Raštas

Katakanos junginiai

Tęsiame susipažinimą su katakanos raštu. Išmokę pagrindines raides, galime pereiti prie junginių.

Ir hiraganos, ir katakanos abėcėlėse i balsį turinčios raidės (pavyzdžiui: キ, シ, ミ ir t.t.) gali jungtis su:

• ヤ, kuri pailgina paskutinį garsą a. Pavyzdžiui: キ + ヤ = キャ;
• ユ – ilgesnis paskutinis garsas u. キ + ユ = キュ;
• ヨ – ilgesnis paskutinis garsas o. キ + ヨ = キョ.

Kaip matoma pavyzdžiuose, tokiuose junginiuose ヤ, ユ, ヨ reikia rašyti mažesnio dydžio. Priešingu atveju abi raidės būtų suprantamos kaip atskiros ir tariamos ne kaip vienas junginys. Pavyzdžiui: キュ tariama kaip kyu, o キユ jau kaip kiyu.

Visas šių junginių sąrašas:

	ヤ YA	ユ YU	ヨ YO
K	キャ KYA	キュ KYU	キョ KYO
G	ｷﾞｬ GYA	ギュ GYU	ギョ GYO
S	シャ SHA	シュ SHU	ショ SHO
J	ジャ JA	ジュ JU	ジョ JO
CH	チャ CHA	チュ CHU	チョ CHO
D	ヂャ DYA	ヂュ DYU	ヂョ DYO
N	ニャ NYA	ニュ NYU	ニョ NYO
H	ヒャ HYA	ヒュ HYU	ヒョ HYO
P	ピャ PYA	ピュ PYU	ピョ PYO
B	ビャ BYA	ビュ BYU	ビョ BYO
M	ミャ MYA	ミュ MYU	ミョ MYO
R	リャ RYA	リュ RYU	リョ RYO

Antra junginių grupė susideda iš raidės ir brūkšnelio, parodančio prieš jį einančios balsės pailgėjimą. Pavyzdžiui: コ būtų tariama kaip ko su trumpa o, o pridėjus brūkšnelį – コー – jau kaip ko su ilga o. Tas pats ir su kitomis balsėmis: キー būtų ki su ilgesne i, カー – ka su ilgesne a ir t. t.

Šių pailgintų raidžių užrašymas lotyniškais rašmenimis yra lygiai toks pats, kaip jau aprašyta skyrelyje apie hiraganą. Pavyzdžiui: žodis slidinėjimas japoniškai būtų スキー ir lotyniškomis raidėmis užsirašytų kaip sukii, コーヒー (kava) – kaip kōhii ir t. t.

Dar vienas derinys – maža ツ, kuri netariama, tačiau padvigubina po jos einantį priebalsį. Pavyzdžiui: カップ užrašoma kaip kappu ir perskaitoma su trumpu stabtelėjimu tarp p: kap-(pauzė)-pu.

Galiausiai paskutinė derinių grupė susijusi su katakanos raidžių junginiais, kuriais siekiama išreikšti specifinius iš kitų kalbų atėjusius ir japoniškuose žodžiuose nerandamus garsus. Dažniausi iš jų:

• VA, VI, VU, VE, VO užrašoma prie ウ pridėjus kietumą rodančius brūkšnelius ir atitinkamai mažesnę ア, イ, ウ, エ arba オ raidę. Pavyzdžiui: Leonardo da Vinči pavardė užrašoma kaip ヴィンチ.
• VI taip pat neretai užrašoma kaip ビ. Pavyzdžiui: video – ビデオ.
• ŠE rašoma kaip シ ir maža エ. Pavyzdžiui: Šekspyras – シェイクスピア.
• DŽE – ジ ir maža エ. Pavyzdžiui: projektas – プロジェクト.
• ČE – チ ir maža エ. Pavyzdžiui: šachmatai – チェス.
• TSA, TSI, TSE, TSO – ツ ir maža ア, イ, エ arba オ. Pavyzdžiui: Mocartas – モーツァルト.
• TI – テ ir maža イ. Pavyzdžiui: vakarėlis – パーティー.
• DI – デ ir mažai イ. Pavyzdžiui: Kenedis – ケネディ.
• FA, FI, FE, FO – フ ir maža ア, イ, エ arba オ. Pavyzdžiui: failas – ファイル.

