Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

会	Reikšmė: su(si)tikti, susitikimas, susibūrimas くん skaitymas: あーう おん skaitymas: かい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 友だちと会います – susitiksiu su draugu おん skaitymo: 会[話] – pokalbis

食	Reikšmė: valgyti, maistas くん skaitymas: た-べる おん skaitymas: しょく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: リンゴを食べます – valgau obuolį おん skaitymo: 食[堂] – valgykla

飲	Reikšmė: gerti, gėrimas くん skaitymas: の-む おん skaitymas: いん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: コーヒーを飲みます – geriu kavą おん skaitymo: 飲食 – valgymas ir gėrimas Kairėje rašomas šiek tiek suspaustas kandži 食 („valgis“).

多	Reikšmė: daug, dažnai くん skaitymas: おおーい おん skaitymas: た
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 人は多いです – daug žmonių おん skaitymo: 多分 – galbūt

少	Reikšmė: mažai, truputis くん skaitymas: すこ-し、すく-ない おん skaitymas: しょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: わたし は少し日本[語]を[話]します – aš truputį kalbu japoniškai. おん skaitymo: 少々お[待]ちください (shou-shou omachi kudasai) – truputį palaukite. Viršutinė dalis yra anksčiau išmoktas ir tokį patį おん skaitymą turintis 小 („mažas“)

高	Reikšmė: brangus, didelis, aukštas くん skaitymas: たか-い おん skaitymas: こう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 高いオレンジ – brangus apelsinas おん skaitymo: 高[度] – aukštis, aukštas lygis

長	Reikšmė: ilgas, vyresnysis, viršininkas くん skaitymas: ながーい おん skaitymas: ちょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 長いズボン – ilgos kelnės おん skaitymo: [社]長 – kompanijos prezidentas, direktorius

安	Reikšmė: pigus, žemas, taikus, ramus くん skaitymas: やす-い おん skaitymas: あん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 安い本 – pigi knyga おん skaitymo: 安[定] – pusiausvyra, stabilumas Apatinė dalis yra anksčiau išmoktas 女 („moteris“).

新	Reikšmė: naujas くん skaitymas: あたら-しい おん skaitymas: しん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 新しい先[生] – naujas mokytojas おん skaitymo: 新年 – Naujieji Metai

古	Reikšmė: senas (apie daiktus) くん skaitymas: ふるーい おん skaitymas: こ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 古いテレビ – senas televizorius おん skaitymo: 中古 – naudotas, dėvėtas

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 飲食 (gėrimai ir valgiai)：　としょかん で 飲食 は できません。 – bibliotekoje negalima gerti ir valgyti.
• 多分 (tikriausiai)：　かれ は 多分 来ません。 – jis tikriausiai neateis.
• 少年 (berniukas)：　かわいい少年。 – mielas berniukas.
• 高校 (vidurinė mokykla)：　来年、高校 を そつぎょう します。 – kitąmet baigsiu vidurinę mokyklą.
• 新年 (Naujieji Metai)：　新年 おめでとうございます。 – sveikinu su Naujaisiais Metais.
• 中古 (dėvėtas, naudotas)：　わたし の くるま は 中古 です。 – mano mašina yra naudota.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Apsilankymas pas daktarą.

I dialogas. Aistė ir Masao išėjo pasivaikščioti.

• まさお:ううう、さむい、さむい、さむい。
• アイステ:来週はもっと寒くなるよ。あたたかい服を買ったほうがいいよ。
• まさお:うーん、でもお金がないからなあ……あああ！
• アイステ:わあ！大丈夫？
• まさお:いてててて……。
• アイステ:どこが痛い？
• まさお:膝が……。
• アイステ:病院に行ったほうがいいよ。タクシーを呼ぶね。
• まさお:ううう、ごめん

 II dialogas. Aistė ir Masao ligoninėje kalbasi su gydytoju. Aistė vertėjauja.

