Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

私	Reikšmė: aš, privatus くん skaitymas: わたし おん skaitymas: し
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 私の本 – mano knyga おん skaitymo: 私立大学 – privatus universitetas

族	Reikšmė: šeima くん skaitymas: - おん skaitymas: ぞく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: - おん skaitymo: 家族 – šeima, šeimos nariai

親	Reikšmė: tėvai, giminaitis くん skaitymas: おや おん skaitymas: しん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 父親 – tėvas おん skaitymo: 親友 – artimas draugas, bičiulis; [両]親 – tėvai Nesupainiokite su panašiai atrodančiu ir tokį patį おん skaitymą turinčiu 新 („naujas“).

妹	Reikšmė: jaunesnė sesuo くん skaitymas: いもうと おん skaitymas: まい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: こちらは私の妹です。 – čia mano jaunesnė sesuo. おん skaitymo: 姉妹 – seserys Kairėje yra suspaustas kandži 女 („moteris“).

姉	Reikšmė: vyresnė sesuo くん skaitymas: あね おん skaitymas: し
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 姉は大学で勉強します。 – vyresnė sesuo mokosi universitete. おん skaitymo: 姉妹がいない。- neturėti seserų; išimtis: お姉さん – vyresnė sesuo (mandagiai)

兄	Reikšmė: vyresnis brolis くん skaitymas: あに おん skaitymas: きょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 兄は26さいです。 – vyresniam broliui yra 26 metai. おん skaitymo: 兄弟 – broliai, broliai ir seserys

弟	Reikšmė: jaunesnis brolis くん skaitymas: おとうと おん skaitymas: だい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 私の弟はまだ高校生です。 – mano jaunesnis brolis dar mokosi mokykloje (yra aukštesniosios mokyklos (gimnazijos) mokinys). おん skaitymo: 兄弟がいますか。 – ar turi brolių ar seserų?

朝	Reikšmė: rytas くん skaitymas: あさ おん skaitymas: ちょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 朝、大学に行きました – ryte ėjau į universitetą; išimtis: 今朝 – šįryt おん skaitymo: 早朝 – ankstyvas rytas Dešinėje yra suspaustas 月 („mėnulis“).

切	Reikšmė: pjauti, kirsti, atskirti, nutraukti, nustoti くん skaitymas: きーる おん skaitymas: せつ、さい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: りんごを切りました。 – supjausčiau obuolį. おん skaitymo: 親切 – malonus (žmogus); 大切 – svarbus

体	Reikšmė: kūnas, sveikata くん skaitymas: からだ おん skaitymas: たい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 体が[痛い]です。- skauda kūną. おん skaitymo: 人体 – žmogaus kūnas Nesupainiokite su panašiai atrodančiu 休 („atostogos“).

早	Reikšmė: ankstus, ankstyvas, anksti くん skaitymas: はやーい、はやーまる、はやーめる おん skaitymas: そう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 早い夕食を食べる。 – valgyti ankstyvą vakarienę. おん skaitymo: 早春 – ankstyvas pavasaris.

堂	Reikšmė: salė くん skaitymas: ー おん skaitymas: どう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 食堂 – valgykla

館	Reikšmė:pastatas, namas くん skaitymas: やかた、たち、たて おん skaitymas: かん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: (vartojama retai) おん skaitymo: 会館 – susirinkimų salė; 本館 – pagrindinis pastatas

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

私立 („privatus“)、家族 („šeima“)、父親 („tėvas“)、母親 („motina“)、親友 („bičiulis“)、姉妹 („seserys“)、兄弟 („broliai“, „broliai ir seserys“)、朝食 („pusryčiai“)、親切 („malonus (žmogus)“)、大切 („svarbus“)、食堂 („valgykla“)、会館 („susirinkimų salė“)、本館 („pagrindinis pastatas“)、大使館 („ambasada“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Veiksmažodžių galimybės forma

Japonų kalboje veiksmažodžiai turi atskirą galėjimą parodančią formą, kurią vadinsime galimybės forma. Ji kiekvienai veiksmažodžių grupei sudaroma skirtingai.

RU veiksmažodžiuose paskutinė る keičiama į られる:

見る (matyti) → 見られる (galiu matyti);
食べる (valgyti) → 食べられる (galiu valgyti);
ねる (miegoti) → ねられる (galiu miegoti).