Paskutinė pastaba, kurią galima paminėti apie žodžių užrašymą su katakana, yra tai, kad garsas L užrašomas su R grupės raidėmis. Pavyzdžiui, Vilnius rašomas kaip ヴィリニュス.

Kaip matyti iš čia pateiktų pavyzdžių, su katakana užrašant iš kitų kalbų atėjusius žodžius, neretai reikia įsijausti į japoniško tarimo ypatumus ir labiau stengtis perteikti skambesį nei lotyniškas raides tiesiogiai versti japoniškais rašmenimis.

Tai visi pagrindiniai dalykai, ką reikia žinoti apie katakanos abėcėlę. Lieka tik praktikuotis ją skaityti ir rašyti. Tam galite parsisiųsti ir išsispausdinti katakanos junginių lenteles, o rašybą lavinti padės pratybų lapai.

Dialogas

Dialogas

Skani kava. Pokalbis kavinėje.

I dialogas. Jukiko ir Aistė kalbasi po paskaitos.

• アイステ:ゆきこさん、今日いそがしいですか。
• ゆきこ:いいえ、いそがしくないですよ。今から りょう に帰ります。
• アイステ:じゃあ、一緒にあたらしいカフェでコーヒーを飲みませんか。
• ゆきこ:いいですね！行きます。

II dialogas. Jukiko ir Aistė kavinėje svarsto, ką užsisakyti.

• アイステ:なにを飲みますか。
• ゆきこ:そうですねえ。私はカフェラテにします。
• アイステ:つめたいカフェラテもありますよ。
• ゆきこ:そうですか。じゃあ、つめたいのにします。今日はあついですからね。
• アイステ:私もつめたいカフェラテにします。

 III dialogas. Jukiko ir Aistė kalbasi kavinėje gerdamos kavą.

• ゆきこ:おいしいですね。
• アイステ:でも、ちょっと氷が多いですね。
• ゆきこ:たしかに……！

***

• ゆきこ:ここは本当にいい店ですよね。あまり高くないです。
• アイステ:そうですね。よかったら、明日も授業の後、ここでコーヒーを飲みませんか。
• ゆきこ:あ、ごめん、明日12時に銀行に行きますから、ちょっと…午後３時はどうですか。
• アイステ:いいですね。

Vertimas

Vertimas

Skani kava. Pokalbis kavinėje.

I dialogas. Jukiko ir Aistė kalbasi po paskaitos.

• Aistė:Jukiko, ar tu šiandien užsiėmusi?
• Jukiko:Ne, neužsiėmusi. Grįžtu į bendrabutį.
• Aistė:Tada gal nori kartu išgerti kavos naujoje kavinėje?
• Jukiko:Gerai, eime!

II dialogas. Jukiko ir Aistė kavinėje svarsto, ką užsisakyti.

• Aistė:Ką gersi?
• Jukiko:(Galvoja) Aš gersiu latę.
• Aistė:Yra ir šalta latė.
• Jukiko:Tikrai? Tada gersiu šaltą. Nes šiandien karšta.

(Geria latę)

• Jukiko:Skanu, ar ne?
• Aistė:Bet šiek tiek per daug ledukų.
• Jukiko:Tikrai!

***

• Jukiko:Ši kavinė tikrai gera. Ir nebrangi.
• Aistė:Taigi. Jeigu nori, gal norėtum čia kavos išgerti ir rytoj po paskaitų?
• Jukiko:Atleisk, bet rytoj 12 valandą einu į banką, todėl negaliu. O kaip 3 valandą po pietų?
• Aistė:Gerai.

 

Gramatika

Būdvardžiai 

Japonų kalboje būdvardžiai dalijami į dvi grupes: I (い) ir NA (な) . Pirmieji baigiasi hiraganos ženklu い, pvz., たかい(aukštas, -a, brangus, -i) arba おいしい (skanus, -i), o antrieji – (išskyrus kelias išimtis) nesibaigia い, pvz., べんり (patogus, -i) arba かんたん (paprastas, -a). NA būdvardžiai taip vadinami dėl prie jų galūnės prirašomo hiraganos ženklo な, kai būdvardis eina prieš daiktavardį (ir tik tuo atveju).

