Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą) yra suskirstyti į tematines grupes.

11a. Ūkis, buitis:

11b. Jausmai, emocijos.

Praktikuotis rašyti parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Žodžio pabrėžimas (なんか / なんて)

Ši konstrukcija reiškia: „tokie daiktai / dalykai kaip“, o jeigu jungiama prie daiktavardžių, reiškia: „tai ir panašūs dalykai“. Dažnai vartojama norint akcentuoti, labiau pabrėžti žodį, prie kurio jungiama ši konstrukcija.

カラオケなんか行きたくない。 – Nenoriu eiti į jokią karaokę.

日本語でスピーチなんかできない。 – Negaliu sakyti jokios kalbos japoniškai.

タバコなんて嫌いだ。 – Nekenčiu cigarečių.

Nebaigtas veiksmas (かけ)

V（ますkamienas) / V＋かけだ / かけの / かける

Ši konstrukcija sudaroma veiksmažodžio ます formoje galūnę ます pakeitus į かけ. Taip pakeistas veiksmažodis tampa daiktavardžiu ir gali būti jungiamas su kitais pridėjus dalelytę の. Konstrukcija parodo, kad tuo veiksmažodžiu nusakomas veiksmas dar nebaigtas, jis dar vyksta ar kas nors jį atlieka.

やりかけの仕事がまだ残っているので、明日朝早く会社に行きます。 – Kadangi dar liko nebaigto darbo, rytoj anksti ryte eisiu į darbą.

お兄さんからもらった壊れかけの自転車をまだ使っている。 – Vis dar naudoju iš vyresnėlio brolio gautą baigiantį sulūžti dviratį.

Nepaisant ko nors (くせに)

Vartojama sujungiant du sakinius konstrukcijoje X くせに Y. Reiškia „nors, net, nepaisant to“ ir vartojama tada, kai Y situacija yra priešinga, nei jos galima tikėtis iš situacijos X. Jeigu kalbama apie save, くせに vartojamas tik tada, kai gautas neigiamas rezultatas. Sudaroma prie veiksmažodžio ar I tipo būdvardžio pridedant くせに, prie daiktavardžio – のくせに, o NA tipo būdvardžio – なくせに.

あいつは全然勉強しなかったくせに、合格した。 – Nors jis visiškai nesimokė, išlaikė egzaminą.

日本人のくせに、漢字が読めない。 – Nors yra japonas, nemoka perskaityti hieroglifų.

体が大きいくせに、まったく力がない。 – Nors jo kūnas didelis, visiškai neturi jėgos.

Daug ko nors (だらけ)

Ši konstrukcija vartojama nusakant situaciją, kur ko nors yra labai daug ir iš esmės yra tik tai, apie ką kalbama. Kartu jai būdingas neigiamas niuansas, parodantis, kad kalbančiajam tokia situacija nepatinka. Konstrukcija sudaroma prie daiktavardžio pridedant だらけ.

この作文は間違いだらけだ。 – Šiame rašinyje vienos klaidos.

亡くなったおばあちゃんの家は今ごみだらけです。 – Mirusios senelės namuose dabar vienos šiukšlės.

彼は借金だらけだ。 – Jis turi labai daug skolų.

Pasitikslinimas apie situaciją (っけ)

Ši konstrukcija vartojama norint pasitikslinti informaciją, kurios kalbėtojas gerai neprisimena. Gali būti vartojama ir kalbant su savimi. Dažna šnekamojoje kalboje ir sudaroma prie veiksmažodžio arba I tipo būdvardžio pridedant っけ, o prie daiktavardžio arba NA tipo būdvardžio – だっけ. Vartojama tiek esamuoju, tiek ir būtuoju laiku. Galima ir mandagi forma: daiktavardžiams – でしたっけ, veiksmažodžiams – ~ましたっけ arba んでしたっけ.

あの人は田中さんだったっけ？ – Tas žmogus buvo ponas Tanaka, taip?

誕生日のパーティーのこと、話したっけ？ – Ar jau pasakojau apie gimtadienio vakarėlį?

国に帰るのは来月だったっけ？ – Ar ne kitą mėnesį grįžti į savo šalį?

