Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 中国 (Kinija)：　中国にいきます。 – vyksiu į Kiniją.
• 中国人 (kinas)：　ヤオさんは中国人です。 – Yao yra kinė.
• 外国 (užsienis, užsienio valstybė)：　外国にりょこうします。 – keliausiu į užsienį.
• 外国人 (užsienietis)：　外国人の友だちがいます。 – turiu draugų užsieniečių.
• 日本 (Japonija)：　日本はアジアの国です。 – Japonija yra Azijos valstybė.
• 日本人 (japonas)：　さとみさんは日本人です。 – Satomi yra japonė.
• 出口 (išėjimas)：　出口はあそこです。 – išėjimas yra ten.
• 入口 (įėjimas)：　入口はどこですか。 – kur įėjimas?
• 友人 (draugas)：　みゆきさんはわたしの友人です。 – Mijuki yra mano draugė.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Kvietimas į svečius.

I dialogas. Lukas ir Jukiko japonų kultūros klubo susirinkime kalbasi apie žiemos atostogas.

• ルカス:ゆきこさん、休みにどこかに行きますか。
• ゆきこ:そうですね。１月は外国に行くつもりですが、まだ決めていません。
• ルカス:そうですか。クリスマスは？
• ゆきこ:クリスマスはまだ予定がありません。
• ルカス:じゃあ、よかったら、僕の実家に来ませんか。リトアニアの伝統的なクリスマスを紹介します。
• ゆきこ:へえ。いいんですか。
• ルカス:もちろん。僕の実家はプルンゲという町で、カウナスから車で2時間ぐらいです。
• ゆきこ:ぜひ、行きたいです。

II dialogas. Automobilyje pakeliui į Plungę.

• ルカス:もうお昼ご飯を食べましたか。
• ゆきこ:まだ食べていません。おにぎりを持ってきました。
• ルカス:わあ、いいですね。
• ゆきこ:よかったら、食べませんか。
• ルカス:ありがとうございます。
• ゆきこ:ところでプルンゲはどんな町ですか。
• ルカス:そうですね……しずかで、緑が多い町ですよ。
• ゆきこ:いいですね。
• ルカス:僕の家の近くに有名なマナーハウスがありますよ。
• ゆきこ:マナーハウス?
• ルカス:マナーハウスはすごく大きい家です。昔は貴族が住んでいました。こういう建物です。
• ゆきこ:わあ、すごい。きれいですね。
• ルカス:若い時、チュルリョーニスもこのマナーハウスで音楽を勉強していました。

Vertimas

Vertimas

Kvietimas į svečius.

I dialogas. Lukas ir Jukiko japonų kultūros klubo susirinkime kalbasi apie žiemos atostogas.

• Lukas:Jukiko, ar važiuosi kur nors per atostogas?
• Jukiko:Sausį planuoju vykti į užsienį, bet dar neapsisprendžiau.
• Lukas:Tikrai? O per Kalėdas?
• Jukiko:Kalėdoms dar nieko nesuplanavau.
• Lukas:Gal norėtum atvažiuoti pas mane į namus. Parodysiu, kaip tradiciškai švenčiamos Kalėdos.
• Jukiko:Tikrai galiu?
• Lukas:Žinoma! Mano gimtasis miestas yra Plungė, nuo Kauno iki jo mašina trunka apie dvi valandas. 
• Jukiko:Tada labai norėčiau.

II dialogas. Automobilyje pakeliui į Plungę.

• Lukas:Ar jau pietavai?
• Jukiko:Dar ne. Pasiemiau ryžių kukulių (onigirių).
• Lukas:Puiku.
• Jukiko:Gal ir tu nori?
• Lukas:Taip, ačiū.
• Jukiko:Beje, koks miestas yra Plungė?
• Lukas:(galvoja)... Ramus miestas, kuriame daug žalumos.
• Jukiko:Puiku.
• Lukas:Prie mano namų yra žymus dvaras.
• Jukiko:Dvaras?
• Lukas:Dvaru vadinamas toks pastatas, labai didelis namas, kuriame gyveno bajorai.
• Jukiko:Oho, puiku. Ten gražu, ar ne?
• Lukas:Jaunystėje ten muzikos mokėsi ir pats Čiurlionis.

Gramatika

Tęstinis veiksmas

Yra nemažai atvejų, kai veiksmažodžių jungimas su forma te nereiškia jų išvardijimo. Vienas iš jų yra tęstinio veiksmo parodymas, sudaromas prie formos te pridėjus veiksmažodį いる (būti).

[formos te veiksmažodis] いる

Pavyzdžiui:

たべている – (dabar) valgau.
すわっている – (dabar) sėdžiu.

いる gali būti keičiama į ます galūnę tiek esamojo, tiek ir būtojo laiko teigiamosios ar neigiamosioss formos. Pvz.: たべています (valgau), たべていません (nevalgau), たべていました (valgiau), たべていませんでした (nevalgiau).