Svarbu įsidėmėti, kad I būdvardžių galūnė い yra žodžio dalis ir yra kaitoma. Būtent todėl ji visada rašoma hiragana ir nėra kandži dalis. Pavyzdžiui: たかい (aukštas, -a, brangus, -i) arba おいしい (skanus, -i). Keičiant I būdvardžius iš teigiamosios formos į neigiamąją ar į būtąjį laiką, galūnė い keisis į kitą galūnę. な savo ruožtu nėra NA būdvardžių žodžio dalis ir prirašoma tik vienu jau anksčiau minėtu atveju. Šie būdvardžiai neretai užrašomi tik kandži. Pavyzdžiui: べんり (patogus, -i) arba かんたん (paprastas, -a). Ši dalis labai svarbi norint atskirti būdvardžių grupes, nes yra NA būdvardžių, kurie baigiasi raide i, bet ta raidė yra kandži dalis, todėl nors būdvardis skamba kaip I grupės, jis iš tiesų yra NA grupės.

有名　ゆうめい – žymus, -i;
綺麗　きれい – gražus, -i, tvarkingas, -a;
丁寧　ていねい – mandagus, -i.

Išimtis. Tiesa, yra ir išimčių, kai būdvardis baigiasi galūne い, bet priklauso NA grupei. Tai – būdvardis きらい (nemėgstamas, -a, nekenčiamas, -a), kurį jau mokėtės ankstesnėje pamokoje. Taip pat reikia pridurti, kad būdvardis 綺麗 dažnai užrašomas tiesiog hiragana きれい ir atskirti jo grupę tampa sudėtingiau, todėl patartina jį įsiminti kaip NA būdvardį.

Būdvardžiai japonų kalboje neturi giminės ir skaičiaus. Pavyzdžiui, おいしい gali būti vartojama vietoje lietuviškų formų skanus, skani, skanūs, skanios. Bet jie yra kaitomi laikais. Būdvardžių kaitymo būdas priklauso nuo jų grupės.

Kaip ir lietuvių kalboje, būdvardžiai gali būti vartojami dvejopai:

1)      rašomi prieš daiktavardį, kurį apibūdina (t. y. kaip pažyminiai), pvz.: おいしいコーヒーです – skani kava;

2)      rašomi po daiktavardžio, kurį apibūdina, sakinio gale (t. y. kaip sudėtinio tarinio vardinė dalis), pvz.: コーヒーはおいしい です – kava yra skani.

Abiem atvejais I ir NA būdvardžiai turi jiems būdingų ypatumų.

I grupės būdvardžių teigiamąją formą galite rašyti prieš pažymimąjį žodį be jokių pakeitimų. Pavyzdžiui:

ここ は あたらしい カフェ です。Čia yra nauja kavinė.
あかるい へや です。 Šviesus kambarys.

Neigiamoji forma sudaroma galūnę い pakeitus į くない ir pridėjus です:

あたらしい (naujas) → あたらしくないです (nenaujas)
あかるい (šviesus) → あかるくないです (nešviesus)

Vienintelė išimtis – いい (gera(s)), kurio neigiamoji forma yra よくない*. 

*Pastaba: Iš tiesų, japonų kalboje yra du variantai, kaip pasakyti „geras“: いい ir よい. Tačiau, nors いい yra populiaresnis žodis esamojo laiko teigiamąja forma, kaitome būtent variantąよい, todėl neiginys yra よくない (būtasis laikas irgi bus sudaromas iš šios formos).

Neigiamąją formą galite vartoti prieš pažymimąjį žodį, lygiai taip pat kaip teigiamąją:

あたらしくない カフェ – nenauja kavinė;
あかるくない へや – nešviesus kambarys.

Prie NA grupės būdvardžių, juos rašant prieš pažymimąjį žodį, reikia pridėti な:

すきな たべもの  – mėgstamas maistas;
しずかな まち – ramus / tylus miestas.

Šios grupės būdvardžių neiginys sudaromas taip pat kaip su daiktavardžiais – pridedant じゃないです:

しずか です – ramus, tylus;
しずか じゃないです – neramus, netylus.

