2 pamoka (JLPT-5)

Raštas

Hiraganos junginiai

Tęsiame pažintį su hiraganos raštu. Išmokę pagrindines jo raides, galime pereiti prie junginių. Pirmoji jų grupė susideda iš i balsį turinčių raidžių (pavyzdžiui: き, し, み ir t.t.), prie kurių prijungus:

• や gaunamas ilgesnis paskutinis garsas a. Kaip kad prie き pridėję や gauname きゃ, kur a tariama ilgiau;
• ゆ ilgesnis paskutinis garsas u. き + ゆ = きゅ;
• よ ilgesnis paskutinis garsas o. き + よ = きょ.

Kaip matyti pavyzdžiuose, tokiuose junginiuose や, ゆ, よ reikia rašyti mažesnio dydžio. Priešingu atveju abi raidės būtų suprantamos kaip atskiros ir tariamos ne kaip vienas junginys. Pavyzdžiui: きゅ tariama kaip kyu, o きゆ jau būtų tariama kaip kiyu.

Išsamus šių junginių sąrašas:

Atkreipkite dėmesį į S ir J eilutes. Nors jose junginiai paprastai užrašomi be balsės y, jie vis tiek tariami minkštai, tarsi y būtų. Pavyzdžiui, CHA tariama kaip čią, o ne čą; JU – kaip džiū, o ne džū, ir t. t.

Antra junginių grupė susideda iš o balsę turinčių samplaikų, prie kurių pridedama raidė う. Tokiame junginyje う tariama ne kaip u, bet pailgina prieš tai ėjusią o. Pavyzdžiui: こ tariama kaip ko, su trumpa o, o こう – kaip ko su ilga o. Priešingai nei ankstesniu atveju, う rašoma įprastinio dydžio.

Naudojant jau minėtą Hepburno užrašymo sistemą, lotyniškomis raidėmis šis pailginimas išreiškiamas virš o parašant brūkšnelį, t. y. ō.

Visi tokio tipo junginiai:

• こう – kō, そう – sō, ぞう – zō, とう – tō, どう – dō, のう – nō, ほう – hō, ぽう – pō, ぼう – bō, もう – mō, ろう – rō, よう – yō.

Panašūs junginiai susidaro, kai vienas po kito eina tie patys balsiai. Tokiu atveju jie taip pat tariami ilgiau, neskaidant į du atskirus:

• dviguba u tariama kaip ū. Hepburno sistemoje užrašoma taip pat kaip ū. Pavyzdžiui: くう – kū;
• dvigubos e tarimas panašus į ė ir užrašomas kaip e su brūkšneliu – ē. Pavyzdžiui: へえ – hē.
• dviguba a tariama kaip ilgesnė a ir rašoma su brūkšneliu – ā. Pavyzdžiui: かあ – kā.
• dviguba i tariama kaip y ir rašoma kaip dvi i raidės – ii. Pavyzdžiui: きい – kii.
• dviguba o tariama kaip ilgesnė o ir rašoma kaip dvi o raidės. Pavyzdžiui: おお – oo.

Galiausiai paskutinis derinys – maža つ, kuri pati netariama, tačiau padvigubina po jos einantį priebalsį. Pavyzdžiui: けっこう užrašoma kaip kekkō ir perskaitoma su trumpu stabtelėjimu tarp k – kek-(pauzė)-kō; arba ちょっと – chotto kaip chot-(pauzė)-to. Tai galite išgirsti įraše, kur pasakomi žodžiai koppu (puodelis), zasshi (žurnalas) ir gakkō (mokykla):

Tai ir viskas, ką reikia žinoti apie hiraganos abėcėlę. Lieka tik lavinti jos skaitymą ir rašymą. Tam galite parsisiųsti ir išsispausdinti hiraganos junginių lenteles, o rašybą lavinti padės pratybų lapai.

Gramatika

Būdvardžiai

Japonų kalboje yra dviejų rūšių būdvardžių: I ir NA grupių. Pirmieji baigiasi garsu い, kaip kad たかい (aukštas, -a, brangus, -i) arba あかい (raudonas, -a), o antrieji – (išskyrus kelias išimtis) nesibaigia su い, pavyzdžiui: べんり (patogus, -i) arba かんたん (paprastas, -a).

Būdvardžiai japonų kalboje neturi giminės ir skaičiaus. Pavyzdžiui, あかい gali būti vartojama vietoj lietuviškų formų raudona, raudonas, raudonos, raudoni.

