3 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Katakana

Kadangi jau išmokote hiraganą, pereikime prie katakanos abėcėlės. Ji susideda iš tuos pačius garsus žyminčių raidžių kaip ir hiragana, tačiau skiriasi jų užrašymas ir naudojimas.

Naudojimas: jau žinote, kad hiragana rašmenimis rašomos gramatiškai kintančios galūnės ir kandži neturintys japoniški žodžiai. Tuo tarpu katakana dažniausiai pasitelkiama užrašant iš kitų kalbų atėjusius skolinius. Daugiausia jų atkeliavę iš anglų kalbos, tačiau yra kilusių ir iš olandų, vokiečių, ispanų ir kitų kalbų. Visi skoliniai būna pritaikomi japoniškam tarimui, todėl neretai pasikeičia jų skambesys. Be to, žodžiai dėl patogumo yra trumpinami, sudaromi junginiai ir kt. Pavyzdžiui:

• アイスクリーム* (ledai, iš anglų k. ice cream);
• アルバイト (laikinas darbas, iš vokiečių k. Arbeit);
• パソコン (asmeninis kompiuteris, sutrumpinti ir sujungti du anglų k. žodžiai personal computer);
• リトアニア (Lietuva, iš anglų k. Lithuania).

Pastaba: brūkšnelis (ー) rodo, kad prieš jį einanti raidė turi būti ištariama ilgiau. Apie jo naudojimą išsamiau rašoma kitoje pamokoje.

Užrašymas: katakanos raidės vizualiai skiriasi nuo hiraganos tiesiomis linijomis, statesniais kampais. Tai akivaizdu iš tolesnės lentelės, kurioje rasite visą katakanos raidyną, o, paspaudę ant kiekvienos raidės, pamatysite jos užrašymo animaciją:

	ア A	イ I	ウ U	エ E	オ O
K	カ KA	キ KI	ク KU	ケ KE	コ KO
S	サ SA	シ SHI	ス SU	セ SE	ソ SO
T	タ TA	チ CHI	ツ TSU	テ TE	ト TO
N	ナ NA	ニ NI	ヌ NU	ネ NE	ノ NO
H	ハ HA	ヒ HI	フ FU	ヘ HE	ホ HO
M	マ MA	ミ MI	ム MU	メ ME	モ MO
R	ラ RA	リ RI	ル RU	レ RE	ロ RO
W	ワ WA				ヲ WO
Y	ヤ YA		ユ YU		ヨ YO
	ン N

Katakanos raidžių tarimas niekuo nesiskiria nuo hiraganos. Apie jį rašyta pirmojoje pamokoje.

Kaip ir hiraganos abėcėlėje, katakanos H grupės hiraganos raidės gali įgauti duslųjį P garso tarimą, jeigu viršutinėje dešinėje raidės pusėje yra mažas apskritimas, vadinamasis dakuten:

H -> P

パ PA

ピ PI

プ PU

ペ PE

ポ PO

K, S, T ir tos pačios H grupės raidės gali įgauti skardžiuosius G, Dz, D, B garsų tarimus, kurie žymimi dviem trumpais brūkšneliais (dakuten):

K -> G	ガ GA	ギ GI	グ GU	ゲ GE	ゴ GO
S -> Z	ザ ZA	ジ JI	ズ ZU	ゼ ZE	ゾ ZO
T -> D	ダ DA	ヂ DI	ヅ DU	デ DE	ド DO
H -> B	バ BA	ビ BI	ブ BU	ベ BE	ボ BO

Štai ir visos pagrindinės katakanos raidės. Jas įsiminti padės paprastas atpažinimo žaidimas testų skyrelyje, katakanos lentelės, kurias galite išsispausdinti ant vieno lapo ir pasikabinti dažnai matomoje vietoje, taip pat ir pratybų lapai, kuriuose rasite nurodymų, kaip parašyti kiekvieną katakanos raidę, ir langelių pabandyti jas parašyti patiems.

Gramatika

Veiksmažodžiai

Japonų kalboje yra trijų rūšių veiksmažodžių: RU grupės, U grupės ir netaisyklingų. Veiksmažodžiai japonų kalboje nėra asmenuojami ir neturi atskiros bendraties formos. Jie turi vadinamąsias žodynines formas, kurios vartojamos veiksmažodžius išvardijant žodynuose ar kituose sąrašuose. Šios formos baigiasi う grupės raidėmis, kaip kad く, す, つ, る ir kt. Pavyzdžiui:

いく – eiti;
みる – žiūrėti;
まつ – laukti.

