Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 中国 (Kinija)：　中国にいきます。 – vyksiu į Kiniją.
• 中国人 (kinas)：　ヤオさんは中国人です。 – Yao yra kinė.
• 外国 (užsienis, užsienio valstybė)：　外国にりょこうします。 – keliausiu į užsienį.
• 外国人 (užsienietis)：　外国人の友だちがいます。 – turiu draugų užsieniečių.
• 日本 (Japonija)：　日本はアジアの国です。 – Japonija yra Azijos valstybė.
• 日本人 (japonas)：　さとみさんは日本人です。 – Satomi yra japonė.
• 出口 (išėjimas)：　出口はあそこです。 – išėjimas yra ten.
• 入口 (įėjimas)：　入口はどこですか。 – kur įėjimas?
• 友人 (draugas)：　みゆきさんはわたしの友人です。 – Mijuki yra mano draugė.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Trumpoji veiksmažodžių forma

Lig šiol pamokose didesnį dėmesį kreipėme į veiksmažodžių mandagiąją ます formą. Ji tinkama, kai kalbama su mažiau pažįstamais, vyresniais, aukštesnes pareigas užimančiais ir kitokiais žmonėmis, kuriems lietuviškai sakytume jūs, o ne tu. Šį kartą apžvelgsime ir trumpąją arba paprastą, formą. Iš dalies ją galima būtų apibūdinti kaip familiarią formą, nes ji vartojama bendraujant su draugais, šeimos nariais ar kitose situacijose, kai mandagioji ます forma skambėtų pernelyg nenatūraliai. Bet kartu trumpoji veiksmažodžių forma yra dažna kai kuriose gramatinėse konstrukcijose, vartojamose ir mandagioje kalboje, todėl apibrėžti ją tik kaip familiaraus stiliaus formą nebūtų visiškai tikslu.

Trumpoji esamojo laiko teigiamoji forma yra jau mums žinoma veiksmažodžio žodyninė forma, pvz.: たべる (valgyti), のむ (gerti), いく (eiti) ir t. t.

Esamojo laiko neigiamoji forma sudaroma skirtingai RU ir U grupės veiksmažodžiams. RU atveju numetama paskutinė る ir pridedama ない:

たべる (valgau) → たべない (nevalgau);
おきる (atsikeliu) → おきない (neatsikeliu).

Paskutinę U grupės veiksmažodžių raidę reikia keisti į A garsų grupės raidę ir pridėti ない. Kaip vyksta šis pakitimas kiekvienos galūnės atveju, matyti iš lentelės:

Būtojo laiko RU grupės teigiamoji forma sudaroma paskutinę る keičiant į た:

たべる (valgau) → たべた (valgiau);
おきる (atsikeliu) → おきた (atsikėliau).

U grupės veiksmažodžių kaitymas sudėtingesnis, nes reikia atsiminti, kaip kinta kiekviena galūnė. Tai išdėstyta lentelėje:

Galiausiai liko būtojo laiko neigiamoji forma. RU grupėje paskutinė る keičiama į なかった:

たべる (valgau) → たべなかった (nevalgiau);
おきる (atsikeliu) → おきなかった (neatsikėliau).

U grupės veiksmažodžių kaitymas panašus į esamojo laiko neigiamųjų formų: paskutinė raidė keičiama į A grupės raidę ir pridedama なかった. Kadangi kaitymas į A grupės garsus buvo parodytas ankstesnėje lentelėje, čia tik keli pavyzdžiai:

きく (klausyti) → きかなかった (neklausiau);
かう (pirkti) → かわなかった (nepirkau);
はなす (kalbėti) → はなさなかった (nekalbėjau).

くる (ateiti), する (daryti) ir ある (būti, negyviems daiktams) yra trys išimtiniai veiksmažodžiai. Jų kaitymo lentelė:

Trumpoji veiksmažodžių forma sakiniuose

Trumpoji veiksmažodžių forma sakiniuose vartojama lygiai taip pat kaip ir ます (mandagioji). Pavyzdžiui:

がっこう へ いく。 – Einu į mokyklą.
Plg. ます formą: がっこう へ いきます。

きのう さとみさん に あわなかった。 – Vakar nesusitikau su Satomi.
ます forma: きのう さとみさん に あいませんでした。

Kaip jau minėta, trumpoji forma gali skambėti įžeidžiamai, jeigu bus vartojama kalbant su žmonėmis, kuriems turėtų būti rodoma pagarba. Ši forma labai dažnai girdima tarp draugų, šeimos narių tarpe ir pan.

