Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

見物 („vertas pamatymo objektas“)、好物 („mėgstamas dalykas“)、作物 („derlius“, „žemės ūkio kultūra“)、人物 („asmenybė“, „talentingas žmogus“)、生物 („gyvūnas“, „būtybė“)、食物 („maistas“)、本物 („originalas“)、買い物 („pirkinys“)、食べ物 („maistas“, „valgis“)、飲み物 („gėrimas“)、読み物 („skaitinys“)、大事 („svarbus“)、食事 („valgis“)、動物 („gyvūnas“)、仕事 („darbas“)、勉強 („mokymasis“, “studijos“)、月曜日 („pirmadienis“)、火曜日 („antradienis“)、水曜日 („trečiadienis“)、木曜日 („ketvirtadienis“)、金曜日 („penktadienis“)、土曜日 („šeštadienis“)、日曜日 („sekmadienis“)、明日 („rytoj“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Manau, kad...

Norint pasakyti manau, kad..., man atrodo, kad..., galvoju, kad... ir pan., sakinio gale reikia pridėti と思う. と šiuo atveju yra citavimą žyminti dalelytė, o 思う – veiksmažodis, reiškiantis „manyti“. Prieš と思う einantis šalutinis sakinys turi baigtis trumpąja forma (JLPT-5, 8 pamoka). Norint sušvelninti savo išsakomą nuomonę, kartais sakinyje pavartojamas žodelis たぶん (galbūt, tikriausiai), o parodant užtikrintumą – きっと (tikrai, esu tikras).

Veiksmažodžiai ir I būdvardžiai:

じしょ は たぶん ひきだし の 中 に ある と 思います。 – Man atrodo, kad žodynas tikriausiai yra stalčiuje.
かれ は きっと 5時 まで いそがしい と 思います。 – Manau, kad jis tikrai bus užsiėmęs iki penktos valandos.

Daiktavardžiai ir NA būdvardžiai:

山中さん は びょうき だ と 思いました。 – Maniau, kad Jamanaka sirgo.
その ノート は 300円 ぐらい だ と 思います。 – Man atrodo, kad tas sąsiuvinis kainuoja apie 300 ienų.

Atkreipiame dėmesį, kad daiktavardžių ir NA būdvardžių trumposios formos (skirtingai nuo I būdvardžių) išlaiko atitinkamas です trumpąsias formas (だ、じゃない、だった、じゃなかった).

Sakant, neigiamai (nemanau..., man neatrodo, kad...), neiginys dažniau perkeliamas į šalutinį sakinį, prie kurio pridedama と思う, nei kad sudarant neigiamąją 思う formą 思いません, pvz.:

木田さん は 来ない と 思います。 – Man atrodo, kad Kida neateis.
Vietoje: 木田さん が 来る と 思いません。 – Man neatrodo, kad Kida ateis.

Liepiamoji nuosaka

Jau anksčiau esate išmokę veiksmažodžių ましょう formą, su kuria galima liepti aplinkiniams ką nors kartu nuveikti, t. y. liepiama ne tik kitiems, bet ir sau pačiam. Pavyzdžiui: 行きましょう – eikime, 勉強しましょう – mokykimės, 休みましょう – pailsėkime.

Trumposios formos ましょう atitikmuo yra veiksmažodžio う forma. Ji sudaroma pagal šias taisykles:

RU veiksmažodžiams – numetama galūnė る ir pridedama よう:

見る (žiūrėti) → 見よう (žiūrėkime);
食べる (valgyti) → 食べよう (valgykime);
きる (vilkėti) → きよう (vilkėkime).

U veiksmažodžiams – paskutinė hiraganos raidė pakeičiama į atitinkamą お grupės raidę:

く → こ：書く (rašyti) → 書こう (rašykime);
ぐ → ご：およぐ (plaukti) → およごう (plaukime);
す → そ：話す (kalbėti) → 話そう (kalbėkime);
つ → と：まつ (laukti) → まとう (laukime);
う → お：買う (pirkti) → 買おう (pirkime)
ir t. t.

Netaisyklingi veiksmažodžiai:

する (daryti) → しよう (darykime);
来る (ateiti) → 来よう (ateikime).

う liepiamoji forma vartojama familiariojoje kalboje lygiai taip pat kaip mandagesnis jos atitikmuo ましょう.

バス で 行こう。 – Važiuokime autobusu.
としょかん へ 行く 前 に ひるごはん を 食べよう。 – Papietaukime prieš eidami į biblioteką.