RU grupės veiksmažodžiai taip vadinami dėl to, kad jų žodyninė forma baigiasi raide る. Pavyzdžiui:

たべる – valgyti;
ねる – miegoti;
わすれる – pamiršti.

U grupės veiksmažodžiai baigiasi う grupės raidėmis, pvz.:

	う	す	く	ぐ	ぶ	つ	む	る	ぬ
Pvz.:	あう sutikti	はなす kalbėti	きく klausyti	およぐ plaukti	あそぶ žaisti	まつ laukti	のむ gerti	つくる gaminti	しぬ mirti

Vienintelė taisyklė, kuri gali padėti geriau skirti る galūnę turinčius RU ir U grupės veiksmažodžius, yra ta, kad išskyrus kelias išimtis, beveik visi besibaigiantys garsais iru ir eru yra RU grupės, o likę – U grupės. Pavyzdžiui, たべる (valgyti) baigiasi garsu eru, todėl gali būti priskirtas RU grupei, o のぼる(kopti) baigiasi su oru, todėl priklauso U grupei.

Toliau esančioje lentelėje yra visi šiame lygyje vartojami る besibaigiantys veiksmažodžiai, kurie priklauso U grupei (paryškintus, besibaigiančius iru ir eru, reikėtų papildomai įsiminti, nes jų neįmanoma atskirti remiantis prieš tai minėta taisykle). Šių veiksmažodžių nebūtina išmokti visų iš karto, tai galite padaryti palaipsniui.

いる – reikėti; うる – parduoti; おわる – pabaigti; かえる – sugrįžti, eiti namo; かかる – trukti; かぶる – užsidėti arba nešioti ką ant galvos (pvz.: kepurę, skrybėlę); きる – pjauti; くもる – apsiniaukti; こまる – jaudintis, rūpintis, turėti problemų; しまる – užsidaryti; しる – žinoti; すわる – sėdėti; つくる – gaminti; とまる – sustoti;

とる – paimti, nufotografuoti; なる – tapti; のぼる – kopti; のる – važiuoti su transporto priemone; はいる – įeiti; はしる – bėgti; はじまる – pradėti; はる – priklijuoti; ふる – kristi (lietui, sniegui); まがる – pasukti; やる – daryti; わかる – suprasti; わたる – pereiti į kitą pusę.

Netaisyklingų veiksmažodžių yra tik du: する (daryti) ir くる (ateiti, atvykti).

Veiksmažodžiai neasmenuojami (nederinami su veiksniu), todėl, pvz., いく gali reikšti eiti, einu, eini, eina ir t. t.

Japonų kalboje yra tik du laikai: esamasis ir būtasis. Pradėkime nuo esamojo, o apie būtąjį sužinosite vėlesnėse pamokose.

Veiksmažodžių esamasis laikas (masu forma)

Kiekviena iš anksčiau minėtų trijų veiksmažodžių grupių turi savitų kaitymo taisyklių, bet esamajame laike visos turi ます (teigiamosios formos) arba ません (neigiamosios formos) galūnes. Apibendrintai toks pasikeitimas vadinamas veiksmažodžių ます* forma (*pastaba: tariant ます, garsas u būna labai silpnas arba visai praleidžiamas.)

ます forma padaro veiksmažodį mandagios kalbos formos, t. y. tinkamą vartoti situacijose, kai kalbama su mažiau pažįstamais, vyresniais, aukštesnes pareigas užimančiais ir kitokiais žmonėmis, kuriems lietuviškai sakytume jūs, o ne tu. Su draugais ar geriau pažįstamais žmonėmis bus vartojama kitokia veiksmažodžio forma, ją išmoksite vėliau.

RU grupės teigiamoji esamojo laiko forma sudaroma numetus る ir pridėjus ます:

たべる - る + ます = たべます (galimas vertimas: valgau, valgo, valgote ir pan.);
ねる - る + ます = ねます (miegu, miega...);
わすれる - る+ ます = わすれます (pamirštu, pamiršta...).