Neiginį prieš pažymimąjį žodį galime sudaryti pridėjus じゃない:

すきじゃない たべもの – nemėgstamas maistas;
しずかじゃない まち  – netylus miestas.

Norint būdvardžius vartoti sakinio gale, galima taikyti pirmoje pamokoje išmoktą konstrukciją:

[Daiktavardis] は [būdvardis] です

Būdvardis čia gali būti tiek teigiamosios, tiek neigiamosios formos. Pavyzdžiui:

たべもの は おいしい です – maistas yra skanus;
くるま は べんり です – mašina yra patogi.

Apibendrintas esamojo laiko būdvardžių sudarymas:

	I grupė	NA grupė
Teigiamoji forma, sakinio gale:	Būdvardis + です	Būdvardis + です
Teigiamoji forma, prieš daiktavardį:	Būdvardis	Būdvardis + な
Neigiamoji forma	Galūnė い keičiama į くない + です	Būdvardis + じゃないです
Neigiamoji forma, prieš daiktavardį:	Galūnė い keičiama į くない	Būdvardis + じゃない

Laiko nusakymas. Valandos, minutės, sekundės

Japonų kalboje valandos nusakomos prie skaičiaus pridedant žodį 時 (valanda). Pavyzdžiui, pirma valanda bus いちじ, antra valanda – にじ ir t.t. Trys neįprastesni tarimai yra 4時, 7時 ir 9時.

Valandas galima pasakyti tiek 24 valandų formatu, tiek ir 12-os, prieš valandas pridedant žodžius ごぜん (prieš pietus) arba ごご (po pietų).

１時　いちじ	２時　にじ	３時　さんじ	4時　よじ	５時　ごじ	6時　ろくじ
７時　しちじ	８時　はちじ	９時　くじ	10時　じゅうじ	11時　じゅういちじ	12時　じゅうにじ

Minutės pasakomos prie skaičiaus pridedant 分 (minutė). Pavyzdžiui: dvi minutės – にふん, penkios minutės –　ごふん ir t. t. Išimtinai skaitomi: 一分, 三分, 四分, 六分, 八分 ir 十分 (じゅっぷん arba じっぷん).

１分　いっぷん	２分　にふん	３分　さんぷん	４分　よんぷん
5分　ごふん	6分　ろっぷん	７分　ななふん	８分　はっぷん/はちふん
９分　きゅうふん	10分　じゅっぷん	11分　じゅういっぷん	12分　じゅうにふん
２０分　にじゅっぷん	30分　さんじゅっぷん	45分　よんじゅうごふん	～じはん　（pusė)

Reikšmę „pusė“ turi žodis 半 (pusė). Jis pridedamas po valandų skaičiaus ir gali pakeisti 30ぷん (trisdešimt minučių). Pavyzdžiui: いちじはん (1:30).

Norint nusakyti ir sekundes, prie skaičiaus pridedama びょう (sekundė). Skaitymo išimčių šiuo atveju nėra.

Sakant laiką, skaitmenys gali būti užrašomi kandži, bet arabiški skaitmenys populiaresni.

Kaip japoniškai pasakytumėte, kiek rodo kiekvienas laikrodis?

Keli pavyzdžiai:

三時十五分 = ３時１５分 – 3 val. 15 min.　
１６時４０分 – 16 val. 40 min.
ごご４時１０分 – 4 val. 10 min. po pietų.
９時半 – pusė dešimtos (devynios valandos ir pusė)
１２時１１分２５びょう – 12 val. 11 min. 25 sek.

Klausiant kiek valandų?, vartojama frazė なんじですか. Jos priekyje neretai pridedamas žodis いま (dabar):

すみません。いま、なん時ですか。 Atsiprašau, kiek dabar valandų?
いまいちじです。 Dabar pirma valanda.