• 医者:～～～～～～
• アイステ:どこが痛いですかって聞いているよ。
• まさお:右の膝が痛い。
• 医者:～～～～～～
• アイステ:どこが痛い？
• まさお:膝が……。
• 医者:～～～～～～
• アイステ:じゃあ、ズボンを脱いでくださいって。
• まさお:え、ああ、じゃあアイステ、あっち向いて。
• 医者:～～～～～～
• アイステ:レントゲンをとったほうがいいって言っている。
• まさお:えー。

***

• 医者:～～～～～～
• アイステ:骨は大丈夫だって。でも、二、三日あまり歩かないほうがいいよ。
• まさお:でも明後日バスケの試合があるんだけど……。
• 医者:～～～～～～！！！！！！
• アイステ:絶対にダメ！家にいなくちゃいけないって言っているよ。当たり前でしょ！
• まさお:はーい……。

Vertimas

Vertimas

 Apsilankymas pas daktarą.

I dialogas. Aistė ir Masao išėjo pasivaikščioti.

• Masao:Kaip šalta!
• Aistė:Nuo kitos savaitės dar labiau atšals. Geriau nusipirk šiltų rūbų.
• Masao:Reikėtų, bet neturiu pinigų… Ai! (paslysta ir nukrenta).
• Aistė:Ar viskas gerai?
• Masao:Labai skauda.
• Aistė:Kur skauda?
• Masao:Kelį…
• Aistė:Geriau nueik pas daktarą. Iškviesiu taksi.
• Masao:Ačiū. 

II dialogas. Aistė ir Masao ligoninėje kalbasi su gydytoju. Aistė vertėjauja.

• Gydytojas:(kalba lietuviškai).
• Aistė:Klausia, kur tau skauda.
• Masao:Skauda dešinį kelį.
• Gydytojas:(kalba lietuviškai).
• Aistė:Liepia nusimauti kelnes. 
• Masao:Gerai. Aiste, nusisuk.
• Gydytojas:(kalba lietuviškai).
• Aistė:Sako, kad geriau padaryti rentgeno nuotrauką.
• Masao:Gerai.

***

• Gydytojas:(kalba lietuviškai).
• Aistė:Sako, kad kaulai sveiki. Bet geriau nevaikščioti kelias dienas. 
• Masao:Bet poryt bus krepšinio varžybos.
• Gydytojas:(kalba lietuviškai).
• Aistė:Jokiais būdais. Sako, kad turi pailsėti namie. Juk tai savaime suprantama. 
• Masao:Gerai…

Gramatika

Trumpoji veiksmažodžių forma

Šioje pamokoje pagaliau pereisime nuo mandagiosios prie mažiau formalios, kalbos, kurioje vartojama trumpoji veiksmažodžių forma. Iš dalies ją galima būtų apibūdinti kaip familiarią formą, nes ji vartojama bendraujant su draugais, šeimos nariais ar kitose situacijose, kai mandagioji ます forma skambėtų pernelyg nenatūraliai. Bet kartu trumpoji veiksmažodžių forma yra dažna kai kuriose gramatinėse konstrukcijose, vartojamose ir mandagioje kalboje, todėl apibrėžti ją tik kaip familiaraus stiliaus formą nebūtų visiškai tikslu.

Trumpoji esamojo laiko teigiamoji forma yra jau mums žinoma veiksmažodžio žodyninė forma, pvz.: たべる (valgyti), のむ (gerti), いく (eiti) ir t. t.

Esamojo laiko neigiamosios formos sudarymas priklauso nuo veiksmažodžio grupės. 

U grupės veiksmažodžiuose galūnė u keičiasi į a (む į ま, す į さ, つ į た ir t.t.) ir tada pridedama neiginio galūnė ない. Pavyzdžiui:

のむ (gerti) →（u į a) のま＋ない ＝ のまない (negeriu)

いく (eiti) →いか＋ない＝いかない (neinu)

まつ (laukti) →また＋ない＝またない (nelaukiu)

かえる (grįžti namo) →かえら＋ない＝かえらない (negrįžtu namo)

Svarbu: jei veiksmažodis baigiasi galūne う (pvz.: つかう (naudoti), かう (pirkti) ir t.t.), jo neigiamojo forma sudaroma galūnę う pakeičiant į わ ir pridedant ない. Pavyzdžiui:

かう (pirkti) → かわ＋ない＝かわない (nepirkti)

Išimtis: ある (būti) → ない (nebūti)

RU atveju numetama galūnė る ir pridedama ない:

たべる (valgau) → たべない (nevalgau);
おきる (atsikeliu) → おきない (neatsikeliu).