Neigiamoji forma sudaroma lygiai taip pat, tik vietoj ます pridedama ません:

たべる - る + ません = たべません (nevalgau, nevalgo...);
ねる - る + ません = ねません (nemiegu, nemiega...);
わすれる - る+ ません = わすれません (nepamirštu, nepamiršta...).

U grupės esamojo laiko teigiamoji forma sudaroma paskutinę žodžio raidę keičiant į atitinkamą い grupės ir pridedant ます. Šį pakeitimą nesunku padaryti mokant hiraganos abėcėlę, o norėdami prisiminti galite pasinaudoti šia lentele:

U	う	す	く	ぐ	ぶ	つ	む	る	ぬ
I	い	し	き	ぎ	び	ち	み	り	に

Pavyzdžiui, veiksmažodyje のむ paskutinė む keičiama į み, pridedama ます ir gauname のみます (geriu, geria, ...). Arba およぐ, ぐ keičiama į ぎ, pridedama ます ir gaunama およぎます (plaukiu, plaukia...).

Neigiamosios formos sudarymas lygiai toks pats, tik vietoj ます reikia pridėti ません:

のむ: む keičiama į み, pridedame ません ir gauname のみません (negeriu, negeria..);
およぐ: ぐ į ぎ, pridedame ません, gauname およぎません (neplaukiu, neplaukia...).

Kadangi tarp U grupės galūnių yra ir る, reikia atskirai atsiminti, kurie る besibaigiantys veiksmažodžiai yra RU grupės, o kurie – U. Tai nulemia, pagal kokias taisykles jie bus kaitomi. Pavyzdžiui, veiksmažodis たべる (valgyti) yra RU grupės, o はしる (bėgti) – U, nors abu turi galūnę る. Jų ます forma bus sudaroma skirtingai:

たべる: atmetame る, pridedame ます, gauname たべます;
はしる: る keičiame į り, pridedame ます, gauname はしります.

Galiausiai lieka netaisyklingi veiksmažodžiai, prie kurių galima priskirti tik du: する (daryti) ir くる (ateiti, atvykti). Kaip atrodo jų esamojo laiko teigiamosios ir neigiamosios formos, parodyta lentelėje:

Veiksmažodis	Teigiamoji forma	Neigiamoji forma
する	します	しません
くる	きます	きません

Masu formos vartojimas

Su išmokta ます forma galima nusakyti veiksmus, kurie:

• parodo kalbančiojo planus (pavyzdžiui, pasakant einu į parduotuvę);
• vyks ateityje (rytoj pirksiu naujus batus);
• yra kasdienybės, rutinos dalis (kasdien valgau pusryčius).

Atkreipkite dėmesį, kad su ます forma nėra nusakomi paties pokalbio metu vykstantys veiksmai. Tam bus vartojama kita forma, ją išmoksite vėliau.

Nors visais minėtais atvejais vartojama ta pati veiksmažodžio ます forma, ar kalbama apie dabartį, ar apie ateitį, bus suprantama iš konteksto arba laiką nurodančių žodžių. Dėl šios priežasties lietuviškai ます formos veiksmažodžiai gali būti verčiami tiek esamuoju, tiek būsimuoju laiku.

Pavieniai veiksmažodžiai japonų kalboje visada vartojami sakinio gale. Pats paprasčiausias sakinys gali susidėti vien tik iš veiksmažodžio, jeigu kita informacija suprantama iš konteksto:

ねます – (kažkas) miega (arba miegos);
たべません – (kažkas) nevalgo (nevalgys).

Sakinį galima nesunkiai papildyti veiksniu, po kurio pridedama dalelytė は:

[veiksnys] は [veiksmažodis]

わたし は たべます – Aš valgau;
ともだち は ねます – Draugas miega.

Plėsdami sakinį toliau, įveskime laiko aplinkybę, kuri gali eiti tiek prieš veiksnį, tiek ir prieš tarinį:

[laiko aplinkybė] [veiksnys] は [veiksmažodis] arba [veiksnys] は [laiko aplinkybė] [veiksmažodis]

あした わたし は ねません。 – Rytoj aš nemiegosiu;
あに は こんばん きます。 – Šįvakar ateis brolis.

Klausiamieji Ar?.. sakiniai sudaromi gale pridedant か:

あに は こんばん きます か。 – Ar šįvakar ateis brolis?

