Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

教室 („klasė“)、学習 („mokslai“)、学問 („studijos“)、質問 („klausimas“)、洋服 („vakarietiški rūbai“)、海洋 („vandenynas“)、大洋 („vandenynas“)、洋食 („vakarietiškas maistas“)、音読 („skaitymas balsu“)、音楽 („muzika“)、写真 („nuotrauka“)、映画 („filmas“)、映画館 („kino teatras“)、画家 („dailininkas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Nuo šios pamokos nebebus rodomas praėjusio lygio 12 pamokoje išmoktų kandži skaitymas: 行, 生, 休, 店, 花, 買, 立, 駅, 車, 社.

Davimas ir gavimas

Japonų kalboje yra du pagrindiniai veiksmažodžiai, rodantys davimą: あげる bei くれる, ir vienas, rodantis gavimą – もらう.

あげる reiškia davimą kitiems. Jis vartojamas, kai pats kalbantysis duoda ką nors kitiems (aš daviau...) arba ką nors vienas kitam duoda mažai su kalbėtoju susiję žmonės (asmuo A davė asmeniui B). Sakinio su あげる struktūra yra tokia:

[davėjas] は / が [gavėjas] に [duodamas objektas] を あげる。

私 は 友だち に 家 の かぎ を あげました。 – Aš daviau draugui namų raktus.
今年、中山さん は 青山さん に たんじょうび の プレゼント を あげませんでした。 – Šiemet Nakajama nedavė gimtadienio dovanos Aojamai.

私 は 友だち に プレゼント を あげます。 – Aš draugui įteiksiu dovaną.

Tiek su あげる, tiek ir su toliau pavartotais くれる ir もらう, davėjas ir (arba) gavėjas gali būti praleidžiamas, jeigu jį galima suprasti iš konteksto. Žodžių tvarka sakinyje taip pat nėra griežta:

ー　なおとさん に どちら の 本 を あげます か。 – Kurią knygą duosi Naotui?
ー　これ を あげよう と 思います。 – Galvoju, kad duosiu šitą.

この はがき を ゆうこさん に あげます。 – Šį atviruką duosiu Jūko.

くれる taip pat reiškia „duoti“, bet vartojamas tik tada, kai duodama pačiam kalbėtojui (man davė...) arba jam artimiems žmonėms (davė mano seseriai / broliui / mamai / kolektyvui). Sakinio su くれる struktūra lygiai tokia pati kaip ir あげる:

[davėjas] は / が [gavėjas] に [duodamas objektas] を くれる。

ふみこさん は 私 に 好きな 音楽 の CD を くれました。 – Fumiko davė man mėgstamos muzikos diską.
たくみさん は 私 の 妹 に 花 を くれました。 – Takumi dovanojo mano jaunesnei seseriai gėlių.

友だち は 私 に プレゼント を くれました。 – Draugas padovanojo man dovaną.

Kadangi あげる ir くれる parodo skirtingą kalbėtojo santykį su asmeniu, kuriam kas nors buvo duota, reikia apgalvotai pasirinkti, kurį veiksmažodį vartosime. Pavyzdžiui:

さきこさん は 私 の 弟 に 写真 を くれました。 – Sakiko davė mano jaunesniam broliui nuotrauką.
Bet ne: さきこさん は 私 の 弟 に 写真 を あげました。 – Sakiko davė mano jaunesniam broliui nuotrauką.

Nors abu sakiniai lietuviškai skamba taip pat, japonų kalboje jie skiriasi. Pirmasis perteikia glaudesnį ryšį su jaunesniu broliu, nes くれる parodo, kad gavėjas priklauso artimam kalbančiojo žmonių ratui. O antrasis sakinys, nors gramatiškai taisyklingas, skamba gana keistai, nes, kalbant apie brolį, pavartojamas ne tokiems artimiems žmonėms skirtas あげる.

Galiausiai lieka veiksmažodis もらう (gauti). Jis vartojamas visais gavimo atvejais, ir sakiniai su juo atrodo taip:

[gavėjas] は / が [davėjas] に / から [objektas] を もらう。

私 は 友だち から おみやげ を もらいました。 – Aš iš draugo gavau lauktuvių.
父 は 木村さん に きっぷ を もらいました。 – Tėtis gavo iš Kimuros bilietą.