Netaisyklingi veiksmažodžiai: 

する (daryti) →し＋ない＝しない (nedaryti)

くる (ateiti) →こ＋ない＝ こない (neateiti)

Būtojo laiko teigiamoji forma sudaroma visiems veiksmažodžiams vienodai: žodyninę formą reikia pakeisti į jungiamąją formą te ir tada galūnę e pakeisti į a (て į た, o で į だ). Pavyzdžiui:

のむ → のんで → のんだ

まつ→まって→まった

たべる → たべて→たべた

おきる → おきて→おきた

する→して→した

くる→きて→きた

Galiausiai liko būtojo laiko neigiamoji forma. Ji sudaroma esamojo laiko neigiamąją formą pakeičiant į būtąją taip pat, kaip tą darome い būdvardžiaims: galūnė い keičiama į かった. Pavyzdžiui:

のまない → のまな＋かった＝のまなかった

たべない → たべな＋かった＝たべなかった

しない → しな＋かった＝しなかった

こない → こな＋かった＝こなかった

かわない → かわな＋かった＝かわなかった

ない → な＋かった＝なかった

Reikia nepamiršti, kad trumpąsias formas turi ir tęstinės veiksmažodžių formos, kaip 食べています (valgo), 見ています (žiūri) ir pan. Jų trumposios formos yra tokios pačios, kaip ir veiksmažodžio いる (būti). pažiūrėkime, kaip sudaromos 食べています trumposios formos:

食べています	食べていません	食べていました	食べていませんでした
食べている	食べていない	食べていた	食べていなかった

Daiktavardžių ir būdvardžių trumposios formos

Žinome, kad mandagiai daiktų būsena ar požymiai parodomi pridedant prie daiktavardžio arba NA grupės būdvardžio です (esamasis laikas, teigiamoji forma), じゃないです (esam. l., neigiamoji forma), でした (būtasis laikas, teigiamoji forma) arba じゃなかったです(būt. l., neigiamoji forma). 

Visos šios です variacijos turi savas trumpąsias formas.

Esamasis laikas, teigiamoji forma	だ
Esamasis laikas, neigiamoji forma	じゃない
Būtasis laikas, teigiamoji forma	だった
Būtasis laikas, neigiamoji forma	じゃなかった

Jų vartojimas lygiai toks pats kaip ir です:

これ は りんご だ。 Tai obuolys.
その 車（くるま） は きれい じゃない。 Ta mašina nėra graži.
けさ は とても 静か（しずか）だった。 Šįryt buvo labai tylu.
いい てんき（天気）じゃなかった。 Nebuvo geras oras.

Šnekamojoje kalboje esamojo laiko teigiamoji forma だ dažnai praleidžiama, jeigu ji yra sakinio gale.

–　たまちゃん、元気？– Kaip sekas, Tama?

–　うん、元気。 – Gerai.

I grupės būdvardžių trumpoji forma nusakoma be です:

へや は さむい。 Kambaryje šalta.

きのう は さむかった。 – Vakar buvo šalta.

Reiktų pabrėžti, kad これ は りんご, へや は さむい ir kiti panašūs esamojo laiko sakiniai familiarioje kalboje retai vartojami, nes skamba gana šaltai. Kasdieniame pokalbyje jie papildomi įvairiais kitais, daugiau natūralumo suteikiančiais žodeliais, tokiais, kiap dialoguose matyti: じゃあ (taigi, tada), わー, ～ね, ～よ ir pan. 

Trumpoji veiksmažodžių forma sakiniuose

Trumpoji veiksmažodžių forma sakiniuose vartojama lygiai taip pat kaip ir ます (mandagioji). Pavyzdžiui:

学校に行く。 Einu į mokyklą.
Plg. ます formą: 学校に行きます。

昨日、ゆきこさんに会わなかった。 – Vakar nesusitikau su Jukiko.
ます forma: 昨日、ゆきこさんに会いませんでした。

Tiesa, šnekamojoje kalboje gali būti praleidžiamos kai kurios linksnių dalelytės, ypač dalelytė を, o klausimuose nebenaudojamas klaustukas か, vietoje jo tiesiog pakeliama intonacija. Pavyzdžiui:

ごはんを食べます（たべます）か。Ar valgysi?

ごはん食べる（たべる）？ Ar valgysi?

Kaip jau minėta, trumpoji forma gali skambėti įžeidžiamai, jeigu bus vartojama kalbant su žmonėmis, kuriems turėtų būti rodoma pagarba. Ši forma labai dažnai girdima tarp draugų, šeimos narių tarpe ir pan.

