Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 飲食 (gėrimai ir valgiai)：　としょかん で 飲食 は できません。 – bibliotekoje negalima gerti ir valgyti.
• 多分 (tikriausiai)：　かれ は 多分 来ません。 – jis tikriausiai neateis.
• 少年 (berniukas)：　かわいい少年。 – mielas berniukas.
• 高校 (vidurinė mokykla)：　来年、高校 を そつぎょう します。 – kitąmet baigsiu vidurinę mokyklą.
• 新年 (Naujieji Metai)：　新年 おめでとうございます。 – sveikinu su Naujaisiais Metais.
• 中古 (dėvėtas, naudotas)：　わたし の くるま は 中古 です。 – mano mašina yra naudota.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai yra pridedami prieš veiksmažodį. Jie nusako, kaip vyksta veiksmas. Pavyzdžiui: greitai einu, skaniai pavalgiau, tyliai groja ir t.t. Tiek lietuvių, tiek ir japonų kalboje jie sudaromi daugiausiai iš būdvardžių.

I grupės būdvardžiuose, žodžio gale esanti い keičiama į く. Pavyzdžiui:

はやい (greitas, ankstyvas) → はやく (greitai, anksti)*;
おいしい (skanus) → おいしく (skaniai).

Išimtis: いい (geras) → よく (gerai, dažnai)*.

* Pastaba: はやい ir よく turi po dvi reikšmes. Kuri vartojama sakinyje, reikės suprasti iš konteksto.

NA grupės būdvardžiai tiesiog gauna に:

きれい (gražus) → きれいに (gražiai);
しずか (tylus) → しずかに (tyliai).

Papildomai veiksmažodžius gali apibūdinti ir vadinamieji tikrieji prieveiksmiai, kurie japonų kalboje nėra sudaryti iš būdvardžių. Šiam lygiui reikia atsiminti:

• すぐ – tuoj, netrukus;
• すこし arba ちょっと – truputį;
• ぜんぶ – viską;
• たくさん – daug;
• はじめて – pirmąkart;
• ゆっくり – lėtai.

Prieveiksmiai sakinyje visada eina prieš veiksmažodį, kurį apibūdina. Dėl gana laisvos žodžių tvarkos sakiniuose, jų nebūtina vartoti iš karto prieš veiksmažodį, tačiau pernelyg atitraukti taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui:

おべんとう を おいしく 食べました。 – Skaniai suvalgiau pietus iš dėžutės (bento).
えいがかん で たのしく えいが を みました。 – Kine smagiai pažiūrėjom filmą.

Pokyčių nusakymas su naru

Veiksmažodis なる (tapti, pasidaryti; U grupės) dažnai vartojamas su daiktavardžiais arba prieveiksmiais, norint nusakyti pastebėtus pokyčius, kurie įvyksta patys, o ne juos kas nors paveikia.

Su prieveiksmiais: po prieveiksmio pridedamas norimos formos なる.

なつ が きて、あつく なります。 – Ateis vasara, ir pasidarys karšta.
かれ は にほんご が 上手 に なりました。 – Jo japonų kalba pagerėjo (pažodžiui: „kalbant apie jį, tapo gabus su japonų kalba“).

Su daiktavardžiais: po daiktavardžio pridedama に なる.

わたし は いしゃ に なります。 – Aš tapsiu gydytoju.

Žodžiai だんだん (palaipsniui) ir 少しずつ (po truputį) gali būti vartojami tame pačiame sakinyje su なる, parodant iš lėto vykstančius pokyčius:

日 は だんだん 長く なります。 – Dienos palaipsniui ilgėja.
バス の きっぷ の ねだん は 毎年 少しずつ 高く なります。 – Autobuso bilietų kaina kasmet po truputį didėja.

