Raštas

Raštas

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 何時 (kiek valandų)：　今、何時ですか。 – kiek dabar valandų?
• 何分 (kiek minučių)：　何分かかりますか。 – kiek minučių užtruks?

• 今年 (šiemet)：　今年 の ふゆ は さむい です。 – šių metų žiema yra šalta.
• 今月 (šį mėnesį)：　今月の9日 に パリ へ いきます。 – šio mėnesio devintą dieną vyksiu į Paryžių.
• 今週 (šią savaitę)：　今週 は いそがしい です。 – šią savaitę esu užsiėmęs.
• 今日 (šiandien)：　今日は3月15日です。 – šiandien yra kovo penkiolikta.

• 先月 (praėjusį mėnesį)：　わたし の たんじょうび は 先月 でした。 – mano gimtadienis buvo praėjusį mėnesį.
• 先週 (praėjusią savaitę)：　さきこさん と 先週 あいました。 – su Sakiko susitikau praeitą savaitę.

• 来年 (kitąmet)：　来年 アメリカ に いきます。 – kitąmet vyksiu į Ameriką.
• 来月 (kitą mėnesį)：　来月は5月です。 – kitas mėnesis yra gegužė.
• 来週 (kitą savaitę)：　来週 は やすみ です。 – kitą savaitę bus atostogos.

• 毎年 (kasmet)：　毎年 ここ に きます。 – čia atvykstu kiekvienais metais.
• 毎月 (kiekvieną mėnesį)：　毎月 かみ を きります。 – kerpuosi plaukus kiekvieną mėnesį.
• 毎週 (kiekvieną savaitę)：　毎週 ケーキ を つくります。 – kiekvieną savaitę gaminu (kepu) pyragą.
• 毎日 (kiekvieną dieną)：　毎日7時 に おきます。 – kasdien keliuosi 7 valandą.

• 半分 (pusė)：　りんご を 半分 たべました。 – suvalgiau pusę obuolio.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Kaziuko mugė. Dėstytojos Takada ir Dovilė kartu atvyko į Vilniaus Kaziuko mugę.

• たかだ:たくさん お店が ありますね。
• ドヴィレ:そうですね。人も たくさん いますね。
• たかだ:カジューカスフェア は まいとし ありますか。
• ドヴィレ:はい。カジューカス は リトアニア の せいじん の お祭りです。3月4日は せいカジミエラス の 日です。
• たかだ:へえ。じゃあ、フェア に なに が ありますか。
• ドヴィレ:リトアニア の でんとうてきな もの が たくさん ありますよ。たとえば、シャコーティス や アップルチーズ、はちみつ、ハーブティー……。
• たかだ:わあ、すごい。ぜんぶ 食べたいです。
• たかだ:じゃあ、小さい シャコーティス を 一つ かいましょうか。
• ドヴィレ:いいですね。私は アップルチーズ を かいます。チーズ が だいすき です から。
• たかだ:ああ、すみません。アップルチーズ は チーズじゃない です。
• ドヴィレ:え！？　

Vertimas

Vertimas

Kaziuko mugė. Dėstytojos Takada ir Dovilė kartu atvyko į Vilniaus Kaziuko mugę.

• Takada:Kiek daug palapinių.
• Dovilė:Tikrai. Žmonių irgi daug.
• Takada:Ar Kaziuko mugė vyksta kasmet?
• Dovilė:Taip. Kaziuko mugė yra Lietuvos šventojo – šv. Kazimiero – šventė. Kovo 4-oji yra Šv. Kazimiero diena.
• Takada:Oho. O kas vyksta mugėje?
• Dovilė:Mugėje yra daug tradicinių lietuviškų dalykų. Pavyzdžiui, šakočiai, obuolių sūriai, medus, žolelių arbatos ir pan.
• Takada:Oho, kaip puiku. Noriu visko paragauti.
• Dovilė:Na, gal tada paimsiu vieną mažą šakotį?
• Takada:Gerai. O aš paimsiu obuolių sūrį. Labai mėgstu sūrį.
• Dovilė:Oi, atleiskit, bet obuolių sūris iš tiesų nėra sūris.
• Takada:Ką!?