Laiko aplinkybės sakinyje

Iki šiol išmokome vienu sakiniu pasakyti, ką ir kur veikiate. Dabar prie to pridėsime ir laiką – kada. Laiko aplinkybės japonų kalboje taip pat reikalauja dalelytės, bet ne visada. Laikui reikšti paprastai vartojama dalelytė に, kuri parodo, kad veiksmas vyksta tam tikru tiksliu laiku. Todėl ji vartojama tik su tais laiką reiškiančiais žodžiais, kurie yra tikslūs (pvz.: valandos, datos, savaitės dienos ir t. t.). Kaip žinoti, ar reikia dalelytės に, ar ne? Tiksliu laiku vadiname tai, kas nesikeičia, priklausomai nuo dabarties momento, tai – toks laikas, kurį galime pamatyti kalendoriuje arba laikrodyje. Reiškiant tokį laiką, reikia pridėti dalelytę に. Pavyzdžiui:

７時に おきます。Keliuosi 7 valandą.

９時に だいがくに いきます。9 valandą einu į universitetą.

Tokie žodžiai kaip šiandien, rytoj, vakar ir pan. savo ruožtu priklauso nuo dabarties momento, jų nerasime kalendoriuje, todėl su tokiais žodžiais nereikia vartoti dalelytės に. Tačiau galima vartoti dalelytę は, jeigu norima, kad laiko aplinkybė būtų sakinio tema.

あした だいがく に きません。Rytoj neateisiu į universitetą.

きょう は いい てんき ですね。Šiandien gražus oras, ar ne?

Dalelytė に taip pat nevartojama su pasikartojantį laiką nurodančiais žodžiais, pvz.: まいにち (kiekvieną dieną).

まいにち７時におきます。Kiekvieną dieną keliuosi 7 valandą.

Taip pat yra žodžių, su kuriais galime vartoti dalelytę に, bet galime ir nevartoti. Prie tokių priskiriame paros laiką nusakantys žodžiai: rytas, vakaras ir pan.

あさ（に）テレビをみます。Ryte žiūriu televizoriu.

よる（に）コーヒーをのみません。Vakare negeriu kavos.

Tiesa, jeigu norime įvardyti ne konkretų veiksmo laiką, o jo trukmę, prie valandų turime pridėti galūnę かん (kuri ir reiškia trukmę). Pavyzdžiui: いちじ – pirma valanda, いちじかん – viena valanda. Po laiko trukmės dalelytė に nevartojama.

Palyginkite:

じゅぎょう は ２時１５分 に はじまります。 – Pamoka prasidės 2 valandą 15 minučių.
じゅぎょう は ２時かん１５分 かかります。 – Pamoka truks 2 valandas 15 minučių.

Norint išreikšti apytikslį laiką, vartojame ごろ (apie), kai kalbame apie veiksmo laiką, ir ぐらい (apie), kai kalbame apie jo trukmę. Šiuo atveju taip pat dalelytė に nevartojama.

８時ごろ あさごはん を たべます。 – Pusryčius valgau apie 8 valandą.
３０分ぐらい べんきょう します。 – Mokausi apie 30 minučių.

Natūrali žodžių tvarka sakinyje

Taigi, išmokę, kaip japonų kalboje įvardyti laiką, vietą ir veiksmą, galime grįžti prie žodžių tvarkos sakinyje. Nors sakoma, kad japonų kalboje žodžių tvarka nėra labai griežta, joje egzistuoja tai, ką galime vadinti natūralia žodžių tvarka, t. y. tokia, kuri dažniausiai naudojama. Ji atrodo taip:

[Veiksnys] は [laikas] に [vieta] で [objektas] を [veiksmažodis]

わたし は１２時 に カフェ で ひるごはん を たべます。Aš 12 valandą kavinėje valgau pietus.

Žodžių tvarką sakinyje galite pakeisti, jeigu norite ką nors pabrėžti, tą žodį (ir jam priklausančią linksnio dalelytę) iškeldami į priekį. Svarbu atsiminti, kad veiksmažodis turi likti sakinio pabaigoje.

Norėdami teigiamąjį sakinį paversti klausiamuoju, turite gale pridėti か. Taip sudaromas „taip / ne“ tipo klausimas, lietuvių kalboje pradedamas klausiamuoju žodeliu ar.

ひるごはん を たべます か。Ar pietausi?

