugą, sakoma 友だち の ところ (pažodžiui: „draugo vieta“):

友だち の ところ に 行こう と 思います。 – Galvoju eiti pas draugą.

の ところ galima pridėti ir prie kitų asmenis įvardijančių žodžių. Pavyzdžiui, 私のところ – pas mane, かれ の ところ – pas jį ir pan.

今度 カウナス に 来た とき は、私たち の ところ に よって ください。 – Kai kitą kartą atvyksite į Kauną, užsukite pas mus.

の ところ pridedama ir prie vietų, suteikiant reikšmę „prie“:

ドア の ところ に 多く の 人 が 立っていました。 – Prie durų stovėjo daug žmonių.

• Sakiniuose su laiko aplinkybėmis (kai...) vartojamas žodelis とき gali būti keičiamas į ころ. Jo reikšmė kiek platesnė, nurodanti ilgesnį laiko tarpą.

子ども の とき、よく この 川 に およぎ に 行きました。 – Kai buvau vaikas, dažnai eidavau maudytis į šią upę.
子ども の ころ、よく この 川 に およぎ に 行きました。 – Vaikystėje dažnai eidavau maudytis į šią upę.

• Veiksmažodis うける turi kelias reikšmes ir į lietuvių kalbą gali būti verčiamas įvairiais žodžiais. Pirmiausia, juo galima nusakyti egzamino ar kitokio išbandymo laikymą (bet nebūtinai išlaikymą):

今朝 は ほうりつ の しけん を うけました。 – Šįryt laikiau teisės egzaminą.
アルバイト の めんせつ を うけます。 – Turėsiu pokalbį dėl darbo.
明日 は むずかしい テスト を うけます。 – Rytoj laikysiu sunkų testą.

Kita dažna reikšmė yra „gauti, įgyti ką nors abstraktaus“:

中山さん は りっぱな きょういく を うけました。 – Nakajama gavo puikų išsilavinimą.
町田さん から 電話 を うけました。 – Paskambino ponas Mačida (pažodžiui: „iš pono Mačidos gavau paskambinimą“)
私 は 先生 から 大きな えいきょう を うけました。 – Mokytojas man padarė didelę įtaką (pažodžiui: „iš mokytojo gavau didelę įtaką“)

Galiausiai trečia reikšmė yra kokio nors nepageidaujamo dalyko patyrimas:

田中さん は 足 の しゅじゅつ を うけました。 – Tanakai buvo atlikta kojos operacija.

Tekstas

Tekstas

田中さん は 東京 の 大学 の 二年生 です。家族 は ひろしま に 住んでいて、田中さん は 一人 で 大学 の 近く の アパート に 住んでいます。ひろしま から 東京 に 来た ころ は、東京 の 生活 に なれていなかった ので、毎日 大学 へ 通う だけ でした。勉強 も いそがしかった し、自分 で 食事 を 作る の も たいへん でした。けれども、東京 の 生活 にも なれてきた ので、アルバイト を 始める こと に しました。

田中さん は 新聞 の こうこく で アルバイト を 見つけました。もちろん、友だち にも アルバイト について いろいろな 話 を 聞きました。

新聞 の こうこく で 見つけた アルバイト は、パン を 作る 仕事 でした。会社 に 電話 を かける と、めんせつ に 来る ように 言われました。そして、田中さん は 会社 に 行って、めんせつ をうけました。めんせつ では かんたんな 質問 を されて、大学 の 生活 の こと など を 聞かれました。質問 の 後で、会社 の 人 に 「それでは、来週 から 来て ください」 と 言われました。

田中さん が この アルバイト を 始めて 2ヶ月 が たち、アルバイト の お金 を もらいました。もう 少し お金 が 入る と、冬休み に 京都 へ 旅行 が できる かもしれません。

田中さん に とって、はじめ、アルバイト は おもしろかった の です が、2ヶ月 後、パン を 作る こと に 少し あきてしまいました。だから、来年 は もっと おもしろい アルバイト を さがそう と 思っています。

Vertimas

Vertimas

Tanaka yra Tokijo universiteto antrakursis. Jo šeima gyvena Hirošimoje, o jis – vienas bute netoli universiteto. Kai atvyko iš Hirošimos, nebuvo pripratęs prie gyvenimo Tokijuje, todėl kasdien važinėdavo tik į universitetą. Buvo užimtas mokslais, be to nebuvo lengva pačiam gamintis valgį. Tačiau pripratęs gyventi Tokijuje, nusprendė pradėti dirbti.

Darbo Tanaka ieškojo pagal skelbimus laikraštyje. Žinoma, iš draugų taip pat išgirdo įvairių pasakojimų apie tai.

Laikraštyje rado skelbimą, siūlantį duonos kepėjo darbą. Paskambinus į įmonę, buvo pakviestas į darbo pokalbį. Tada Tanaka nuėjo į įmonę darbo pokalbiui. Pokalbio metu jam uždavė lengvus klausimus, apie universiteto gyvenimą ir pan. Pasibaigus klausimams, įmonės darbuotojas jam pasakė ateiti į darbą nuo kitos savaitės.

Praėjo du mėnesiai, kaip Tanaka pradėjo šį darbą, gavo už jį atlyginimą. Jeigu gaus dar truputį pinigų, per atostogas tikriausiai galės keliauti į Kiotą.

Tanakai iš pradžių darbas atrodė įdomus, bet po dviejų mėnesių gaminti duoną truputį atsibodo. Todėl kitais metais jis galvoja ieškotis įdomesnio darbo.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. いたす – daryti (kukliai)
2. まいる – atvykti (kukliai)
3. おる – būti (kukliai)
4. もうす – sakyti (kukliai)
5. ほめる – pagirti (ru)
6. すてる – išmesti (ru)
7. ぬすむ – vogti (u)
8. しょうたい – pakvietimas
9. しょうたいする – pakviesti
10. たてる – pastatyti (ru)
11. ちゅうい – įspėjimas
12. ちゅういする – įspėti
13. いじめる – tyčiotis, erzinti, skriausti (ru)
14. ぶんぽう – gramatika
15. ～ころ – beveik sinonimiškas とき
16. なれる – priprasti (ru)
17. 通う – keliauti pirmyn-atgal, kasdien važinėti (į darbą, mokyklą)
18. 二年生 – antrakursis (一年生 – pirmakursis, 三年生 – trečiakursis, ir t.t.)
19. けれども – tačiau, bet
20. こうこく – reklama, skelbimas
21. かける – skambinti (telefonu)
22. めんせつ – pokalbis dėl darbo
23. うける – turėti (pokalbį dėl darbo), laikyti (egzaminą), gauti (išsilavinimą)
24. にとって – anot, (kažkieno) manymu
25. あきる – atsibosti (ru)
26. ほうりつ – teisė
27. きょういき – išsilavinimas
28. えいきょう – įtaka
29. しゅじゅつ – operacija

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^