Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

図書館 („biblioteka“)、地図 („žemėlapis“)、地理 („geografija“)、世界 („pasaulis“)、東京都 („Tokijo miestas“)、京都 („Kijotas“)、都会 („miestas“)、住所 („adresas“)、場所 („vieta“)、市場 („turgavietė“)、都市 („miestas“)、市長 („miesto meras“)、村長 („kaimo seniūnas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Nuo šios pamokos nebebus rodomas praėjusio lygio 10 pamokos kandži skaitymas: 会, 食, 飲, 多, 少, 高, 長, 安, 新, 古.

Privalomas veiksmas

Norėdami pasakyti, kad reikia arba privaloma atlikti kokį nors veiksmą, turėsime veiksmažodį pakeisti į neigiamąją te formą ir pridėti はいけません:

行く (eiti) → 行かなくては いけません (turiu / privalau eiti)
する (daryti) → しなくては いけません (turiu / privalau daryti)
飲む (gerti) → 飲まなくては いけません (turiu / privalau gerti)
帰る (grįžti) → 帰らなくては いけません (turiu / privalau grįžt)

いけません yra kilęs iš žodžio 行ける (galėti eiti, bet turi ir reikšmę „būti gerai“), todėl pažodžiui derinys su neigiamuoju て veiksmažodžiu gali būti suprantamas kaip „neatlikus veiksmo, bus blogai“.

Sakiniuose privalėjimas vartojamas kaip ir lietuvių kalboje, nusakant taisyklių ar įsipareigojimų laikymąsi. Kartais, sustiprinant reikšmę, sakinyje pavartojamas ir žodelis かならず (būtinai). Pavyzdžiui:

へや の そうじ を しなくてはいけません。 – Privalau (reikia) susitvarkyti kambarį.
明日 まで に かならず へんじ を 書かなくてはいけません。 – Iki rytojaus būtinai turiu parašyti atsakymą.
毎日、くすり を 飲まなくてはいけません。 – Kasdien turiu gerti vaistus.
えいご を 日本語 に つうやく する 人 は えいご も 日本語 も 上手 に 話さなくてはいけません。 – Anglų kalbą į japonų verčiantys žmonės turi gerai kalbėti tiek angliškai, tiek japoniškai.

Kadangi frazė なくてはいけません yra gana ilga, familiarioje kalboje ji dažnai trumpinama į なくちゃいけない, o itin familiarioje ir iki pavienio なくちゃ:

もう 行かなくちゃ。 – Jau turiu eiti.
どうして いつも 私 が さら を 洗わなくちゃいけない の？ – Kodėl visada aš turiu plauti indus?

Draudžiamas veiksmas

Priešingą reikšmę nei ~なくてはいけません turi po teigiamosios te formos veiksmažodžio pridedamas tas pats はいけません. Juo pasakoma, kad atlikti veiksmą yra blogai, t. y. privaloma arba bent jau rekomenduojama jo nedaryti. ~てはいけません vartojimas sakinyje niekuo nesiskiria nuo tik ką apžvelgto ~なくてはいけません.

ここ に 入ってはいけません。 – Čia draudžiama įeiti.
かいぎ に おくれてはいけません。 – Neturėtumėt vėluoti į susitikimą.
ここ で タバコ を すってはいけません。 – Čia negalima rūkyti.

Familiariajame kalbos lygyje ~てはいけません trumpinama iki ちゃいけない, o itin kasdienėje kalboje ir iki ちゃ:

先生 に しつれい な ことばづかい を しちゃ いけない。 – Neturėtum nemandagiai kalbėti su mokytoju.
動物 に ひどい こと を しちゃ いけない よ。 – Nesielk žiauriai su gyvūnais („nedaryk gyvūnams žiaurių dalykų“).

Nutylėtos sakinio dalys

Jungtukai が ir けど, jeigu jais baigiamas sakinys, parodo, kad kažkas liko nepasakyta. Iš to galima spręsti, kad kalbėtojas tiksliai nežino, kaip pasielgti esamoje situacijoje, ir tikisi iš pašnekovo daugiau informacijos arba nurodymų. Pavyzdžiui:

A: ー　すみません。ふみこさん は 家 に います か。 – Atsiprašau, ar Fumiko namuose?
B: ー　今、スーパー へ 行っています けど… – Dabar išėjusi į parduotuvę, tad...
A: ー　そうですか。ちょっと 待って も いい です か。 – Štai kaip. Ar nieko, jeigu truputį jos palauksiu?
B: ー　どうぞ。お入りください。 – Prašom, užeikite.