手紙 を もらいました。 – Gavau laišką.

Kaip matyti, davėją galima žymėti tiek su dalelyte に, tiek ir su から. Skirtumas tarp jų tik tas, kad に netinkama nurodant gavimą iš negyvų objektų (pavyzdžiui, institucijų):

Tinka tiek に, tiek から: その 着物 を 母 に（から）もらいました。 – Tą kimono gavau iš mamos.
Tinka tik から: 大学 から しょうがくきん を もらいます。 – Iš universiteto gaunu stipendiją.

Vieta, kurioje kas nors gauta, žymima su dalelyte で:

この ちらし を 店 で もらいました。 – Šią skrajutę gavau parduotuvėje.

Situacijose, kur galima sukeisti davėją ir gavėją vietomis, galima pasirinkti, ar vartoti もらう, ar あげる / くれる. Pavyzdžiui, palyginkite sakinių poras:

1) 友だち は 私 に メロン を くれました。 – Draugas man davė melioną.
2) 私 は 友だち から メロン を もらいました。 – Aš gavau melioną iš draugo.

1) 広田さん は 中山さん に じしょ を あげました。 – Hirota davė Nakajamai žodyną.
2) 中山さん は 広田さん に じしょ を もらいました。 – Nakajama gavo žodyną iš Hirotos.

Paneigimas su paaiškinimu

Prie trumpąja žodžių forma besibaigiančio sakinio pridėjus のではなくて, galima paneigti jame esantį teiginį ir tada pridėti sakinį su teisingu paaiškinimu. Frazė のではなくて yra kilusi iš anksčiau išmokto のです, todėl jei prieš ją eina NA būdvardžiai arba daiktavardžiai, reikia pridėti な. のではなくて šnekamojoje kalboje dažnai trumpinama iki んじゃなくて.

[paneigiamas sakinys] のではなくて、[paaiškinantis sakinys]。

すわり に 来た の ではなくて、うんどう し に 来た の です。 – Aš atėjau ne sėdėti, bet pasportuoti.

ーどうして 食べないん です か。まずい ん です か。 – Kodėl nevalgote? Ar neskanu?
ーまずい ん じゃなくて、おなか が すいていない ん です。 – Ne todėl, kad neskanu, bet todėl, kad nesu alkanas.

Sąlygos sakiniai su と

Jau anksčiau išmoktas jungtukas と gali jungti ne tik daiktavardžius, bet ir ištisus sakinius. Tokiais atvejais jis parodys, kad pirmasis sakinys yra sąlyga antrajam ir įgis reikšmę „jeigu“ arba „kai“. Sakinį, po kurio dedamas と, reikės baigti trumpąja veiksmažodžio forma.

[sąlyga] と、 [rezultatas]。

と vartojamas tik tokiuose sąlygos sakiniuose, kuriuose nėra jokios abejonės dėl rezultato. Pavyzdžiui, nusakant natūralų, spontanišką, neišvengiamą arba labai įprastą įvykį.

電気 を つける と、 明るく なります。 – Jeigu įjungsiu šviesą, taps šviesu.
春 に なる と、 花 が さきます。 – Kai ateis pavasaris, žydės gėlės.
はがき を 3まい 買う と、もう 1まい が むりょう です。 – Jeigu pirksi tris atvirukus, dar vienas bus nemokamai.

と taip pat vartojamas pasakojant apie praeities įvykius ir reiškia „kai“. Tokiuose sakiniuose dalis, einanti su と, bus esamojo laiko, o antroji – būtojo.

へや に 入る と、お母さん は テレビ を 見ていました。 – Kai įėjau į kambarį, mama žiūrėjo televizorių.
私 は 電車 から おりる と、友だち に 会いました。 – Kai išlipau iš traukinio, sutikau draugą.

と skiriasi nuo anksčiau išmokto とき tuo, kad pastarasis vartojamas bendresniems įvykiams nusakyti. O su と kalbama apie konkretų atvejį.

Sąlygos sakiniai net jeigu...