U veiksmažodžių paskutinė hiraganos raidė keičiama į atitinkamą え grupės raidę ir pridedama る:

く → け + る: 聞く (klausyti / girdėti) → 聞ける (galiu klausyti / girdėti);
す → せ + る: 話す (kalbėti) → 話せる (galiu kalbėti);
る → れ + る: 作る (gaminti / kurti) → 作れる (galiu gaminti / kurti);
む → め + る: 読む (skaityti) → 読める (galiu skaityti);
う → え + る: 買う (pirkti) → 買える (galiu pirkti)
ir t. t.

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → できる (galiu daryti);
来る (ateiti) → 来られる (galiu ateiti).

Visi į galimybės formą pakeisti veiksmažodžiai tampa RU grupės. Pavyzdžiui, 書ける (galėti rašyti) mandagioji esamojo laiko ます forma yra 書けます, trumpoji būtojo laiko forma – 書けた ir t. t.

Sakiniuose galimybės formos veiksmažodžių objektas paprastai eina su dalelyte が. Plg.:

私はリトアニア語を話します。 – Aš kalbu lietuviškai.
私はリトアニア語が話せます。 – Aš galiu kalbėti lietuviškai.

Pirmame sakinyje vartojama dalelytė を, nes tiesiog įvardijamas veiksmas kalbu. O antrajame atsiradus galiu kalbėti, を pakeičiama į が.

Vietoj が gali būti sakoma ir は, bet tam reikalingas kontrastas. Pavyzdžiui:

かたかな は 読めます が、かんじ が まだ 読めません。 – Galiu skaityti katakaną, bet negaliu skaityti kandži.

Galimybės forma vartojama kaip lietuvių kalboje, pasakant sugebėjimus, galimybes:

朝から雨がふったので、兄 と こうえん に 行けませんでした。 – Nuo ryto lijo lietus, todėl su broliu negalėjom eiti į parką.

Su ja galima paklausti ir apie kitų sugebėjimus arba pasiteirauti, kur galima gauti vienokių ar kitokių paslaugų:

ーピアノ が ひけます か。 – Ar gali groti pianinu?
ーはい、ひけます。 – Taip, galiu

ーどこ で ひこうき の きっぷ が 買えますか。 – Kur galiu nusipirkti lėktuvo bilietą?
ーインターネットで買えます。 – Gali nusipirkti internetu.

Galėjimas su dekiru

Prie veiksmažodžių esamojo laiko trumposios formos pridėjus こと が できる, galima pasakyti lygiai tą patį, ką ir keičiant veiksmažodį į galimybės formą. Jau mokėtės, kad こと paverčia veiksmažodį į daiktavardį, o できる reiškia „galiu daryti“, todėl visas ことができる junginys pažodžiui reiškia, jog sugebama atlikti tam tikrą veiksmą:

galiu vaikščioti: 歩ける = 歩くことができる (pažodžiui: „galiu daryti vaikščiojimą“);
galiu pagaminti: 作れる = 作ることができる (pažodžiui: „galiu daryti gaminimą“).

できる sakinyje gali būti keičiamas į reikiamas formas. Pavyzdžiui, į neiginį, jeigu norima nusakyti negalėjimą, arba į praeities laiką, jeigu kalbama apie sugebėjimą praeityje:

じてんしゃ に のる こと が できます。 – Galiu važiuoti dviračiu.
あぶない です から、ここ で およぐ こと が できません。 – Čia negalima maudytis, nes pavojinga.
まさきさん は ゆうこさん の しつもん に こたえる こと が できませんでした。 – Masakis negalėjo atsakyti į Jūko klausimą.

Reikšdami galėjimą su ことができる, veiksmažodžio objekto dalelytę paliksime tokią pačią, nes が dalelytė čia jau eina pačiame ことができる junginyje. Palyginkite:

どこ で きっぷ が買えます か。 – Kur galiu nusipirkti bilietą?
どこ で きっぷ を 買う こと が できます か。 – Kur galiu nusipirkti bilietą?

Nors tiek veiksmažodžių galimybės forma, tiek ir junginys su ことができる turi tą pačią reikšmę ir gali būti vartojami sinonimiškai, ことができる skamba šiek tiek formaliau.

