Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 学生 (studentas, mokinys)
• 先生 (mokytojas, dėstytojas)
• 小学生 (pradinės mokyklos mokinys)
• 中学生 (pagrindinės mokyklos mokinys)
• 高校生 (vidurinės mokyklos/gimnazijos mokinys)
• 大学生 (universiteto studentas)：　わたし は 大学生 です。 – aš esu universiteto studentas.

• 休日 (laisvadienis)：　休日 は たのしかった です か。 – ar smagiai praleidai laisvą dieną?
• 国立 (valstybinis, nacionalinis)：　国立 こうえん に いきました。 – nuvykau į nacionalinį parką.
• 会社 (kompanija, įmonė, firma)：　この 会社 で しごと します。 – dirbu šioje kompanijoje.
• 社会 (visuomenė)、社会学 (sociologija)：　わたし の せんもん は 社会学 です。 – mano specialybė yra sociologija.
• 人生 (gyvenimas)：人生の話 – gyvenimo istorija.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Krepšinis. Lukas ir Tamaki kalbasi po paskaitų.

• ルカス:たまきさん、今週の日曜日にバスケの試合を見に行かない？
• たまき:バスケの試合？どこで？
• ルカス:ジャルギリスアリーナで午後５時から。
• たまき:へえ。行きたいな。ジャルギリスアリーナにまだ行ったことがないから。
• ルカス:そうなの？じゃあ、行こうよ。チケットはもう売り切れちゃったけど、僕は二枚持ってる。今回はリトアニアの一番強いチームの試合だよ。
• たまき:そっか。カウナスのチームでしょ？
• ルカス:そうだよ。でも、ライバルのチームもけっこう強い。
• たまき:リトアニアでバスケは本当に人気があるなあ。
• ルカス:一番人気のあるスポーツだと思う。
• たまき:へえ。サッカーより人気なの？
• ルカス:うん。リトアニアのバスケ選手はお金持ちで、有名人だよ。
• たまき:そうなの？
• ルカス:うん、だから、子供の時はバスケ選手になりたかったけど……。

Vertimas

Vertimas

 Krepšinis. Lukas ir Tamaki kalbasi po paskaitų.

• Lukas:Tamaki, gal nori eiti pažiūrėti krepšinio varžybų šį sekmadienį?
• Tamaki:Krepšinio varžybų? Kur?
• Lukas:Žalgirio arenoje nuo 17 valandos.
• Tamaki:Norėčiau, nes dar nesu buvus Žalgirio arenoje.
• Lukas:Tikrai? Tada eime. Bilietai jau išparduoti, bet aš turiu du. Šį kartą žais stipriausia Lietuvos komanda.
• Tamaki:Tikrai? Tai Kauno komanda, ar ne?
• Lukas:Taip. Nors priešininkų komanda irgi pakankamai stipri.
• Tamaki:Lietuvoje krepšinis išties populiarus.
• Lukas:Manau, kad tai pats populiariausias sportas (Lietuvoje).
• Tamaki:Populiaresnis už futbolą?
• Lukas:Taip. Lietuviai krepšininkai yra turtingi ir žinomi.
• Tamaki:Tikrai?
• Lukas:Taip, todėl vaikystėje norėjau tapti krepšininku, bet…

Gramatika

Patirties nusakymas

Apie tai, ką esi daręs, galima pasakyti prie trumposios būtojo laiko veiksmažodžio formos pridedant ことがあります. Analogiškai tai, ko nesi daręs, išreiškiama pridedant neiginį ことがありません. Lietuviškai tai verčiama sakinio pradžioje vartojant (n)esu...:

フランスに行ったことがあります。 Esu vykęs į Prancūziją (arba „esu buvęs Prancūzijoje“)
この漫画を読んだことがありません。 Šitos mangos dar neskaičiau (Nesu skaitęs šios mangos).

Su ことがあります galima paklausti ir apie kitų žmonių patirtis:

日本に行ったことがあります か。 Ar esate buvę Japonijoje?
すしを食べたことがあります か。 Ar esate valgę sušį?