Planavimas atlikti veiksmą

Po ką tik išmoktos う formos veiksmažodžio pridėjus と思う, pasakoma, kad svarstoma apie to veiksmo atlikimą. Lietuviškai tai verčiama žodžiais planuoju, galvoju, svarstau ir pan. Pavyzdžiui:

外国に行こうと思います。 – Galvoju vykti į užsienį.
この 仕事 を やめよう と 思います。 – Planuoju išeiti iš šio darbo.

Su šia forma paprastai pasakomi tik savo planai.

Vadinamas, žinomas kaip...

Tarp dviejų daiktavardžių įterpiant という (vadinamas, žinomas kaip), paaiškinama, kad pirmasis yra antrojo pavadinimas.

[daiktavardis, nusakantis pavadinimą] という [daiktavardis, nusakantis objektų grupę]

カウナス という まち – Miestas, kuris vadinasi Kaunas (arba tiesiog miestas Kaunas)
かき という くだもの – Persimonu vadinamas vaisius. (arba vaisius persimonas)

という vartojamas tada, kai kalbama apie pašnekovui mažiau žinomus dalykus, suteikiama nauja informacija. Pavyzdžiui:

きのう、「 ジュノ」という えいが を 見ました。 – Vakar žiūrėjau filmą pavadinimu „Džiuno“.　　       　　                   ABC というスーパー へ 行きました。 – Nuėjau į prekybos centrą, kuris vadinasi ABC.

という galima vartoti ir klausimuose, teiraujantis, kaip vadinamas vienas ar kitas daiktas. Tokiu atveju という pridedama po 何:

あれは何という川ですか。 – Kaip vadinasi ta upė?

Familiarioje kalboje という dažnai ištariamas kaip っていう.

Apibūdinimai su konnani, sonnani ir annani

Parodomieji žodeliai これ (šis), それ (tas) ir あれ (anas) apibūdinant gali atitinkamai pavirsti į tokias fomas: こんな (šitoks), そんな (toks) ir あんな (anoks; dažniausiai reiškia „toks“, nurodant tolimą objektą). Sakinyje jie eina prieš daiktavardžius, kuriuos norima pabrėžti. Pavyzdžiui:

たいてい こんな時間 に 私 は ねます。 – Paprastai šitokiu metu aš miegu.
そんな天気 は ふつう ではありません。 – Toks oras nėra įprastas.
あんな人 は ちょっと へん だ と 思います。 – Manau, kad tokie žmonės truputį keisti.

Apibūdinti galima ir būdvardžius arba veiksmažodžius. Tokiais atvejais こんな, そんな ir あんな gaus papildomą dalelytę に:

そんなに たくさん 食べないで ください。 – Nevalgykite tiek daug.
どうして そんなに まじめ な かお を している の です か。 – Kodėl toks rimtas?

Veiksmažodžių daiktavardinimas: no ir koto

Jau anksčiau išmokote, kad, prie veiksmažodžio trumposios formos pridėję の, galite jį paversti į daiktavardį. Pavyzdžiui:

聞く (klausyti) → 聞くの (klausymas);
見る (žiūrėti) → 見るの (žiūrėjimas).

の vartojama tuomet, kai reikia apibūdinti veiksmą:

テレビを見るのが好きです。 – Mėgstu žiūrėti televizorių (pažodžiui: „televizoriaus žiūrėjimas yra mėgstamas“).
友だちとりょうりを作るの は たのしい です。 – Smagu gaminti valgį su draugais (pažodžiui: „valgio gaminimas su draugais yra smagus“).

Japonų kalboje veiksmažodžių daiktavardinimas yra gana dažnas, todėl nereikia nustebti pamačius sakinius, kurie pažodžiui lietuviškai skamba gana neįprastai:

ふみこさん は はしる の が はやい です。 – Fumiko greitai bėga (pažodžiui: „Kalbant apie Fumiko, (jos) bėgimas yra greitas“).

Veiksmažodžiai su の, pridėjus dalelytę を, vartojami ir kaip kitų veiksmažodžių objektai. Dažniausiai su 見る (matyti), てつだう (padėti), やめる (nustoti daryti), わすれる (pamiršti) ir kitais. Pavyzdžiui:

先生がへやに入るのを見ました。 – Mačiau kaip mokytojas įėjo į kambarį.
母に電話する の を わすれました。 – Pamiršau paskambinti mamai.

Panašiai kaip の, vartojamas ir こと (kartais rašomas su kandži 事).

こと panašus į の tuo, kad veiksmažodį paverčia į abstraktų daiktavardį. Pavyzdžiui, tiek 聞くの, tiek 聞くこと reiškia „klausymas“. Abu toliau pateikti sakiniai yra sinonimiški ir lietuviškai reiškia tą patį:

おんがく を 聞くのが好きです。
おんがく を 聞くことが好きです。 – Mėgstu klausytis muzikos.