Lyginamieji sakiniai

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, yra trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis, bet yra ir didelis skirtumas: japonų kalboje patys būdvardžiai nekeičiami, bet prie jų prijungiami tam tikri žodeliai, kurie ir nurodo laipsnį.

Jau esate išmokę nelyginamąjį būdvardžių laipsnį, jis yra paprastoji būdvardžio forma: 白い (baltas), 大きい (didelis) ir pan. Lyginant, šia forma galima pasakyti, kad kažkas yra toks pats, kaip ir kitas. Tam vartojamas žodelis おなじくらい (maždaug toks pats / tiek pat, kartais rašomas ir kaip おなじぐらい).

[pirmas objektas] は [antras objektas] とおなじくらい [būdvardis] です。

この 本 は その 本 と おなじくらい おもしろい です。 – Ši knyga yra tiek pat įdomi, kaip ir ta.
この じんじゃ は 先 に 見た じんじゃ と おなじぐらい きれい です。 – Ši šintoistinė maldykla tiek pat graži, kaip ir matyta anksčiau.

Sudarant aukštesnįjį laipsnį, tarp daiktavardžio ir būdvardžio pakanka įterpti のほうが:

たなかさん のほうが はやい です – Tanaka yra greitesnis.
この へや のほうが 小さい です – Šis kambarys mažesnis.

Norint palyginti, prireiks dar vieno žodelio より (negu kad, nei), pridedamo prie „prastesnio“ (pasižyminčiu mažiau savybių, apie kurias kalbama sakinyje) objekto:

[„prastesnis“ objektas] より [„geresnis“ objektas] のほうが [būdvardis] です。

リンゴ より オレンジ のほうが 高い です。 – Apelsinai yra brangesni nei (negu kad) obuoliai (pažodžiui: „negu kad obuoliai, apelsinai brangesni“).

Žodžių tvarka gali būti pakeista, tačiau reikšmė lieka ta pati:

オレンジ のほうが リンゴより 高い です。 – Apelsinai yra brangesni nei (negu kad) obuoliai.

のほうが neretai keičiama tiesiog į は:

けんこう は お金 より 大切 です。 – Sveikata svarbiau už pinigus.
私 は かれ より せ が 高い です。 – Aš už jį aukštesnis.

Vienas ar kitas į palyginimą įtrauktas objektas gali būti praleidžiamas, jeigu apie juos suprantama iš konteksto:

ー　きのう の しけん は たいへん でした ね。 – Vakarykštis egzaminas buvo sunkus, ar ne?
ー　そうですね。 今日 の しけん より むずかしかった です。 – Tikrai taip, sunkesnis nei šiandienos.

Kaip matyti, antrame sakinyje praleista きのう の しけん の ほうが, nes tai jau paminėta pokalbyje.

Aukštesnysis laipsnis taip pat gali būti išreiškiamas su žodeliu もっと, pridedamu prieš būdvardį.

Rūbų parduotuvėje: もっと 大きい サイズ が あります か。 – Ar yra didesnis dydis?

ー　ジョギング が 好き です か。 – Mėgsti bėgioti?
ー　好き です けど、すいえい は もっと たのしい です。 – Mėgstu, bet plaukioti smagiau.

Taip pat jau esate išmokę aukščiausiąjį būdvardžių laipsnį – tereikia prieš būdvardį pridėti いちばん:

ヴィリニュス は いちばん 大きい リトアニア の まち です。 – Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas.

Tokia pati reikšmė gali būti perteikiama vietoj いちばん pasakant もっとも:

きせつ の 中 で 秋 が もっとも うつくしい です。 – Iš metų laikų ruduo – pats gražiausias.

Paaiškinimo niuansas su no / n desu

Sakinio galūnė のです leidžia jam suteikti paaiškinimo niuansą ir vartojama nusakant priežastis, norint paaiškinti situaciją, aplinkybes. のです taip pat atsiranda ir klausimuose (dažniausiai prasidedančiuose su kodėl – どうして arba なぜ), kuriais prašoma paaiškinimo. のです tokiuose sakiniuose skamba žymiai natūraliau nei jau išmoktos galūnės ます arba です.

のです turintys sakiniai, priklausomai nuo konteksto, į lietuvių kalbą verčiami įvairiai: kartais のです apskritai neverčiamas, o kitais atvejais atitinka žodžius taigi, nes, tai todėl, kad, situacija tokia, kad ir pan.