Sąlygos sakiniai, kuriais pasakoma, jog, nepaisant A, gausime B, sudaromi sąlygą rodantį sakinį baigiant veiksmažodžio te forma ir dalelyte も, o tada prijungiant antrą sakinį, rodantį rezultatą. Norint sustiprinti sąlygą pirmo sakinio pradžioje, kartais pasakoma たとえ (net jeigu).

Lietuviškai sakiniai su ても dažniausiai verčiami kaip net jeigu... arba kad ir..., kartais pridedant ir žodelį vis tiek.

[sąlygos sakinys su veiksmažodžio て forma] も、[rezultatas]。

たとえ 病気 に なっても、コンサート に 行きます。 – Eisiu į koncertą, net jeigu susirgsiu.
さいきん、12時間 ねても、ねむい です。 – Pastaruoju metu, net jeigu miegu 12 valandų, vis tiek esu mieguistas.

Pasiruošimas ateičiai

Kai po veiksmažodžio te formos seka veiksmažodis おく (padėti), tai reiškia, kad veiksmas yra atliekamas arba buvo atliktas kaip pasiruošimas ateičiai. Lietuviškai ~ておく dažnai atskirai neverčiamas.

友だち が 来る ので、ケーキ を 作っておきます。 – Iškepsiu pyragą, nes ateis draugų.
その レストラン は とても 人気 なので、よやく しておきました。 – Tas restoranas labai populiarus, todėl rezervavau vietas.

Familiaresnėje šnekamojoje kalboje ~ておく dažnai trumpinama iki ~とく, o ~でおく į ~どく. Kaip matyti, kitame pavyzdyje しておく sutrumpėja iki しとく:

テスト が むずかし そう だから、よく じゅんび しとく。 – Atrodo, kad testas bus sunkus, todėl gerai jam pasiruošiu.

Apie ni tsuite

について yra frazė, pridedama prie žodžių, apie kuriuos yra skaitoma, rašoma, kalbama ir pan. Pavyzdžiui:

私たち は 音楽 に ついて 話しました。 – Mes pasikalbėjome apie muziką.
新しい 仕事 に ついて 考えています。 – Galvoju apie savo naują darbą.

について galima įterpti ir tarp dviejų daiktavardžių, pirmuoju apibūdinant antrąjį. Tokiais atvejais について gaus papildomą の:

今、動物 に ついて の 本 を 読んでいます。 – Dabar skaitau knygą apie gyvūnus.
さきこさん は けいざい の 問題 に ついて の レポート を 書きました。 – Sakiko parašė referatą apie ekonomikos problemas.

Išryškinimas su も

Dalelytė も, pridėta prie kiekį rodančių žodžių, išskiria juos kaip keliančius nuostabą. Teigiamuosiuose sakiniuose atitinka lietuvišką net, o neigiamuose – nei, nė.

みきさん は たいへん おくれました。私 は 1時間半 も 待っていました。 – Miki labai vėlavo. Aš jos laukiau net pusantros valandos.
友だち は コンサート に 一人 も 来ませんでした。 – Į koncertą neatėjo nė vienas draugas.

Du demo vartojimo būdai

Esate išmokę, kad su でも galima jungti du atskirus sakinius juos supriešinant. Tokiais atvejais でも reiškia „bet“ arba „tačiau“. Vis dėlto šis žodelis turi dar dvi reikšmes.

Po daiktavardžių arba laiką rodančių žodžių pridėjus でも, jie gauna, priklausomai nuo konteksto, tokių papildomų reikšmių:

1) kad veiksmas atliekamas, nepaisant išankstinių lūkesčių;
2) kad veiksmas yra tik vienas iš kelių galimų.

Abiem atvejais でも pakeičia dalelytes を ir が, o visos kitos eis prieš jį. Pavyzdžiui:

その 本 は ひらがな で 書いて あります から、子ども でも 読めます。 – Ta knyga parašyta hiragana, todėl net ir vaikai gali ją perskaityti.

Čia sakoma, kad, nepaisant manymo, jog vaikai negali perskaityti japoniškai parašytų knygų dėl jose esančių kandži, ši knyga parašyta hiragana, todėl tinkama net vaikams.