Vis dėlto bus situacijų, kai tinka vartoti tik こと arba tik の. Viena situacija – kai reikia ne apibūdinti veiksmą, o tiesiog jį įvardyti. Tuomet tinka tik こと:

わたし の しゅみ は 切手 を あつめる こと です。 – Mano hobis yra pašto ženklų kolekcionavimas.

Pavyzdyje pašto ženklų kolekcionavimas tik įvardijamas. Nesakoma, kad tai mėgstamas, įdomus ar koks kitoks užsiėmimas, todėl čia netinka vartoti の. Dar vienas pavyzdys:

さきこさん の ゆめ は じょゆう に なる こと です。 – Sakiko svajonė yra tapti aktore (pažodžiui: „Sakiko svajonė yra tapimas aktore“).

Palyginimui, jeigu į prieš tai buvusį sakinį pridėtume apibūdinimą, tiktų tiek の, tiek ir こと:

はいゆう に なる こと は むずかしい です。
はいゆう に なる の は むずかしい です。 – Tapti aktoriumi yra sunku.

Apie kitas situacijas, kai tinka tik こと, sužinosite vėlesnėse pamokose.

Veiksmažodžių daiktavardinimas: mono

もの taip pat gali paversti veiksmažodį į daiktavardį, tačiau skirtingai nuo の ir こと, jis tampa konkrečiu, apčiuopiamu objektu. もの pridedamas prie veiksmažodžio ます formos, vietoj galūnės ます. Tokiais atvejais jis dažnai rašomas su kandži kaip 物, pvz.:

valgyti: 食べる → 食べます → 食べ物 (valgis);
gerti: 飲む → 飲みます → 飲み物 (gėrimas).

Objektų aibė: koto ir mono

こと ir もの gali eiti ir pavieniai, nesujungti su veiksmažodžiais. Tokiais atvejais su jais įvardijama kažkas, kas suprantama iš konteksto, arba platesnė objektų grupė: su こと – abstrakčių, o su もの – konkrečių. Į lietuvių kalbą verčiama žodžiais dalykai, daiktai, tai ir pan. こと ir もの kartais gali būti užrašomi ir kandži – atitinkamai 事 ir 物.

あまいもの – Saldūs dalykai, saldumynai.
あかい もの が 好きです。 – Mėgstu raudonus dalykus (daiktus).

わるいこと – Blogas dalykas, blogybė.
そんな こと を 言わないでください。 – Nekalbėk tokių dalykų.

Patys こと ir もの gali būti apibūdinami su veiksmažodžiais:

買ったもの – Daiktai, kuriuos nusipirkau.
まさきさん の 言った こと は ただしい です。 – Tai, ką pasakė Masaki, yra tiesa.

Mandagus prašymas

Prie veiksmažodžio て formos pridėję もらえませんか galime mandagiai paprašyti, kad kitas asmuo ką nors padarytų. Lietuviškai tokie sakiniai večiami kaip gal galėtumėte...
arba ar negalėtumėte...

ドア を しめて もらえません か。 – Gal galėtumėte uždaryti duris?
少し てつだって もらえません か。 – Ar negalėtumėte truputį padėti?

Atkreipkite dėmesį, kad anksčiau išmokta てください forma tinkama tik mandagiam liepimui ir neturėtų būti vartojama prašant paslaugos.

Patarimai

Patarimai

• Kai kurie veiksmažodžiai beveik visada vartojami tęstinio laiko forma, nes nurodo ilgai trunkantį veiksmą. Anksčiau esate išmokę, kad tarp tokių yra 住む (gyventi) ir はたらく (dirbti). Pavyzdžiui:

のと という まち に 住んでいます。 – Gyvenu Noto mieste.

Be jų reikia atsiminti dar kelis: こむ (prisigrūsti (žmonių)), すく (ištuštėti), つかれる (pavargti) ir (かぜ を) ひく (peršalti). Jie taip pat dažniausiai vartojami tęstinio laiko formos, jeigu nurodo tebevykstantį procesą. Pavyzdžiui:

この バス は いつも こんでいます。 – Šis autobusas visada pilnas žmonių.
気分 が わるい です。かぜ を ひいている から です。 – Prastai jaučiuosi, nes esu peršalęs.

• すみません yra pats dažniausias žodelis, vartojamas atsiprašymui. Jo būtojo laiko forma すみませんでした pasakoma atsiprašant už veiksmą praeityje. Jeigu reikia įvardyti, už ką atsiprašoma, tai pasakantis sakinys baigiamas veiksmažodžio te forma, o tada pridedama すみません arba すみませんでした. Pavyzdžiui:

けさ は クラス を 休んで、すみませんでした。 – Atsiprašau, kad šįryt praleidau pamoką.