のです šnekamojoje kalboje dažnai keičiamas į patogiau ir greičiau ištariamą んです.

の/ん です visada pridedama prie trumposios veiksmažodžių ir I būdvardžių formos:

ー　どうして来なかった ん です か。 – Kodėl neatėjote?
ー　時間 が なかった ん です。 – Todėl, kad neturėjau laiko.

ー　どうして 仕事 を やめた ん です か。 – Kodėl metei darbą?
ー　つまらなかった ん です。 – Nes buvo nuobodus.

ー　今日、えいがを見に行きましょうか。 – Gal eikime šiandien pažiūrėti filmo?
ー　行きたいです が、今夜 いそがしい ん です – Norėčiau, bet (dalykas tas, kad) šįvakar esu užsiėmęs.

Prie NA būdvardžių ir daiktavardžių trumpųjų formų reikės papildomai pridėti な. O prie jų neiginio ir būtojo laiko trumpųjų formų pridedama ん:

ー　どうして じゅぎょう を 休んだ ん です か。 – Kodėl praleidai pamoką?
ー　その 日 は かぜ だった ん です。 – Todėl, kad tą dieną buvau peršalęs.

ー　なぜ毎週コンサートに行くんですか。 – Kodėl kiekvieną savaitę eini į koncertą?
ー　おんがく が 大好きなんです。 – Nes labai mėgstu muziką.

の/んです sakoma ir apibūdinant situaciją, prašant paslaugos:

この てがみ を ヨーロッパ に おくりたい ん です。 – Norėčiau išsiųsti šį laišką į Europą.

Tęstinis veiksmas su judėjimą rodančiais veiksmažodžiais

Judėjimą rodantys veiksmažodžiai 行く (eiti), 来る (ateiti), かえる (sugrįžti) ir kiti, paversti į tęstinę formą, parodo ne kalbėjimo momentu vykstantį, bet jau baigtą judėjimą. Lietuviškai dažniausiai verčiama dalyviu:

行っている – išvykęs, išėjęs;
来ている – atvykęs;
かえっている – parvykęs, sugrįžęs.

ー　お父さんはいますか。 – Ar tėtis yra (namuose)?
ー　いいえ、外国へ行っています。 – Ne, dabar išvykęs į užsienį.

妹は今東京に来ています。 – Mano jaunesnė sesė dabar atvykusi į Tokiją.

Ši tęstinė forma vartojama ir pasakant judėjimą su tikslu:

姉は買い物に行っています。 – Vyresnė sesuo išėjusi apsipirkti.

Norėdami pasakyti apie kalbėjimo metu vykstantį judėjimą, vartosime netęstinę formą:

今、友だちといっしょに学校に行きます。 – Dabar su draugais einame į mokyklą.

Priskyrimas prie didesnės grupės su の

Jau esate išmokę, kad dalelytė の susieja du daiktavardžius, parodydama, kad antrasis „priklauso“ pirmajam: 私の家族 – mano šeima, 田中さんの友だち – Tanakos draugas ir t. t. Kartais šis priklausymas būna abstraktesnis, labiau primenantis papildomą apibūdinimą, objekto rūšies nusakymą: 今日の新聞 – šiandienos laikraštis, 日本語の先生 – japonų kalbos mokytojas. Galiausiai su の galima pasakyti priklausymą didesnei objektų grupei.

[objektų grupė] の [objektas]

学生のまさきさん – Masaki, kuri yra studentė (arba „studentė Masaki“).
友だちの山本さん – Mano draugas Jamamoto.

Apie familiarųjį kalbos lygį (1 dalis)

Japonų kalboje yra keli kalbos mandagumo lygiai:

• familiarusis (tarp lygių pašnekovų: draugų, šeimos narių; arba aukštesnio socialinio statuso žmogui kalbant su žemesnio, pvz., viršininkui su pavaldiniu);
• mandagusis (tarp mažai pažįstamų žmonių; arba žemesnio socialinio statuso žmogui kalbant su aukštesnio, pvz., mokiniui su mokytoju);
• nusižeminantis / paaukštinantis (kai kalbėtojas nori save pažeminti, o pašnekovą paaukštinti; tai dažnas kalbos stilius oficialioje kalboje, darbuotojams aptarnaujant klientus).