O jeigu norite pasiteirauti tam tikros informacijos, turite naudoti klausiamuosius žodžius, kuriuos reikia vartoti toje sakinio vietoje, kurioje turi būti ta jus dominanti informacija. Pavyzdžiui:

なん時 に カフェ で ひるごはん を たべます か。Kelintą valandą pietauji (pietausi) kavinėje?

１２時 に どこ で ひるごはん を たべます か。Kur (pietauji) pietausi 12 valandą?

１２時 に なに を します か。Ką veiki (veiksi) 12 valandą?

Kaip pastebėjote, nors lietuvių kalboje klausiamuosius sakinius pradedame klausiamaisiais žodeliais, japonų kalboje sakinio struktūra nesikeičia, tiesiog įtraukiami klausiamieji žodžiai ten, kur turi būti atsakymas. Beje, atsakydami išlaikysime tą pačią žodžių tvarką. Pavyzdžiui:

A: １２時 に どこ で ひるごはん を たべます か。

B:（１２時に）カフェ で ひるごはん を たべます。

１２時に įrašyta skliaustuose todėl, kad jau žinoma informacija paprastai nekartojama.

 Veiksmo dažnumą nurodantys žodžiai

Žodžiai, kuriais nusakoma, kaip dažnai atliekamas veiksmas, nereikalauja jokių dalelyčių. Sakinyje jie gali būti tiek sakinio pradžioje, tiek pabaigoje prieš veiksmažodį.

よくえいがをみます。arba　えいがをよくみます。Dažnai žiūriu filmus.

Keli dažnumą parodantys žodžiai:

いつも – visada; よく – dažnai; たいてい – paprastai; ときどき – kartais; まいにち – kasdien;

まいあさ – kasryt; まいばん – kas vakarą; まいしゅう – kas savaitę; まいげつ – kas mėnesį; まいとし – kasmet.

Šie išvardyti žodžiai vartojami su teigiamosios formos veiksmažodžiais, bet yra du dažnumą parodantys žodžiai, kurie vartojami su neiginio formos veiksmažodžiais: あまり (nelabai, beveik ne) ir ぜんぜん (visiškai ne). Pavyzdžiui:

あさごはん は あまり たべません。Beveik nevalgau pusryčių.

コーヒー を ぜんぜん のみません。Visiškai negeriu kavos.

Pakvietimas, pasiūlymas

Kviečiant arba siūlant ką nors veikti kartu, sakinys baigiamas veiksmažodžio neigiamąja esamojo laiko forma ~ません ir klausimo dalelyte か.

バスケット を しません か。 Gal pažaistume krepšinį? (Pažodžiui: Ar nepažaistume krepšinio?)

Tokiuose sakiniuose neretai atsiranda žodelis いっしょに, reiškiantis „kartu“.

いっしょに えいが を みません か。 Gal kartu pažiūrėtume filmą? (Pažodžiui: Ar nepažiūrėtum kartu filmo?)

Siekiant sumažinti pasiūlymo tiesmukumą, su veiksmo objektu kartais vartojama ne dalelytė を, o でも, reiškianti „ar ką kita“. Taip parodoma, kad pasiūlymas yra atviras ir pašnekovas gali pasirinkti kitokią veiklą. Pavyzdžiui:

おちゃ でも のみません か。 Gal nori išgerti arbatos (ar ko kito)? (Pažodžiui: Ar neišgertum arbatos (ar ko kito)?)

Sprendimas, ką užsisakyti

Norėdami ką nors užsisakyti kavinėje ar restorane, galite naudoti tokią gramatinę konstrukciją:

[Daiktavardis] に する (arba します)

Ši kontrukcija parodo, kad nusprendėte rinktis objektą, kurį įvardina daiktavardis. Pavyzdžiui:

カフェラテにします。 Užsisakysiu latės kavos .

ラーメンにします。 Užsisakysiu rameno makaronų.  

Būdvardžių papildymas

Būdvardžiai gali būti papildomi žodžiais, kurie juos sustiprina arba susilpnina. Pavyzdžiui: とても (labai), ほんとうに (tikrai), まったく (visiškai, visai), あまり (nelabai; tik su neigiamaisiais būdvardžiai) ir kt. Jie eina prieš būdvardį:

ここ は ほんとう に いい みせ ですよね。Ši kavinė tikrai gera. 
あまり たかくないです。 Nelabai brangus, ar ne?