Daiktavardžių ir būdvardžių trumposios formos

Žinome, kad mandagiai daiktų būsena ar požymiai parodomi pridedant prie daiktavardžio arba NA grupės būdvardžio です (esamasis laikas, teigiamoji forma), ではありません (esam. l., neigiamoji forma), でした (būtasis laikas, teigiamoji forma) arba ではありませんでした (būt. l., neigiamoji forma). Pavyzdžiui:

これ は りんご です。 – Tai obuolys.
その くるま は きれい ではありません。 – Ta mašina nėra graži.
けさ とても しずか でした。 – Šįryt buvo labai tylu.
いい てんき ではありませんでした。 – Oras nebuvo geras.

Visos šios です variacijos turi savas trumpąsias formas

Jų vartojimas lygiai toks pats kaip ir です:

これ は りんご だ。 – Tai obuolys.
その くるま は きれい じゃない。 – Ta mašina nėra graži.
けさ は とても しずか だった。 – Šįryt buvo labai tylu.
いい てんき じゃなかった。 – Nebuvo geras oras.

Šnekamojoje kalboje esamojo laiko teigiamoji forma だ yra vartojama tik tais atvejais, kai reikia pabrėžti buvimą arba būseną. Jeigu tai nebūtina,  だ galima praleisti ir vartoti pavienį daiktavardį arba būdvardį, bet tik tuo atveju, jeigu jis yra sakinio gale:

これ は りんご。 – Tai obuolys.
くるま は きれい。 – Mašina yra graži.

I grupės būdvardžių trumpoji forma nusakoma be です:

へや は さむい。 – Kambaryje šalta.
Vietoj へや は さむい です。

きのう は さむかった。 – Vakar buvo šalta.
Vietoj きのう は さむかった です。

Reiktų pabrėžti, kad これ は りんご, へや は さむい ir kiti panašūs esamojo laiko sakiniai familiarioje kalboje retai vartojami, nes skamba gana šaltai. Kasdieniame pokalbyje jie papildomi įvairiais kitais, daugiau natūralumo suteikiančiais žodeliais, kuriuos išmoksite kitose pamokose.

Familiariusis kalbos lygis: apibendrinimas

Familiarusis kalbos lygis pasižymi tuo, kad:

• sakinio pabaigoje po daiktavardžių ir NA būdvardžių vietoj です, でした ir t. t. atsiranda atitinkamos だ formos;
• I grupės būdvardžiai netenka gale einančio です;
• vartojama trumpoji veiksmažodžių forma;
• klausimai ištariami su kylančia intonacija, nevartojama dalelytė か. Užrašant klausimus, sakinio gale dedamas klaustukas.

Smulkesnių pakeitimų yra ir daugiau, juos išmoksite vėlesnėse pamokose.

Apibūdinimai su veiksmažodžiu

Japonų kalboje daiktavardį galima apibūdinti ne tik su kitu daiktavardžiu ar būdvardžiu, bet ir su veiksmažodžiu. Lietuviškai tokiais atvejais vartojami dalyviai arba įvardis kuris. Pavyzdžiui:

Dalyviai: valgantis žmogus, stovinti mašina.
Įvardis kuris: žmogus, kuris valgo, mašina, kuri stovi.

Kadangi japonų kalboje nėra nei dalyvių, nei įvardžio kuris, apibūdinama tiesiogiai su veiksmažodžiu. Jis tokiais atvejais visada būna trumposios formos ir pasakomas prieš objektą, kurį apibūdina..

Pats paprasčiausias apibūdinimas susideda iš veiksmažodžio ir daiktavardžio:

来た人 – atvykęs žmogus („žmogus, kuris atvyko“).

Veiksmažodis gali eiti kartu su kitais žodžiais, sudarydamas išsamesnį apibūdinimą:

アメリカ から 来た 人 – iš Amerikos atvykęs žmogus („žmogus, kuris atvyko iš Amerikos“ arba „žmogus, atvykęs iš Amerikos“).

Dar pora pavyzdžių:

れいぞうこ の 中 に ある ケーキ – šaldytuve esantis pyragas („pyragas, kuris yra šaldytuve“)
たくさん べんきょう する がくせい – daug besimokantis studentas („studentas, kuris daug mokosi“)

Visi čia paminėti apibūdinimai gali būti vartojami sakiniuose. Jie gramatiškai suprantami kaip ilgas daiktavardis, todėl atsižvelgiant į situaciją, prie jų gali būti pridedamos dalelytes は, を ir pan.:

アメリカ から 来た 人 は わたし の ともだち です。 – Iš Amerikos atvykęs žmogus yra mano draugas.
れいぞうこ の 中 に あった ケーキ を たべました。 – Suvalgiau šaldytuve buvusį pyragą.

