4 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Katakanos junginiai

Tęsiame susipažinimą su katakanos raštu. Išmokę pagrindines raides, galime pereiti prie junginių.

Ir hiraganos, ir katakanos abėcėlėse i balsį turinčios raidės (pavyzdžiui: キ, シ, ミ ir t.t.) gali jungtis su:

• ヤ, kuri pailgina paskutinį garsą a. Pavyzdžiui: キ + ヤ = キャ;
• ユ – ilgesnis paskutinis garsas u. キ + ユ = キュ;
• ヨ – ilgesnis paskutinis garsas o. キ + ヨ = キョ.

Kaip matoma pavyzdžiuose, tokiuose junginiuose ヤ, ユ, ヨ reikia rašyti mažesnio dydžio. Priešingu atveju abi raidės būtų suprantamos kaip atskiros ir tariamos ne kaip vienas junginys. Pavyzdžiui: キュ tariama kaip kyu, o キユ jau kaip kiyu.

Visas šių junginių sąrašas:

Antra junginių grupė susideda iš raidės ir brūkšnelio, parodančio prieš jį einančios balsės pailgėjimą. Pavyzdžiui: コ būtų tariama kaip ko su trumpa o, o pridėjus brūkšnelį – コー – jau kaip ko su ilga o. Tas pats ir su kitomis balsėmis: キー būtų ki su ilgesne i, カー – ka su ilgesne a ir t. t.

Šių pailgintų raidžių užrašymas lotyniškais rašmenimis yra lygiai toks pats, kaip jau aprašyta skyrelyje apie hiraganą. Pavyzdžiui: žodis slidinėjimas japoniškai būtų スキー ir lotyniškomis raidėmis užsirašytų kaip sukii, コーヒー (kava) – kaip kōhii ir t. t.

Dar vienas derinys – maža ツ, kuri netariama, tačiau padvigubina po jos einantį priebalsį. Pavyzdžiui: カップ užrašoma kaip kappu ir perskaitoma su trumpu stabtelėjimu tarp p: kap-(pauzė)-pu.

Galiausiai paskutinė derinių grupė susijusi su katakanos raidžių junginiais, kuriais siekiama išreikšti specifinius iš kitų kalbų atėjusius ir japoniškuose žodžiuose nerandamus garsus. Dažniausi iš jų:

• VA, VI, VU, VE, VO užrašoma prie ウ pridėjus kietumą rodančius brūkšnelius ir atitinkamai mažesnę ア, イ, ウ, エ arba オ raidę. Pavyzdžiui: Leonardo da Vinči pavardė užrašoma kaip ヴィンチ.
• VI taip pat neretai užrašoma kaip ビ. Pavyzdžiui: video – ビデオ.
• ŠE rašoma kaip シ ir maža エ. Pavyzdžiui: Šekspyras – シェイクスピア.
• DŽE – ジ ir maža エ. Pavyzdžiui: projektas – プロジェクト.
• ČE – チ ir maža エ. Pavyzdžiui: šachmatai – チェス.
• TSA, TSI, TSE, TSO – ツ ir maža ア, イ, エ arba オ. Pavyzdžiui: Mocartas – モーツァルト.
• TI – テ ir maža イ. Pavyzdžiui: vakarėlis – パーティー.
• DI – デ ir mažai イ. Pavyzdžiui: Kenedis – ケネディ.
• FA, FI, FE, FO – フ ir maža ア, イ, エ arba オ. Pavyzdžiui: failas – ファイル.

Paskutinė pastaba, kurią galima paminėti apie žodžių užrašymą su katakana, yra tai, kad garsas L užrašomas su R grupės raidėmis. Pavyzdžiui, Vilnius rašomas kaip ヴィリニュス.

Kaip matyti iš čia pateiktų pavyzdžių, su katakana užrašant iš kitų kalbų atėjusius žodžius, neretai reikia įsijausti į japoniško tarimo ypatumus ir labiau stengtis perteikti skambesį nei lotyniškas raides tiesiogiai versti japoniškais rašmenimis.

Tai visi pagrindiniai dalykai, ką reikia žinoti apie katakanos abėcėlę. Lieka tik praktikuotis ją skaityti ir rašyti. Tam galite parsisiųsti ir išsispausdinti katakanos junginių lenteles, o rašybą lavinti padės pratybų lapai.

