2 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Hiraganos junginiai

Tęsiame pažintį su hiraganos raštu. Išmokę pagrindines jo raides, galime pereiti prie junginių. Pirmoji jų grupė susideda iš i balsį turinčių raidžių (pavyzdžiui: き, し, み ir t.t.), prie kurių prijungus:

• や gaunamas ilgesnis paskutinis garsas a. Kaip kad prie き pridėję や gauname きゃ, kur a tariama ilgiau;
• ゆ ilgesnis paskutinis garsas u. き + ゆ = きゅ;
• よ ilgesnis paskutinis garsas o. き + よ = きょ.

Kaip matyti pavyzdžiuose, tokiuose junginiuose や, ゆ, よ reikia rašyti mažesnio dydžio. Priešingu atveju abi raidės būtų suprantamos kaip atskiros ir tariamos ne kaip vienas junginys. Pavyzdžiui: きゅ tariama kaip kyu, o きゆ jau būtų tariama kaip kiyu.

Išsamus šių junginių sąrašas:

Atkreipkite dėmesį į S ir J eilutes. Nors jose junginiai paprastai užrašomi be balsės y, jie vis tiek tariami minkštai, tarsi y būtų. Pavyzdžiui, CHA tariama kaip čią, o ne čą; JU – kaip džiū, o ne džū, ir t. t.

Antra junginių grupė susideda iš o balsę turinčių samplaikų, prie kurių pridedama raidė う. Tokiame junginyje う tariama ne kaip u, bet pailgina prieš tai ėjusią o. Pavyzdžiui: こ tariama kaip ko, su trumpa o, o こう – kaip ko su ilga o. Priešingai nei ankstesniu atveju, う rašoma įprastinio dydžio.

Naudojant jau minėtą Hepburno užrašymo sistemą, lotyniškomis raidėmis šis pailginimas išreiškiamas virš o parašant brūkšnelį, t. y. ō.

Visi tokio tipo junginiai:

• こう – kō, そう – sō, ぞう – zō, とう – tō, どう – dō, のう – nō, ほう – hō, ぽう – pō, ぼう – bō, もう – mō, ろう – rō, よう – yō.

Panašūs junginiai susidaro, kai vienas po kito eina tie patys balsiai. Tokiu atveju jie taip pat tariami ilgiau, neskaidant į du atskirus:

• dviguba u tariama kaip ū. Hepburno sistemoje užrašoma taip pat kaip ū. Pavyzdžiui: くう – kū;
• dvigubos e tarimas panašus į ė ir užrašomas kaip e su brūkšneliu – ē. Pavyzdžiui: へえ – hē.
• dviguba a tariama kaip ilgesnė a ir rašoma su brūkšneliu – ā. Pavyzdžiui: かあ – kā.
• dviguba i tariama kaip y ir rašoma kaip dvi i raidės – ii. Pavyzdžiui: きい – kii.
• dviguba o tariama kaip ilgesnė o ir rašoma kaip dvi o raidės. Pavyzdžiui: おお – oo.

Galiausiai paskutinis derinys – maža つ, kuri pati netariama, tačiau padvigubina po jos einantį priebalsį. Pavyzdžiui: けっこう užrašoma kaip kekkō ir perskaitoma su trumpu stabtelėjimu tarp k – kek-(pauzė)-kō; arba ちょっと – chotto kaip chot-(pauzė)-to. Tai galite išgirsti įraše, kur pasakomi žodžiai koppu (puodelis), zasshi (žurnalas) ir gakkō (mokykla):

Tai ir viskas, ką reikia žinoti apie hiraganos abėcėlę. Lieka tik lavinti jos skaitymą ir rašymą. Tam galite parsisiųsti ir išsispausdinti hiraganos junginių lenteles, o rašybą lavinti padės pratybų lapai.

Dialogas

Dialogas

Kas tai yra? ゆきこ ir アイステ vaikšto po Kauno laisvės alėją.

