Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

本屋 („knygynas“)、茶屋 („arbatos parduotuvė“)、会社員 („firmos darbuotojas“)、会員 („narys“)、売買 („prekyba“)、病気 („liga“)、病院 („ligoninė“)、入院 („atsigulimas į ligoninę“)、学者 („akademikas“)、読者 („skaitytojas“)、作者 („autorius“)、医者 („gydytojas“)、借金 („paskola“)、今回 („šįkart“)、何回 („kiek kartų“)、工場 („gamykla“)、工学 („inžinerija“)、体力 („fizinė jėga“)、電力 („elektros energija“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Nuo šios pamokos nebebus rodomas šių (praėjusio lygio 11 pamokos) kandži skaitymas: 書, 読, 耳, 聞, 見, 言, 話, 語, 間.

Citavimas: sako, kad..., parašyta, kad...

Japonų kalboje, kaip ir kitose, savo ar kitų žodžius galima cituoti (t.y. persakyti iš naujo) dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai.

Tiesioginis citavimas yra paprasčiausias. Kad tai padarytumėte, reikia tiesiog pakartoti norimus žodžius ir pridėti paaiškinimą, kieno jie yra ir kokia forma buvo pateikti. Tam vartojama citavimą rodanti dalelytė と, einanti tarp cituojamos frazės ir veiksmažodžių 言う (sakyti), 書く (rašyti), 聞く (klausti; girdėti) ar kitų. Kaip ir lietuvių kalboje, cituojama frazė dažnai rašoma kabutėse, bet japonų kalboje jos atrodo kiek kitaip -「 ir 」. Visa sakinio struktūra yra tokia:

[citatos šaltinis] は 「[frazė]」 と 言う / 書く。

Pavyzdžiui:

田中さん は「明日 は いそがしい です」と 言いました。 – Tanaka pasakė: „Rytoj būsiu užimtas“.
きっぷ に は「しゅっぱつ じかん は 12時」と 書いてあります。 – Ant bilieto užrašyta: „Išvykimo laikas 12 val.“

Tiesiogiai cituojant, frazė pateikiama taip, kaip buvo išgirsta ar perskaityta, nebūtini jokie pakeitimai. Jeigu nurodome asmenį, kuriam skirta cituojama frazė, jį pažymėsime su dalelyte に:

さきこさん は 先生 に「だから、何？」と 言いました。しつれい です ね。 – Sakiko mokytojui pasakė: „Na ir kas?“. Nemandagu, ar ne?
山本さん は 私 に「6時 に 会いましょう か」と 聞きました。 – Nakamura manęs paklausė: „Gal susitinkam šeštą valandą?“.

Netiesiogiai cituodami, mes kitų žodžius pasakome sudėlioję kita tvarka, vartodami kitokias sąvokas arba kitaip pakeitę. Toks citavimas kiek sudėtingesnis, nes neretai reikalauja gramatinių pertvarkymų. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad citatą visada reikės baigti trumposiomis žodžių formomis. Sakinio struktūra išlieka tokia pati kaip ir tiesiogiai cituojant, išskyrus tai, kad nebus rašomos kabutės:

かれ は きのう てがみ を おくった と 言っていました。 – Jis sakė, kad vakar išsiuntė laišką.
山田さん は 来週 行った ほう が いい と 言いました。 – Jamada pasakė, kad geriau vykti kitą savaitę.
父は仕事 が たいへん だ と 言いました。 – Tėtis pasakė, kad darbas yra sunkus.
友だち は いっしょ に 行かない と 書きました。 – Draugas parašė, kad kartu neis.

Atkreipkite dėmesį, kad pirmame sakinyje pavartotas tęstinis laikas 言っていました, o kituose – netęstinis. Vertime šis skirtumas atsispindi žodžiuose sakė ir pasakė. T. y. su tęstiniu laiku pasakome, ką kitas žmogus kalbėjo, o netęstiniu – tiesiog faktą, kad žodžiai buvo pasakyti.

Taip pat galite matyti, kad netiesioginis citavimas labai panašus į jau išmoktą savo minčių citavimą su と思う (galvoju, kad...), kuriam galioja lygiai tokios pačios gramatinės taisyklės.