Tęstinė veiksmažodžių forma bus vartojama tais atvejais, kai reikia nusakyti tebesitęsiantį, nepasibaigusį veiksmą. Pavyzdžiui, jeigu valgio metu kas nors paklausia ką veiki?, reikėtų atsakyti ne tiesiog たべます (valgau), bet たべています. Be to, pats klausimas apie tai, kas šiuo metu vyksta, skambėtų ne 何 を します か (ką darai?), bet 何 を しています か.

ーたまきさん は 今 何 を しています か。 – Ką dabar veiki, Tamaki?
ーおんがく を きいています。 – Klausau muzikos.

Tęstinė forma taip pat reikalinga nusakant praeityje vykusį ir konkretų laiką besitęsusį veiksmą. Pavyzdžiui:

きのう、１０時 から １１時 まで 本 を よんでいました。 – Vakar nuo 10 iki 11 val. skaičiau knygą.

Kai kurie veiksmažodžiai patys savaime išreiškia besitęsiantį veiksmą, todėl juos reikia vartoti tęstinės formos. Šiame lygyje pagrindiniai iš jų yra すむ (gyventi, eina su dalelyte に), はたらく (dirbti, su dalelyte で), もつ (turėti, su を) ir しる (žinoti, su を). Pavyzdžiui:

リトアニア に すんでいます。 Gyvenu Lietuvoje.
かいしゃ で はたらいています。 Dirbu įmonėje.
さいふ を もっていません。 Neturiu piniginės.

Tęstinė forma vartojama ir nurodant kasdienį, įpročiu tapusį veiksmą*:

お父さん は まいあさ しんぶん を よんでいます。 – Tėtis kiekvieną rytą skaito laikraštį.

*Pastaba: anksčiau išmokote, kad kasdienį, rutina tapusį veiksmą, galima nusakyti ir su paprasta veiksmažodžio forma. Abu variantai yra gramatiškai taisyklingi.

Jau ir dar ne

Japonų kalboje jau reikšmę turi žodelis もう. Pavyzdžiui:

ー もう昼ごはん（ ひるごはん） を 食べました（たべました） か。 – Ar jau papietavai?
ー はい、食べました（たべました）。 – Taip, papietavau.

Šį žodelį naudojame, kai norime pasakyti, kad jau užbaigėme veiksmą, atlikome užduotį ar tiesiog ką nors padarėme. Tačiau, jeigu norime pasakyti, kad dar neatlikome veiksmo, ar nebaigėme jo, vietoje paprasto neiginio, vartojame esamojo laiko tęstinę neigiamą formą kartu su žodžiu まだ (dar ne).

ー もう昼ごはん（ ひるごはん） を 食べました（たべました） か。 – Ar jau papietavai?
ー いいえ、まだ 食べていません（たべていません）。 – Ne, dar nepapietavęs.

Neretai atsakoma trumpiau, nekartojant klausime buvusio veiksmažodžio ir pasakant tiesiog まだ です:

ー もう ひるごはん を たべました か。 – Ar jau papietavai?
ー いいえ、まだ です。 – (Ne,) dar ne.

Toks tęstinės formos vartojimas parodo, kad veiksmas dar neužbaigtas, bet jį planuojama pabaigti. Dar vienas pavyzdys:

旅行（りょこう）したいですが、まだ決めていません（きめていません）。Norėčiau keliauti, bet dar neapsisprendžiau (ar keliausiu).

しゅくだい を まだ していません。Dar neparuošiau pamokų.

Planų nusakymas

Įvardijant savo planus, pakanka sakinį pabaigti žodyninės formos veiksmažodžiu ir pridėti žodį つもり (planas). Pavyzdžiui:

[sakinys, užbaigtas veiksmažodžio žodynine forma] + つもりです。

あした、コンサート に 行く（いく） つもり です。 – Rytoj planuoju eiti į koncertą.

つもり (planas) - daiktavardis, į lietuvių kalbą verčiamas veiksmažodžiu „planuoju”. Įvardis „aš”  šiuo atveju yra praleistas, nes jis yra numanomas.

Jeigu prireikia pasakyti, kad buvo planuota ką nors nuveikti praeityje, po つもり vartojamas būtąjį laiką rodantis でした:

旅行（りょこう）するつもり でした。 – Aš planavau keliauti.

Būdvardžių jungimas

Norint ką nors apibūdinti keliais būdvardžiais, jų negalima sujungti kaip daiktavardžių su jungtuku と. Vietoj to vartojama speciali būdvardžių jungiamoji forma, kuri neretai vadinama būdvardžių forma te, nes baigiasi raide て arba で. Ji yra skirtinga I ir NA grupės būdvardžiams.

I grupės būdvardžiams numetame paskutinę い ir vietoj jos pridedame くて:

さむい (šaltas, -a): numetame い, pridedame くて ir gauname さむくて.
たのしい (smagus, -i): numetame い, pridedame くて ir gauname たのしくて.