Taip pat familiariojoje kalboje tęstinio laiko formos neretai dar labiau trumpinamos, praleidžiant priešpaskutinę raidę い:

食べている　→　たべてる

A: 今、何してる？ Ką dabar veiki?

B: ご飯を食べてる。Valgau.

Būtų geriau, jeigu...

Frazė ほうがいい (geriau, verčiau), pridėta prie trumposios būtojo laiko veiksmažodžio teigiamos formos, suteikia reikšmę, kad būtų geriau atlikti veiksmą:

薬 を のんだ ほう が いい です。 Geriau būtų išgerti vaistų.
寒い（さむい）から温かい（あたたかい）服（ふく）を かった ほうがいいよ。 Kadangi šalta, geriau nusipirk šiltų rūbų.

ほうがいい pridėjus prie trumposios esamojo laiko veiksmažodžio neigiamos formos, pasakoma, kad geriau būtų veiksmo nedaryti:

二（に）、三日（さんにち）あるかない ほうがいい。 Geriau kelias dienas nevaikščioti.
そこ は危ない（あぶない）から、いかない ほう が いい です よ。 Ten pavojinga, todėl geriau neiti.

Pokyčių nusakymas su naru

Veiksmažodis なる (tapti, pasidaryti) dažnai vartojamas su daiktavardžiais arba būdvardžiais, norint nusakyti pastebėtus pokyčius, kurie įvyksta patys, o ne juos kas nors paveikia.

I būdvardžiai: galūnė い keičiasi į く ir prisijungia veiksmažodis なる.Pavyzdžiui: 

さむい (šaltas) → さむ＋く＋ なる ＝ さむくなる (atšalti)

Na būdvardžiai ir daiktavardžiai: prie žodžio pridedama dalelytė に ir tada veiksmažodis なる. 

なつ が きて、あつく なります。 – Ateis vasara, ir pasidarys karšta.
かれ は にほんご が 上手 に なりました。 – Jo japonų kalba pagerėjo (pažodžiui: „kalbant apie jį, tapo gabus su japonų kalba“).

Su daiktavardžiais: po daiktavardžio pridedama に なる.

わたし は いしゃ に なります。 – Aš tapsiu gydytoju.

Žodžiai だんだん (palaipsniui) ir 少しずつ (po truputį) gali būti vartojami tame pačiame sakinyje su なる, parodant iš lėto vykstančius pokyčius:

日 は だんだん 長く なります。 – Dienos palaipsniui ilgėja.
バス の きっぷ の ねだん は 毎年 少しずつ 高く なります。 – Autobuso bilietų kaina kasmet po truputį didėja.

Neužtikrintumas

Vietoj です pasakant でしょう galima išreikšti neužtikrintumą.でしょう pridedame po fakto, kurį numanome, bet nesame visiškai užtikrinti ar kuriam neturime tvirto pagrindimo. Jį neretai galima išgirsti per televizorių žiūrint orų prognozę, pavyzdžiui:

明日は晴れでしょう。Rytoj tikriausiai bus giedra.

Jeigu prie でしょう pridėsime か, sakinys pavirs į klausimą, kuomet tikimasi, jog pašnekovas geriau žino atsakymą, nei klausiantysis. 

明日はどんな天気でしょう か。 – Kažin, koks rytoj oras?

Familiarioje kalboje でしょう arba jo trumpesnis variantas でしょ,  be jau minėtų situacijų, gali būti vartojamas klausimuose, kuriais bandoma įsitikinti, ar jūsų pašnekovas sutinka su jumis, ar ne.

A：中国に住んでいた？じゃあ、中国語がわかるでしょ？ Gyvenai Kinijoje? Gal moki kinų kalbą?

B：先、中国語で話した。当たり前でしょ! Prieš tai kalbėjau kiniškai. Juk tai savaime suprantama!

 

Paaiškinimo niuansas su no / n desu

Prie sakinio, kuris baigiasi trumpąja forma, pridėjus んです (arba formalesnį variantą - のです), tam sakiniui suteikiamas paaiškinimo niuansas, todėl ši forma dažnai vartojama nusakant priežastis, norint paaiškinti situaciją, aplinkybes. んです taip pat atsiranda ir klausimuose (dažniausiai prasidedančiuose su kodėl – どうして arba なぜ), kuriais prašoma paaiškinimo. んです tokiuose sakiniuose skamba žymiai natūraliau nei jau išmoktos galūnės ます arba です. Tiesa, šnekamojoje kalboje ši forma sutrumpėja į んだ.