Daugiausiai dėmesio šiose pamokose kreipiama į mandagųjį lygį, kurį nesunku atpažinti pagal veiksmažodžių galūnes ~ます arba prie būdvardžių ir daiktavardžių pridedamą です. Familiarusis kalbos lygis šių mandagumą rodančių galūnių neturi bei pasižymi daugybe kitų ypatumų, su kuriais palengva susipažinsite. Kad būtų paprasčiau pamatyti skirtumus, pavyzdžiuose bus pateikti tiek mandagūs, tiek familiarūs sakiniai.

1) Familiariuose sakiniuose vartojama trumpoji veiksmažodžių forma:

Familiarus: 明日、おおさか へ 行く。 – Rytoj vyksiu į Osaką.
Mandagus: 明日、おおさか へ 行きます。 – Rytoj vyksiu į Osaką.

2) Daiktavardžiai ir būdvardžiai netenka mandagumą rodančio です ir gauna trumpąsias jo formas: だ, だった, じゃない ir t.t. Esamojo laiko だ gali būti praleidžiama, nebent norima stipriau pabrėžti daikto ar požymio buvimą.

Familiarus: からい りょうり が 好きじゃない。 – Nemėgstu aštraus maisto.
Mandagus: からい りょうり が 好きではありません。 – Nemėgstu aštraus maisto.

Familiarus: ここ は 私 の へや だ。 – Čia mano kambarys.
Mandagus: ここ は 私 の へや です。 – Čia mano kambarys.

3) Familiariajame kalbos lygyje neretai praleidžiamos dalelytės (dažniausiai は, が arba を), jeigu be jų sakinys išlieka suprantamas.

Familiarus: もう ひるごはん 食べた。 – Jau pavalgiau pietus.
Mandagus: もう ひるごはん を 食べました。 – Jau pavalgiau pietus.

Familiarus: すし、大好き。 – Labai mėgstu sušius.
Mandagus: すし が 大好き です。 – Labai mėgstu sušius.

4) Klausimai dažniausiai sudaromi be dalelytės か. Kad sakinys yra klausimas, galima suprasti iš kylančios intonacijos ir klausiamųjų žodelių.

Familiarus: 来週、かいぎ に 行く？ – Ar vyksi kitą savaitę į susitikimą?
Mandagus: 来週 は かいぎ に 行きます か。 – Ar vyksite kitą savaitę į susitikimą?

5) Šiandien išmokta paaiškinimo galūnė のです familiarioje kalboje sutrumpėja iki の klausimuose ir iki の arba んだ atsakymuose. Atsakant の dažniausiai vartoja moterys, o んだ – vyrai.

Familiarus: ー　きのう、どうして パーティー に 来なかった の？ – Kodėl vakar neatėjai į vakarėlį?
ー　しゅくだい が たくさん あって、いそがしかった ん だ。 – Buvau užsiėmęs, nes turėjau daug namų darbų.

Mandagus: ー　きのう、どうして パーティー に 来なかった の です か？ – Kodėl vakar neatėjote į vakarėlį?
ー　しゅくだい が たくさん あった ので、いそがしかった の です。 – Buvau užsiėmęs, nes turėjau daug namų darbų.

6) Sudėtiniuose sakiniuose paprastai mandagioji ます/です forma naudojama sakinio gale (viename žodyje), o kitose vietose naudojamos trumposios formos. Tačiau, priklausomai nuo situacijos mandagumo lygio, mandagiųjų formų gali būti daugiau. Todėl reikia išmokti, kaip sudėtiniuose sakiniuose jungtukus vartoti tiek su mandagiomis, tiek su trumposiomis formomis. 

Jungtukai prie veiksmažodžių ir I būdvardžių paprastai pridedami be jokių pakeitimų. Tik reikia nepamiršti, kad daiktavardžių ir NA būdvardžių trumposios formos sudaromos nuo です ir jų sudurtiniuose sakiniuose nepraleidžiame.

Familiarus: 日本語 は むずかしい けど、おもしろい。 – Japonų kalba, nors ir sunki, bet įdomi.
Mandagus: 日本語 は むずかしい です が、おもしろい です。 – Japonų kalba, nors ir sunki, bet įdomi.

Familiarus: 明日 やすみ だから、がっこうに行かない。–  Kadangi rytoj išeiginė, neisiu į mokyklą.                                  Mandagus: 明日 やすみ ですから、がっこうに行きません。–  Kadangi rytoj išeiginė, neisiu į mokyklą.    