Gramatika

Veiksmažodžių būtasis laikas

Veiksmažodžių būtasis laikas japonų kalboje vartojamas veiksmams, vykusiems praeityje, nusakyti. Jį nesunku sudaryti iš praėjusioje pamokoje išmokto esamojo laiko. Sudarant teigiamąją formą, numetama ます ir pridedama ました, o neigiamąją – numetama ます ir pridedama ませんでした. Pavyzdžiui:

たべる (valgyti):
Teigiamoji forma: sudarome ます formą たべます, numetame ます ir pridedame ました. Gauname たべました (valgiau, valgei, ...)
Neigiamoji forma: sudarome ます formą たべます, numetame ます ir pridedame ませんでした. Gauname たべませんでした (nevalgiau, nevalgei, ...)

のむ (gerti):
Teigiamoji forma: sudarome ます formą のみます, numetame ます ir pridedame ました. Gauname のみました (gėriau, gėrei, ...)
Neigiamoji forma: sudarome ます formą のみます, numetame ます ir pridedame ませんでした. Gauname のみませんでした (negėriau, negėrei, ...)

Kaip matyti iš pavyzdžių, būtajame laike nėra skirtumo tarp RU ir U grupės veiksmažodžių, nes visi jiems būdingi pasikeitimai įvyksta juos keičiant į ます formą. Bendroms būtojo laiko taisyklėms paklūsta ir netaisyklingi veiksmažodžiai. Toliau pateiktoje lentelėje galite matyti jų teigiamąsias ir neigiamąsias:

Būtojo laiko veiksmažodžiai sakinyje vartojami lygiai taip pat, kaip ir esamojo, t.y. pačiame gale, o prieš juos sudėliojamos visos kitos sakinio dalys:

きのう こうえん へ いきました。 – Vakar ėjau į parką.
こども は オレンジ を たべました。 – Vaikas suvalgė apelsiną.

Suru veiksmažodžiai

Japonų kalboje yra nemažai veiksmažodžių, kurie sudaromi prie daiktavardžio prijungiant する (daryti). Šiam lygiui reikia žinoti:

• べんきょう する – mokytis (studijavimas + daryti);
• れんしゅう する – treniruotis, praktikuotis (praktika + daryti);
• さんぽ する – pasivaikščioti (pasivaikščiojimas + daryti);
• そうじ する – susitvarkyti (tvarkymas + daryti);
• けっこん する – susituokti (santuoka + aryti);
• コピー する – kopijuoti (kopija + daryti);
• でんわ する – skambinti telefonu (telefonas + daryti);
• りょこう する – keliauti (kelionė + daryti);
• けんぶつ する – aplankyti turistines vietas (vertas pamatymo + daryti);
• かいもの する – apsipirkti (pirkinys + daryti).

Tokiuose veiksmažodžiuose keičiasi する, o daiktavardis lieka nepakitęs. Pavyzdžiui: りょこう します – keliauju, りょこう しません – nekeliauju, りょこう しました – keliavau, ir t.t.

Kaip ir su kitais veiksmažodžiais, jeigu nurodomas objektas, su kuriuo atliekamas veiksmas, vartojama dalelytė を:

[objektas] を [daiktavardis] する

にほんご を べんきょう します。 – Mokausi japonų kalbą.

Kartais ta pati reikšmė nusakoma įterpiant dalelytę の, o を nukeliama prieš する:

[objektas] の [daiktavardis] を する

にほんご の べんきょう を します。 – Mokausi japonų kalbą (pažodžiui: japonų kalbos mokymąsi darau).

Būdvardžių jungimas

Norint apibūdinimą nusakyti keliais būdvardžiais, jų negalima sujungti kaip daiktavardžių su dalelyte と. Vietoj to vartojama speciali jungiamoji jų forma, kuri neretai vadinama būdvardžių て forma, nes baigiasi raide て arba で. Ji yra skirtinga I ir NA grupės būdvardžiams.

I grupės būdvardžiams numetame paskutinę い ir vietoj jos pridedame くて:

さむい (šaltas, -a): numetame い, pridedame くて ir gauname さむくて.
たのしい (smagus, -i): numetame い, pridedame くて ir gauname たのしくて.