I dialogas:

• ゆきこ:ねえ、アイステさん。あれはなんですか。
• アイステ:あれはソボラスですよ。
• ゆきこ:ソボラスはおしろですか。
• アイステ:いいえ、おしろじゃないです。きょうかいです。
• ゆきこ:ああ！きょうかいですか！

 II dialogas:

• ゆきこ:ねえ、アイステさん。これはカフェですか。
• アイステ:いいえ、カフェじゃないです。パン屋ですよ。
• ゆきこ:へえ、パンやですか。おいしいですか。
• アイステ:ええ、おいしいですよ。

III dialogas. ゆきこ ir アイステ sutiko リナス ir アルヴィーダス.

• アイステ:あ！Sveiki!
• リナス:Labas!
• アルヴィーダス:Hey!
• アイステ:こちら は りゅうがくせい の ゆきさん です。
• リナス:こんにちは。
• アルヴィーダス:はじめまして！
• ゆきこ:はじめまして。えっと・・・アイステ さん の ともだち ですか。
• アイステ:いいえ、ともだち じゃない です。わたし の せんせい です。

Vertimas

Vertimas

Kas tai yra? Jukiko ir AIstė vaikšto po Kauno laisvės alėją.

I dialogas

• Jukiko:Aiste, kas ten yra?
• Aistė:Ten Soboras.
• Jukiko:Soboras – ar tai pilis?
• Aistė:Ne pilis. Tai – bažnyčia.
• Jukiko:A, bažnyčia.

II dialogas

• Jukiko:Aiste, ar čia kavinė?
• Aistė:Ne, tai – ne kavinė. Čia kepyklėlė.
• Jukiko:Kepyklėlė? O joje skanus maistas?
• Aistė:Taip, skanus.

III dialogas. Jukiko ir Aistė sutika Liną ir Arvydą.

• Aistė:O! Sveiki! (lietuviškai)
• Linas:Labas! (lietuviškai)
• Arvydas:Hei!
• Aistė:Čia Jukiko, studentė iš užsienio.
• Linas:Laba diena. (japoniškai)
• Arvydas:Malonu susipažinti. (japoniškai)
• Jukiko:Malonu susipažinti. Ar čia tavo draugai, Aiste?
• Aistė:Ne, jie nėra draugai. Tai – mano dėstytojai.

Gramatika

Neigiamieji sakiniai

Norėdami pasakyti, kad kas nors nėra kas nors, turime vartoti žodžio です neiginį じゃないです arba jo ilgesnius ir formalesnius variantus: じゃありません ir ではありません。Sakinio struktūra išlieka tokia pati, kaip ir teiginyje:

[Daiktavardis Nr. 1] は [daiktavardis Nr. 2 / skaitvardis / būdvardis] じゃないです/じゃありません/ではありません

ゆきこさん は せんせい じゃない です。 Jukiko nėra mokytoja.
わたし は りゅうがくせい じゃない です。 Aš nesu studentas iš užsienio.

Parodomieji įvardžiai, klausimas kas?

Aplinkui esantiems objektams apibūdinti labai praverčia parodomieji žodžiai, tokie kaip tai, šis, ten ir panašūs. Japonų kalboje jų yra trys rūšys, bet pradėsime nuo šių: これ, それ ir あれ. Pažvelkime į jų vartoseną pokalbių metu. 

Pokalbiuose dalyvauja kalbėtojas ir klausytojas, taigi, šių parodomųjų įvardžių vartosena priklauso nuo objekto, kurį parodo įvardis, padėties kalbėtojo ir klausytojo atžvilgiu.

Įvardžiu これ nurodomas daiktas, esantis netoli kalbėtojo. Į lietuvių kalbą jis gali būti verčiamas kaip tai arba čia (klausiant kas čia?). これ turi mandagesnę formą  こちら, kuri vartojama nurodant žmones, ir šnekamojoje kalboje vartojamą formą こっち

Įvardžiu それ nurodomi daiktai, kurie yra toliau nuo kalbėtojo, bet arčiau klausytojo. Jo reikšmė yra tai, kas yra toliau, ten. Šis žodelis taip pat turi mandagesnę ir šnekamosios kalbos formą, atitinkamai: そちら ir そっち.

Galiausiai įvardžiu あれ nurodomas objektas, kuris yra toli tiek nuo kalbėtojo, tiek nuo klausytojo. あれ reiškia tai, kas yra ten, toli. Jo mandagesnė ir šnekamoji forma yra atitinkamai あちら ir あっち.