Atsakant į klausimus su ことがあります, pasakoma はい、あります, jeigu patirties turima, arba いいえ、ありません, jeigu patirties nėra. Su neigiamu atsakymu kartais pasakomas ir žodelis まだ (dar ne), jeigu norima parodyti norą, kada nors ateityje veiksmą atlikti:

ー　飛行機に乗ったことがあります か。 – Ar esat skridę lėktuvu?
ー　いいえ、（まだ）ありません。でも、いつか乗りたいです。 – Ne, (dar) nesu. Bet kada nors norėčiau.

ー　「となり の トトロ」という映画を見たことがあります か。 – Ar esat matę filmą „Tonari no Totoro“ (Mano kaimynas Totoro)?
ー　はい、あります。大好き です。 – Taip, esu. Labai jį mėgstu.

Judėjimas su tikslu

Judėjimą rodantys veiksmažodžiai いく (eiti), くる (ateiti), かえる (sugrįžti) ir pan. gali eiti kartu su kitais veiksmažodžiais, parodant tikslą, link kurio ar dėl kurio kur nors judama. Pavyzdžiui, lietuviškai tokiais atvejais sakoma einu apsipirkti, atėjau pavalgyti pietų, grįžau pailsėti ir t. t. Japoniškai ši konstrukcija išreiškiama nuo tikslą rodančio veiksmažodžio ます formos numetant galūnę ます ir pridedant dalelytę に bei judesį išreiškiantį veiksmažodį.

[Veiksmažodžio ます forma be ます] に [judesį rodantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

映画を見ます。 – Žiūrėsiu filmą.
映画を見に行きます。 – Eisiu žiūrėti filmo.

晩ご飯を食べました。 – Valgiau vakarienę.
晩ご飯を食べに帰りました。 – Grįžau (namo) valgyti vakarienės.

する veiksmažodžių, kaip kad 勉強する (mokytis), 電話する (skambinti telefonu) ir t. t., atveju する verčiamas į し arba visai panaikinamas ir prie likusio daiktavardžio pridedama に dalelytė su judesio veiksmažodžiu:

勉強しに行きます。 Eisiu mokytis.
arba
勉強に行きます。 Eisiu mokytis.

Kadangi judėjimo su tikslu sakiniuose jau vartojama dalelytė に, siekiant išvengti jos pasikartojimo, vieta, į kurią judama, gali būti žymima ir su dalelyte へ:

毎日このカフェへコーヒーを飲みに来ます。 Kasdien ateinu į šią kavinę atsigerti kavos.
まさおさんはカウナスへ留学に来ました。 Masao atvyko į Kauną studijuoti (kaip mainų studentas).

Liepiamoji nuosaka

Jau anksčiau esate išmokę veiksmažodžių ましょう formą, su kuria galima pasiūlyti aplinkiniams ką nors kartu nuveikti. Pavyzdžiui: 行きましょう – eikime, 勉強しましょう – mokykimės, 休みましょう – pailsėkime.

Trumposios formos ましょう atitikmuo yra veiksmažodžio う forma. Ji sudaroma pagal šias taisykles:

RU veiksmažodžiams – numetama galūnė る ir pridedama よう:

見る (žiūrėti) → 見よう (žiūrėkime);
食べる (valgyti) → 食べよう (valgykime);
きる (vilkėti) → きよう (vilkėkime).

U veiksmažodžiams – paskutinė hiraganos raidė pakeičiama į atitinkamą お grupės raidę:

く → こ：書く (rašyti) → 書こう (rašykime);
ぐ → ご：およぐ (plaukti) → およごう (plaukime);
す → そ：話す (kalbėti) → 話そう (kalbėkime);
つ → と：まつ (laukti) → まとう (laukime);
う → お：買う (pirkti) → 買おう (pirkime)
ir t. t.

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → しよう (darykime);
くる (ateiti) → こよう (ateikime).

Ši forma vartojama familiariojoje kalboje lygiai taip pat kaip mandagesnis jos atitikmuo ましょう.

何か食べよう。 Užvalgykime ko nors.

バスケを見に行こう。 Eime pažiūrėti krepšinio. 