Šiame dialoge pavartota けど, nes B nežinojo, kokia išeitis geriausia A, ir leido jam pačiam pasiūlyti sprendimą. Kitas pavyzdys:

A: ー　すみません。みょうじょう 小学校 を さがしているん です が… – Atsiprašau, ieškau Miodžio pradinės mokyklos, ...
B: ー　あ、ここ に ちかい です。あの 高くて 白い ビル です。- A, ji visai čia pat. Tai tas aukštas baltas pastatas.
A: ー　わかりました。ありがとうございます。 – Supratau, ačiū.

Pirmame sakinyje pasakytas が rodo, kad A palieka B laisvę pačiam nuspręsti, ką toliau tokioje situacijoje daryti: pasakyti nežinau, nupasakoti kelią, o gal tiesiog palydėti iki pat mokyklos.

Kaip matyti, が / けど tokiose situacijose ne visada reiškia „bet“ ir, priklausomai nuo konteksto, gali įgyti kitokią reikšmę.

Veikimo būdas su te forma

Su て formos veiksmažodžiais galime nusakyti, kaip atliekamas veiksmas. Tokiais atvejais て forma (arba visas ja besibaigiantis sakinys) pridedama prieš pagrindinį veiksmažodį (esantį sakinio gale). Pavyzdžiui:

日本 の えいが を 見て、日本語 を 勉強します。 – Japonų kalbą mokausi žiūrėdamas japoniškus filmus. (pažodžiui: „žiūriu japoniškus filmus ir mokausi japonų kalbą“)

ー　すし を どうやって 食べます か。 – Kaip valgyti sušius?
ー　手 に とって、食べます。 – paimi su ranka ir valgai.

Toks て formos pavartojimas kartais gali būti pakeistas į jau išmoktą dalelytę で (kuri šiuo atveju parodo su kuo/kokia priemone atliekamas veiksmas). Pavyzdžiui, paskutiniame pavyzdyje:

すし を どうやって 食べます か。 – Kaip valgyti sušius?
手 で 食べます。 – (Valgyti) su rankomis.

Dake su veiksmažodžiais

Jau esate išmokę žodelį だけ (tik) vartoti su daiktavardžiais. Jis gali būti pridedamas ir po veiksmažodžių trumposios formos. Toks derinys reiškia, kad atliekamas (arba neatliekamas) tik paminėtas veiksmas. Veiksmažodis su だけ gramatiškai yra laikomas daiktavardžiu, todėl, jam einant sakinio gale, mandagioje kalboje reikės pridėti です, o prie neigiamųjų formų – ではありません。

ー　どうやって この ページ を いんさつ します か。 – Kaip išspausdinti šį puslapį?
ー　この ボタン を おす だけ です。 – Tereikia paspausti šį mygtuką. (pažodžiui: „tik paspausti šį mygtuką“).

ー　サイン する だけ です か。 – Ar tik pasirašyti?
ー　いいえ、サイン する だけ ではありません。お名前 と ご住所 も 書いて ください。 – Ne, ne tik pasirašyti. Dar užrašykite savo vardą ir adresą.

できるだけ yra pastovi frazė, sudaryta iš できる (galėti padaryti) ir だけ, reiškianti „kiek tik įmanoma“ arba verčiama kuo + aukštesniojo laipsnio būdvardis arba prieveiksmis. できるだけ rašoma prieš būdvardžius arba prieveiksmius:

できる だけ 早く 来て ください。 – Ateikite, kiek įmanoma / kuo greičiau.
できる だけ からく して ください。 – Padarykite, kiek įmanoma / kuo aštriau.

Sunku / lengva padaryti

Apie tam tikro veiksmo sunkumą arba lengvumą galima pasakyti sudarant veiksmažodžio junginį su būdvardžiais やすい (paprasta) ir にくい (sunku, sudėtinga). Jie pridedami prie veiksmažodžio ます formos, numetus galūnę ます: たべます(valgyti)→たべ+やすい/にくい＝たべやすい(lengvai valgomas)/たべにくい(sunkiai valgomas):

使う (naudoti) → 使います → 使いやすい (lengvai naudojamas)、使いにくい (sunkiai naudojamas);
わかる (suprasti) → わかります → わかりやすい (lengvai suprantamas)、わかりにくい (sunkiai suprantamas);
おぼえる (atsiminti) → おぼえます → おぼえやすい (lengvai įsimenamas)、おぼえにくい (sunkiai įsimenamas).

