Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

台所 („virtuvė“)、台風 („taifūnas“)、建物 („pastatas“)、急行 („ekspresas“)、急用 („skubus reikalas“)、教授 („profesorius“)、授業 („pamoka“)、注意 („atsargiai“)、注文 („užsakymas“)、研究 („tyrimas“)、研究者 („tyrinėtojas“)、研究室 („laboratorija“)、試合 („rungtynės“)、試験 („egzaminas“)、体験 („asmeninė patirtis“)、説明 („paaiškinimas“)、小説 („romanas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Pagarbus kalbos lygis (3): mandagesni žodžiai

Pagarbioje kalboje taip pat yra žodžių, kurie nei paaukština kitą asmenį, nei pažemina kalbėtoją. Jie tiesiog skamba ne taip kasdieniškai ir pakelia kalbą į aukštesnį mandagumo lygį.

1) Jau minėta, kad žodžius mandagesniais paverčia priešdėliai お arba ご, kaip kad お水, おはし, ご家族 ir pan.

2) これ、それ、あれ keičiama atitinkamai į こちら、そちら、あちら.

3) です keičiama į でございます.

こちら は、私 の へや で ございます。 – Čia mano kambarys.

4) あります keičiama į ございます.

お手洗い は この ビル の 二かい に ございます。 – Tualetas yra šio pastato antrame aukšte.

5) Būdvardis いい keičiamas į よろしい.

質問 を して も よろしい です か。 – Ar nieko, jeigu užduosiu klausimą?

Liepiamoji nuosaka

Jau esate išmokę liepiamųjų formų su ください, しょう, よう ir なさい. Liko pats stipriausias būdas kam nors ką nors liepti, vartojant antrojo asmens liepiamąją nuosaką. Lietuviškai ji skamba kaip eik, rašyk, valgyk ir t. t., o japoniškai sudaroma taip:

RU grupės veiksmažodžių galūnę る keičiama į ろ.

見る → 見ろ
起きる → 起きろ
食べる → 食べろ

U grupės veiksmažodžių paskutinė raidė keičiama į atitinkamą え grupės raidę.

く → け：書く → 書け
む → め：飲む → 飲め
う → え：買う → 買え
す → せ：話す → 話せ
る → れ：帰る → 帰れ
ir t. t.

Netaisyklingi veiksmažodžiai.

する → しろ
来る → 来い

Neigiamoji liepiamosios nuosakos forma sudaroma prie veiksmažodžio žodyninės formos pridedant な.

入る → 入るな
おく → おくな
食べる → 食べるな

Kadangi liepiamoji nuosaka skamba gana įsakmiai ir griežtai, jos vartojimas apsiriboja kasdieniškomis situacijomis bei užrašais įspėjamuosiuose ženkluose. Pavyzdžiui:

明日の朝、早く 起きろ。おくれちゃ いけない よ。 – Ryt ryte atsikelk anksti. Turime nepavėluoti.
Kelio ženklas: 止まれ – Sustok (stop).

Liepiamoji nuosaka citavime

Netiesiogiai cituojant kitų žodžius, gautus mandagius paliepimus galima perteikti su liepiamąja nuosaka. Tokiais atvejais tai nereiškia, kad buvo liepta itin įsakmiai. Pavyzdžiui:

高田さん:　3時に来てください。 – Takada: prašau ateiti 3 valandą.
高田さんは3時に来いと言いました。 – Takada liepė ateiti 3 valandą.

びじゅつかんいん:　ここ で 写真 を とらないで ください。 – Galerijos darbuotojas: „prašyčiau čia nefotografuoti.“
びじゅつかんいん は 写真 を とるな と 言いました。 – Galerijos darbuotojas liepė nefotografuoti.

Nedarant vieno veiksmo, atlikti kitą

ずに yra speciali veiksmažodžių forma, vartojama dviem sakiniams sujungti ir pasakyti, kad antrajame paminėtas veiksmas buvo atliktas nepadarius minimo pirmajame. Veiksmažodžiai į šią formą paverčiami  vietoje trumposios formos esamojo laiko neiginio galūnės ない pridedant ずに.