Visi šie trys žodžiai gali būti vartojami vietoje daiktavardžio pagrindinėje mūsų išmoktoje apibūdinimo konstrukcijoje:

[これ / それ / あれ] は [daiktavardis / būdvardis] です/ じゃないです。

これ は ほん です. – Tai yra knyga (arba čia yra knyga)

それ は ほん じゃないです. – Ten ne knyga.

あれ は ほん です. – Ten (toli) yra knyga.

こちら は ゆきこさんです. – Čia yra Jukiko (pristatant žmogų).

これ は おいしいです。 – Tai yra skanu.

Norint užduoti klausimus kas tai yra?, kas ten? ir panašius, pavartojami tie patys これ, それ ir あれ ir papildomas klausiamasis žodelis なん (kas?).

 [これ / それ / あれ] は なん です か

なん turi daug reikšmių: priklausomai nuo situacijos, į lietuvių kalbą jis gali būti verčiamas kas, koks, kaip, kiek, ką ir panašiai (apie tai mokysimės kitose pamokose). Svarbu atsiminti, kad なん nevartojamas klausiant kas tai? apie žmones. Pavyzdžiui:

これ は なん です か. – Kas tai yra?

(それ は) パンです. – Tai yra duona.

Pastaba: kaip minėta, japonų kalboje dažnai nekartojama tai, kas suprantama iš konteksto. Todėl nebūtina sakyti išsamaus sakinio それ は パンです., užtenka sutrumpinimo パンです.

Tikslinamieji įvardžiai

Be anksčiau išmoktų žodelių これ, それ, あれ yra keli panašūs: この, その, あの, kurie vartojami su daiktavardžiais. Į lietuvių kalbą この dažniausiai būtų verčiama kaip šis, -i, その – tas, -a, あの – anas, -a.
Reikia atsiminti, kad これ, それ, あれ yra savarankiški žodeliai, o この, その, あの visada eina kartu su kitais žodžiais (kaip ir lietuvių kalboje, šis, tas, anas).

[ この / その / あの ] [daiktavardis]

Pavyzdžiui:

この じてんしゃ – šis dviratis;
その さいふ – ta piniginė.

この, その, あの vartojami norint nurodyti ir žmones:

あの人は ゆきこさんです。 Tas žmogus yra Jukiko. 

Vietos žodeliai ir klausimas kur?

Be これ, それ, あれ ir この, その, あの yra dar viena grupė - ここ, そこ, あそこ, kuriais nurodoma vieta. ここ vartojamas vietai, esančiai netoli kalbėtojo, nusakyti ir verčiamas kaip čia, ši vieta. そこ nusakoma vieta, kuri yra toliau (ten, ta vieta). Galiausiai あそこ parodoma tolima vieta (ten, toli).

Norint paklausti, kur kas nors yra, vartojamas klausiamasis žodis - どこ. Pavyzdžiui:

だいかくはどこですか。– Kur yra universitetas?

あそこです。– Ten toliau.

Ryšys tarp daiktavardžių (2 dalis)

Praeitoje pamokoje išmokome dalelytę の, parodančią kilmininko linksnį, arba santykį tarp dviejų daiktavardžių. Ši dalelytė parodo ir objekto priklausymą tam tikrai grupei. Pirma pasakome grupę, kuriai objektas priklauso, o po įvardiname patį objektą. Pavyzdžiui: 

りゅうがくせい の ゆきこさん – studentė iš užsienio, Jukiko.

Šią frazę išvertus į lietuvių kalbą, kilmininko linksnio nebelieka. Šiuo atveju Jukiko priklauso studentų iš užsienio grupei ir taip yra pristatoma.

にほんじん の ともだち – draugas japonas arba draugas iš Japonijos (bet ne Japonijos draugas).

クラスメートのマンタスさん – klasiokas Mantas.

Sakinio sustiprinimas ir atsakymo tikėjimasis

Šnekamojoje kalboje sakiniai neretai sustiprinami jų gale pridedant dalelytę よ. Tuo norima parodyti, kad sakoma informacija yra svarbi arba pašnekovui nauja, dar nežinoma. Neretai よ parodo ir nustebimą. Lietuvių kalboje よ reikšmė gali būti perteikiama pridedant sakinio gale šauktuką arba įterpiant žodelius juk, taigi ir pan. Ši dalelytė nevartojama su klausiamaisiais sakiniais. Pora pavyzdžių:

ゆきこさん、ゆうびんきょく は あそこ じゃない です よ。 Jukiko, paštas yra ne ten!
あれはソボラスですよ。 Ten yra Soboras.