Paneigimas (ないことはない)

Jungiamas prie visų kalbos dalių neigiamųjų formų ir vartojamas kaip atsakas prieš tai buvusiam teiginiui (arba klausimui), norint tą teiginį paneigti ir pasakyti, jog nėra taip, kaip kas nors teigė, arba kad nebūtinai yra taip, kaip teigta (teiginys nėra 100 proc. teisingas).

A:　間に合わないと思う。
B:　走れば間に合わないことはないよ。急ごう！

A: Manau, nespėsim.
B: Jeigu bėgsime, suspėsim. Paskubėkim!

A:　ギターを弾けないの？
B:　弾けないことはないけど、もう何年も弾いてないんだ。

A: Nemoki groti gitara?
B: Nesakau, kad nemoku, bet jau kiek metų negrojau.

A:　パーティーに行きたくないの？
B:　行きたくないことはないけど、あまり知っている人が来ないから、ちょっと...

A: Nenori eiti į vakarėlį?
B: Nesakau, kad nenoriu, tiesiog nebus pažįstamų žmonių, todėl kažkaip...

Neypatingai arba nelabai (べつに～ない)

Sakinyje paminėjus べつに (gali būti rašomas ir kaip 別に), o gale pavartojus neigiamąją formą, bus suteikiama reikšmė „neypatingai, nelabai“ ir pan.

別に変わったことは何もない。 – Niekas nepasikeitė.

彼の失礼な言葉なんか別に気にしていない。 – Nelabai imu į širdį jo įžeidžiančius žodžius.

この絵は別に大事なものではない。 – Šis paveikslas nėra labai svarbus.

Priežasties akcentavimas (もの / もん)

Sakinio gale paminėtas もの arba もん parodo priežastį. Neretai vartojamas norint sustiprinti savo teiginio pagrindimą ir dažniausiai pasitaiko šnekamojoje kalboje.

あなたのお母さんだもん。あなたを心配するのは当然だよ。 – Aš tavo mama, todėl natūralu, kad dėl tavęs jaudinuosi.

今日のテストは何もできなかった。勉強しなかったんだもん。仕方がない。 – Šiandien testo neišlaikiau. Tai todėl, kad nesimokiau. Nieko nepadarysi.

Tuo pačiu metu vykstantis veiksmas (最中)

Ši konstrukcija vartojama norint pasakyti, kad kalbėjimo metu vyksta tam tikras veiksmas ar reiškinys. Dažnai vartojama tokiais atvejais, kai vykstant vienam veiksmui įvyksta kitas netikėtas veiksmas. Sudaroma prie veiksmažodžio tęstinės formos arba I tipo būdvardžio pridėjus 最中 (さいちゅう）, prie daiktavardžio – の最中, o prie NA būdvardžio – な最中. Po 最中 neretai pridedama dalelytė に.

話している最中に、だれかが玄関に来た。 – Besikalbant kažkas atėjo į prieangį.

今食事の最中だから、たばこは遠慮してください。 – Kadangi dabar valgome, gal nerūkykite.

会議の最中に停電になった。 – Posėdžio metu dingo elektra.

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Bejėgiškumą ką nors pakeisti rodančias frazes ką jau padarysi, toks gyvenimas, taip jau lemta ir pan. japoniškai galime pasakyti vartodami 仕方がない（しかたがない） arba しょうがない. Savo reikšme jos abi identiškos ir pažodžiui reiškia „nėra būdų kaip ką nors daryti“, tačiau 仕方がない gali būti vartojama visais atvejais, o しょうがない yra būdingesnė šnekamajai kalbai. 仕方がない gali būti vartojama ir be dalelytės が – 仕方ない.

その大きいプロジェクトのために毎日残業した。しょうがないね。 – Dėl to didelio projekto kasdien dirbau viršvalandžius. Ką jau padarysi.

仕方ない gali parodyti ir nepasitenkinimą esama situacija, kuri negali būti niekaip pakeista ar kontroliuojama:

今日は寒くて仕方ない。 – Negaliu, kaip šiandien šalta.

Junginys より仕方がない gali būti prijungiamas prie veiksmažodžio žodyninės formos ir perteikti reikšmę „nėra kito pasirinkimo, kaip tik...“ Pavyzdžiui:

ルールに従うより仕方がない。 – Nėra kito pasirinkimo kaip tik laikytis taisyklių.