[sakinys, nusakantis neatliktą veiksmą] [veiksmažodžio esamojo laiko neigiamoji forma be ない] ずに、[sakinys, nusakantis atliktą veiksmą]。

Pavyzdžiui, sakinys jis išėjo nieko nepasakęs susideda iš jis išėjo ir jis nieko nepasakė. Pastarasis rodo neatliktą veiksmą, todėl eina pirmas, o jame esantis veiksmažodis nepasakė verčiamas į ずに formą: 言う → 言わない → 言わずに:

かれ は 何も 言わずに、出ました。 – Jis išėjo nieko nepasakęs.

Dar pora pavyzdžių:

じしょ を 使わずに、日本語 で 作文 を 書きました。 – Parašiau rašinėlį japoniškai nesinaudodamas žodynu.
朝ご飯 を 食べずに、学校 へ 来ました。 – Atėjau į mokyklą nepavalgęs pusryčių.

Kai antras sakinys yra liepimas, pasakoma, kad veiksmą reikia atlikti nepadarius pirmame sakinyje minimo veiksmo. Dažniausiai tai išgirsite su žodžiu わすれる (pamiršti):

わすれずに、この手紙を出してください。 – Nepamirškite išsiųsti šio laiško (pažodžiui: „išsiųskite šį laišką nepamiršęs“)

ずに dažnai yra sinonimiškas anksčiau išmoktam sakinių jungimui su ないで:

じしょ を 使わないで、日本語 で 作文 を 書きました。 – Parašiau rašinėlį japoniškai nesinaudodamas žodynu.

Kartais pasitaikančios situacijos

Jau mokėtės, kad, prie trumposios būtojo laiko veiksmažodžio formos pridėję こと が ある, pasakome savo patirtį. Pavyzdžiui:

日本 に 3回 行った こと が あります。 – Esu buvęs Japonijoje tris kartus.

Labai panašiai galime pasakyti ir apie kartais pasitaikančius atvejus, kurie iškrenta iš įprastinės tvarkos. Tokiuose sakiniuose skirtumas tik tas, kad prieš こと が ある reikės vartoti trumposios formos esamojo laiko veiksmažodžius.

~ [trumposios formos esamojo laiko veiksmažodis] ことがある。

父 は おそく 帰る こと が あります。 – Kartais (arba „būna atvejų, kai“) tėtis pareina vėlai.

Nors gali atrodyti kaip pertekliniai, tokiuose sakiniuose vartojami ir žodeliai たまに (retkarčiais) arba ときどき (kartais).

たまに 一晩中 ゲーム を する こと が あります。 – Retkarčiais žaidžiu kompiuterinius žaidimus per visą naktį.

Dažnai tokie sakiniai eina junginiuose su kitais, nusakančiais įprastinę situaciją. Tokiais atvejais frazėje ことがある dalelytė が gali būti keičiama į も, taip sustiprinant pasakymą, kad yra ir kitokių atvejų.

東京 の 冬 は あたたかい です が、ゆき が ふる こと も あります。 – Nors Tokijuje žiemos šiltos, pasitaiko, kad ir pasninga.
たいてい 大学 を 4年 で そつぎょう します が、3年 で そつぎょう する こと も あります。 – Paprastai universitetas baigiamas per ketverius metus, bet yra atvejų, kai baigiamas ir per trejus.

Trys yōni pavartojimo būdai

Jau esate susidūrę su ように, einančiu kartu su なる ir parodančiu iš lėto vykstančius pokyčius. Tačiau tai ne vienintelis ように vartojimo būdas. Čia apžvelgsime dar tris.

1) ように 言う prijungę po sakinio, besibaigiančio trumposios formos esamojo veiksmažodžiu, suteikiame reikšmę „pasakiau, kad...“ Asmuo, kuriam sakoma, žymimas dalelyte に.

さきこさん に 明日 から 始める ように 言いました。 – Pasakiau Sakiko, kad pradėsime nuo rytojaus.
田中さん に そんなに たくさん おさけ を 飲まない ように 言って ください。 – Pasakykite Tanakai, kad negertų tiek daug akalkoholio.

Vietoj 言う gali eiti ir kitokie informacijos perdavimą rodantys veiksmažodžiai, pvz.: たのむ (paprašyti), ちゅういする (įspėti), つたえる (perduoti žinią) ir pan.