んです turintys sakiniai, priklausomai nuo konteksto, į lietuvių kalbą verčiami įvairiai: kartais んです apskritai neverčiamas, o kitais atvejais atitinka žodžius taigi, nes, tai todėl, kad, situacija tokia, kad ir pan.

んです visada pridedama prie trumposios formos:

ー　どうして来なかったんですか。 – Kodėl neatėjote?
ー　時間がなかったんです. – Todėl, kad neturėjau laiko.

ー　二、三日休んだほうがいいですよ。 – Kelias dienas geriau pailsėti.
ー　でも、明日バスケの試合があるんだけど。 – Bet rytoj krepšinio varžybos (todėl negaliu ilsėtis).

ー　今日、映画を見に行かない。 – Gal eikime šiandien pažiūrėti filmo?
ー　行きたいけど、今夜いそがしいんだ – Norėčiau, bet (dalykas tas, kad) šįvakar esu užsiėmęs.

Prie NA būdvardžių ir daiktavardžių esamojo laiko teigiamų trumpųjų formų reikės papildomai pridėti な. 

ーどうして授業を休んだんですか。 – Kodėl praleidai pamoką?
ー　びょうきだったんです。 – Todėl, kad sirgau.

ー　なぜ毎週コンサートに行くんですか。 – Kodėl kiekvieną savaitę eini į koncertą?
ー　おんがくが大好きなんです。 – Nes labai mėgstu muziką.

んです sakoma ir apibūdinant situaciją, prašant paslaugos:

この荷物をヨーロッパに送りたいんです。 – Norėčiau išsiųsti šį siuntinį į Europą.

Netiesioginė kalba

Netiesioginė kalba (tiesioginės kalbos perpasakojimas) japonų kalboje naudojama labai dažnai. Visa informacija, kurią gauname iš kitų žmonių, galime būtent ja perteikti. Japoniškai, netiesioginė kalba reiškiama taip

[(Žmogaus, kurio žodžius perpasakojame, vardas は) perpasakojamas sakinys trumpąja forma] と言いました/言っていました。

Kai žmogus, kurio žodžius persakome, žinomas iš konteksto, jo vardo galime ir neminėti. Žodelis と šiuo atveju rodo, kad jau baigėsi netiesioginė kalba ir po jo seka žodžio 言う (sakyti) variacijos, kurios priklauso nuo konteksto. Jeigu norime perduoti faktą, kad “pasakė”, vartojama būtąjį laiką, o jeigu norime pabrėžti, kad dabar sako - esamojo tęstinio laiko forma - 言っています ir panašiai. Pavyzdžiui:

ゆきこ：私は魚が好きです。Jukiko: - Aš mėgstu žuvį.

ゆきこさんは魚が好きだと言いました。Jukiko pasakė, kad ji mėgsta žuvį.

Taigi, matome, kad Jukiko sakinys netiesioginėje kalboje buvo užbaigtas trumpąja です forma - だ. Verčiant į lietuvių kalbą, pradedame nuo sakinio temos (Jukiko) ir pagrindinio sakinio veiksmažodžio - pasakė, o tai, ką pasakė Jukiko, yra šalutiniame sakinyje. Japonų kalboje šalutiniuose sakiniuose vartojamos tik trumposios formos (su vos keliomis išimtimis). 

Familiarioje kalboje ilga žodelis と pavirsta į って, veiksmažodis sakyti į atitinkamą trumpąją formą. Pavyzdžiui:

医者さんはレントゲンをとったほうがいいと言っています。Gydytojas sako, kad geriau būtų padaryti rentgeno nuotrauką.

医者さんはレントゲンをとったほうがいいって言ってる。Gydytojas sako, kad geriau būtų padaryti rentgeno nuotrauką.

Akreipkite dėmesį, kad šnekamojoje neformalioje kalboje tęstinė forma taip pat trumpinama praleidžiant い, kaip jau minėta prieš tai.