Kaip ir lietuvių kalboje, būdvardžiai gali būti vartojami dvejopai:

1. rašomi prieš daiktavardį, kurį apibūdina (t. y. kaip pažyminiai). Pavyzdžiui: いい ひと です – (yra) geras žmogus.
2. rašomi po daiktavardžio, kurį apibūdina, sakinio gale (t. y. kaip sudėtinio tarinio vardinė dalis). Pavyzdžiui: ひと は いい です – žmogus yra geras.

Abiem atvejais I ir NA būdvardžiai turi jiems būdingų ypatumų.

I grupės būdvardžių teigiamąją formą galite rašyti prieš pažymimąjį žodį be jokių pakeitimų. Pavyzdžiui:

ながい みち です – (yra) ilga gatvė;
あかるい へや です – (yra) šviesus kambarys.

Neigiamoji forma sudaroma gale esančią い pakeitus į くない:

ながい -> ながくない
あかるい -> あかるくない

Vienintelė išimtis – いい (gera(s)), kurio neigiamoji forma yra よくない.

Neigiamąją formą galite vartoti prieš pažymimąjį žodį, lygiai taip pat kaip teigiamąją:

ながくない みち です – (yra) neilga gatvė;
あかるくない へや です – (yra) nešviesus kambarys.

Norėdami I tipo būdvardžius vartoti sakinio gale, galite taikyti pirmoje pamokoje išmoktą konstrukciją:

[daiktavardis] は [būdvardis] です

Būdvardis čia gali būti tiek teigiamosios, tiek neigiamosios formos. Pavyzdžiui:

たべもの は おいしい です – maistas (yra) skanus;
くるま は あたらしくない です – mašina (yra) nenauja.

Prie NA grupės būdvardžių, juos rašant prieš pažymimąjį žodį, reikia pridėti な:

べんりな くつ です – (yra) patogūs batai;
しずかな こども です – (yra) ramus / tylus vaikas.

Šios grupės būdvardžių neiginys prieš pažymimąjį žodį sudaromas vietoj な pridėjus ではない:

べんり ではない くつ です – (yra) nepatogūs batai;
しずか ではない こども です – (yra) neramus vaikas.

Neiginys sakinio gale sudaromas taip pat kaip su daiktavardžiais – pridedant ではありません:

てがみ は たいせつ です。 – laiškas (yra) svarbus;
てがみ は たいせつ ではありません。 – laiškas (yra) nesvarbus.

Keli dažniausiai pasitaikantys NA grupės būdvardžiai, atrodantys kaip I grupės (t.y. besibaigiantys い):

ゆうめい – žymus, -i;
きらい – nemėgstamas, -a, nekenčiamas, -a;
きれい – gražus, -i, tvarkingas, -a;
ていねい – mandagus, -i.

Apibendrintas esamojo laiko būdvardžių sudarymas:

Ryšys tarp daiktavardžių

Dviejų daiktavardžių tarpusavio priklausomybę galima parodyti su dalelyte の. Ji pridedama po žodžio, kuris yra „savininkas“, o jam priklausantis objektas eina po to.

[daiktavardis] の [daiktavardis]

Taip nusakoma, kad kažkas yra kažkieno. Pavyzdžiui:

わたし の くるま – mano mašina;
ゆうこさん の ともだち – Jūko draugas;
とうきょう だいがく の がくせい – Tokijo universiteto studentas.

Paskutiniame pavyzdyje とうきょう だいがく, dalelytės の nėra, kadangi tai yra universiteto pavadinimas - Tokijo universitetas, o ne tiesiog universitetas, esantis Tokijuje. Taigi, nors tiek とうきょう の だいがく, tiek ir とうきょう だいがく yra gramatiškai taisyklingi variantai, bet jų reikšmės šiek tiek skiriasi.

の gali sujungti ir daiktavardžius, einančius kartu su būdvardžiais:

まさきさん の おもい かばん – sunkus Masakio krepšys (pažodžiui: Masakio sunkus krepšys);
きれいな はな の しゃしん – gražios gėlės nuotrauka.

Su の sujungtus daiktavardžius galime vartoti visose anksčiau išmoktose konstrukcijose:

これ は わたし の あかい くるま です。 – Tai mano raudona mašina.
わたし の あかい くるま は あたらしくない です。 – Mano raudona mašina nėra nauja.
ゆうこさん の ともだち は とうきょう だいがく の がくせい です か。 – Ar Jūko draugas yra Tokijo universiteto studentas?

Jei objektas, einantis po の, yra suprantamas iš konteksto, jį galima praleisti:

それ は せんせい の かばん です か。はい、せんせい の です。 – Ar tai mokytojo krepšys? Taip, mokytojo.
これ は にほんご の じしょ です か。いいえ、にほんご の ではありません。 – Ar tai japonų kalbos žodynas? Ne, ne japonų kalbos.