Iš esmės tokie apibūdinimai yra ne kas kita, o išplėstiniai pažyminiai, einantys prieš pažymimąjį žodį,  sujungiantys du sakinius, turinčius tą patį veiksnį, į vieną. . Pavyzdžiui, prieš tai pavyzdyje buvęs sakinys れいぞうこ の 中 に あった ケーキ を たべました susideda iš dviejų paprastesnių:

1. れいぞうこ の 中 に ケーキ が あった。- Šaldytuve buvo pyragas.
2. ケーキ を たべました。 – Pyragą suvalgiau.

Veikėjas, atliekantis veiksmą apibūdinime, žymimas dalelyte が arba の:

ゆうこさん が かった カメラ は あたらしくない です。 – Jūko nupirktas fotoaparatas nėra naujas.
Arba ゆうこさん の かった カメラ は あたらしくない です。

Pomėgiai, gebėjimai

Norint japoniškai pasakyti savo ar kitų žmonių pomėgius, vartojami būdvardžiai すき (mėgstamas) ir きらい (nemėgstamas, nekenčiamas). Abu jie yra NA grupės. すき ir きらい turi savo stipresnes formas, prasidedančias su だい: だいすき (labai mėgstamas) ir だいきらい (labai nemėgstamas), tačiau vietoj だい galima vartoti ir žodelį とても (labai), pvz.: とても すき arba とても きらい. Objektas, kuris yra (ne)mėgstamas, dažniausiai žymimas su dalelyte が. Pavyzdžiui:

さとみさん は おんがく が すき です。 – Satomi mėgsta muziką (pažodžiui: „muzika yra mėgstama Satomi“)
まさきさん は あめ が きらい です。 – Masaki nemėgsta lietaus.

すき ir きらい gali būti iškeliama ir prieš daiktavardį:

わたし の すきな のみもの は ジュース です。 – Mano mėgstamas gėrimas yra sultys.

Nusakant gebėjimus, naudojami būdvardžiai じょうず (gabus, sugebantis, gerai ką nors darantis) ir へた (negabus, nesugebantis, blogai ką nors darantis). Jų vartojimas toks pats kaip ir すき ar きらい.

こども は うた が じょうず です。 – Vaikas gabus dainuoti.
さきこさん は えいご が へた です。 – Sakiko prastai kalba angliškai (pažodžiui: „Sakiko nemoka anglų kalbos“).

にほんご を じょうず に はなす 人。 – Gerai japoniškai kalbantis žmogus

Gebėjimai dažnai nurodomi pasakant tik objektą, su kuriuo sekasi arba nesiseka ką nors daryti, praleidžiant su juo susijusius veiksmažodžius. Tai skiriasi nuo lietuvių kalbos, kurioje veiksmažodžiai dažnai pasakomi kartu, kaip matyti pavyzdyje su kalbų mokėjimu: lietuviškai įprasta sakyti mokėti gerai kalbėti angliškai / japoniškai, o japoniškame sakinyje kalbėti praleistas.

Veiksmažodžio pavertimas į daiktavardį

Jeigu po familiariosios veiksmažodio formos pridedama dalelytė の, jis pavirsta į daiktavardį:

たべる (valgyti) – たべる の (valgymas)
いく (eiti) – いく の (ėjimas)

Toks veiksmažodžio daiktavardinimas reikalingas prieš は arba が dalelytes apibūdinant vieną ar kitą veiksmą:

テレビ を みる の は おもしろい です。 – Įdomu žiūrėti televizorių (pažodžiui: „televizoriaus žiūrėjimas yra įdomus“).
しゃしん を とる の が すき です。 – Mėgstu daryti nuotraukas („nuotraukų darymas yra mėgstamas“).

Patarimai

Patarimai

• よく gali reikšti tiek „dažnai“, tiek ir „gerai“. Reikšmė nustatoma iš konteksto. Pavyzdžiui:

よく ねました – Gerai išsimiegojau.
すし を よく たべます – Dažnai valgau sušį.

• Šeimos nariai japonų kalboje turi po du pavadinimus: mandagųjį ir familiarųjį. Mandagusis dažniausiai vartojamas kalbant apie kitų žmonių šeimos narius, o familiarusis – apie savo šeimos. Tačiau, jeigu santykiai šeimoje šiltesni arba šaltesni, ši taisyklė gali turėti išimčių.