Klausimuose apie tai, ką kiti sakė, parašė ar pan., vietoj cituojamos frazės įdėsime žodelį 何:

ーその人は何と言いましたか。 – Ką pasakė tas žmogus?
ーここ で じてんしゃ に のって は いけない と 言っていました。 – Sakė, kad čia draudžiama važinėtis su dviračiu.

Neretai mandagioje šnekamojoje kalboje ir beveik visada familiarioje kalboje dalelytė と pakeičiama į lengviau ir greičiau ištariamą （っ）て:

ーここに何て書いてありますか。 – Kas čia parašyta?
ーあぶない って 書いてあります。 – Parašyta, kad pavojinga.

ふみこさん は この えいが が つまらない って 言いました。 – Fumiko pasakė, kad šitas filmas nuobodus.

Citavimas: sō desu

Ne tikslus žodžių citavimas, o labiau nuogirdos ar pan., kaip kad girdėjau, kad..., skaičiau, kad..., sužinojau, kad... ir pan., dažniausiai perteikiami po cituojamos frazės pridedant ne konkretų veiksmažodį, bet frazę そうです (dalelytė と šiuo atveju nevartojama). Kadangi su そうです cituojama netiesiogiai, persakomi teiginiai turės baigtis trumpąja žodžių forma.

先生は病気だ そう です。 – Girdėjau / skaičiau / sužinojau, kad mokytojas serga.
明日、いい天気 だ そう です。 – Girdėjau / skaičiau, kad rytoj bus geras oras.
かのじょ は ソニー で 働いている そう です。 – Girdėjau / skaičiau, kad ji dirba Sony kompanijoje.
ガソリン は 高くなる そう です から、小さい 車 を 買った ほう が いい と 思います。 – Girdėjau / skaičiau, kad brangs degalai, todėl manau, kad geriau pirkti mažą automobilį.

Sakiniuose su そうです informacijos šaltinis gali būti visai neminimas arba nurodomas prie jo pridedant によると (pagal, anot) arba の話では (pagal tai, ką pasakė...) Pastarasis vartojamas tik kalbant apie iš konkrečių žmonių gautą informaciją, o pirmasis tinka visais atvejais. Nurodant informacijos šaltinį, lietuviškai nebebus sakoma girdėjau, kad arba perskaičiau, kad, nes tai bus savaime aišku, bet japoniškame sakinyje そうです išliks. Pavyzdžiui:

今日 の 新聞 によると、きゅうしゅう で 大きな じしん が あった そう です。 – Anot šiandieninio laikraščio, Kiūšiū saloje buvo didelis žemės drebėjimas.
先生 の 話 で は、しけん の とき に じしょ を 使ってはいけない そう です。 – Pagal tai, ką pasakė mokytojas, egzamino metu negalima naudotis žodynu.

Citavimas su そうです neturėtų būti painiojamas su そうです, pridedamu prie būdvardžių. Skirsis tiek abiejų sakinių sudarymas, tiek ir reikšmė. Pavyzdžiui:

この サラダ は おいし そう です。 – Šios salotos atrodo skaniai.
この サラダ は おいしい そう です。 – Girdėjau / skaičiau, kad šios salotos yra skanios.

さきこさん の お父さん は 親切 そう です。 – Sakiko tėtis atrodo malonus žmogus.
さきこさん の お父さん は 親切 だ そう です。 – Girdėjau / skaičiau, kad Sakiko tėtis yra malonus žmogus.

Aktyvus sprendimas atlikti veiksmą

Prie esamojo laiko veiksmažodžio trumposios formos pridėję こと に しました, pasakome, kad buvo nuspręsta atlikti tą veiksmą:

家を売ることにしました。 – Nusprendžiau parduoti namą.
来月パリに行きますから、フランス語を勉強することにしました。 – Kadangi kitą mėnesį vyksiu į Paryžių, nusprendžiau pasimokyti prancūzų kalbos.

Sprendimas neatlikti veiksmo išreiškiamas ことにしました pridedant prie neigiamojo veiksmažodžio:

新しい車を買わないことにしました。 – Nusprendžiau nepirkti naujos mašinos.
とけい が こわれました が、古い ので、なおさない こと にしました。 – Sugedo laikrodis, bet kadangi jis senas, nusprendžiau netaisyti.