Patikslinantys įvardžiai

Anksčiau išmokti žodeliai これ, それ, あれ taip pat vartojami su dalelyte の. Kad būtų patogiau ištarti, jie yra pavirtę atitinkamai į この, その, あの ir vartojami prieš žodį, kurį norima patikslinti, išskirti iš kitų. Lietuviškai この dažniausiai būtų verčiama kaip šis, -i, その – tas, -a, あの – anas, -a.

Reikia atsiminti, kad これ, それ, あれ yra savarankiški žodeliai, o この, その, あの visada eina kartu su kitais žodžiais.

[ この / その / あの ] [daiktavardis]

Pavyzdžiui:

この じてんしゃ – šis dviratis;
その さいふ – ta piniginė.

Daiktavardis gali eiti ir kartu su būdvardžiu.

[ この / その / あの ] [būdvardis] [daiktavardis]

Pavyzdžiui:

その おもしろい えいが – tas įdomus filmas;
この きれいな ほん – ši graži knyga.

Čia paminėti junginiai su この, その, あの gali būti vartojami visuose anksčiau išmoktuose sakiniuose vietoj pavienių daiktavardžių. Pavyzdžiui:

その くるま は ふるい です。 – Ta mašina yra sena.
この おもい かばん は せんせい の (かばん)* です。 – Šis sunkus krepšys yra mokytojo.

* Pastaba: kadangi iš konteksto suprantama, kad kalbama apie かばん, jis gali būti praleidžiamas. Tačiau ne klaida šį žodį ir pakartoti.

この, その, あの vartojami norint nurodyti ir žmones:

その ひと は さとみさん の おとうさん です。 – Tas žmogus yra Satomi tėtis.

Patarimai

Patarimai

• Kas tai? tipo klausimai gali būti trumpinami, praleidžiant tą dalį, kuri suprantama iš konteksto. Dažniausiai tai nutinka, jeigu panašus klausimas kartojamas kelis kartus. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – kas čia?
すし です。 – Čia sušis.
それ は？ – O ten? (praleista なん です か)

• Nesupratus viso sakinio, paprašyti jį pakartoti galima sakant すみません、もう いち ど おねがいします. Tai reiškia „atsiprašau, prašyčiau dar kartą“.

• Jeigu pašnekovas kalba per greitai, paprašyti kalbėti lėčiau galite su すみません、ゆっくりおねがいします.

• Nesupratus pasakyto žodžio reikšmės, galima paprašyti patikslinti dviem būdais:

1) pakartojant neaiškų žodį klausiamąja intonacija. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
とうふ？ – Tofu?

2) Prie nežinomo žodžio pridedant って なん です か. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
とうふ って なん です か？ – Kas yra tofu?

って nurodo, kad cituojami kitų žmonių pasakyti žodžiai.

• はい gali reikšti ne tik patvirtinantį „taip“, bet ir:

1) atsiliepimą į kvietimą. Tokiu atveju garsas a neretai ištęsiamas. Pavyzdžiui:

まさきさん: さとみさん！ – Masaki: Satomi!
さとみさん: はい (はあい)！ – Satomi: taip! („aš čia!“, „ateinu!“)

2) parodymą, kad suprantami pašnekovo žodžiai. Pavyzdžiui:

これ は たいせつな てがみ です。 – Tai svarbus laiškas.
はい。 – Taip („supratau“, „aišku“).

• では arba familiaresnėje kalboje じゃ (kartais ir じゃあ) yra jungiamasis žodelis, parodantis dabartinio sakinio ryšį su ankstesniais. Jis verčiamas kaip „tada“, „ką gi“ ir pan. Pavyzdžiui:

これ は なん です か。 – Kas čia?
とうふ です。 – Čia tofu.
では、これ は？ – Ką gi, o čia kas?

Dialogas

Dialogas

Kas yra kieno? Veikėjai: さとみさん ir まさきさん

• さとみさん:これ は まさきさん の ほん です か。
• まさきさん:はい、わたし の です。
• さとみさん:この おおきい ほん も まさきさん の です か。
• まさきさん:はい、それ も わたし の です。
• さとみさん:では、この しろい ほん は？
• まさきさん:その ほん は わたし の ではありません。
• ゆうこさん の です。
• さとみさん:そう です か。ややこしい です。

Vertimas

Vertimas

• Satomi:Masaki, ar tai jūsų* knyga?
• Masakis:Taip, mano.
• Satomi:O ši didelė knyga irgi jūsų?
• Masakis:Taip, ta taip pat mano.
• Satomi:Tuomet kaip su šia balta?
• Masakis:Ta knyga ne mano. (Ta knyga) Jūko.
• Satomi:Štai kaip... painu.