Gramatika

Noro reiškimas su forma tai

Noras atlikti veiksmą japonų kalboje išreiškiamas ne prie noriu prijungiant kitą veiksmažodį, o vartojant atskirą veiksmažodžių formą tai (たい). Ją nesunku sudaryti: tereikia formos ますgalūnę ます pakeisti į たい ir pridėti です. Visų grupių veiksmažodžiai pakeičiami vienodai, išimčių nėra. Pavyzdžiui:

たべる (valgyti) → たべます (valgau) → たべたい (noriu valgyti);
かう (pirkti) → かいます (perku) → かいたい (noriu pirkti);
する (daryti) → します (darau) → したい (noriu daryti).

Šis pasikeitimas neįprastas tuo, kad formos たいveiksmažodžiai pavirsta į I grupės būdvardžius, todėl atitinkamai turėtų keistis ir dalelytė を į dalelytę が (dalelytė を nevartojama su būdvardžiais).

りんご を たべます。 Valgysiu obuolį.
りんご が たべたい です。 Noriu valgyti obuolį. 

Tačiau neretai dalelytė を išlieka, todėl įmanomi abu variantai:

りんご が たべたい です

りんご を たべたい。

Kitos dalelytės išlieka nepakitusios.

ひろしま に いきます。 Vyksiu į Hirošimą.
ひろしま に いきたい です。 Noriu vykti į Hirošimą.

Formos たいveiksmažodžių neigiamoji forma sudaroma lygiai taip kaip bet kurių kitų I grupės būdvardžių – galūnę い pakeičiant į くない.

たべたい　→　たべたくない Nenoriu valgyti.

Svarbu atsiminti, kad forma たい vartojama kalbant tik apie savo paties norus. Su ja negalima nusakyti, ko nori kiti, nes tiesiog negalime tvirtai žinoti, kas ko nori (kalbėti apie kitų norus išmoksite tolesnėse pamokose). Vienintelės situacijos, kai たい gali nuskambėti kalbant ne apie save, yra klausimai:

なに を たべたい です か。Ko nori valgyti?

どこ に いきたい です か。 Kur norėtum eiti kartu?

Pasisiūlymas

Kai norime pasisiūlyti ką nors padaryti dėl kitų žmonių, galime vartoti veiksmažodžio ~ましょうか formą. Ji sudaroma veiksmažodžio ます galūnę keičiant į ましょう ir pridedant klaustuką か. 

[ます formos veiksmažodis] – ます + ましょうか

Pavyzdžiui:

あつい です ね。まど を あけましょう か。Karšta, tiesa? Gal atidaryti langą?

Atsakyti į tokį pasisiūlymą galime dviem būdais: padėkodami ir priimdami pasiūlytą paslaugą arba mandagiai jos atsisakydami.

あつい です ね。まど を あけましょう か。Karšta, tiesa? Gal atidaryti langą?

すみません、おねがいします。Ačiū (pažodžiui: atsiprašau už rūpesčius ir prašau tai padaryti).

だいじょうぶ です。Viskas gerai, nereikia.

Reikia pažymėti, kad tokia pati forma (ましょう), priklausomai nuo konteksto, gali būti vartojama ir kitam dalykui pasakyti – mandagiai paskatinti, pasiūlyti ką nors nuveikti drauge.

Pavyzdžiui:

いきましょう Eime / eikime.
えき の まえ で あいましょう。 Susitikime priešais stotį.

Tokį paskatinimą galime paversti klausimu apie aplinkinių nuomonę:

どこ に いきましょう か。 Kur eisime / eitume?
なに を たべましょう か。 Ką valgysime / valgytume?

Taip pat veiksmažodžio ましょうか forma gali būti vartojama pasiūlyti ką nors nuveikti kartu. Panašu į prieš tai išmoktą kvietimą (~ませんか), tik šiuo atveju kviečiantysis yra įsitikinęs, kad pašnekovas sutiks. Pavyzdys:

A: あつい です ね。アイスクリーム を たべましょうか。Karšta, ar ne? Gal suvalgykime ledų?

B: そうしましょう。Taip ir padarykime.

Skaičius

Iki šiol išmokome skaičiuoti naudodami skaičių おん tarimus (žr. kandži), tačiau, norint įvardyti daiktų skaičių, dažnai naudojami skaičių くん tarimai su galūne つ. くん tarimus turi tik skaičiai 1–10.

Įvardydami daiktų skaičių, pirma paminime daiktą, po to pasakome tų daiktų skaičių:

コーヒー を 一つ ください。 Prašau vieną puodelį kavos.

りんご を３つ かいました。 Nupirkau 3 obuolius.

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje turi savų ypatumų. Priešingai nei lietuviškai, negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti trys laikraščiai ir verstume pažodžiui さん しんぶん, šią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji nebūtų gramatiškai taisyklinga.