Dar keli naudingi su šeima susiję žodžiai:

• かぞく – šeima;
• りょうしん – tėvai;
• きょうだい – broliai ir seserys;
• こども – vaikas;
• いとこ – pusbrolis, pusseserė;
• しんせき – giminaitis.

Dialogas

Dialogas

Apie knygas. Veikėjai: ゆうこさん ir まさきさん.

• ゆうこさん:これ は きのう かった 本 です ね。
• まさきさん:はい、むらかみ はるき の あたらしい 本 です。
• ゆうこさん:そうですか。むらかみ の しょうせつ が すき です か。
• まさきさん:だい すき です。ゆうこさん は？
• ゆうこさん:じつ は しょうせつ を あまり よみません。でも、まんが は すき です。
• まさきさん:わたし も まんが を よく よみます。ゆうこさん は、たいてい ほん を どこ で かいます か。
• ゆうこさん:しぶや えき の となり に ある ほんや です。あそこ は いつも やすい です。
• まさきさん:こんど その ほんや へ いっしょに いきません か。
• ゆうこさん:いい です ね。あした いきましょう。

Vertimas

Vertimas

• Jūko:Čia knyga, kurią vakar pirkai, ar ne?
• Masakis:Taip, nauja Harukio Murakamio knyga.
• Jūko:Štai kaip. Ar mėgsti Murakamio romanus?
• Masakis:Labai mėgstu. O jūs?
• Jūko:Tiesą sakant aš nelabai skaitau romanų, bet mėgstu manga komiksus.
• Masakis:Aš tai pat juos dažnai skaitau. Kur dažniausiai perkat knygas?
• Jūko:Knygyne, kuris yra netoli Šibujos stoties. Ten visada pigu.
• Masakis:Ar kitąkart ten kartu nenueitume?
• Jūko:Gerai, eime rytoj.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. はこ – dėžė
2. たてもの – pastatas
3. びょういん – ligoninė
4. ほんとう に – tikrai, iš tikro
5. ちち – tėtis (familiariai)
6. カメラ – fotoaparatas, kamera
7. だんせい – vyras
8. すき – mėgstamas (na)
9. だいすき – labai mėgstamas (na)
10. きらい – nemėgstamas, nekenčiamas (na)
11. だいきらい – labai nemėgstamas, nekenčiamas (na)
12. じょうず – gabus, gerai sugebantis (na)
13. へた – negabus, nesugebantis (na)
14. ジュース – sultys
15. あめ – lietus
16. スポーツ – sportas
17. こい – stiprus (skonis) (i)
18. テニス – tenisas
19. しゃしん を とる – fotografuoti (nuotrauką daryti) (u)
20. やま – kalnas
21. うた を うたう – dainuoti (dainą dainuoti) (u)
22. むらかみ – Murakamis (populiarus japonų rašytojas)
23. しょうせつ – romanas, grožinė literatūra
24. じつ は – iš tikro, tiesa sakant
25. まんが – manga (japoniški komiksai)
26. しぶや – Šibuja (garsus Tokijo rajonas)
27. こんど – kitą kartą

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. みる
2. ねない
3. した
4. かく
5. かわなかった
6. まつ
7. よまない
8. わかった
9. きいた
10. 金よう日 に じてんしゃ で みずうみ に いった。
11. きのう ２時かん しゅくだい を した。
12. ここ に でんしゃ で きた。
13. 何時 に かえる？
14. はこ に さんこ の りんご と にさつ の ほん が あった。
15. あの おおきい たてもの は びょういん だ。
16. きのう の えいが は ほんとう に おもしろかった。
17. この 本 は とても たかい。
18. わたし の へや は おおきくない。
19. ひるごはん は おいしかった。
20. しんぶん は テーブル の 上 に ある。
21. ちち は まいばん 本 を よむ。
22. 今、何時?
23. わたし の へや に ある いす は とても ふるい です。
24. しゃしん の だんせい は わたし の ちち です。
25. がっこう に いく バス です。
26. 友だち の つくった りょうり を たべました。
27. こい コーヒー が すき です。
28. やすみ が だいすき です。
29. アメリカ えいが が あまり すき ではありません。
30. さむい てんき が きらい です。
31. テニス が へた です。
32. まさきさん は りょうり が じょうず です。
33. てがみ を かく の が すき です。
34. あの やま を のぼる の は あぶない です。
35. 一日中 うち にいる の は つまらない です。
36. さきこさん は うた を うたう の が きらい です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^