Pasyvus sprendimas atlikti veiksmą

Su prieš tai apžvelgtu ことにしました pasakome, kad kalbėtojas pats nusprendė atlikti veiksmą arba jo neatlikti. Tačiau situacijose, kai sprendimą priėmė kiti arba nenorima pačiam prisiimti visos atsakomybės, vietoj ことにしました sakoma ことになりました (buvo nuspręsta arba reikia, turiu). Šiuo atveju sakiniai gramatiškai sudaromi lygiai taip pat.

今すぐ しゅっぱつ する こと に なりました。 – Buvo nuspręsta išvykti tuoj pat (arba „turime išvykti tuoj pat“).
ホテル に とまる こと に なりました。 – Buvo nuspręsta apsistoti viešbutyje.

Kadangi rimtesni sprendimai retai kada būna priimami nepasitarus su kitais žmonėmis, jie taip pat įvardijami su ことになりました. Tai nereiškia, kad kalbantysis buvo priverstas paklusti, tiesiog parodo, kad nusprendė ne jis vienas. Pavyzdžiui:

ー夏は何 を する つもり です か。 – Ką planuoji veikti vasarą?
ー父の会社 で アルバイト を する こと に なりました。 – (Buvo nuspręsta, kad) padirbėsiu tėčio kompanijoje.

ことになりました pavertę į tęstinį laiką – ことになっています – tokiu sakiniu pasakome, kad sprendimas ne tik buvo priimtas praeityje, bet ir tebegalioja, yra aktualus pokalbio metu.

私たち は 6時 に 会う こと に なっています。 – Turime susitikti 6 valandą (pažodžiui: „yra nuspręsta, kad mes susitiksime 6 valandą.“)
まさきさん は 9月から りゅうがく する こと に なっています。 – (Yra nuspręsta, kad) Masakis nuo rugsėjo išvyks mainų studijoms.

Su ことになっています neretai pasakomos galiojančios taisyklės:

入り口 で くつ を ぬぐ こと に なっています。 – Prie įėjimo reikėtų nusiauti batus (pažodžiui: „yra nuspręsta, kad prie įėjimo reikia nusiauti batus“)
私の住んでいる町ではゴミ を わける こと に なっています。 – Mieste, kuriame gyvenu, reikia rūšiuoti šiukšles (pažodžiui: „...yra nuspręsta rūšiuoti šiukšles.“)

Galininkiniai ir negalininkiniai veiksmažodžiai

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, vieni veiksmažodžiai parodys tiesiogiai į objektą nukreiptą veiksmą, o kiti nurodys savaime vykstantį veiksmą. Gramatikoje pirmieji veiksmažodžiai vadinami galininkiniais arba tranzityviniais, o antrieji – negalininkiniais arba intranzityviniais. Pavyzdžiui, palyginkite du žodžius: こわす – sulaužyti ir こわれる – sulūžti.

Su 私はいすをこわしました pasakome aš sulaužiau kėdę. Šiame sakinyje yra veikėjas (私 – aš), kuris atliko veiksmą (こわしました – sulaužė) su objektu (いす – kėde). Mintis pasikeis, jeigu pasakysime いすがこわれました – kėdė sulūžo. Tokiame sakinyje nėra aktyvaus veikėjo ir veiksmas (こわれました – sulūžo) tiesiog nutiko objektui (いす – kėdei), įvyko savaime.

Tokių veiksmažodžių porų yra daug, čia kelios reikalingiausios šiame lygyje (prie る besibaigiančių veiksmažodžių skliausteliuose parašyta jų grupė):

Su galininkiniais veiksmažodžiais sakinio tvarka jau yra žinoma:

[veiksnys] は [objektas] を [veiksmažodis / predikatas]。

姉 は まど を しめました。 – Sesė uždarė langą.
母 は 車 を とめました。 – Mama sustabdė mašiną.

Su negalininkiniais veiksmažodžiais nereikia aktyvaus veikėjo, o dalelytė iš を keičiama į が:

[objektas] が [veiksmažodis]。

まど が しまりました。 – Langas užsidarė.
車 が とまりました。 – Mašina sustojo.

Kaip japoniškai apibūdintumėte šiuos paveikslėlius?

Nors šių veiksmažodžių vartojimas kalboje gali iš pradžių atrodyti painus, praktikuojantis, jie ilgainiui tampa nesunkiai atskiriami.