さいきん、まさきさん は とても いそがしくて、週まつ でも 休む こと が できません。 – Paskutiniu metu Masakis labai užimtas ir negali pailsėti net savaitgaliais.

Nors galima tikėtis, kad savaitgalis yra skirtas poilsiui, bet dėl daugybės darbų Masaki yra užimtas net ir tada.

Situacija, kai でも įgyja antrą reikšmę, t. y. parodo tik vieną galimybę iš daugelio, dažniausiai pasitaiko kviečiant arba nusakant planus. Pavyzdžiui:

おちゃ でも 飲みません か。 – Gal išgertume arbatos ar ko kito?
えいが でも 見 に 行きましょう か。 – Eime pažiūrėti filmo ar ko kito?

Visais šiais atvejais parodomas neapsisprendimas ir paliekama laisvė pašnekovui išsakyti savo nuomonę.

Patarimai

Patarimai

• Mandagiai klausiant kelio, galima vartoti šias frazes:

＿＿＿ は どこ でしょう か。 – Kur yra ____?
この へん に ＿＿＿ は ない でしょう か。 – Ar aplink (netoliese) nėra ____?
＿＿＿ へ 行きたい ん です けど… – Noriu nueiti į ____.
＿＿＿ を さがしている ん です が… – Ieškau ____.

Prieš ko nors paklausiant nepažįstamo žmogaus, galima atkreipti jo dėmesį ištariant あのう、すみません (atsiprašau). Pavyzdžiui:

あのう、すみません。わせだ どおり を さがしている ん です が。 – Atsiprašau, ieškau Vasedos gatvės.
あのう、すみません。この へん に ぎんこう は ない でしょう か。 – Atsiprašau, gal netoliese yra bankas?

Vietoj でしょうか galima sakyti ir ですか, tačiau tai skambės ne taip mandagiai.

• Nupasakojant kelią, dažnai vartojamas sakinių jungtukas と (jeigu) ir žodžiai まがる (pasukti), 行く (eiti), まっすぐ (tiesiai), 左 (kairė), 右 (dešinė), 左がわ (kairė pusė), 右がわ (dešinė pusė), かど ((gatvės) kampas), こうさてん (sankryža). Pavyzdžiui:

ー　この へん に ポスト は ない でしょう か。 – Gal netoliese yra pašto dėžutė?
ー　この とおり を まっすぐ 行って、つぎ の こうさてん を ひだり に まがる と、あります よ。 – Bus, jeigu eisite šia gatve tiesiai ir pasuksite kitoje sankryžoje į kairę.

ー　あのう、すみません。さくら という りょかん へ 行きたい ん です が… – Atsiprašau, noriu nueiti į viešbutį, kuris vadinasi Sakura.
ー 　あ、さくら りょかん。この とおり を 10分 ぐらい まっすぐ 行く と、右がわ に 見えます よ。 – A, Sakura. Jeigu eisite šia gatve tiesiai apie 10 minučių, pamatysite dešinėje pusėje.

Atkreipkite dėmesį, kad ėjimas gatve nurodomas とおり žymint su dalelyte を. Ta pačia dalelyte žymimas ir まがる objektas (t. y. ties kuria vieta pasukama).

こうさてん を ひだり に まがる。Sankryžoje pasukti į kairę.

• Kiek kas kainuoja, dažnai sakoma prie kainos pridedant する:

赤い ぶどう は 1キロ 千円 します。 – Raudonųjų vynuogių kilogramas kainuoja 1000 jenų.
スーツ は 2万 も しました。 – Kostiumas kainavo net 20 000 jenų.

• Tiek 帰る, tiek ir もどる reiškia „grįžti“. Skirtumas tas, kad 帰る reiškia grįžimą į vietą, su kuria sieja tam tikri stiprūs ryšiai (namus, gimtąjį miestą, šalį ir pan.), o もどる – grįžimą į vietą, su kuria tokių ryšių nėra. Pavyzdžiui:

きのう、11時 に 家 へ 帰りました。- Vakar namo grįžau 11 valandą.
山田さん は 3年後 日本 に 帰りました。 – Jamada grįžo į Japoniją po trejų metų.
じゃ、バス に もどりましょう。 – Ką gi, grįžkime į autobusą.
少し 待って ください。すぐ もどります。 – Truputį palaukite. Aš tuoj sugrįšiu.