Pokyčių nusakymas su suru

Lygiai kaip prieš tai apžvelgtoje konstrukcijoje su なる, gali būti vartojamas ir veiksmažodis する. Tokiais atvejais sakinys įgis reikšmę, kad kažkas aktyviai pakeičia vieno ar kito objekto požymius. Pavyzdžiui:

さとみさん は へや を きれい に しました。 – Satomi sutvarkė kambarį (pažodžiui: „Satomi kambarį padarė gražesnį“)
テレビ の おと を 大きく します。 – Pagarsinsiu televizorių („padarysiu televizoriaus garsą didesnį“).

Kad būtų aiškesnis skirtumas tarp なる ir する vartojimo, palyginkite šiuos sakinius:

その レストラン は さいきん 安く なりました。 – Šio restorano maistas pastaruoju metu atpigo.
新しい もちぬし は レストラン の メニュー を 安く しました。 – Naujasis savininkas sumažino restorano maisto kainas (pažodžiui: padarė restorano maistą pigesnį).

あさ へや は あかるく なりました。 – Ryte kambaryje pasidarė šviesu.
日 は へや を あかるく しました。 – Saulė nušvietė kambarį (padarė šviesesnį).

Reikšmė skiriasi に する pridėjus prie daiktavardžių – tokie sakiniai įgyja reikšmę, kad veikėjas nusprendė pasirinkti vieną ar kitą objektą. Dažnai tai galima išgirsti restoranuose ar kavinėse, kai užsisakomi valgiai ar gėrimai.

ラーメン に しました。 – Užsisakiau rameno makaronų.
今日、アイスコーヒー に します。 – Šiandien pasirinksiu šaltą kavą.

Būdvardis su dalelyte の

Jeigu keliuose sakiniuose pasikartoja būdvardžiu apibūdinamas objektas, jį galima pakeisti dalelyte の.

[būdvardis] [daiktavardis] = [būdvardis] の

Pavyzdžiui:

ー　この あおい かばん は いくら です か。 – Kiek kainuoja ši mėlyna kuprinė?
ー　１０００円 です。 – 1000 jenų.
ー　きいろい の は？ – O geltona (kuprinė)?
ー　きいろい の も １０００円 です。 – Geltona irgi 1000 jenų.

Pasirinkimas iš kelių galimybių

Klausiant apie pasirinkimą iš kelių galimų variantų, vartojami du klausiamieji žodeliai: どれ ir どちら. Abu jie reiškia „kuris“, tačiau skiriasi tuo, kad どちら skirta renkantis iš dviejų objektų, o どれ – iš daugiau nei dviejų. どれ ir どちら nevartojami norint paklausti apie žmones.

Sakinio su どちら struktūra atrodo taip: pirmiausia pasakomas pirmas pasirinkimas, dedamas jungtukas と, pasakomas antras pasirinkimas, ir vėl dalelytė と. Tuomet pridedama どちら ir įvardijama sąlyga (būdvardis, daiktavardis arba veiksmažodis), pagal kurią reikia pasirinkti.

[pirmas pasirinkimas] と [antras pasirinkimas] と どちら [dalelytė] [kriterijus]

Dalelytė priklausys nuo to, koks yra kriterijus. Jeigu tai būdvardis arba daiktavardis, tuomet vartojama が, o jeigu veiksmažodis, tuomet dažniausiai を. Pavyzdžiui:

バナナ と オレンジ と どちら が おいしい です か。 – Kas skaniau*: bananai ar apelsinai?
バナナ と オレンジ と どちら を えらびます か。 – Ką pasirinksi: bananą ar apelsiną?

* Pastaba: nors japoniškame sakinyje nevartojamas aukštesnis būdvardžio laipsnis, lietuviškame vertime jis dažnai atsiras.

Vietoj po išvardijimo einančio と kartais galima išgirsti ir tą pačią reikšmę turinčius の arba では:

いぬ と ねこ では どちら が すき です か。 – Iš šunų ir kačių, ką mėgsti labiau?

Jeigu abu pasirinkimai yra tos pačios rūšies, どちら galima iškelti prieš daiktavardį, pridedant dalelytę の:

どちら の 本 を よみました か。 – Kurią knygą perskaitei?