Apie familiarųjį kalbos lygį (4 dalis)

Pora su šioje pamokoje apžvelgta gramatika susijusių familiarios kalbos ypatumų.

1) Kaip minėta, citavimą rodanti dalelytė と turi trumpesnę šnekamąją formą （っ）て. Familiarioje šnekamojoje kalboje su （っ）て gali būti tiesiog baigiamas sakinys, nutylint 言う arba 書く ir tikintis, kad jie bus suprasti iš konteksto. Dėl šios priežastis tiek familiariai, tiek mandagiai tą patį sakinį galima pasakyti dviem būdais:

Familiarus sutrumpintas: 兄は高すぎるって。 – Brolis pasakė, kad per brangu.
Familiarus išsamus: 兄は高すぎるって言った。
Mandagus sutrumpintas: 兄は高すぎるって言いました。
Mandagus išsamus: 兄は高すぎると言いました。

2) Familiarioje kalboje そうです pakeičiama į trumpąją formą そうだ. だ vartojama visais atvejais, jo negalima praleisti.

工場 で じこ が あった そう だ。 – Girdėjau, kad gamykloje buvo nelaimingas atsitikimas.
社長 は おさけ が 好き じゃない そう だ。 – Girdėjau, kad direktorius nemėgsta sakės.

Patarimai

Patarimai

• Būdvardžiai 大きい („didelis“) ir 小さい („mažas“) yra ypatingi todėl, kad jie gali vartojami tiek kaip I, tiek kaip NA būdvardžiai, t. y.  大きな ir 小さな. Daugeliu atvejų gali pakeisti I ir NA formos gali pakeisti viena kitą. Pavyzdžiui:. Pavyzdžiui:

didelis pastatas: 大きい たてもの arba 大きな たてもの;
didelė gamykla: 大きい工場 arba 大きな工場.　

maža mergaitė: 小さい女の子 arba 小さな女の子 – maža mergaitė;
mažas zoologijos sodas: 小さい動物えん arba 小さな動物えん – mažas zoologijos sodas;

*nedidelė problema: 小さなもんだい  (dažniau nei 小さいもんだい).

Tačiau jiems būdingi ir du svarbūs skirtumai. Pirma, 大きな/小さな sakoma tik prieš pažymimąjį žodį (kadangi な naudojamas tik prieš daiktavardį), o 大きい/小さい – bet kurioje sakinio vietoje::

この くうこう は 大きい です。 – Šis oro uostas didelis. (bet ne この くうこう は 大きな です。)

Antra, 大きい nurodo fizinį dydį, o 大きな ne tik fizinį, bet ir abstraktų, atitinkantį lietuvišką žodį didis:

大きい人 – didelis žmogus (aukštas, stambus);　
大きな人 – didis žmogus (garsus, gerbiamas).

• Apie savo sveikatą galima pasakyti vartojant šias frazes:

元気です。 – Esu sveikas.
かぜ を ひきました。 – Peršalau.
ねつ が あります。 – Turiu temperatūros / karščiuoju.
ねつ が ＿ ど ＿ ぶ あります。 – Temperatūra yra __ laipsniai ir __ dalys.
きぶん が わるい ん です。 arba ぐあい が わるい ん です。 – Bloga savijauta / blogai jaučiuosi / man bloga.
あたま / は / おなか が いたい ん です。 – Skauda galvą / dantį / pilvą.
せき を します arba せき が 出ます。 – Kosėju.

Susižeidus sakoma けが を しました, o sužeista vieta žymima dalelyte に:

手 に けが を しました。 – Susižeidžiau ranką; 足 に けが を しました。 – Susižeidžiau koją.

Pas gydytoją dažnai galima išgirsti šias frazes:

どう しました か。 – Kas nutiko? (kuo skundžiatės?)
ちょっと のど を みましょう。 – Pažiūrėsiu į gerklę.
口 を あけて ください。 – Išsižiokite.
レントゲン を とりましょう。 – Padarykime rentgeno nuotrauką.
くすり は 1日 ＿ 回 飲んで ください。 – Vaistus gerkite __ kartus per dieną.
くすり は 食後 に 飲んで ください。 – Vaistus gerkite po valgio.
くすり は 食前 に 飲んで ください。 – Vaistus gerkite prieš valgį.