友だち に 私たち の やくそく を わすれない ように たのみました。 – Paprašiau draugo, kad jis neužmirštų mūsų susitarimo.

2) Jeigu vietoj 言う eina する, tai reiškia, kad sakinio veikėjas stengiasi siekti užsibrėžto tikslo. Jeigu tikslas tebesiekiamas kalbėjimo metu, する bus tęstinės formos (している arba しています).

[tikslas, pasibaigiantis trumposios formos veiksmažodžiu] ように します。

毎日 一時間 運動する ように しています。 – Stengiuosi kasdien sportuoti po vieną valandą.
弟 は 旅行中 に 高い 物 を 買わない ように しました。 – Brolis per kelionę stengėsi nepirkti brangių daiktų.

3) Jeigu vietoj 言う arba する eina bet koks kitas veiksmažodis, pasakoma, kad veiksmas atliekamas dėl tam tikro tikslo.

[tikslas, pasibaigiantis trumposios formos veiksmažodžiu] ように [veiksmas]。

みな が わかる ように 説明しました。 – Paaiškinau (taip / tam), kad visi suprastų.
かいとさん は 大学 に 入学 できる ように お母さん は ゆうしゅう な かていきょうし を やとった。 – Kad Kaitas galėtų įstoti į universitetą, mama pasamdė puikų korepetitorių.

Veiksmo tikslas

ために sujungia du sakinius, iš kurių pirmasis parodo tikslą, o antrasis – kas dėl to tikslo daroma. Pirmasis sakinys visada baigiasi trumpąja veiksmažodžio forma.

[tikslą rodantis sakinys, baigiamas trumpąja veiksmažodžio forma] ために [sakinys, rodantis kaip tikslo siekiama]。

かさ を とる ために 家 に 帰りました。 – Grįžau į namus paimti skėčio.
ゆうこさん は 仕事 に 通う ために 自転車 を 買いました。 – Jūko nusipirko dviratį tam, kad važinėtų į darbą.

Kai ために eina po daiktavardžio, tarp jų įsiterpia dalelytė の ir jis tampa のために. Taip pat veiksmažodžiai, kurie padaryti iš daiktavardžių pridėjus する(pvz.:勉強), tokiuose tikslą rodančiuose sakiniuose dažnai naudojami be する (t. y. kaip daiktavardžiai), bet į lietuvių kalbą vis tiek gali būti verčiami kaip veiksmažodžiai.

勉強 の ために 毎日 図書館 に 行きます。 – Kasdien einu į biblioteką mokytis (pažodžiui: mokymuisi).
旅行 の ために 友だち の テント を 貸しました。 – Kelionei pasiskolinau draugo palapinę.

Tik arba tik ką: bakari

Žodis ばかり turi dvi reikšmes: „tik“ arba „tik ką“.

1) Jeigu ばかり eina tarp daiktavardžio ir veiksmažodžio vietoj dalelytės を, įgyja reikšmę „tik“:

あみさん は ホラー 映画 ばかり 見ます。 – Ami žiūri tik siaubo filmus.
中山さん は 英語 ばかり ではなく、ドイツ語 も 話せます。 – Nakajama gali kalbėti ne tik angliškai, bet ir vokiškai.

ばかり panašus į anksčiau išmoktą だけ, bet pastarasis yra stipresnis, pasakantis „tik tai ir nieko kito“, o ばかり nėra taip griežtai apribojantis ir gali reikšti „beveik tik“ arba „daugiausia tik“.

2) Jeigu ばかり eina po trumposios formos būtojo laiko veiksmažodžio, tai reiškia, kad veiksmas atliktas visai neseniai, tik ką.

買った ばかり です。 – Tik ką nusipirkau.
食べた ばかり なので、おなか が すいていません。 – Tik ką pavalgiau, todėl nesu alkanas.

Patarimai

Patarimai

• Kalbant apie praeitį, galima vartoti sakinius su とき arba ころ, pvz.:

大学 の とき、さきこさん と 知り合い に なりました。 – Mokydamasis universitete, susipažinau su Sakiko.
子ども の ころ、よく 兄 と けんか しました。 – Vaikystėje dažnai pešdavausi su vyresniu broliu.