Prie NA grupės būdvardžių pakanka pridėti で:

きれい (gražus, -i): pridedame で, gauname きれいで.
べんり (patogus, -i): pridedame で, gauname べんりで.

Žinodami šią formą, galime jungti tiek būdvardžių, kiek tik norime. て formą gaus visi, išskyrus paskutinį. Gramatiškai šis junginys bus vertinamas kaip vienas ilgas būdvardis:

その レストラン の りょうり は おいしくて やすい です。 – Šio restorano maistas yra skanus ir pigus.
まさきさん の へや は きれいで ひろくて あかるい です。 – Masaki kambarys yra gražus, erdvus ir šviesus.
その しずかで わかい おとこ は わたし の おとうと です。 – Tas tylus jaunas vaikinas yra jaunesnis mano brolis.

Būdvardžių papildymas

Būdvardžiai gali būti papildomi žodžiais, kurie juos sustiprina arba susilpnina. Pavyzdžiui: とても (labai), ほんとうに (tikrai), まったく (visiškai, visai), あまり (nelabai; tik su neigiamaisiais būdvardžiai) ir kt. Jie eina prieš būdvardį:

まさきさん の シャツ は とても きれい です。 – Masaki marškinėliai yra labai gražūs.
その りょうり は あまり おいしくない です。 – Tas valgis nelabai skanus.

Veiksmas kartu su kuo nors

Norėdami pasakyti, kad ką nors darėme su kitu žmogumi, turime vartoti dalelytę と. Ji rašoma po žodžio, kuriuo tas žmogus įvardijamas. Prie と kartais pridedamas žodis いっしょに, reiškiantis „kartu“. Pavyzdžiui:

こんや ともだち と えいが を みます。 – Šįvakar su draugu žiūrėsim filmą.
りょうしん と いっしょに おきなわ に いきました。 – Su tėvais vykome į Okinavą.

Sakinio sustiprinimas ir atsakymo tikėjimasis

Šnekamojoje kalboje sakiniai neretai sustiprinami jų gale pridedant dalelytę よ. Tuo norima parodyti, kad sakoma informacija yra svarbi arba pašnekovui nauja, dar nežinoma. Neretai よ parodo ir nustebimą. Lietuvių kalboje よ reikšmė gali būti perteikiama pridedant sakinio gale šauktuką arba įterpiant žodelius juk, taigi ir pan. Ši dalelytė nevartojama su klausiamaisiais sakiniais. Pora pavyzdžių:

ゆうこさん、もう ひるごはん です よ。 – Yuko, jau pietūs!
おいしい です よ。 – Skanu!

ね yra kita gale pridedama dalelytė, sakinį paverčianti į nestiprų klausimą, tarsi pasiteiravimą ar ne? arba argi. Jeigu sakinyje vartojama ね, klausimo dalelytė か pranyksta.

きれい です ね。 – Gražu, ar ne? (arba Argi ne gražu?)

Kartais sakinyje vartojama tiek よ, tiek ね, taip sakinys sustiprinamas ir kartu paverčiamas į klausimą. Tokiu atveju sakiniui suteikiama papildoma reikšmė „man atrodo, kad [...], ar sutinki?“. Šių dalelyčių eiliškumas visada yra よね.

たなかさん は にく を たべません よ ね。 – Tanaka nevalgo mėsos, ar ne?

Daiktavardžių daugiskaita

Daiktavardžiai japonų kalboje patys savaime neturi tiksliai išreikšto skaičiaus. Ar kalbama apie vienaskaitą, ar daugiskaitą daugeliu atvejų suprantama iš konteksto ar kiekį rodančių žodelių. Vis dėlto kartais daugiskaita nusakoma ir kitais būdais: pridedant たち (がた) arba pakartojant tą patį žodį.

~たち yra priesaga, pridedama po žodžio, kurio daugiskaitą norima paryškinti. Pavyzdžiui: こども yra vaikas arba vaikai, o こどもたち reiškia tik vaikai. ねこ – katė, katės, ねこたち – katės. Ir t.t. Vienintelė kiek neįprastesnė su たち sudaroma daugiskaita yra わたしたち, reiškianti mes.

~がた yra mandagesnė たち forma. Jos vartojimas lygiai toks pats, pavyzdžiui: せんせいがた – mokytojai.