Reikėtų išskirti jungtuką ので (reiškiantį „kadangi“), prieš kurį įprastai vartojama trumpoji forma. Jo vartojamas išskirtinis tuo, jog daiktavardžių ir NA būdvardžių trumposios formos だ pasikeičia į な. Pavyzdžiui:

Familiarus: かれ は 学生なので、毎日大学へ行く。 – Jis studentas, todėl kasdien eina į universitetą.
Mandagus: かれ は 学生なので、毎日大学へ行きます。 – Jis studentas, todėl kasdien eina į universitetą.

Patarimai

Patarimai

• 見る (matyti) ir 聞く (girdėti) galimybės formos yra atitinkamai 見られる (galiu matyti) ir 聞ける (galiu girdėti). Su jomis parodomas gebėjimas matyti arba girdėti. Pavyzdžiui:

時間がなくて、先週買ったCDをまだ聞けませんでした。 – Neturėjau laiko, todėl dar negalėjau paklausyti praeitą savaitę pirkto disko.

Be čia paminėtų, yra dar dvi šių veiksmažodžių formos: 見える (matytis) ir 聞こえる (girdėtis). Jie parodo kitų objektų savybes, t. y. ar jie yra matomi arba girdimi. Objektai, apie kuriuos kalbama, žymimi dalelyte が:

その まど から 山 が 見えます。- Pro tą langą matosi kalnas.
先生は小さいこえで話しているので、ぜんぜん聞こえません。 – Mokytojas tyliai kalba, todėl nieko nesigirdi.

• Sakinio gale pridedama dalelytė の/ん dažniausiai vartojama klausimuose, prasidedančiuose どうして arba なぜ (kodėl), ir atsakymuose į juos. Pavyzdžiui:

どうして しゅくだい を しなかった ん です か。 – Kodėl nepadarei namų darbų?
すみません、わすれた ん です。 – Atsiprašau, užmiršau.

の/ん galima pridėti ir kitokiuose klausimuose, į kuriuos iš pašnekovo tikimės išsamesnio atsakymo. Pavyzdžiui, jeigu nevartojame の/ん, pašnekovas gali atsakyti labai trumpai, neišsiplėsdamas:

ー　あの人 を しっています か。 – Ar pažįsti tą žmogų?
ー　はい、しっています。 – Taip, pažįstu.

Jeigu tą patį klausimą pasakome su の/ん, parodome, kad norime sužinoti daugiau detalių:

ー　あの 人 を しっている ん です か。 – Ar pažįsti tą žmogų?
ー　はい、しっています。さきこさん という 人 で、大学の友だちなんです。 – Taip, pažįstu. Tai Sakiko, draugė iš universiteto.

の/ん galima pridėti sakinio gale bet kuriais kitais atvejais, kai norima ką nors paaiškinti, nebūtina laukti klausimo su の/ん. Pavyzdžiui:

ー　明日は日曜日なので、お茶でも飲みに行きましょう。 – Rytoj sekmadienis, tad gal eime išgerti arbatos (ar ko kito).
ー　行きたい です が、月曜日大きなテスト が ある ので、勉強したい ん です。 – Norėčiau, bet pirmadienį bus svarbus testas, todėl noriu pasimokyti.

• Veiksmažodis こたえる (atsakyti) vartojamas su dalelyte に, pvz., しつもんにこたえる (atsakyti į klausimą).

• はい gali reikšti ne tik „taip“, bet ir „štai“, jeigu pasakomas ką nors duodant.

はい、どうぞ。 – Štai, prašom.

Dialogas

Dialogas

Apie šeimą. Veikėjai: まさきさん ir みゆきさん.