Sakiniai su どれ gali būti sudaromi lygiai taip pat kaip ir su どちら. Vis dėlto dažnai juose nebūna išvardijimo, nes duodama rinktis iš didesnio kiekio objektų, kurie įvardijami bendresniais žodžiais. Tokiais atvejais sakinio struktūra gana panaši: pasakomas objektų grupės pavadinimas, pridedama の中で, tada どれ, dalelytė ir galiausiai pasirinkimo kriterijus.

[objektų grupė] の 中 で どれ [dalelytė] [kriterijus]

Pavyzdžiui:

たべもの の 中 で どれ が きらい です か。 – Kokio maisto nemėgsti? (pažodžiui: „iš maisto, kurio nemėgsti?“)

くだもの の 中 で どれ が すき です か。 – Ką mėgsti iš vaisių?

の 中 で taip pat turi vieną variaciją – の うち:

日本 の えいが の うち どれ が おもしろい です か。 – Kokie japoniški filmai įdomūs? („iš japoniškų filmų, kurie įdomūs?“)

どれ taip pat galima iškelti prieš daiktavardį. Tokiu atveju jis pasikeičia į どの. Pavyzdžiui, taip pasikeistų prieš tai pateikti du sakiniai, bet jų reikšmė liktų ta pati:

どの たべもの が きらい です か。 Kokio maisto nemėgsti?
どの 日本 の えいが が おもしろい です か。Kokie japoniški filmai įdomūs?

Sakiniai su どれ ir どちら gali būti trumpinami, praleidžiant pasirinkimo išvardijimą, jeigu tai aiškiai suprantama iš konteksto. Pavyzdžiui, jeigu pokalbis apie mėgstamus automobilius vyksta automobilių pardavimo aikštelėje, nebūtina įvardyti, jog renkamasi iš čia pat stovinčių automobilių, užtenka sakyti:

すきな くるま は どれ です か。 – Kuri mašina patinka?

Galiausiai, klausiant apie pasirinkimą iš kelių žmonių, vietoj どれ ar どちら vartojamas jau žinomas žodelis だれ (kas), o sakinių struktūra išlieka ta pati:

がくせい の 中 で だれ が りゅうがくせい です か。 – Iš studentų, kurie yra mainų studentai?

Neapibrėžiamieji įvardžiai

Neapibrėžiamieji įvardžiai yra tokie, kurie neįvardija konkretaus asmens ar objekto. Jie būna keturių rūšių ir kilę iš jau žinomų įvardžių arba prieveiksmių: なに (kas; negyviems), だれ (kas; gyviems), いつ (kada), どこ (kur), どちら (kuris; iš dviejų) ir どれ (kuris; iš daugiau nei dviejų).

Vieni neapibrėžiamieji įvardžiai lietuvių kalboje prasideda kaž-, o japonų kalboje baigiasi garsu か:

Pavyzdžiui:

だれか 来ました。 – Kažkas atėjo.
いつか 会いましょう。 – Kada nors susitikime.

Antroji įvardžių grupė lietuviškai prasideda su bet, o japoniškai baigiasi su でも:

Pavyzdžiui:

この　もんだい は かんたん です。だれでも こたえ を しっています。 – Ši užduotis lengva. Visi (bet kas) žino atsakymą.

Trečiai grupei priklauso tik du įvardžiai, kurie visada vartojami tik neigiamuosiuose sakiniuose:

なにも – niekas (negyviems)
だれも – niekas (gyviems) (jeigu kartu eis dalelytės, jos bus rašomos prieš も)

Pavyzdžiui:

わたし は あさ から なにも 食べていません。 – Aš nuo ryto nieko nevalgęs.
だれも ペン を かしません でした。 – Niekas nepaskolino tušinuko.