Kadangi ます forma gali parodyti įprastus, kasdieniškus veiksmus, sudarant sakinius, pravers šie žodeliai:

いつも – visada; よく – dažnai; たいてい – paprastai; ときどき – kartais; まいにち – kasdien;

まいあさ – kasryt; まいばん – kas vakarą; まいしゅう – kas savaitę; まいげつ – kas mėnesį; まいとし – kasmet.

Objekto dalelytė

Kai kurie veiksmažodžiai parodo veiksmą, kuris atliekamas su objektu. Pavyzdžiui, sakydami aš valgau, geriu, skaitau, galime nurodyti, ką valgau, ką geriu, ką skaitau. Japonų kalboje tokie su veiksmažodžiu susiję objektai žymimi dalelyte を (nors tai raidė WO, ji, būdama dalelytė, visada tariama kaip o):

[objektas] を [veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

りんご を たべます – valgau obuolį;
ほん を よみます – skaitau knygą.

Tokius sakinius taip pat galime plėsti, pridėdami veiksnį ir laiko aplinkybes:

[veiksnys] は [laiko aplinkybė] [objektas] を [veiksmažodis]

さとみさん は まいにち りんご を たべます – Satomi kasdien valgo obuolius.

Kadangi japonų kalboje žodžių tvarka sakinyje nėra griežta, žodžiai gali būti sukeičiami vietomis. Tik svarbu dalelytes palikti su tais žodžiais, kuriuos jos keičia, o veiksmažodį – sakinio gale. Prieš tai buvęs sakinys gali būti pertvarkytas į:

さとみさん は りんご を まいにち たべます。

arba

まいにち さとみさん は りんご を たべます。

Klausiamuosiuose sakiniuose vietoje objekto galime naudoti anksčiau išmoktą žodelį なん. Šiuo atveju jis pailgėja ir rašomas kaip なに, o į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamas klausimu ką? Pavyzdžiui:

なに を よみます か。 – Ką skaitysite?
きょう なに を します か。 – Ką šiandien veiksite?

Veiksmo tikslo dalelytės

Judesį išreiškiantys veiksmažodžiai (pvz.: いく (eiti), はしる (bėgti), くる (ateiti), かえる (grįžti) ir pan.) gali nurodyti, link kur arba į kur yra judama. Tokiais atvejais judėjimo tikslas žymimas へ arba に dalelytėmis.

Grįžtu namo: うち へ かえります　arba　うち に かえります

へ (nors tai raidė HE, bet vartojant ją kaip dalelytę, visada tariama kaip „e“) žymi objektą, link kurio arba į kurį juda veikėjas:

[objektas] へ [judesį išreiškiantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

ともだち は まいとし とうきょう へ いきます。 – Draugas kasmet vyksta į Tokiją.
あした リトアニア へ かえります。 – Rytoj grįžtu į Lietuvą.

に taip pat parodo, į kur yra judama:

[objektas] に [judesį išreiškiantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

ごご だいがく に いきます。 – Po pietų eisiu į universitetą.
こうえん に はしります。 – Bėgu į parką.

Nusakant judėjimo tikslą, へ ir に turi nemažai panašumų ir neretai gali būti vartojama tiek viena, tiek kita. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad へ parodo mažiau apibrėžtą tikslą, judėjimą link kažkokio objekto, nebūtinai tiesiai į jį. O に dalelytė nusako, kad veikėjas vyks tiesiai į numatytą tikslą.

Tiek へ, tiek に į lietuvių kalbą gali būti verčiamos ne tik kaip į ar link, bet ir prie. Pavyzdžiui, vyksiu prie jūros būtų verčiama kaip うみ に いきます.

Veiksmo vietos dalelytė

Norėdami nurodyti vietą, kurioje vyksta aktyvus veiksmas, turime vartoti dalelytę で:

[vieta] で [veiksmažodis]

Rašau namuose – うち で かきます

Pavyzdžiui:

へや で ほん を よみます。 – Kambaryje skaitau knygą.
レストラン で たべます。 – Valgau restorane.

で nevartojama su veiksmažodžiais, kurie išreiškia būseną, pvz., būti, gyventi ir kitais, kuriuos išmoksite vėliau.

Vietos žodeliai ir klausimas kur?