Su やすい arba にくい sujungti veiksmažodžiai tampa I grupės būdvardžiais ir sakiniuose vartojami pagal tokiems būdvardžiams taikomas taisykles:

この しつもん は 答えやすい。 – Į šį klausimą nesunku atsakyti (pažodžiui: „šis klausimas lengvai atsakomas.“)
かんじ が 多くて、おぼえにくい です。 – Kadangi kandži yra daug, juos sunku atsiminti.
私は読みやすい本が好きです。 – Mėgstu lengvai skaitomas knygas.

Būdvardžių daiktavardinimas

Dalis I grupės būdvardžių gali būti paverčiami į daiktavardžius vietoj paskutinės い pridėjus さ:

高い (aukštas) → 高さ (aukštis);
長い (ilgas) → 長さ (ilgis);
重い (sunkus) → 重さ (sunkumas, svoris);
大きい (didelis) → 大きさ (dydis);
広い (platus) → 広さ (plotis, plotas).

この 川 の 長さ は ５００キロ です。 – Šios upės ilgis 500 kilometrų.
アパート の 大きさ は どれくらい です か。 – Koks buto dydis?
リトアニア の 広さ は ほっかいどう の 広さ に にています。 – Lietuvos plotas panašus į Hokaido salos.

Patarimai

Patarimai

• Kalbant japoniškai, iš klausytojo dažnai galima išgirsti žodelių はい (taip), ええ (aha). Jais parodomas ne tiek pritarimas tam, apie ką kalbama, kiek tai, jog pokalbio klausomasi ir jis suprantamas. Panašią pokalbio palaikymo reikšmę turi ir daugelis kitų frazių, pvz.: そうですか (štai kaip), そうですね (aišku), そう？ (tikrai?), へえ (oho, tai bent), わあ (oho) ir pan. Jos pagyvina pokalbį ir parodo klausytojo susidomėjimą.

• あのう yra konkrečios reikšmės neturintis žodelis, kuriuo pradedamas sakinys atkreipia kitų dėmesį. Dažnai jis eina kartu su すみません (atsiprašau). Pavyzdžiui:

あのう、すみません。駅 は どこ でしょう か。 – Atsiprašau, kur yra stotis?

• Prie veiksmažodžio tai formos prijungus んですけど… galima subtiliai paprašyti leidimo atlikti vieną ar kitą veiksmą. Pavyzdžiui:

ー　あのう、ちょっと この 本 を 使いたい ん です けど… – Norėčiau truputį pasinaudoti šia knyga...
ー　はい、どうぞ。 – Taip, prašom.

• Žodis ばあい reiškia „situacija“ arba „atvejis“ ir vartojamas pateikiant tam tikros situacijos pavyzdį. Prieš ばあい rašomas atvejį apibūdinantis veiksmažodis arba daiktavardis su dalelyte の, o po to pateikiamas papildomas paaiškinimas.

道 に まよった ばあい、私 に 電話 を して ください。 – Neradę kelio, paskambinkite man (pažodžiui: „esant situacijai, kada nerandama kelio...“).
ひじょう の ばあい、けいさつ を よんでく ださい。 – Kritiniu atveju – kvieskite policiją (pažodžiui: „esant kritinei situacijai...“).
雨 の ばあい、私 は 行きません。 – Jeigu lis, aš neisiu.

• 気 を つけて ください yra frazė, reiškianti „atsargiai“ arba „pasisaugokite“, ji  vartojama įspėjant apie grėsmę:

外 は とても さむい から、気 を つけて ください。 – Lauke labai šalta, todėl būkite atsargūs.

気 を つけて taip pat sakoma atsisveikinant ir atitinka lietuvišką lik sveikas.

• はんこ yra daugumos žmonių Japonijoje turimas antspaudas, vartojamas kaip parašas. Šiuo metu vietoj はんこ daug kur priimamas ir parašas – サイン.

Dialogas

Dialogas

Bibliotekoje. Veikėjai: 図書館の人 ir 学生.