Dialogas

Dialogas

Apie batus, ir ne tik. Veikėjai: かいとさん ir さきこさん.

• さきこさん:わあ。すてきな Ｔシャツ です ね。
• かいとさん:ほんとう です か。ありがとう。
• さきこさん:どこ で 買った の です か。
• かいとさん:買った の　ではなくて、プレゼント な ん です。先週、ヨーロッパ から もどった 兄 が くれました。イタリア の おみやげ です。
• さきこさん:いい です ね。私 は いつも イタリア へ 行きたい と 思っています。あの、くつ も おみやげ です か。
• かいとさん:いいえ。くつ は じぶん で 買いました。さいきん 新しい 店 を 見つけたんです。服 も くつ も たくさん ある し、ねだん も 安い です。
• さきこさん:その 店 は どこ です か。私 は 冬 が くる 前 に あたたかい くつ を 買って おきたい ん です。
• かいとさん:あまり とおくない です。なか の 駅 を 知っています か。
• さきこさん:ええ、知っています。
• かいとさん:駅 の ちかく に 大きな スーパー が あります。スーパー の 前 の 道 を まっすぐ 行って、さいしょ の かど を 左 に まがる と、すぐ その 店 が 見えます。
• さきこさん:わかりました。
• かいとさん:こんど いっしょに 行きません か。
• さきこさん:ええ、行きましょう。

Vertimas

Vertimas

Apie batus ir ne tik. Veikėjai: Kaitas ir Sakiko.

• Sakiko:Oho, gražūs marškinėliai.
• Kaitas:Tikrai? Ačiū.
• Sakiko:Kur pirkote?
• Kaitas:Nepirkau, tai dovana. Davė brolis, praeitą savaitę grįžęs iš Europos. Lauktuvės iš Italijos.
• Sakiko:Neblogai. Norėčiau kada nuvykti į Italiją. O batai irgi lauktuvės?
• Kaitas:Ne, batus pats pirkau. Neseniai radau naują parduotuvę. Ten daug ir batų, ir rūbų, o ir kainos mažos.
• Sakiko:Kur ji yra? Noriu nusipirkti žiemai šiltus batus.
• Kaitas:Netoli. Žinote Nakano stotį?
• Sakiko:Taip, žinau.
• Kaitas:Prie stoties yra didelis prekybos centras. Einant priešais jį esančia gatve ir pasukus už pirmo kampo į kairę, netrukus matysis ta parduotuvė.
• Sakiko:Supratau.
• Kaitas:Kitą kartą galėtume nuvykti kartu.
• Sakiko:Taip ir padarykime.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. あげる – duoti (ru)
2. おみやげ – suvenyras
3. きもの – kimono
4. しょうがくきん – stipendija
5. ちらし arba フライヤー – skrajutė, lankstinukas
6. チケット – bilietas (į renginį)
7. ドイツ – Vokietija
8. うんどうする – sportuoti, mankštintis
9. うすい – plonas (i)
10. むりょう – nemokamas
11. カーテン – užuolaida
12. はんたい – prieštaravimas
13. はんたいする – prieštarauti
14. よやく – rezervacija, išankstinis užsakymas
15. よやくする – rezervuoti
16. たいへん おくれる – labai pavėluoti (ru)
17. クリスマスカード – kalėdinės atvirutės
18. (お)きゃく(さん/さま) – svečias, klientas
19. ならべる – išdėlioti, išrikiuoti
20. けいざい – ekonomika
21. れきし – istorija
22. せいじ – politika
23. へん – vieta aplink, netoliese
24. まがる – pasukti (u)
25. どおり arba とおり – gatvė
26. まっすぐ – tiesiai
27. がわ – pusė
28. かど – kampas (gatvės, stalo ir pan.)
29. ポスト – pašto dėžutė
30. りょかん – japoniško tipo viešbutis
31. ぶどう – vynuogės
32. スーツ – kostiumas
33. Tシャツ – marškinėliai (T tariasi kaip ティー)
34. もどる – sugrįžti
35. なかの – Nakanas (vieta Tokijuje)
36. さいしょ – pirmas

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^