*Pastaba: nors japoniškai pasakomas žmogaus, į kurį kreipiamasi vardas (Masakis), lietuviškai jis gali būti verčiamas kaip atitinkama „jūs“ arba „tu“ forma. Lygiai taip pat verčiant lietuviškus sakinius į japonų kalbą reikia atkreipti dėmesį, kad neretai „tu“ ir „jūs“ bus išverčiami ne tiesiogiai (あなた), bet pateikiant žmogaus vardą arba pareigas.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai:

1. たかい – aukštas, brangus (i)
2. あかい – raudonas (i)
3. べんり – patogus (na)
4. かんたん – paprastas (na)
5. ひと – žmogus
6. みち – gatvė
7. ながい – ilgas (i)
8. あかるい – šviesus (i)
9. たべもの – maistas
10. くるま – mašina, automobilis
11. あたらしい – naujas (i)
12. しずか – tylus, ramus (na)
13. てがみ – laiškas
14. たいせつ – svarbus (na)
15. ゆうめい – žymus (na)
16. きらい – nemėgstamas, nekenčiamas (na)
17. ていねい – mandagus (na)
18. あおい – mėlynas (i)
19. しんせつ – malonus, geras (žmogus) (na)
20. かわいい – mielas (i)
21. しごと – darbas
22. あつい – karštas (i)
23. りっぱ – puikus, nuostabus (na)
24. からい – aštrus (apie maistą) (i)
25. あぶない – pavojingas (i)
26. げんき – sveikas, energingas (na)
27. つよい – stiprus, galingas (i)
28. たのしい – linksmas, smagus (i)
29. やすい – pigus (i)
30. みじかい – trumpas (i)
31. とおい – tolimas (i)
32. ちかい – artimas (i)
33. さむい – šaltas (savijauta, oras) (i)
34. つめたい – šaltas (konkretus objektas) (i)
35. つまらない – nuobodus (i)
36. ひま – laisvas, neužsiėmęs (na)
37. いそがしい – užsiėmęs (i)
38. とうきょう – Tokijas
39. だいがく – universitetas
40. はな – gėlė
41. しゃしん – nuotrauka
42. にほんご – japonų kalba
43. むずかしい – sunkus (suprasti) (i)
44. じしょ – žodynas
45. おおさか – Osaka
46. とし – miestas
47. ふゆ – žiema
48. やすみ – atostogos, poilsis
49. いえ – namas
50. この – ši(s)
51. その – ta(s)
52. あの – ana(s)
53. じてんしゃ – dviratis
54. さいふ – piniginė
55. ふるい – senas (tik apie daiktus, nesakoma apie žmones) (i)
56. おじいさん – senelis
57. き – medis
58. りょうり – valgis, patiekalas
59. じゃあ – ką gi, tuomet
60. ゆっくり – iš lėto, palengva
61. ややこしい – painu, sudėtinga, neaišku (i)

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. I
2. NA
3. I
4. I
5. NA
6. I
7. NA
8. I
9. NA
10. I
11. にほんご は むずかしい です か。いいえ、むずかしくない です。
12. あおい へや は きれい ではありません。
13. まさきさん は しんせつな ひと です。
14. あたらしい くつ は べんり ではありません。
15. しろい いぬ は かわいい です。
16. Tai įdomi knyga.
17. Filmas nėra ilgas.
18. Darbas yra nuobodus.
19. Aš esu neužsiėmęs.
20. Satomi yra mandagi.
21. ちいさい
22. ながい
23. たかい
24. ちかい
25. さむい
26. つまらない
27. さとみさん と ゆうこさん は わたし の ともだち です。
28. それ は まさきさん の ほん です か。はい、まさきさん の です。
29. おおさか は にほん の おおきい とし です。
30. ゆうこさん の しゃしん です か。いいえ、ゆうこさん の ではありません。
31. ふゆ の やすみ は みじかい です。(tačiau dažnai sakoma ir be の – ふゆやすみ)
32. Mano batai yra raudoni.
33. Ten – ne vyresnio brolio namas.
34. Satomi kambarys yra mažas.
35. Čia mano universiteto draugas.
36. この ほん は おもしろくない です。
37. それ は おいしい すし です。
38. あの きれいな じてんしゃ は たかい です。
39. ゆうこさん の はし は その はし です。
40. そのひとはゆうめいないしゃです。
41. あの おおきい いえ は わたし の おじいさん の です。
42. その たかい き は ふるい です。
43. この りょうり は からくない です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^