Praėjusiose pamokose išmokote žodelius これ, それ, あれ (tai, tas, anas) ir kartu su daiktavardžiais einančius この, その, あの (šis, tas, anas). Prie jų priklauso ir ここ, そこ ir あそこ, kurie nurodo vietą. ここ vartojamas vietai, esančiai netoli kalbėtojo, nusakyti ir verčiamas kaip čia, ši vieta. そこ nusako vietą, kuri yra toliau (ten, ta vieta). Galiausiai あそこ parodo tolimą vietą (ten toli).

Čia paminėtus žodelius galima pasitelkti nusakant vietą, kurioje vyksta veiksmas arba į kurią judama:

[ここ / そこ / あそこ] に / へ / で [veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

そこ に いきます。 – Eisiu ten.
パン を そこ で かいます。 – Duoną perku toje vietoje.

Norint paklausti, kur vyksta veiksmas arba į kur kas eina, reikia vartoti klausiamąjį žodelį どこ su atitinkama veiksmo vietos arba krypties dalelyte. Sakinio gale taip pat pridedama klausimą rodanti dalelytė か:

[どこ] に / へ / で [veiksmažodis] か

Pavyzdžiui:

どこ に いきます か。 – Kur eisite?
どこ で ひるごはん を たべます か。 – Kur valgysime pietus?

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Atsakant į taip / ne klausimus, kuriuose yra veiksmažodis, jis pakartojamas atsakyme, o savaime suprantamos sakinio dalys paprastai praleidžiamos. Pavyzdžiui:

こんばん レストラン で すし を たべます か。- Ar šįvakar restorane valgysi sušių?
はい、たべます。 – Taip, valgysiu.

• え yra šūksnis, rodantis nustebimą. Neretai jis ištęsiamas iki ilgesnio へえ. Jį galima vartoti, kai išgirstama ar pamatoma kas nors neįprasto.

• Žmogaus pilietybė nusakoma prie šalies pavadinimo pridedant じん. Pavyzdžiui: リトアニアじん reiškia lietuvis. Jeigu reikia pasakyti aukštesnį socialinį statusą turinčio žmogaus pilietybę, vietoj じん sakoma のかた, pvz.: リトアニアのかた.

• Japoniškai padėkoti galima keliais būdais. Toliau surašytos frazės išvardytos nuo mandagiausios iki mažiausiai mandagios:

どうもありがとうございます
ありがとうございます
ありがとう
どうも

• すみません yra labai dažnas žodis, galintis reikšti: „ačiū“, padėkojant už nedidelę paslaugą; „atsiprašau“, sukėlus nepatogumų kitiems; „atsiprašau“, siekiant atkreipti kitų dėmesį, pvz., klausiant kelio arba kviečiant padavėją kavinėje.

Dialogas

Dialogas

Kas vakarienei? Veikėjai: まさきさん ir ゆうこさん.

• まさきさん:ごご みせ に いきます。
• ゆうこさん:なに を かいます か。
• まさきさん:パン と おちゃ と ジャム と やさい を かいます。
• ゆうこさん:そう です か。きょう ばんごはん を つくります か。
• まさきさん:いいえ、つくりません。ジャム パン を たべます。
• ゆうこさん:へえ。わたし は モスバーガー で ばんごはん を たべます。

Vertimas

Vertimas

• Masakis:Vakare eisiu į parduotuvę.
• Jūko:Ką pirksi?
• Masakis:Pirksiu duonos, arbatos, uogienės ir daržovių.
• Jūko:Štai kaip... Gaminsi šiandien vakarienę?
• Masakis:Ne, negaminsiu. Valgysiu duoną su uogiene.
• Jūko:Aa... Aš vakarienę valgysiu Mos Burger'yje.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