Jeigu norima pasakyti abstrakčiau, galima vartoti daiktavardį むかし, reiškiantį „senovė“, „seniau“. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip seniau, anksčiau arba kadaise:

むかし、ここ は うつくしい こうえん でした。 – Anksčiau šioje vietoje buvo gražus parkas.
むかし と くらべる と、東京 の 人口 が ふえてきました。 – Palyginus su anksčiau, Tokijo gyventojų padaugėjo.

Norint pasakyti, kad laikas, apie kurį kalbama, buvo labai seniai, むかし galima pakartoti du kartus. Tai dažnai daroma pasakose:

むかしむかし、おじいさん と おばあさん が 住んでいました。 – Seniai seniai gyveno senelis ir senelė.

• Apie tai, kaip vadinamas žmogus, gyvūnas ar bet koks aplinkos objektas, galima pasakyti: [vardas]と言います arba [vardas]とよびます. Abi šios sakinio frazės verčiamos kaip vadinamas arba kviečiamas:

かれ の 名前 は けんじ です が、みな かれ を けん と よびます。 – Nors jo vardas Kendžis, visi jį vadina Kenu.

Norint paklausti apie vardą ar pavadinimą, sakoma 何と言いますか arba 何とよびますか:

この 鳥 を 何 と 言います か。 – Kaip vadinamas šis paukštis?

• Po asmenį pažyminčio žodžio (vardo, įvardžio ir pan.) pridedamas ~のこと (pažodžiui: dalykas) reiškia, jog turima galvoje minimo žmogaus asmenybė. Pavyzdžiui, さくらさん yra tiesiog žmogaus vardas Sakura, o さくらさん の こと turi reikšmę, kad kalbama apie Sakurą platesne prasme – kaip apie asmenybę.

私 の こと を おぼえています か。 – Ar atsimenate mane?
あなた の こと を けっして わすれません。 – Aš niekad tavęs nepamiršiu.

• Šnekamojoje kalboje sakinio gale pridedama dalelytė な arba なあ parodo nuostabą arba kitokį stipresnį jausmą.

いい 天気 だ なあ。 – Koks geras oras!
うみ で およぎたい な。 – Kaip norėčiau išsimaudyti jūroje!

• Veiksmažodis 楽しむ reiškia „džiaugtis, mėgautis“. Su juo apibūdinama mėgstama veikla:

私たち は テニス を 楽しみました。 – Mes smagiai pažaidėme tenisą.

Iš 楽しむ gali būti sudaromas ir daiktavardis 楽しみ. Jis gali reikšti ne tik „džiaugsmas“ ar „smagumas“, bet ir „pomėgis“, „mėgstama veikla“:

読書 は 私 の 楽しみ です。 – Knygų skaitymas yra mano mėgstama veikla.

Galiausiai su 楽しむ sudaroma frazė 楽しみ に している, kuria įvardijamas nekantriai laukiamas įvykis. Tokiuose sakiniuose vartojama dalelytė を:

旅行 を 楽しみ に しています。 – Labai laukiu kelionės.
手紙 を 楽しみ に しています。 – Nekantriai lauksiu laiško.

Tekstas

Tekstas

• むかし、京都 の だいとくじ という おてら に わかい おぼうさん が いました。その おぼうさん は、一休さん と よばれていました。一休さん は、たいへん 頭 が いい おぼうさん と して 有名 でした。

• だいとくじ の 近く に、お金持ち の 人 が 住んでいました。その 人 の 名前 は、にへい と 言いました。にへいさん は だいとくじ の おしょうさん の 友だち でした。それで、にへいさん は よく おてら に 来ました。にへいさん は、一休さん の こと を 聞いて 考えました。「みんな は、一休さん は 頭 が いい と 言っている。けれども、どれぐらい かしこい の だろう か。それ を しりたい な。」そこで、にへいさん は 一休さん に 手紙 を 書きました。「一休さん、明日 の 午後、私 の 家 に 来て ください。ごちそうします。」

• にへいさん の 家 の 前 に は、小さい 川 が あります。そして、その 川 に はし が かかっています。つぎ の 日、にへいさん は、その はし の 上 に、立てふだ を 立てました。立てふだ に、「この はし* を わたって は いけません」 と 書きました。そして、「これでは、一休さん も こまって しまう だろ う」 と 考えて、ニヤニヤ と わらいました。

