Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 学生 (studentas, mokinys)
• 先生 (mokytojas, dėstytojas)
• 小学生 (pradinės mokyklos mokinys)
• 中学生 (pagrindinės mokyklos mokinys)
• 高校生 (vidurinės mokyklos/gimnazijos mokinys)
• 大学生 (universiteto studentas)：　わたし は 大学生 です。 – aš esu universiteto studentas.

• 休日 (laisvadienis)：　休日 は たのしかった です か。 – ar smagiai praleidai laisvą dieną?
• 国立 (valstybinis, nacionalinis)：　国立 こうえん に いきました。 – nuvykau į nacionalinį parką.
• 会社 (kompanija, įmonė, firma)：　この 会社 で しごと します。 – dirbu šioje kompanijoje.
• 社会 (visuomenė)、社会学 (sociologija)：　わたし の せんもん は 社会学 です。 – mano specialybė yra sociologija.
• 人生 (gyvenimas)：人生の話 – gyvenimo istorija.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Sakinių jungimas su ga arba kedo

Sakiniai, iš kurių vienas supriešinamas su kitu, gali būti jungiami jungtuku が, reiškiančiu „bet, tačiau, nors“. Tokiuose sakiniuose supriešinimas visada eina po fakto, kuriam jis supriešinamas.

[faktas] が、 [prieštaravimas]。

Jungiant sakinius jokie pakeitimai nebūtini, jeigu vartojamos mandagiosios (ます,です) formos. Pavyzdžiui:

はれて います が、さむい です。 – Šviečia saulė, bet šalta. (arba Nors šviečia saulė, yra šalta)
かれ の お母さん は せ が 高い です が、お父さん は せがひくい です。 – Jo mama aukšto ūgio, bet tėtis žemo.

が turi labiau šnekamajai kalbai būdingą atitikmenį けど. Jis vartojamas lygiai taip pat.

日本語 は むずかしい です けど、おもしろい です。 – Japonų kalba sunki, bet įdomi.

Anksčiau išmokote, kad sakiniai gali būti supriešinti, jų nejungiant į vieną, o tiesiog antrojo pradžioje pridedant でも. Sakinių reikšmė nuo to nesikeičia, ir dažnai galima rinktis, ar vartosime が, ar でも:

この ズボン は とても きれい です。でも、ちょっと 高い です。 ＝
この ズボン は とても きれい です が、ちょっと 高い です。 – Šios kelnės labai gražios, bet truputį brangios.

Tik

Norėdami pasakyti, kad tik su kuo nors yra atliekamas veiksmas (skaitau tik manga komiksus), arba, kad tik kas nors pasižymi tam tikrais požymiais (man skanios tik apelsinų sultys), vartojami du žodeliai: だけ arba しか. Jie pridedami po žodžio, kurį apibūdina.

Su だけ iš visos aibės išskiriamas tik tas objektas, apie kurį kalbame. Tokiais atvejais su tuo žodžiu einančios dalelytės を, は, が ir kitos rašomos po だけ. Palyginkite šiuos pavyzdžius:

さきこさん は 食べもの の 中 で おかし が すき です。 – Sakiko iš maisto mėgsta saldumynus.
さきこさん は 食べもの の 中 で おかし だけ が 好き です。 – Sakiko iš maisto mėgsta tik saldumynus.

かれ は 先週 から この 本 を 読んで います。 – Jis nuo praeitos savaitės skaito šią knygą.
かれ は 先週 から この 本 だけ を 読んで います。 – Jis nuo praeitos savaitės skaito tik šią knygą.

Su しか pasakome priešingai: iš visos aibės nėra daugiau nieko, tik objektas, apie kurį kalbama. Tokiuose sakiniuose visada vartojama tik neigiamoji veiksmažodžio forma. Su žodžiais einančios dalelytės を, は, が gali būti praleidžiamos, o kitos eis prieš しか:

ふみこさん は ロック を 聞きます。 – Fumiko klausosi roko muzikos.
ふみこさん は ロック しか 聞きません。 – Fumiko nesiklauso nieko kito, tik roko muzikos.

としょかん で べんきょう します。 – Mokausi bibliotekoje.
としょかん で しか べんきょう しません。 – Nesimokau niekur kitur, tik bibliotekoje.