Prie NA grupės būdvardžiai pridedama žodžio です forma te – で:

きれい (gražus, -i): pridedame で, gauname きれいで.
べんり (patogus, -i): pridedame で, gauname べんりで.

Žinodami šią formą, galime jungti tiek būdvardžių, kiek tik norime. Formą te gaus visi, išskyrus paskutinį. 

その レストラン の りょうり は おいしくて やすい です。 Šio restorano maistas yra skanus ir pigus.
まさおさん の へや は きれいで ひろくて あかるい です。 Masao kambarys yra gražus, erdvus ir šviesus.
プルンゲはしずかで、緑が多いまちです。 Plungė yra ramus miestas, su daug žalumos.

Vadinamas, žinomas kaip

Tarp dviejų daiktavardžių įterpiant という (vadinamas, žinomas kaip), paaiškinama, kad pirmasis yra antrojo pavadinimas.

[daiktavardis, nusakantis pavadinimą] という [daiktavardis, nusakantis objektų grupę]

カウナスという町 – Miestas, kuris vadinasi Kaunas (arba tiesiog miestas Kaunas)
柿という果物 – Persimonu vadinamas vaisius. (arba vaisius persimonas)

という vartojamas tada, kai kalbama apie pašnekovui mažiau žinomus dalykus, suteikiama nauja informacija. Pavyzdžiui:

きのう、「 ジュノ」という映画を見ました。 – Vakar žiūrėjau filmą pavadinimu „Džiuno“.　　       　　                  

「MAXIMA」というスーパー へ 行きました。 – Nuėjau į prekybos centrą, kuris vadinasi „MAXIMA“.

Šią formą galima naudoti ir sakinio pabaigoje:

ここはアジアブックスペースと言います。Ši vieta vadinasi Azijos knygų erdve.

という galima vartoti ir klausimuose, teiraujantis, kaip vadinamas vienas ar kitas daiktas. Tokiu atveju という pridedama po 何:

あれは何という川ですか。 – Kaip vadinasi ta upė?

Familiarioje kalboje という dažnai ištariamas kaip っていう.

Neapibrėžiamieji įvardžiai

Neapibrėžiamieji įvardžiai yra tokie, kurie neįvardija konkretaus asmens ar objekto. Jie būna keturių rūšių ir kilę iš jau žinomų įvardžių arba prieveiksmių: なに (kas; negyviems), だれ (kas; gyviems), いつ (kada), どこ (kur), どちら (kuris; iš dviejų) ir どれ (kuris; iš daugiau nei dviejų), prie jų prijungiant žodelį か.

Pavyzdžiui:

だれか 来ました。 Kažkas atėjo.

いつか 会いましょう。 Kada nors susitikime.

休み（やすみ）にどこかに行きます（いきます）か。Ar kur nors vyksi per atostogas?

Pratimai

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• よく gali reikšti tiek „dažnai“, tiek ir „gerai“. Reikšmė nustatoma iš konteksto. Pavyzdžiui:

よく ねました – Gerai išsimiegojau.
すし を よく たべます – Dažnai valgau sušį.

• Skirtingai nei lietuvių kalboje, veiksmažodis valgyti retai kada sakomas pats vienas. Dažniausiai su juo eina žodis, parodantis, kas buvo valgyta: konkretaus valgio pavadinimas arba kas nors abstraktesnio, kaip kad あさごはん (pusryčiai), ひるごはん (pietūs), ばんごはん (vakarienė) arba tiesiog ごはん (maistas).

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. みる
2. ねない
3. した
4. かく
5. かわなかった
6. まつ
7. よまない
8. わかった
9. きいた
10. 金よう日 に じてんしゃ で みずうみ に いった。
11. きのう ２時かん しゅくだい を した。
12. ここ に でんしゃ で きた。
13. 何時 に かえる？
14. はこ に さんこ の りんご と にさつ の ほん が あった。
15. あの おおきい たてもの は びょういん だ。
16. きのう の えいが は ほんとう に おもしろかった。
17. この 本 は とても たかい。
18. わたし の へや は おおきくない。
19. ひるごはん は おいしかった。
20. しんぶん は テーブル の 上 に ある。
21. ちち は まいばん 本 を よむ。
22. 今、何時?
23. わたし の へや に ある いす は とても ふるい です。
24. しゃしん の だんせい は わたし の ちち です。
25. がっこう に いく バス です。
26. 友だち の つくった りょうり を たべました。
27. こい コーヒー が すき です。
28. やすみ が だいすき です。
29. アメリカ えいが が あまり すき ではありません。
30. さむい てんき が きらい です。
31. テニス が へた です。
32. まさきさん は りょうり が じょうず です。
33. てがみ を かく の が すき です。
34. あの やま を のぼる の は あぶない です。
35. 一日中 うち にいる の は つまらない です。
36. さきこさん は うた を うたう の が きらい です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^