• まさきさん:みゆきさん の 家族 は 何人 です か。
• みゆきさん:5人です。父、母、姉、弟と、私です。じつ は 今、家族 の しゃしん を もっています。はい…
• まさきさん:ああ、大家族 です ね。左 の 人 は お父さん です ね。
• みゆきさん:そう です。父 は コンピュータ の 会社 で はたらいています。古い えいが と 中国 りょうり が 好き です。
• まさきさん:お母さん は お父さん の となり に立っている 人 です か。
• みゆきさん:はい。母 は 学校の先生 で、りょこう が しゅみ で、毎年、外国 に 行きます。今 は 学校 が 休み なので、タイ に 行っています。
• まさきさん:いい です ね。いつも 一人 で りょこう される ん です か。
• みゆきさん:たいてい 友だち か 姉 と いっしょ です。
• まさきさん:お父さん は りょこう が 好き じゃない ん です か。
• みゆきさん:好き です けど、いつ も いそがしくて、それ に 父 の 休み は みじかい です。
• まさきさん:そう です か。この いちばん せ が 高い 人 は お姉さん です か。
• みゆきさん:そう です。姉 は 大学生 です。しゅみ は スポーツ で、大学 の バスケット チーム の リーダー です。
• まさきさん:弟さん も 大学生 です か。
• みゆきさん:いいえ、まだ 高校 で 勉強しています。弟 は おんがく が 好き です。上手 に ギター を ひく こと が できます。
• まさきさん:みゆきさん も ギター が ひけます ね。
• みゆきさん:はい、時々 弟 と いっしょに れんしゅう を しています。でも、弟 の ほう が うまい です。
• まさきさん:そう です か。みゆきさん の 家族 は みな すてき です ね。
• みゆきさん:ありがとうございます。

Vertimas

Vertimas

Kur gi jis? Veikėjai: Masakis ir Mijuki.

• Masakis:Mijuki, kiek asmenų tavo šeimoje?
• Mijuki:Penki: tėtis, mama, vyresnė sesė, jaunesnis brolis ir aš. Tiesą sakant, turiu su savimi nuotrauką. Štai.
• Masakis:Oho, didelė šeima. Kairėje esantis žmogus tavo tėtis, ar ne?
• Mijuki:Taip. Tėtis dirba kompiuterių kompanijoje. Jis mėgsta senus filmus ir kinų maistą.
• Masakis:O šalia tėčio stovi mama?
• Mijuki:Taip. Ji dirba mokytoja mokykloje ir labai mėgsta keliones. Kasmet vyksta į užsienį. Dabar mokyklos atostogos, todėl ji išvykus į Tailandą.
• Masakis:Neblogai. Ar visada keliauja viena?
• Mijuki:Paprastai su draugais arba sese.
• Masakis:O tėtis nemėgsta keliauti?
• Mijuki:Mėgsta, bet visą laiką užimtas, o be to jo atostogos trumpos.
• Masakis:Štai kaip... o ši aukščiausia iš visų yra sesė, ar ne?
• Mijuki:Taip. Ji studentė. Domisi sportu ir yra universiteto krepšinio komandos lyderė.
• Masakis:Ar brolis irgi studentas?
• Mijuki:Ne, dar mokosi vidurinėje mokykloje. Jis mėgsta muziką, gerai moka groti gitara.
• Masakis:O tu taip pat gali groti gitara, ar ne?
• Mijuki:Taip, kartais pagrojame kartu su broliu, bet jam geriau sekasi.
• Masakis:Aišku. Tavo šeimoje visi puikūs žmonės.
• Mijuki:Ačiū.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. おどる – šokti (u)
2. とり – paukštis
3. とぶ – skristi, pašokti į orą
4. じんじゃ – šintoistinė maldykla, šventykla 
5. 先に – prieš tai, anksčiau
6. けんこう – sveikata
7. ジョギング – bėgiojimas (kaip pomėgis)
8. すいえい – plaukiojimas, plaukimas
9. きせつ – metų laikas
10. あぶら – aliejus
11. どうして arba なぜ – kodėl
12. おこる – supykti (u)
13. かいぎ – susitikimas, posėdis
14. きょうかい – bažnyčia
15. こえ – balsas (大きい こえ で 話す – kalbėti garsiai, 小さい こえ で 話す – kalbėti tyliai)
16. ぜんぜん – visiškai, nieko (su neiginiais)
17. もつ – laikyti rankose, turėti su savimi (u)
18. 大家族 – didelė šeima
19. コンピュータ – kompiuteris
20. たつ – stovėti (u)
21. タイ – Tailandas
22. される – mandagesnė する forma (ru)
23. それに – be to; o ir
24. リーダー – vadovas, lyderis
25. うまい – 上手 sinonimas, gerai mokantis ką nors daryti; skanus (kalbant apie maistą) (i)
26. すてき – gražus, šaunus, puikus, geras (na)

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^