Pratimai

 

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• Kai kuriuos neapibrėžiamuosius įvardžius nesunku atsiminti pagal panašumą į lietuviškus. Pavyzdžiui, visi ka prasidedantys lietuviški įvardžiai (kažkas, kažkada ir t. t.) japonų kalboje baigiasi taip pat garsu か (だれか、いつか ir t.t.) O lietuvių kalboje prasidedantys su bet (bet kas, bet kada...), japoniškai baigiasi su でも, kas taip pat reiškia bet (だれでも、いつでも...)

• Japonų kalboje dalis spalvų turi savo būdvardines formas, kaip kad しろい (balta) arba あかい (raudona). Jas vartosime kaip bet kokius kitus būdvardžius: rašydami arba prieš pažymimąjį žodį – しろい ゆき (baltas sniegas), arba po jo – ゆき は しろい (sniegas yra baltas). Tačiau yra spalvų, kurios turi tik daiktavardinę formą: ちゃいろ (ruda), みどり (žalia) ir kitos. Jas iškeldami prieš pažymimąjį žodį, privalome įterpti の – みどり の かさ (žalias skėtis). Sakinio gale šios formos vartojamos įprastai – かさ は みどり です (skėtis yra žalias).

いろ (spalva)	Būdvardinė forma	Daiktavardinė forma
Balta	しろい	しろ
Juoda	くろい	くろ
Mėlyna	あおい	あお
Raudona	あかい	あか
Žalia	ー	みどり
Geltona	きいろい	きいろ
Violetinė	ー	むらさき
Oranžinė	ー	だいだいいろ
Ruda	ー	ちゃいろ
Pilka	ー	はいいろ

• Japonų kalbos būdvardis 多い (daug) neįprastas tuo, kad jo negalima vartoti prieš pažymimąjį žodį ir visada reikia nukelti į sakinio galą. Todėl reikia sakyti ne 多い人 (daug žmonių), bet 人が多い.

 

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Daiktavardžiai
服	ふく	rūbai, drabužiai
膝	ひざ	kelis
病院	びょういん	ligoninė
タクシー		taksi
ズボン		kelnės
骨	ほね	kaulas
明後日	あさって	poryt
来週	らいしゅう	kita savaitė
Būdvardžiai
寒い	さむい	šalta (apie orą)
温かい	あたたかい	šiltas (apie daiktus)
大丈夫	だいじょうぶ	viskas gerai
痛い	いたい	skausmingas, skaudėti
Veiksmažodžiai
買う (U)	かう	pirkti
呼ぶ (U)	よぶ	šaukti, kviesti
脱ぐ (U)	ぬぐ	nusirengti, nusivilkti, nusimauti, nusiauti
向く (U)	むく	gręžtis, suktis (link ko)
Frazės
二、三日	に、さんにち	2-3 dienas, kelias dienas
絶対に	ぜったいに	absoliučiai, tikrai
ダメ		negalima
当たり前	あたりまえ	savaime suprantamas

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. さきこさん は はやく はしります。
2. きのう は すこし つかれました。
3. この かんじ を 大きく かきます。
4. ひだり と みぎ を よく みて ください。
5. すこし ゆっくり はなして ください。
6. かわ の みず が きたなく なりました。
7. よる、 かぜ が とても つよく なりました。
8. でんき を けして、くらく なりました。
9. どうして かお が あかく なりました か。
10. さいきん とても いそがしく なりました。
11. ズボン を みじかく しました。
12. ストーブ を つけて、へや を あたたかく しました。
13. 何 を 食べます か。カレー に しました。
14. スープ に こしょう を いれて、からく しました。
15. しろい くつ は やすい です。あかい の は たかい です。
16. わたし は あたらしい えいが が すき です。ふるい の は おもしろくない です。
17. 大きい 本 を 今週 よみます。小さい の を 来週。
18. この 本 と その 本 と どちら が おもしろい です か。
19. コーヒー と おちゃ と どちら が おいしい です か。
20. 大きい くるま と 小さい くるま と どちら が べんり です か。
21. どの りょうり を えらびました か。
22. えき に いく バス は どれ です か。
23. 日本人 の 中 で だれ が とても ゆうめい です か。
24. その ひとたち の 中 で だれ が ゆうこさん の おじいさん です か。
25. いつか えいが を みに いきません か。
26. わたし の たんじょうび の パーティー に だれも きませんでした。
27. なにも みませんでした。でも、なにか ききました。
28. これら の 本 は どれも つまらない です。
29. これら の 本 は どれも つまらなくない です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^