えいがかん に あまり 行きません。たいてい うち で えいが を 見ます。 – Į kino teatrą beveik neinu. Paprastai filmus žiūriu namuose.
えいがかん に あまり 行きません。たいてい うち で しか えいが を 見ません。 – Į kino teatrą beveik neinu. Paprastai filmus žiūriu tik namuose.

Pasitaiko nemažai atvejų, kada galima rinktis tarp だけ ir しか, sakiniui suteikiant daugmaž tokią pačią reikšmę. Pavyzdžiui:

きのう、3時間 だけ ねました。 – Vakar miegojau tik tris valandas.
きのう、3時間 しか ねませんでした。 – Vakar miegojau tik tris valandas.

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad su しか kartais silpniau, kartais stipriau išreiškiamas nepasitenkinimas esama padėtimi ir už to slypi noras, kad situacija būtų kitokia. Iš prieš tai buvusių dviejų pavyzdžių pirmasis su だけ neutraliai pasako faktą, kad buvo miegota tik tris valandas, o antrasis su しか turi potekstę, kad tų trijų valandų neužteko ir galbūt kažkas sutrukdė miegoti ilgiau. Dėl tokio しか atspalvio jis dažnai girdimas pasiteisinimuose arba nusiskundimuose:

ー　テストはどうでしたか。 – Kaip testas?
ー　きのう、３０分 しか べんきょう しませんでした から、むずかしかった です。 – Vakar mokiausi tik pusvalandį, todėl buvo sunku.

Kartais su しか gali būti pasakomas palyginti mažas kieno nors kiekis. Tokiais atvejais sakinys verčiamas su vos:

まだ その 本 を １ページ しか 読んでいません。 – Po kol kas esu perskaitęs vos vieną šios knygos puslapį..

Klausimas kiek?

Jau anksčiau išmokome, kad kiek? galima paklausti keliais skirtingai būdais: su いくら (apie kainą) ir いくつ arba 何 kartu su skaičiavimo žodeliu (apie daiktų kiekį):

この きって は いくら です か。 – Kiek kainuoja šis pašto ženklas?
きって を 何 まい 買いました か。 – Kiek nupirkai pašto ženklų?

Liko paskutiniai du žodeliai: どれくらい ir どのくらい (arba どれぐらい ir どのぐらい), jie lietuviškai taip pat verčiami kaip kiek?, jeigu klausiama apie laiko trukmę (kiek truks pamoka?), arba kokio?.., klausiant apie tam tikro požymio mastą (kokio gylio šis ežeras?). どれくらい ir どのくらい yra sinonimiški.

ー　もう どのくらい 日本 に います か。 – Kiek laiko jau esi (gyveni) Japonijoje?
ー　三年 ぐらい です。 – Apie trejus metus.

コンサート は どれくらい かかります か。 – Kiek laiko truks koncertas?

その いけ の ふかさ は どれぐらい です か。 – Kokio gylio ta kūdra?

Priežastinis ryšys tarp su te sujungtų sakinių

Su te forma sujungti atskiri sakiniai gali parodyti ne tik vienas po kito einančius veiksmus, bet ir nusakyti tarp jų esantį priežastinį ryšį. Kada yra tiesiog išvardijimas, o kada priežastis, reikės suprasti iš konteksto.

つめたい かぜ が ふいていて、手 が さむく なりました。 – Pūtė šaltas vėjas, (todėl) mano rankos sušalo.
さいふ を なくして、こまりました。 – Pamečiau piniginę, (todėl) esu susirūpinęs.

Su te išreikštas priežastinis ryšys yra bene silpniausias iš visų lig šiol išmoktų (dėl to todėl ir rašomas skliaustuose). Daug stipriau jį pabrėžti galėtume su ので arba から:

さいふ を なくしました ので、こまりました。 – Pamečiau piniginę, todėl esu susirūpinęs.

Priežastis su de

Dalelytė で vartojama nusakant priemonę, su kuria atliekamas veiksmas, pvz.:

スプーン で 食べます。 – Valgau su šaukštu.
日本語 で 話します。 – Kalbu japoniškai (pažodžiui: kalbu su (arba vartodamas) japonų kalbą).

Tačiau tai ne vienintelė で reikšmė. Šią dalelytę galima išgirsti ir tuomet, kai įvardijama priežastis, dėl kurios kas nors nutiko. で visada eina tik su daiktavardžiais.