Žodžio pakartojimas yra antras būdas daugiskaitai išreikšti. Dažnai antrą kartą pasakomas žodis šiek tiek pakeičia savo skambesį. Pavyzdžiui: ひとびと (žmonės, ひと – žmogus), ときどき (kartais, とき – kartas), われわれ (oficialus mes, われ – aš) ir kt.

Galiausiai daugiskaitą gali parodyti žodeliai これ, それ arba あれ, tik jie tokiais atvejais pavirsta atitinkamai į これら, それら ir あれら. Pavyzdžiui:

これら は わたし の 本 です。 – Čia mano knygos.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Pasisveikinant ryte sakoma おはようございます (labas rytas), dieną – こんにちは (laba diena), vakare – こんばんは (labas vakaras), o prieš einant miegoti – おやすみなさい (labanakt).

• Norėdami paklausti kaip sekasi?, vartokite frazes おげんきですか (pažodžiui: ar esi sveikas?) arba いかがですか (kaip esi?). Atsakydami pirmiausia galite pasakyti おかげさまで (ačiū, kad paklausėte), o paskui vieną iš šių frazių:

げんき です – gerai (esu sveikas) ;
すばらしい です (arba tarp draugų ぜっこうちょう です) – nuostabiai;
とても げんき です – puikiai;
まあまあ です – šiaip sau;
げんき では ありません – blogai.

• あ yra nedidelį nustebimą rodantis ištiktukas, vartojamas, kai esate netikėtai užkalbinamas ar kitose panašiose situacijose.

ー おはようございます。 – Labas rytas.
ー あ、おはようございます。 – O, labas rytas.

• Frazė ひさしぶり apytiksliai reiškia „daug laiko nuo praėjusio karto“. Ji dažniausiai vartojama sutikus seniai matytą žmogų ir verčiama kaip seniai nesimatėme. Kartais galima išgirsti, jog ひさしぶり pradžioje pasakoma raidė お, ji padaro frazę mandagesnę, oficialesnę. Gale pridėjus dalelytę に, ひさしぶり vartojama kaip prieveiksmis* bet kurioje situacijoje, kur reikia parodyti, kad veiksmas atliekamas po ilgesnio laiko tarpo:

ひさしぶり に すし を たべました。 – Po ilgos pertraukos valgiau suši.
ひさしぶり に ひろしま へ いきました。 – Po ilgo nebuvimo nuvykau į Hirošimą.

* Pastaba: apie prieveiksmius plačiau parašyta kitose pamokose.

• いい です ね pažodžiui reiškia „gerai, ar ne“ ir perteikia jausmą „kaip tau gerai/smagu/sekasi“.

• そうですか, はい, いい です ね ir kiti žodeliai yra dažnai vartojami japoniškame dialoge, reaguojant į pašnekovo žodžius ir parodant dėmesingumą.

Dialogas

Dialogas

Seniai nesimatėm. Veikėjai: まさきさん ir さとみさん.

• まさきさん:さとみさん、こんにちは。
• さとみさん:あ、まさきさん。こんにちは。おげんき です か。
• まさきさん:はい、げんき です。さとみさん は？
• さとみさん:おかげさまで、わたし も げんき です。
• まさきさん:ひさしぶり です ね。さいきん なに を しました か。
• さとみさん:ほんとうに おひさしぶり です。わたし は さいきん りょこう しました。
• まさきさん:そう です か。どこ に いきました か。
• さとみさん:せんげつ ともだち と ほっかいどう に いきました。さっぽろ を けんぶつ しました。とても おおきくて きれいな とし です。それから にいがたけん を りょこう しました。
• まさきさん:さど に いきました か。
• さとみさん:はい、いきました。うみ で およぎました。おいしい りょうり を たくさん たべました。
• まさきさん:いい です ね。わたし も らいげつ さど に いきます。