Būdvardžių aukščiausias laipsnis

Aukščiausiasis būdvardžių laipsnis japonų kalboje sudaromas prie būdvardžio pridedant frazę いちばん (一番) (pirmas numeris, geriausias). Pavyzdžiui:

富士山は日本で一番高い山です。 Fudži kalnas yra pats aukščiausias Japonijoje.

バスケットボールはリトアニアで一番人気があるスポーツです。Krepšinis yra populiariausias sportas Lietuvoje.

Jeigu lyginame daugiau, nei du objektus sakinyje, galime juos visus išvardinti arba tiesiog įvardinti bendrai, ką lyginame. Pavyzdžiui, klausima sudarome taip:

[lyginami objektai (išvardinti arba apibendrintai įvardinti)]（のなか）で [klausiamasis žodis (どれ・なに・だれ・どこ・いつ)] が いちばん būdvardis ですか。

Kaip pastebėjote, galima rinktis iš kelių klausiamųjų žodžių (kuris, kas, kur, kada ir pan.), tai priklauso nuo to, ką lyginate. Jeigu tai vieta, klausiamasis žodis bus どこ (kur), jeigu laikas - いつ (kada). Jeigu lyginame išvardintus objektus - kuris (どれ), o jeigu objektų neišvardinate, o tiesiog apibendrinate juos - kas (なに) ir pan. Pavyzdžiui:

オレンジとりんごとマンゴの中でどれが一番好きですか。Ką iš apelsinų, obuolių ir mangų labiausiai mėgsti?

果物の中で何が一番好きですか。Kokį vaisių labiausiai mėgsti?

Pirmajame sakinyje išvardinome visus lyginamus objektus, todėl vartojame klausimąjį žodį どれ (kuris, jeigu yra 3 ar daugiau objektų), o antrajame  - lyginamųjų objektų nevardinome, tiesiog apibendrinome - vaisiai (果物), todėl klausiamasis žodis - なに (kas). 

Taip pat išsireiškimą の中で (iš to, kas viduje), einantį po lyginamų objektų įvardijimo, galima sutrumpinti paliekant tik で. Pavyzdžiui:

バルト三国でどこが一番大きいですか。Kuri yra didžiausia iš trijų Baltijos valstybių?

季節で春が一番すきです。Mano mėgstamiausias metų laikas yra pavasaris.

Privalomas veiksmas

Norėdami pasakyti, kad reikia arba privaloma atlikti kokį nors veiksmą, turėsime veiksmažodį pakeisti į neigiamąją esamojo laiko formą, numesti galūnę い ir pridėti ければいけません:

行く (eiti) → いかない　ー　いかな＋ければいけません　＝　いかなければいけません (turiu / privalau eiti)

する (daryti) → しない　－　しな＋ければいけません ＝　しなければいけません (turiu / privalau daryti)

くる (ateiti) → こない　ー　こな＋ければいけません　＝　こなければいけません (turiu / privalau ateiti)

いけません yra kilęs iš žodžio 行ける (galėti eiti, bet turi ir reikšmę „būti gerai“), todėl pažodžiui derinys gali būti suprantamas kaip „neatlikus veiksmo, bus blogai“.

Sakiniuose privalėjimas vartojamas kaip ir lietuvių kalboje, nusakant taisyklių ar įsipareigojimų laikymąsi. Kartais, sustiprinant reikšmę, sakinyje pavartojamas ir žodelis かならず (būtinai). Pavyzdžiui:

部屋の掃除をしなければいけません。 Privalau (reikia) susitvarkyti kambarį.
明日までにかならず返事を書かなければいけません。 Iki rytojaus būtinai turiu parašyti atsakymą.

Kadangi ši konstrukcija yra gana ilga, familiarioje kalboje ji dažnai trumpinama į なきゃいけない, o itin familiarioje ir iki pavienio なくちゃ:

もう 行かなくちゃ。 – Jau turiu eiti.
どうして いつも 私 が さら を 洗わなくちゃいけない の？ – Kodėl visada aš turiu plauti indus?

Visiškai baigtas arba neplanuotas veiksmas

しまう (baigti) yra pridedamas po veiksmažodžių te formos, norint parodyti, kad veiksmas buvo visiškai baigtas arba nutiko netyčia, neplanuotai. Kuri reikšmė bus kiekvienu konkrečiu atveju, reikės atskirti iš konteksto.