こんなに遅い時間にバスや電車はもう走っていないので、ホテルに泊まるより仕方がない。 – Tokį vėlų metą nevažiuoja nei autobusai, nei traukiniai, todėl nėra kitos išeities, kaip tik apsistoti viešbutyje.

• どうせ yra daugiausia šnekamojoje kalboje vartojamas žodelis, reiškiantis „vis tiek, bet kokiu atveju, tiesiog, jeigu jau...“ ir pan. Dažniausiai pasitaiko neigiamame kontekste, kai kas nors kuo nors skundžiasi, prieštarauja, yra kuo nors nepatenkintas arba tikėjosi ko nors neigiamo.

どうせそんなに安い店のカレーはまずいと思っていたけど、なかなか美味しかった。 – Tiesiog maniau, kad tokio pigaus restorano karis nelabai koks, bet buvo visai skanus.

どうせN3の漢字を習うなら、一生懸命学びなさい。 – Jeigu jau mokaisi JLPT trečio lygio kandži, mokykis iš visų jėgų.

•  なんとか reiškia „kažkaip“ arba „kaip nors, šiaip ne taip“ ir vartojamas nustebimui išreikšti.

大変な渋滞だったが、なんとか会議に間に合った。 – Nors buvo didžiulės automobilių grūstis, šiaip ne taip suspėjome į susitikimą.

咲子は遅くに家に帰ったが、なんとか授業の予習ができた。 – Sakiko vėlai parėjo namo, bet kažkaip sugebėjo pasiruošti pamokoms.

なんとかなる reiškia „kaip nors išeis“ arba „kaip nors pavyks“:

心配するな。なんとかなるよ。 – Nesirūpink. Kaip nors pavyks.

Dialogas

Dialogas

• 学期末
•  
• たかし：経済のクラスの期末試験っていつだっけ？
• ゆきこ：来週だよ。
• たかし：そっか。レポートはまだ書きかけだし…時間ないなあ。
• ゆきこ：え。レポートは先週出したんじゃないの？
• たかし：出したけど、先生に「漢字が間違いだらけだから出し直しなさい」って言われたんだよ。
• ゆきこ：仕方ないよ。あの先生、すごく厳しいもん。
• たかし：どうせレポートの内容なんか全部読んでないくせに。
• ゆきこ：そういえば、前に貸した本は？もう読んだ？
• たかし：ごめん、まだ読みかけなんだ。返したほうがいい？
• ゆきこ：いや、別に急いでないからいいよ。
• たかし：とにかく今日はレポートやらなきゃ。昨日やってる最中に友だちが来て、そのまま遊んじゃったんだ。そういうこと、よくあるでしょ？
• ゆきこ：まあ、わからないことはないけど…。でも、大丈夫なの？単位落としたら進級できないんじゃない？
• たかし：大丈夫。レポートなんてなんとかなるよ。

Vertimas

Vertimas

• Semestro pabaiga
•  
• Takašis：Kada ekonomikos dalyko galutinis egzaminas?
• Jukiko：Kitą savaitę.
• Takašis：Štai kaip... O aš dar rašto darbo nepabaigiau... Viskam trūksta laiko.
• Jukiko：Aha, bet ar rašto darbo neatidavei jau praeitą savaitę?
• Takašis：Atidaviau, bet dėstytojas pasakė, kad pilna rašybos klaidų ir liepė pataisyti.
• Jukiko：Ką jau padarysi. Tas dėstytojas be galo griežtas.
• Takašis：...nors jis net mano rašto darbo viso neperskaitė.
• Jukiko：Kad jau priminei – kaip ta knyga, kur paskolinau? Jau perskaitei?
• Takašis：Atleisk, dar nebaigiau. Gal jau grąžinti?
• Jukiko：Ne, gali ypatingai neskubėti.
• Takašis：Bet kokiu atveju, šiandien reikia pasėdėti prie rašto darbo. Vakar sutrukdė atėjęs draugas, taip nieko ir nenuveikiau. Ar tau taip dažnai nutinka?
• Jukiko：Na, pažįstamas dalykas, bet... ar susitvarkysi? Ar nebus taip, kad negalėsi tęsti studijų, jeigu gausi prastus pažymius?
• Takašis：Susitvarkysiu. Kažkas iš to rašto darbo galiausiai gausis.

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai, atsiųskite žinutę per Facebook puslapį arba palikite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^