• にへいさん が、一休さん が 来る の を 待って、午後 一休さん が 遠く に 見えました。「一休さん は どんな 顔 を する だろう。楽しみ だ な。おもしろく なって きた」 と 思いながら、にへいさん は 見ていました。

• 一休さん は はし の ところ まで 来ました。けれども、少し も こまった 顔 を しません。すたすた と はし を わたって、にへいさん の 家 の 入り口 まで 来ました。にへいさん は、きびしい 声 で「一休さん、あなた は あの 立てふだ が 見えなかった ん です か」 と 言いました。一休さん は、すぐ に おちついた 声 で 答えました。「はい、よく 見えました。『はし を わたって は いけません』 と 書いてありました ので、私 は、まん中 を わたってきました。」

*はし: 橋 (tiltas) arba 端 (kraštas) arba 箸 (valgymo lazdelės)

Tekstas paimtas iš Tarptautinio krikščioniško universiteto (国際基督教大学) japonų kalbos kurso medžiagos ir adaptuotas šiam lygiui.

Vertimas

Vertimas

• Kadaise Kioto Daitoku-dži šventykloje buvo jaunas vienuolis, kurį vadino Ikkiū. Jis garsėjo, kaip labai protingas.

• Netoli Daitoku-dži gyveno turtingas žmogus, vardu Nihėjus. Jis buvo šventyklos vyriausio vienuolio draugas, todėl dažnai į ją ateidavo. Išgirdęs apie Ikkiū, Nihėjus pagalvojo: „Visi sako, kad Ikkiū turi gerą galvą ant pečių, bet kažin kiek jis protingas? Norėčiau tai sužinoti.“ Todėl jis parašė Ikkiū laišką: „Ikkiū, prašau rytoj po pietų ateiti į mano namus. Pavaišinsiu.“

• Priešais Nihėjaus namus buvo nedidelė upė, o per ją nutiestas tiltas. Kitą dieną Nihėjus ant šio tilto pastatė ženklą, kur parašė: „Neikite per tiltą“. Tai padaręs, juokėsi galvodamas: „Dabar Ikkiū paklius į bėdą.“

• Nihėjus laukė ateinančio Ikkiū ir po pietų jį pamatė tolumoje. Žiūrėdamas galvojo: „Kažin kokia bus jo veido išraiška. Labai laukiu, tai bus įdomu.“

• Ikkiū atėjo prie tilto, bet nė trupučio nesutriko. Greitai perėjo per tiltą ir atėjo prie įėjimo į Nihėjaus namus. Nihėjus griežtu balsu pasakė: „Ikkiū, ar nematėte ženklo?“, o šis tuoj pat ramiai atsakė: „Taip, mačiau. Jame buvo parašyta „Neikite kraštu“, todėl aš perėjau tiltą viduriu.“

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. よろしい – geras (pagarbiai) (i)
2. さす – išskleisti (skėtį) (u)
3. ヘルメット – šalmas
4. 一晩中 – visą (ištisą) naktį
5. ねむる – užmigti, miegoti (u)
6. やとう – pasamdyti (u)
7. かていきょうし – korepetitorius
8. ゆうしゅう – puikus, aukšto lygio (na)
9. たのむ – prašyti (u)
10. かわかす – džiovinti (u)
11. 出て行く – išeiti
12. むかし – seniai
13. わかい – jaunas (i)
14. おぼうさん – vienuolis (budistų)
15. として – (žinomas) kaip
16. おしょうさん – vyriausiasis vienuolis
17. どれぐらい – maždaug kiek, kažin kiek
18. かしこい – protingas
19. そこで – tad, todėl
20. ごちそう – vaišės
21. ごちそうする – vaišinti
22. かかる – nutiesti (tiltą) (u)
23. たてふだ – informacinė lenta, ženklas
24. たてる – pastatyti, iškelti (ru)
25. わたす – kirsti, pereiti (gatvę, tiltą) (u)
26. ニヤニヤ – juoko garsas, chi chi
27. わらう – juoktis (u)
28. すたすた – greitai
29. きびしい – griežtas (i)
30. おちつく – nurimti, būti ramiam (u)
31. まん中 – vidurys

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^