• 学生:あのう、すみません。この 本 を かりたいん です が…
• 図書館の人:はい、図書館 の カード を おねがいします。
• 学生:私 は ここ に はじめて 来た ので、持っていない ん です が…
• 図書館の人:それでは、ここ に お名前、電話ばんごう、住所、それから、メールアドレス を 書いて ください。カード を 今 すぐ むりょう で 作れます。
• 学生:わかりました。サイン を する だけ で いい です か。はんこ が ない ん です。
• 図書館の人:はい、だいじょうぶ です。では、少々お待ち ください。…　はい、どうぞ。この カード を 使って、本 を かりる こと が できます。ここ に カード を 入れて、本 の バーコード を スキャン する だけ です。
• 学生:かんたん です ね。この 本 は どのくらい かりられます か。
• 図書館の人:1ヶ月 いない です。へんきゃく が おくれた ばあい、ばっきん を はらわなくてはいけません から、気 を つけて ください。
• 学生:わかりました。図書館 には パソコン も あります か。
• 図書館の人:2かい に あります。パソコン の となり に スキャナ が おいて あります。スキャナ で カード を スキャン して から、1時間 パソコン を 使う こと が できます。
• 学生:はい、使って みます。ありがとうございます。

Vertimas

Vertimas

Bibliotekoje. Veikėjai: bibliotekos darbuotojas ir studentas.

• Studentas:Atsiprašau, norėčiau pasiimti šią knygą...
• Darbuotojas:Gerai, duokite bibliotekos kortelę.
• Studentas:Aš čia pirmą kartą, todėl neturiu...
• Darbuotojas:Tuomet parašykite čia savo vardą, telefono numerį, adresą ir el. paštą. Kortelę padarysiu tuoj pat nemokamai.
• Studentas:Aišku. Ar užtektų tik pasirašyti? Neturiu antspaudo (hanko).
• Darbuotojas:Bus gerai. Truputį palaukite. ... Štai, prašom. Naudodamiesi šia kortele, galėsite pasiimti knygas. Tereikia įdėti čia kortelę ir nuskenuoti knygos kodą.
• Studentas:Paprasta. Kuriam laikui galiu pasiskolinti knygą?
• Darbuotojas:Iki vieno mėnesio. Pavėlavus grąžinti, reikės mokėti baudą, todėl pasisaugokite (kad nepamirštumėte).
• Studentas:Supratau. Ar bibliotekoje yra ir kompiuteriai?
• Darbuotojas:Taip, antrame aukšte. Prie kompiuterio padėtas skeneris. Su juo nuskenuokite kortelę ir galite naudotis kompiuteriu vieną valandą.
• Studentas:Gerai, pabandysiu. Ačiū.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. かならず – būtinai
2. でんげん – elektros energija (でんげん を けす – išjungti prietaisą; でんげん を つく – įjungti prietaisą)
3. へんじ – atsakymas
4. つうやく– vertimas (žodžiu)
5. ほんやく – vertimas (raštu)
6. レポート – referatas, tyrimas
7. しつれい – nemandagus (na)
8. ことばづかい – kalba, išsireiškimas
9. ちゅうしゃ – (mašinos) pastatymas, parkavimas
10. くるま を とめる – sutabdyti automobilį (parkuoti) (ru)
11. ビル – pastatas
12. おしえる – (pa)mokyti, parodyti, paaiškinti (ru)
13. いし – akmuo
14. なげる – mesti (ru)
15. わる – sudaužyti (u)
16. びっくり – nuostaba, išgąstis
17. びっくりする – nustebti
18. すごす – leisti laiką (u)
19. いんさつする – spausdinti (taip pat sakoma ir プリント する)
20. ボタン – mygtukas
21. おす – spausti (u)
22. サイン – parašas
23. サインする – pasirašyti
24. (ご)住所 – adresas
25. おぼえる – atsiminti, įsiminti, išmokti (ru)
26. ずいぶん – labai
27. ペン – parkeris, tušinukas
28. せいかつ – gyvenimas (kasdienybė)
29. せいかつする – gyventi
30. ガラス – stiklas
31. はかる – matuoti (u)
32. メートル – metras
33. あのう – prasmės neturintis, kalbą užpildantis žodelis
34. わあ – oho, tai bent
35. ばあい – situacija, atvejis
36. まよう – pasiklysti (u)
37. ひじょう – kritinis, ypatingas (na)
38. けいさつ – policija
39. よぶ – kviesti, šaukti (u)
40. カード – kortelė
41. それでは – tada, tuomet
42. メールアドレス – el. pašto adresas
43. ばんごう – numeris
44. いますぐ – tuojau pat
45. むりょう arba ただ – nemokamai
46. はんこ – asmeninis antspaudas
47. 少々 – truputis
48. バーコード – brūkšninis kodas
49. スキャンする – nuskaityti, skenuoti
50. いない – iki, neviršijant (tam tikro kiekio)
51. へんきゃく – grąžinimas
52. ばっきん – bauda
53. はらう – mokėti (pinigus) (u)
54. スキャナ – skeneris

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^