レポートを書いてしまいました。 Baigiau rašyti referatą.
もう仕事を終え終えてしまいました。Jau pabaigiau darbą.

Dažniausiai neplanuoto nutikimo niuansas atsiranda apibūdinant neigiamas, nepageidaujamas situacijas. Pavyzdžiui:

電車に遅れてしまいました。 Pavėlavau į traukinį (ir jis nuvažiavo).
先生のメールアドレスを忘れてしまいました。 (Netyčia, netikėtai) pamiršau mokytojo el. pašto adresą.

Šnekamojoje kalboje てしまう beveik visada trumpinamas iki paprasčiau ištariamo ちゃう, o でしまう – iki じゃう. Veiksmažodžiai, gavę šiuos sutrumpinimus, gramatiškai kaitomi kaip bet kurie kiti う besibaigiantys veiksmažodžiai.

電車でさいふをわすれちゃった。 Traukinyje (netyčia) pamiršau savo piniginę.

ー　どうして そんなに かなしい の。 – Kodėl tokia liūdna?

ー　きのう、ねこ が しんじゃったんだ. – Todėl, kad vakar (netikėtai) numirė mano katė. 

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• Iš pradžių galite painioti sakinius jungiančią が su dalelyte が, tačiau kur dalelytė, o kur jungtukas, galima nesunkiai atskirti pagal vietą sakinyje ir pagal tai, kad kaip dalelytė が eina po daiktavardžių.

• Norint pasakyti šaltas, japoniškai galima rinktis iš dviejų žodžių: つめたい ir さむい. Skirtumas tarp jų tas, kad つめたい vartojamas įvairių konkrečių objektų (maisto, gėrimų, vėjo ir pan.) šaltumui nusakyti, o さむい beveik išskirtinai tik oro ir bendros savijautos šaltumui.

• Apie savo arba kitų žmonių amžių pasakoma po metus rodančio skaičiaus pridedant さい: 22さい, 35さい ir pan.

• Esamajame laike veiksmažodis しる (žinoti) dažnai sakomas tęstine forma, nes nusako būtent tuo metu esantį žinojimą. Tačiau šio žodžio neiginyje (nežinau) tęstinė forma beveik nenaudojama. Pavyzdžiui:

その 人 の おなまえ を しっています か – Ar žinai to žmogaus vardą?

いいえ、しりません - Ne, nežinau.

• た のしみにしている sakoma tada, kai laukiama ko nors norimo ir gero. Jeigu frazė pridedama po įvykio pavadinimo, įterpiama dalelytė を:

たんじょうび を たのしみに しています – Labai laukiu gimtadienio.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. たなかさん は ８０さい です が、毎日 スポーツ を します。
2. あき が 来ました が、まだ とても あつい です。
3. わたしは こうちゃ が すき です が、あに は すき ではありません。
4. ヴィリニュス に すんでいます が、カウナス で はたらいています。
5. いつ も 大学 に じてんしゃ で 行きます が、きょう は あめ が ふっています から、バス で 行きます。
6. この てがみ は かれ しか 読みません でした。
7. まさきさん しか タバコ を すいません。
8. ピアノ だけ を ひきます。
9. パーティー に 来た 人 の 中 で さきこさん だけ を しっています。
10. どのくらい まちました か。
11. どのくらい アジア を りょこう します か。
12. どのくらい リトアニア に いる つもり です か。
13. あの はし の 長さは どれぐらい です か。
14. この 木 の 高さは どれぐらい です か。
15. あした の しゅくだい が 多くて、たいへん です。
16. 一人 で すんでいて、ときどき さびしい です。
17. たくさん 食べて、ねむく なりました。
18. 一日中 べんきょうして、つかれました。
19. さきこさん の たんじょうび で おもしろい 人 に 会って、たのしかった です。
20. びょうき で うち に いました。
21. でんしゃ の じこ で おくれました。
22. あした の テスト で こまっています。
23. どろぼう は うち に まど から 入りました。
24. この かいしゃ で は げつようび から きんようび まで しごと を します。
25. だれ から かぎ を もらいました か。
26. もん から 出て ください。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^