Tokiose situacijose reikalingi trumpi žodeliai, vadinami skaičiavimo priesagomis, iš kurių kiekvienas vartojamas tam tikros rūšies daiktams skaičiuoti. Pavyzdžiui, skaičiuodami knygas, vartosime さつ, popieriaus lapus – まい ir t. t. Šios skaičiavimo priesagos visada sakomos po skaičiaus, rodančio daiktų skaičių.

Trumpai apie kiekvieną:

• さつ – iš popieriaus lapų surištiems daiktams (knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir pan.);
• ほん– ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.);
• こ – nedideliems sferiniams arba kubiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.);
• はい – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.);
• まい – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirukams, lėkštėms ir t.t.);
• だい – automobiliams, dviračiams, mašinoms, elektriniams prietaisams ir pan.;
• ひき – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.);
• にん – žmonėms;

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Skaičiavimo žodeliai bus vartojami visada, kai reikės įvardyti objektų skaičių. Tarkime, jeigu skaičiuojame obuolius, kurių yra trys, negalime sakyti tiesiog さん, nes reikia pridėti obuoliams tinkamą skaičiavimo žodelį こ – さんこ. Lygiai taip pat, skaičiuodami knygas, sakysime いっさつ, にさつ ir t. t.

Kaip ir lietuvių kalboje, skaičius gali būti pasakomas arba prieš skaičiuojamus daiktus, arba po jų. Pavyzdžiui, pirmuoju atveju lietuviškai sakytume trys obuoliai, o antruoju – obuoliai yra trys. Japonų kalboje antrasis atvejis dažnesnis.

さんこ の りんご です ir りんご は さんこ です

よんこ の オレンジ を たべました。 arba オレンジ を よんこ たべました。 Suvalgiau keturis apelsinus.
きのう はがき を さんまい かいました。 Vakar nusipirkau tris atvirukus.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičių rodantys žodžiai įsiterpia tarp linksnio dalelytės ir veiksmažodžio.

Skaičių / kiekį rodantys žodžiai

Skaičius / kiekis gali būti išreiškiamas ne tik skaitvardžiais, bet ir bendresniais jį rodančiais žodžiais. Pavyzdžiui: ぜんぶ (viskas), はんぶん (pusė), たくさん (daug), おおく (daug (labiau rašytinės kalbos)), すこし (truputis, keletas) ir kt. Jie vartojami lygiai taip pat kaip ir skaitvardžiai:

ぜんぶ たべたいです。 Noriu viską suvalgyti.
さとう を すこし いれます。 Įdėsiu truputį cukraus.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Keletas frazių, kurias galima išgirsti parduotuvėse Japonijoje:

いらっしゃいませ – Sveiki užėję. Pasakoma klientui užėjus į parduotuvę. Atsakyti į tai nebūtina.
こちら, そちら, あちら – mandagūs これ, それ, あれ bei ここ, そこ, あそこ atitikmenys.
でございます – mandagus です atitikmuo. Pavyzdžiui: 2000円でございます (2000 jenų).
はい、どうぞ – Štai, prašom. Sakoma duodant daiktą klientui.
いかが です か – klausimas kaip jums tai patinka?
(ぜんぶで) ___円になります – (Iš viso) bus ___ jenų. Pasakant galutinę perkamų daiktų kainą.
しょうしょう おまち ください – mandagus pasakymas truputį palaukite.
おまたせしました – priverčiau jus laukti. Pasakoma klientams, kurie laukė aptarnavimo.
どうもありがとうございました – mandagus ačiū, pasakomas klientui išeinant iš parduotuvės.

• Norėdami paklausti, ar parduotuvė turi tam tikrą prekę, galite įvardyti norimą daiktą ir pridėti は ありますか. Pavyzdžiui: にほんご の じしょ は あります か (Ar turite japonų kalbos žodyną?).

• Frazė そうですね (tariama su besileidžiančia intonacija) vartojama užpildant galvojimo laiką ir gali būti verčiama kaip hmmm..., ką gi..., pažiūrėkime... ir pan.
• Prie kai kurių žodžių pridedamas hiraganos ženklas お paverčia juos mandagesniais, parodo kalbančiojo pagarbą jų ir pašnekovo atžvilgiu. Pavyzdžiui, pinigai – かね arba おかね, arbata – ちゃ arba おちゃ, ir t.t.. Išsamiau apie お vartojimą išmoksite vėliau.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^