Pratimai

Pratimai 

練習はここ

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Pasisveikinant ryte sakoma おはようございます (labas rytas), dieną – こんにちは (laba diena), vakare – こんばんは (labas vakaras), o prieš einant miegoti – おやすみなさい (labanakt).

• Norėdami paklausti kaip sekasi?, vartokite frazes おげんきですか (pažodžiui: ar esi sveikas?) arba いかがですか (kaip esi?). Atsakydami pirmiausia galite pasakyti おかげさまで (ačiū, kad paklausėte), o paskui vieną iš šių frazių:

げんき です – gerai (esu sveikas) ;
すばらしい です (arba tarp draugų ぜっこうちょう です) – nuostabiai;
とても げんき です – puikiai;
まあまあ です – šiaip sau;
げんき では ありません – blogai.

• あ yra nedidelį nustebimą rodantis ištiktukas, vartojamas, kai esate netikėtai užkalbinamas ar kitose panašiose situacijose.

ー おはようございます。 – Labas rytas.
ー あ、おはようございます。 – O, labas rytas.

• Frazė ひさしぶり apytiksliai reiškia „daug laiko nuo praėjusio karto“. Ji dažniausiai vartojama sutikus seniai matytą žmogų ir verčiama kaip seniai nesimatėme. Kartais galima išgirsti, jog ひさしぶり pradžioje pasakoma raidė お, ji padaro frazę mandagesnę, oficialesnę. Gale pridėjus dalelytę に, ひさしぶり vartojama kaip prieveiksmis* bet kurioje situacijoje, kur reikia parodyti, kad veiksmas atliekamas po ilgesnio laiko tarpo:

ひさしぶり に すし を たべました。 – Po ilgos pertraukos valgiau suši.
ひさしぶり に ひろしま へ いきました。 – Po ilgo nebuvimo nuvykau į Hirošimą.

* Pastaba: apie prieveiksmius plačiau parašyta kitose pamokose.

• いい です ね pažodžiui reiškia „gerai, ar ne“ arba tiesiog „gerai“. Ši frazė taip pat gali perteikti jausmą „kaip tau gerai/smagu/sekasi“.

• そうですか, はい, いい です ね ir kiti žodeliai yra dažnai vartojami japoniškame dialoge, reaguojant į pašnekovo žodžius ir parodant dėmesingumą.

 

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

Daiktavardžiai
今日	きょう	Šiandien
寮	りょう	Bendrabutis
カフェラテ		Latės kava
氷	こおり	Ledas, ledai
朝	あさ	Rytas
昼	ひる	Pietūs (pietų metas)
夜	よる	Vakaras
授業	じゅぎょう	Pamoka, paskaita
(Skaičius) + 時	(Skaičius) +じ	(Skaičius) + valanda
半	はん	～pusė
(Skaičius) + 分	(Skaičius) + ふん/ぷん	(Skaičius) + minutė
Būdvardžiai
忙しい (I)	いそがしい	Užsiėmęs, -usi
新しい (I)	あたらしい	Naujas, -a
冷たい (I)	つめたい	Šaltas, -a (apie daiktus, ne orą)
暑い (I)	あつい	Karšta (apie orą)
高い (I)	たかい	Brangus, -i; aukštas, -a
多い (I)	おおい	Daug
便利 (NA)	べんり	Patogus, -i
簡単 (NA)	かんたん	Paprastas, -a
有名 (NA)	ゆうめい	Garsus, -i, žymus, -i
綺麗 (NA)	きれい	Gražus, -i; švarus, -i
嫌い (NA)	きらい	Nemėgstamas, -a, nekenčiamas, -a; nemėgti, nekęsti
好き (NA)	すき	Mėgstamas, -a, mylimas, -a; mėgti, mylėti
Veiksmažodžiai
飲む (U)	のむ	Gerti
行く (U)	いく	Eiti
Frazės ir kiti žodžiai
一緒に	いっしょに	Kartu
今	いま	Dabar
から		~ nuo
いいですね！		Gerai!
確かに	たしかに	Tikrai

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^