かぜ で びょういん に 行きました。 – Dėl peršalimo nuvykau į ligoninę.
あめ で おくれました。 – Pavėlavau dėl lietaus.

Su で įvardijama priežastis beveik visais atvejais yra nelaukta ir nekontroliuojama,pvz.: gamtos reiškiniai ar nelaimingi atsitikimai. Be to, ryšys tarp abiejų sakinio dalių yra silpnesnis nei su jungtukais から arba ので, kurie stipriau paryškina priežastingumą. Pavyzdžiui, paskutinis pavyzdys su から skambėtų šitaip:

あめ が ふりました ので、おくれました。 – Lijo lietus, todėl pavėlavau.

Kara daugiareikšmiškumas

から turi nemažai reikšmių, kurios kinta priklausomai nuo konteksto. Šis žodis gali reikšti „nuo“, jeigu pasakomas po vietą nurodančių žodžių:

ぎんこう から ゆうびんきょく まで あるいて 10分 です。 – Nuo banko iki pašto pėsčiomis 10 minučių.

Taip pat gali reikšti ir „iš“, jeigu pridedamas po asmens, iš kurio kas nors gaunama, arba vietos, iš kurios vykstama:

先生 から ノート を もらいました。 – Iš mokytojo gavau sąsiuvinį.

リトアニア から 来ました 。 – Atvykau iš Lietuvos.

Galiausiai から turi reikšmę „pro“, jeigu pridedamas prie daiktavardžio, pro kurį gali įvykti veiksmas. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį ir į sakinio veiksmažodį, ar jis tikrai nusako veiksmą pro ką nors.

右 の ドア から 出ました。 – Išėjau pro duris, esančias dešinėje.
でんしゃ の まど から 見ました。 – Žiūrėjau pro traukinio langą.

Taip pat reikia nepamiršti, kad jei jungiami sakiniai, から reiškia „todėl“, „nes“.

Patarimai

Patarimai

• Iš pradžių galite painioti sakinius jungiančią が su dalelyte が, tačiau kur dalelytė, o kur jungtukas, galima nesunkiai atskirti pagal vietą sakinyje ir pagal tai, kad kaip dalelytė が eina po daiktavardžių.

• Norint pasakyti šaltas, japoniškai galima rinktis iš dviejų žodžių: つめたい ir さむい. Skirtumas tarp jų tas, kad つめたい vartojamas įvairių konkrečių objektų (maisto, gėrimų, vėjo ir pan.) šaltumui nusakyti, o さむい beveik išskirtinai tik oro ir bendros savijautos šaltumui.

• Apie savo arba kitų žmonių amžių pasakoma po metus rodančio skaičiaus pridedant さい: 22さい, 35さい ir pan.

• Esamajame laike veiksmažodis しる (žinoti) dažnai sakomas tęstine forma, nes nusako būtent tuo metu esantį žinojimą. Tačiau šio žodžio neiginyje (nežinau) tęstinė forma beveik nenaudojama. Pavyzdžiui:

その 人 の おなまえ を しっています か – Ar žinai to žmogaus vardą?

いいえ、しりません - Ne, nežinau.

• た のしみにしている sakoma tada, kai laukiama ko nors norimo ir gero. Jeigu frazė pridedama po įvykio pavadinimo, įterpiama dalelytė を:

たんじょうび を たのしみに しています – Labai laukiu gimtadienio.

Dialogas

Dialogas

Kaip praleisti gražią rudens dieną? Veikėjai: だいすけさん ir なつきさん.

• なつきさん:おはよう ございます。
• だいすけさん:おはよう ございます。
• なつきさん:だいすけさん、おげんき です か？
• だいすけさん:げんき です。なつきさん は？
• なつきさん:おかげさまで、わたし も げんき です。
• だいすけさん:今年 の あき は きれい です ね。もう 10月 です が、あたたかくて、はれています。
• なつきさん:そう です ね。いい てんき です ので、わたし は かぞく と いなか に 行く つもり です。
• だいすけさん:いなか は とおい です か。車 で どのくらい かかります か。
• なつきさん:いいえ、あまり とおくない です。30分 しか かかりません。
• だいすけさん:いい です ね。いなか の 休み は さいこう です ね。
• なつきさん:そう です ね。いつも たのしみに しています。
• だいすけさん:では、たのしんで きて ください。
• なつきさん:ありがとうございます。だいすけさん も よい しゅうまつ を。ではまた 来週。
• だいすけさん:また 来週。