1. アイスクリーム – ledai
2. アルバイト – laikinas, ne pilnos pamainos darbas
3. パソコン – stalinis kompiuteris
4. リトアニア – Lietuva
5. いく (rečiau ゆく) – eiti (u)
6. みる – žiūrėti, matyti (ru)
7. まつ – laukti (u)
8. たべる – valgyti (ru)
9. ねる – miegoti, eiti miegoti (ru)
10. わすれる – pamiršti (ru)
11. あう – sutikti (u)
12. はなす – kalbėti (u)
13. きく – klausyti, girdėti (u)
14. かく – rašyti (u)
15. およぐ – plaukti (u)
16. あそぶ – žaisti, leisti laisvalaikį, linksmintis (u)
17. のむ – gerti (u)
18. つくる – gaminti, kurti (u)
19. しぬ – mirti (u)
20. いる – reikėti (u)
21. うる – parduoti (u)
22. おわる – pasibaigti (u)
23. かえる – sugrįžti, eiti namo (u)
24. かかる – trukti (u)
25. かぶる – užsidėti arba nešioti kažką ant galvos (pvz.: kepurę, skrybėlę) (u)
26. きる – pjauti (u)
27. くもる – apsiniaukti (u)
28. こまる – jaudintis, rūpintis, turėti problemų (u)
29. しまる – užsidaryti (u)
30. しる – žinoti (u)
31. すわる – sėdėti (u)
32. とまる – sustoti (u)
33. とる – paimti, nufotografuoti (u)
34. なる – tapti (u)
35. のぼる – kopti (u)
36. のる – važiuoti su transporto priemone (u)
37. はいる – įeiti (u)
38. はしる – bėgti (u)
39. はじまる – pradėti (u)
40. はる – priklijuoti (u)
41. ふる – kristi (lietui, sniegui) (u)
42. まがる – pasukti (u)
43. やる – daryti, duoti (u)
44. わかる – suprasti (u)
45. わたる – pereiti į kitą pusę (u)
46. する – daryti (netaisyklingas)
47. くる – ateiti, atvykti (netaisyklingas)
48. りんご – obuolys
49. うち – namai
50. あした – rytoj
51. こんばん – šį vakarą
52. いつも – visada
53. よく – dažnai
54. たいてい – paprastai
55. ときどき – kartais
56. まいにち – kasdien
57. まいあさ – kasryt
58. まいばん – kas vakarą
59. まいしゅう – kas savaitę
60. まいげつ arba まいつき – kas mėnesį
61. まいとし – kasmet
62. ごご – po pietų
63. せんせい – mokytojas
64. よむ – skaityti (u)
65. なに – ką
66. きょう – šiandien
67. しんぶん – laikraštis
68. かう – pirkti (u)
69. あさごはん – pusryčiai
70. よる – vakaras, naktis
71. テレビ – televizorius
72. こうえん – parkas
73. おんがく – muzika
74. みせ – parduotuvė
75. らいしゅう – kitą savaitę
76. えき – stotis
77. レストラン – restoranas
78. コーヒー – kava
79. でんしゃ – traukinys
80. ばんごはん – vakarienė
81. ここ – čia, ši vieta
82. そこ – ten, ta vieta
83. あそこ – ten toli, ta tolima vieta
84. ひるごはん – pietūs (valgis)
85. パン – duona
86. ジャム – uogienė, džemas
87. (へ)え – nusistebėjimo šūksnis
88. モスバーガー – Mos Burger (populiarus greitojo maisto restoranas Japonijoje ir kitose šalyse)

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. RU
2. U
3. U
4. U
5. U
6. RU
7. U
8. U
9. RU
10. U
11. はなします / はなしません
12. まちます / まちません
13. きます / きません
14. わすれます / わすれません
15. ききます / ききません
16. つくります / つくりません
17. よみます / よみません
18. ねます / ねません
19. します / しません
20. せんせい は よみます。
21. その ひと は まいにち はしります。
22. ゆうこさん の おとうさん は ごご きます。
23. あした かえります。
24. わたし は まいあさ しんぶん を よみます。
25. わたし の ともだち は あした あたらしい じてんしゃ を かいます。
26. いつも あさごはん を たべます。
27. よる テレビ を みます。
28. なに を かいます か。
29. まいにち だいがく に いきます。
30. ごご みせ に いきます。
31. さとみさん は らいしゅう うち に かえります。
32. たなかさん は まいあさ えき に いきます。
33. こうえん で おんがく を ききます。
34. へや で ながい てがみ を かきます。
35. みせ で おいしい コーヒー を かいます。
36. えき で でんしゃ を まちます。
37. ばんごはん を ともだち の うち で たべます。
38. まさきさん は そこ に よく いきます。
39. わたし は いつも ここ で あさごはん を たべます。
40. ここ で まいにち およぎます。
41. どこ で あいます か。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^