Formalesnis atsiprašymas yra しつれいしました (pažodžiui: „buvau nemandagus“), o kasdieniškesnis – ごめんなさい arba trumpesnė forma ごめん.

Tekstas

Tekstas

わたし は きょねん の 9月 から 大田 という ところ に 住んでいます。大田 は きれい な ところ です が、しぶや で はたらいています から、家 から 仕事ば まで 電車 で ４０分 ぐらい かかります。いちばん ちかい 駅 は おおもり という 駅 です。わたし は いつも じてんしゃ で おおもり 駅 まで 行きます。雨 の 日 だけ は バス に のります。

毎朝 7時 に 家 を 出て、おおもり 駅 から しながわ駅 まで 行きます。そこ で やまのてせん に のりかえて、しぶや で おります。仕事ば まで は たいてい あるきます。あさ も 夜 も 電車 は ひどく こんでいます。でも、電車 の 中 で 本 や 新聞 を 読んでいる 人 が おおい です。これ は なかなか すごい こと だ と 思います。わたし は 電車 に のりながら、たいてい けいたい でんわ で インターネット を して、ニュース を 読みます。

毎日、電車 に のる こと が 好き です が、つうきん に たいへん 時間 が かかる ので、仕事ば の ちかく に ある アパート を すぐ に さがそう と 思っています。

Vertimas

Vertimas

Nuo praėjusių metų rugsėjo gyvenu vietovėje, kuri vadinasi Õda. Nors Õda graži vieta, bet, kadangi dirbu Šibujoje, nuo namų iki darbo su traukiniu užtrunka 40 minučių. Artimiausia stotis yra Õmori. Aš visada iki stoties važiuoju su dviračiu, tik lietingomis dienomis naudojuosi autobusu.

Kasdien iš namų išeinu 7 val. ir važiuoju iš Õmori stoties į Šinagavos stotį. Ten persėdu į Jamanote liniją ir išlipu Šibujoje. Iki darbo paprastai einu pėsčiomis. Tiek ryte, tiek vakare traukinys būna siaubingai prisigrūdęs, bet daug žmonių skaito knygas arba laikraščius. Manau, kad tai ganėtinai įspūdinga. Aš, važiuodamas traukiniu, dažniausiai telefone naršau internetą, skaitau naujienas.

Nors mėgstu kasdien važinėti traukiniu, kelionė į darbą labai ilgai užtrunka, todėl galvoju netrukus ieškotis buto arčiau darbovietės.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. 大事 – svarbus (na)
2. 食事する – valgyti
3. きっと – tikrai
4. ひきだし – stalčius
5. ただしい – teisingas, taisyklingas (i)
6. やめる – nustoti daryti, mesti (darbą) (ru)
7. (お)ふろに入る – maudytis vonioje (u)
8. ほんだな – knygų lentyna
9. 高校 – aukštesnioji mokykla, gimnazija (atitinka Lietuvos mokyklų 10-12 klases)
10. そつぎょうする – pabaigti (mokyklą, universitetą)
11. はいしゃ – dantistas
12. かき – persimonas
13. ウテナ – Utena
14. あつめる – rinkti, kolekcionuoti (ru)
15. じょゆう – aktorė
16. はいゆう – aktorius
17. しあい – rungtynės, varžybos
18. しんぱいする – jaudintis
19. うんてんする – vairuoti mašiną
20. やさしい – paprastas, nesunkus, malonus (apie žmogų) (i)
21. ふつう – įprastas (na)
22. へん – keistas (na)
23. まじめ – rimtas (na)
24. まじめなかおをする – būti rimtam (pažodžiui: „daryti rimtą veidą“)
25. あんきする – išmokti mintinai
26. むり – neįmanoma
27. そんな – toks, tiek
28. うそをつく – meluoti (u)
29. やくにたつ – būti naudingu (u)
30. よぶ – kviesti, iškviesti, pašaukti (u)
31. サインする – pasirašyti
32. せつめいする – paaiškinti
33. こむ – prisigrūsti, būti pilnam (u)
34. なかなか – ganėtinai, pakankamai
35. ところ – vieta
36. 仕事ば – darbovietė
37. 雨の日 – lietinga diena
38. やまのてせん – Jamanote traukinių linija
39. のりかえる – persėsti (į kitą traukinį), pakeisti (transporto priemonę) (u)
40. ひどい – žiaurus, baisus (tiesiogine ir perkeltine prasme), ypatingai... (kaip prieveiksmis) (i)
41. ニュース – naujienos
42. つうきん – važinėjimas į darbą

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^