Vertimas

Vertimas

• Natsuki:Labas rytas.
• Daisuke:Labas rytas.
• Natsuki:Kaip jums sekasi?
• Daisuke:Gerai. O jums?
• Natsuki:Ačiū, man taip pat gerai.
• Daisuke:Šiemet gražus ruduo, ar ne? Jau spalio mėnuo, bet šilta ir saulėta.
• Natsuki:Tikrai. Kadangi gražus oras, su šeima planuojam vykti į kaimą.
• Daisuke:Ar toli kaimas? Kiek trunka nuvažiuot su mašina?
• Natsuki:Ne, nelabai toli. Vos pusvalandis.
• Daisuke:Neblogai. Atostogos kaime pačios geriausios, ar ne?
• Natsuki:Tikrai taip. Visada jų laukiu.
• Daisuke:Ką gi, gerai praleiskit laiką.
• Natsuki:Ačiū, jums irgi gero savaitgalio. Pasimatysim kitą savaitę.
• Daisuke:Iki kitos savaitės.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. はれる – išsigiedrinti, būti saulėtam orui
2. せが高い – aukštas (apie žmones) (i)
3. せが ひくい – žemas (apie žmones) (i)
4. さい – metai (pridedama po skaičiaus, rodančio amžių)
5. スポーツする – sportuoti
6. あき – ruduo
7. こうちゃ – juoda arbata
8. おかし – saldumynai, saldainiai
9. ページ – puslapis
10. しゅみ – hobis, laisvalaikio pomėgis
11. きって – pašto ženklas
12. いけ – kūdra, tvenkinys
13. ふかい – gilus (i)
14. ふかさ – gylis
15. はし – tiltas
16. 長さ – ilgis
17. 高さ – aukštis
18. つめたい – šaltas (i)
19. ふく – pūsti (u)
20. なくす – pamesti (u)
21. たいへん – labai, sunkus, sudėtingas (atvejis, situacija) (na)
22. さびしい – vieniškas (i)
23. スプーン – šaukštas
24. アジア – Azija
25. いなか – kaimas
26. じこ – nelaimingas atsitikimas, nelaimė
27. おくれる – pavėluoti (ru)
28. ぎんこう – bankas
29. あるく arba あるいていく – eiti pėsčiomis (u)
30. どろぼう – vagis
31. かぎ – raktai
32. もん – vartai
33. さいこう – geriausias (na)
34. たのしみにしている – laukti (kaip labai gero įvykio)
35. たのしんできてください – gerai praleiskite laiką

Atsakym.

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. たなかさん は ８０さい です が、毎日 スポーツ を します。
2. あき が 来ました が、まだ とても あつい です。
3. わたしは こうちゃ が すき です が、あに は すき ではありません。
4. ヴィリニュス に すんでいます が、カウナス で はたらいています。
5. いつ も 大学 に じてんしゃ で 行きます が、きょう は あめ が ふっています から、バス で 行きます。
6. この てがみ は かれ しか 読みません でした。
7. まさきさん しか タバコ を すいません。
8. ピアノ だけ を ひきます。
9. パーティー に 来た 人 の 中 で さきこさん だけ を しっています。
10. どのくらい まちました か。
11. どのくらい アジア を りょこう します か。
12. どのくらい リトアニア に いる つもり です か。
13. あの はし の 長さは どれぐらい です か。
14. この 木 の 高さは どれぐらい です か。
15. あした の しゅくだい が 多くて、たいへん です。
16. 一人 で すんでいて、ときどき さびしい です。
17. たくさん 食べて、ねむく なりました。
18. 一日中 べんきょうして、つかれました。
19. さきこさん の たんじょうび で おもしろい 人 に 会って、たのしかった です。
20. びょうき で うち に いました。
21. でんしゃ の じこ で おくれました。
22. あした の テスト で こまっています。
23. どろぼう は うち に まど から 入りました。
24. この かいしゃ で は げつようび から きんようび まで しごと を します。
25. だれ から かぎ を もらいました か。
26. もん から 出て ください。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^