ね yra kita gale pridedama dalelytė, sakinį paverčianti į nestiprų klausimą, tarsi pasiteiravimą ar ne arba argi. Ji parodo, kad kalbantysis tikisi, kad jo pašnekovas pritaria jam, sutinka su juo ir pan. 

おいしい です ね。 Skanu, ar ne? (arba Argi ne skanu?)

Kartais sakinyje vartojama tiek よ, tiek ね, taip sakinys sustiprinamas ir kartu paverčiamas į klausimą. Tokiu atveju sakiniui suteikiama papildoma reikšmė „man atrodo, kad [...], ar sutinki?“. Šių dalelyčių eiliškumas visada yra よね.

ゆきこさん は りゅうがくせい です よ ね。 Jukiko yra studentė iš užsienio, ar ne?

Pratimai

Pratimai

 A. Virš linijų įrašykite praleistus žodžius.（Atsakymai pateikti puslapio apačioje）

ゆき　　：あれは①_______________。

アイステ：Rotušėですよ。

ゆき　　：きょうかいですか。

アイステ：いいえ、きょうかい②＿＿＿＿＿＿＿＿。しちょうしゃ です。

ゆき　　：ここは カフェですか。

アイステ：いいえ、③＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。パンや ですよ。

ゆき　　：へえ。④＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿＿。

アイステ：ええ、おいしいですよ。

B. Pasirinkite teisingą atsakymą.

①

ゆき　　：（　この　・　これ　）は アイステさんの じてんしゃ ですか。

アイステ：はい、そうです。（　あの　・　あれ　）じてんしゃは ゆきさんの じてんしゃですか。

ゆき　　：いいえ、（　あの　・　あれ　）はリナスさんの じてんしゃ です。

②

リナス　：こんにちは！

ゆき　　：こんにちは。

アイステ：ゆきさん、（　これ　・　こちら　）はリナスさんです。

Pratimų atsakymai

A①なんですか ②じゃないです ③カフェじゃないです ④おいしいですか

B① これ、あの、あれ　②こちら

Patarimai

Patarimai

• Kas tai? tipo klausimai gali būti trumpinami, praleidžiant tą dalį, kuri suprantama iš konteksto. Dažniausiai tai nutinka, jeigu panašus klausimas kartojamas kelis kartus. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – kas čia?
すし です。 – Čia sušis.
それ は？ – O ten? (praleista なん です か)

• Nesupratus viso sakinio, paprašyti jį pakartoti galima sakant すみません、もう いち ど おねがいします. Tai reiškia „atsiprašau, prašyčiau dar kartą“.

• Jeigu pašnekovas kalba per greitai, paprašyti kalbėti lėčiau galite su すみません、ゆっくりおねがいします.

• Nesupratus pasakyto žodžio reikšmės, galima paprašyti patikslinti dviem būdais:

1) pakartojant neaiškų žodį klausiamąja intonacija. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
とうふ？ – Tofu?

2) Prie nežinomo žodžio pridedant って なん です か. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
とうふ って なん です か？ – Kas yra tofu?

って nurodo, kad cituojami kitų žmonių pasakyti žodžiai.

• はい gali reikšti ne tik patvirtinantį „taip“, bet ir:

1) atsiliepimą į kvietimą. Tokiu atveju garsas a neretai ištęsiamas. Pavyzdžiui:

まさきさん: さとみさん！ – Masaki: Satomi!
さとみさん: はい (はあい)！ – Satomi: taip! („aš čia!“, „ateinu!“)

2) parodymą, kad suprantami pašnekovo žodžiai. Pavyzdžiui:

これ は たいせつな てがみ です。 – Tai svarbus laiškas.
はい。 – Taip („supratau“, „aišku“).

• では arba familiaresnėje kalboje じゃ (kartais ir じゃあ) yra jungiamasis žodelis, parodantis dabartinio sakinio ryšį su ankstesniais. Jis verčiamas kaip „tada“, „ką gi“ ir pan. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
では、これ は？ – Ką gi, o čia kas?

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai:

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^