• Su kūnu susiję žodžiai:

• Linkint pasveikti, su sergančiu žmogumi atsisveikinama sakant おだいじに.

Dialogas

Dialogas

Kaip jis jaučiasi? Veikėjai: なつきさん ir まさきさん.

• まさきさん:なつきさん、お父さん は どう です か。入院 された そう です ね。
• なつきさん:ええ、おととい の 朝 から あたまが いたくて、ねつ も ありました。夜 に気分 が とても わるく なった ので、病院 に 行く こと に しました。
• まさきさん:お医者さん は 何 と 言いました か。
• なつきさん:インフルエンザ の よう だ と 言っています。さいきん、インフルエンザ に かかった 人 が 多い です ね。
• まさきさん:そうですね。私 も 3週間前 の ある 日、夜 は まだ 元気 でした が、つぎ の 日 の 朝 きゅうに 病気 に なりました。たぶん、お父さん も 同じ です ね。
• なつきさん:たぶん そう です ね。
• まさきさん:今、気分 は どう です か。
• なつきさん:少しずつ よく なって います。ねつ は 下がって きました が、まだ ひどい せき を しています。… 父 は いつも 働きすぎて、まいばん「今日はつかれた」 と 言っていました。たいいん した あと は よく 休んだ ほう が いい と 思います。
• まさきさん:そうですね。休む の は 大事な こと です。早く よく なる こと を いのっています。
• なつきさん:ありがとうございます。

Vertimas

Vertimas

Kaip jis jaučiasi? Veikėjai: Nacuki ir Masakis.

• Masakis:Nacuki, kaip jūsų tėtis? Girdėjau, kad jį paguldė į ligoninę, ar ne?
• Nacuki:Taip, nuo užvakar ryto jam skaudėjo galvą, turėjo temperatūros. Vakare savijauta visai pablogėjo, todėl nusprendėm vykti į ligoninę.
• Masakis:Ką pasakė daktaras?
• Nacuki:Sako, kad tikriausiai gripas. Paskutiniu metu daug žmonių serga gripu, ar ne?
• Masakis:Taip. Aš vieną dieną prieš tris savaites irgi vakare dar buvau sveikas, bet ryte staiga susirgau. Tikriausiai tas pats ir jūsų tėčiui.
• Nacuki:Tikriausiai.
• Masakis:Kaip jis dabar jaučiasi?
• Nacuki:Po truputį gerėja. Temperatūra nukrito, bet dar labai kosti... Tėtis visada persidirba, kiekvieną vakarą sakydavo „šiandien pavargau“. Kai išeis iš ligoninės, manau, kad jam reikėtų gerai pasiilsėti.
• Masakis:Tikrai. Pasiilsėti yra svarbu. Linkiu, kad greitai pasveiktų.
• Nacuki:Ačiū.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži bei žodžiai iš galininkinių/negalininkinių veiksmažodžių lentelės):

1. 入院する – paguldyti/atsigulti į ligoninę
2. しゅっぱつ – išvykimas
3. しゅっぱつする – išvykti
4. ガソリン – degalai
5. 大きな – didelis (na)
6. 小さな – mažas (na)
7. くうこう – oro uostas
8. こうじょう – gamykla
9. 動物えん – zoologijos sodas
10. サラダ – salotos
11. アフリカ – Afrika
12. てんきよほう – orų prognozė
13. てら – budistinė šventykla
14. かれら – jie (かれ daugiskaita)
15. ぐあい – savijauta, būsena
16. のど – gerklė
17. レントゲン – rentgenas
18. 食後 – po valgio
19. 食前 – prieš valgį 
20. はな – nosis
21. かみ – plaukai
22. かみのけ – plaukas
23. くび – kaklas
24. かた – pečiai
25. せなか – nugara
26. うで – ranka
27. むね – krūtinė
28. ゆび – pirštas
29. ねつ – karščiavimas, kūno temperatūra
30. お医者さん – gydytojas (mandagiai, apie konkretų asmenį)
31. かかる – susirgti, pasigauti (apie ligą) (u)
32. さがる – nukristi, nusileisti, sumažėti (u)
33. せき – kosulys
34. たいいんする – palikti ligoninę
35. いのる – linkėti, norėti (kažko kitam), melstis (u)

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^