Teigiamuosiuose sakiniuose vartojama みんな arba みな (visi), jeigu kalbama apie gyvus objektus, ir ぜんぶ (visi), jeigu apie negyvus:

みんな ここ に はじめて 来ました。 – Visi čia atėjo pirmą kartą.

Galiausiai ketvirtos grupės įvardžiai gauna teigiamą reikšmę teigiamuosiuoe sakiniuose, o neigiamą – neigiamuosiuose:

いつも – visada / niekada
どこも – visur / niekur (kryptį arba vietą rodančios dalelytės rašomos prieš も)
どれも – kažkuris (-i) / nė vienas (-a)
どちらも – kažkuris (-i) / nė vienas (-a)

Pavyzdžiui:

スリッパ が どこにも みつかりません。 – Niekur nerandu šlepečių.
たなかさん の うち は いつも すずしい です。 – Tanakos namuose visada vėsu.

Patarimai

Patarimai

• Kai kuriuos neapibrėžiamuosius įvardžius nesunku atsiminti pagal panašumą į lietuviškus. Pavyzdžiui, visi ka prasidedantys lietuviški įvardžiai (kažkas, kažkada ir t. t.) japonų kalboje baigiasi taip pat garsu か (だれか、いつか ir t.t.) O lietuvių kalboje prasidedantys su bet (bet kas, bet kada...), japoniškai baigiasi su でも, kas taip pat reiškia bet (だれでも、いつでも...)

• Japonų kalboje dalis spalvų turi savo būdvardines formas, kaip kad しろい (balta) arba あかい (raudona). Jas vartosime kaip bet kokius kitus būdvardžius: rašydami arba prieš pažymimąjį žodį – しろい ゆき (baltas sniegas), arba po jo – ゆき は しろい (sniegas yra baltas). Tačiau yra spalvų, kurios turi tik daiktavardinę formą: ちゃいろ (ruda), みどり (žalia) ir kitos. Jas iškeldami prieš pažymimąjį žodį, privalome įterpti の – みどり の かさ (žalias skėtis). Sakinio gale šios formos vartojamos įprastai – かさ は みどり です (skėtis yra žalias).

• Japonų kalbos būdvardis 多い (daug) neįprastas tuo, kad jo negalima vartoti prieš pažymimąjį žodį ir visada reikia nukelti į sakinio galą. Todėl reikia sakyti ne 多い人 (daug žmonių), bet 人が多い.

Dialogas

Dialogas

Nauja vieta. Veikėjai: たろうさん ir さとみさん.

• たろうさん:さとみさん、もう 新しい アパート に ひっこしました か。
• さとみさん:はい、先週 ひっこしました。
• たろうさん:どう です か？
• さとみさん:そう です ね。アパート は ちょっと 古くて、えき まで とおい です。でも やちん が 安い です。
• たろうさん:へや は 大きい です か。
• さとみさん:いいえ、へや は 小さくて、かぐ が たくさん ありました。だから、つかわない かぐ を うって、へや を ひろく しました。
• たろうさん:いい です ね。
• さとみさん:それから、よく そうじ して、え を かべ に かけました。そうしたら、すぐ かいてき に なりました。
• たろうさん:ごきんじょ の 人 は？
• さとみさん:今 まで まだ、だれにも 会っていません。
• たろうさん:では、前 の アパート と 今 の アパート と どちら が すき です か。
• さとみさん:そう です ね、むずかしい しつもん です。まだ わかりません。