Vertimas

Vertimas

• Masakis:Satomi, labas.
• Satomi:O, Masaki. Labas. Kaip sekasi?
• Masakis:Gerai. O jums?
• Satomi:Ačiū, man irgi gerai.
• Masakis:Seniai nesimatėm, ar ne? Ką paskutiniu metu veikėte?
• Satomi:Tikrai seniai nesimatėm. Aš pastaruoju metu keliavau.
• Masakis:Štai kaip. Kur nuvykote?
• Satomi:Praeitą mėnesį su draugais vykau į Hokaidą. Aplankiau Saporą. Tai labai didelis ir gražus miestas. Po to keliavau po Nigatos prefektūrą.
• Masakis:Ar vykote į Sado miestą?
• Satomi:Taip. Plaukiojau jūroje. Valgiau daug skanaus maisto.
• Masakis:Smagu. Aš irgi kitą mėnesį vyksiu į Sado miestą.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

1. スキー – slidinėjimas
2. カップ – puodelis
3. ビデオ – video
4. パーティー – vakarėlis, „party“
5. ヴィリニュス – Vilnius
6. こども – vaikas
7. オレンジ – apelsinas
8. きのう – vakar
9. べんきょう する – mokytis
10. れんしゅう する – treniruotis, praktikuotis
11. さんぽ する – pasivaikščioti
12. そうじ する – susitvarkyti
13. けっこん する – susituokti
14. コピー する – kopijuoti
15. でんわ する – skambinti telefonu
16. りょこう する – keliauti
17. けんぶつ する – aplankyti turistines vietas
18. かいもの する – apsipirkti
19. わかい – jaunas
20. ひろい – platus, erdvus
21. おとこ – vaikinas, vyras
22. りんご – obuolys
23. バナナ – bananas
24. バスケットボール arba バスケット – krepšinis
25. せんげつ – praeitą mėnesį
26. おとうと – jaunesnis brolis
27. ズボン – kelnės
28. にぎやか – judrus (apie gatvę, miestą ir pan.) (na)
29. チョコレート – šokoladas
30. あまい – saldus (i)
31. シャツ – marškinėliai
32. こんや – šįvakar
33. りょうしん – tėvai
34. とても – labai
35. ほんとうに – tikrai, iš tikro
36. まったく – visiškai, visai
37. あまり – nelabai
38. いっしょに – kartu, drauge
39. おきなわ – Okinava (labiausiai į pietus nutolęs Japonijos regionas)
40. いもうと – jaunesnė sesė
41. うみ – jūra
42. もう – jau
43. にく – mėsa
44. わたしたち – mes
45. ひとびと – žmonės
46. さいきん – pastaruoju metu, neseniai
47. ほっかいどう – Hokaidas (šiauriausia Japonijos sala)
48. さっぽろ – Saporas (didžiausias miestas Hokaide)
49. それから – po to, paskui
50. にいがたけん – Nigatos prefektūra
51. たくさん – daug
52. さど – Sadas (miestas, esantis to pačio pavadinimo saloje vakarinėje Japonijos pakrantėje)
53. こんにちは – laba diena
54. おはようございます – labas rytas
55. こんばんは – labas vakaras
56. おやすみなさい – labanakt
57. おげんきですか – kaip sekasi?
58. おかげさまで – ačiū (padėkojant už klausimą)
59. ぜっこうちょうです – nuostabiai
60. まあまあです – šiaip sau
61. げんきではありません – blogai
62. ひさしぶり – seniai, po ilgos pertraukos
63. いいですね – gerai

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. よる おもしろい えいが を みました。
2. あさごはん を たべませんでした。
3. みせ で りんご と バナナ を かいました。
4. えき で でんしゃ を まちました。
5. きのう なに を しました か。
6. わたし は だいがく で べんきょう します。
7. さとみさん は きのう バスケットボール の れんしゅう を しました。
8. まいしゅう へや を そうじ します。
9. ゆうこさん と まさきさん は せんげつ けっこん しました。
10. この ズボン は きれいで やすい です。
11. おもしろくて ながい えいが を みました。
12. その テレビ は ちいさくて たかい です。
13. とうきょう は おおきくて にぎやかな とし です。
14. この チョコレート は あまくて おいしい です。
15. ともだち と まいにち にほんご を べんきょう します。
16. いもうと と おんがく を ききます。
17. きのう ゆうこさん と あいました。
18. さとみさん は せんせい と はなします。
19. いい てんき です ね。
20. いいえ、よくない です。さむい です よ。
21. この えいが を みます ね。
22. これ です か。この えいが は あまり おもしろくない です よ。
23. ここ は わたし の へや です。え、きれい です ね。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^