Vertimas

Vertimas

• Taro:Satomi, ar jau persikėlėt į naują butą?
• Satomi:Taip, persikėliau praeitą savaitę.
• Taro:Ir kaip?
• Satomi:Na... Butas senas, iki stoties toli. Bet nuoma pigi.
• Taro:Kambariai dideli?
• Satomi:Ne. Kambariai maži, buvo daug baldų. Todėl nenaudojamus pardaviau ir atsirado daugiau erdvės (pažodžiui: padariau kambarius erdvesnius).
• Taro:Gera mintis.
• Satomi:Po to gerai išvaliau, ant sienų pakabinau paveikslus. Iš karto pasidarė jaukiau (pažodžiui: greitai tapo jauku).
• Taro:O kaip kaimynai?
• Satomi:Iki dabar nė vienų nesu sutikus.
• Taro:Ką gi, tai kur labiau patinka: buvusiam ar dabartiniam bute?
• Satomi:Hmmm... Sunkus klausimas. Dar nežinau.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. はやい – anksti, greitai (i)
2. すぐ – tuoj, netrukus
3. すこし arba ちょっと – truputį
4. はじめて – pirmąkart
5. ゆっくり – lėtai
6. (お)べんとう – bento (japoniška pietų dėžutė)
7. かわ – upė
8. きたない – purvinas (i)
9. どうして – kodėl?
10. かお – veidas
11. くらい – tamsus (i)
12. かぜ – vėjas
13. おと – garsas
14. もちぬし – savininkas
15. ラーメン – japoniški makaronai
16. アイスコーヒー – šalta kava
17. つける – įjungti (ru)
18. ストーブ – šildytuvas
19. カレー – karis (valgis iš ryžių ir padažo)
20. こしょう – pipirai
21. きいろい – geltonas
22. えらぶ – išsirinkti (u)
23. りゅうがくせい – mainų (atvykęs iš užsienio) studentas
24. もんだい – problema
25. かんたん – paprastas, lengvas, nesudėtingas (na)
26. こたえ – atsakymas
27. こたえる – atsakyti (ru)
28. かす – paskolinti (u)
29. スリッパ – šlepetės
30. みつける – rasti (ru)
31. アパート – butas
32. ひっこす – persikelti (u)
33. ひろい – erdvus, platus (i)
34. どう – kaip?
35. ねだん – kaina
36. かぐ – baldai
37. うる – parduoti (u)
38. え – paveikslas
39. かける – kabinti (paveikslą, rūbus ant pakabos ir pan.); užsidėti akinius (めがね を かける)
40. そうしたら – todėl, po to (padarius vieną veiksmą, seka kitas)
41. かいてき – patogu, jauku (na)
42. ごきんじょ の 人 – kaimynai (pažodžiui „kaimynystės žmonės“)
43. しつもん – klausimas
44. わかる – suprasti (kartais atitinka prasmę „žinoti“) (u)
45. ゆき – sniegas

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. さきこさん は はやく はしります。
2. きのう は すこし つかれました。
3. この かんじ を 大きく かきます。
4. ひだり と みぎ を よく みて ください。
5. すこし ゆっくり はなして ください。
6. かわ の みず が きたなく なりました。
7. よる、 かぜ が とても つよく なりました。
8. でんき を けして、くらく なりました。
9. どうして かお が あかく なりました か。
10. さいきん とても いそがしく なりました。
11. ズボン を みじかく しました。
12. ストーブ を つけて、へや を あたたかく しました。
13. 何 を 食べます か。カレー に しました。
14. スープ に こしょう を いれて、からく しました。
15. しろい くつ は やすい です。あかい の は たかい です。
16. わたし は あたらしい えいが が すき です。ふるい の は おもしろくない です。
17. 大きい 本 を 今週 よみます。小さい の を 来週。
18. この 本 と その 本 と どちら が おもしろい です か。
19. コーヒー と おちゃ と どちら が おいしい です か。
20. 大きい くるま と 小さい くるま と どちら が べんり です か。
21. どの りょうり を えらびました か。
22. えき に いく バス は どれ です か。
23. 日本人 の 中 で だれ が とても ゆうめい です か。
24. その ひとたち の 中 で だれ が ゆうこさん の おじいさん です か。
25. いつか えいが を みに いきません か。
26. わたし の たんじょうび の パーティー に だれも きませんでした。
27. なにも みませんでした。でも、なにか ききました。
28. これら の 本 は どれも つまらない です。
29. これら の 本 は どれも つまらなくない です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^