Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 何時 (kiek valandų)：　今、何時ですか。 – kiek dabar valandų?
• 何分 (kiek minučių)：　何分かかりますか。 – kiek minučių užtruks?

• 今年 (šiemet)：　今年 の ふゆ は さむい です。 – šių metų žiema yra šalta.
• 今月 (šį mėnesį)：　今月の9日 に パリ へ いきます。 – šio mėnesio devintą dieną vyksiu į Paryžių.
• 今週 (šią savaitę)：　今週 は いそがしい です。 – šią savaitę esu užsiėmęs.
• 今日 (šiandien)：　今日は3月15日です。 – šiandien yra kovo penkiolikta.

• 先月 (praėjusį mėnesį)：　わたし の たんじょうび は 先月 でした。 – mano gimtadienis buvo praėjusį mėnesį.
• 先週 (praėjusią savaitę)：　さきこさん と 先週 あいました。 – su Sakiko susitikau praeitą savaitę.

• 来年 (kitąmet)：　来年 アメリカ に いきます。 – kitąmet vyksiu į Ameriką.
• 来月 (kitą mėnesį)：　来月は5月です。 – kitas mėnesis yra gegužė.
• 来週 (kitą savaitę)：　来週 は やすみ です。 – kitą savaitę bus atostogos.

• 毎年 (kasmet)：　毎年 ここ に きます。 – čia atvykstu kiekvienais metais.
• 毎月 (kiekvieną mėnesį)：　毎月 かみ を きります。 – kerpuosi plaukus kiekvieną mėnesį.
• 毎週 (kiekvieną savaitę)：　毎週 ケーキ を つくります。 – kiekvieną savaitę gaminu (kepu) pyragą.
• 毎日 (kiekvieną dieną)：　毎日7時 に おきます。 – kasdien keliuosi 7 valandą.

• 半分 (pusė)：　りんご を 半分 たべました。 – suvalgiau pusę obuolio.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Japonų kalbos paskaitoje dėstytoja Takada kalba apie tvarkaraštį.

• たかだ:中間 テスト は 11月5日 の 木曜日です。
• ルカス:えっ、もうすぐですね。
• アイステ:先生、口頭試験はいつですか。
• たかだ:口頭試験は11月6日ですよ。
• ルカス:作文の締め切りも11月6日ですか。
• たかだ:いいえ、作文は2日までです。来週の月曜日ですよ。
• アイステ:でも、先生、11月2日は祝日ですよ。授業がありますか。
• たかだ:えっ！そうでしたね。すみません。月曜日は授業がありません。締め切りは11月3日です。
• ルカス:先生、橋クラブのハロウィーンパーティーに来ますか。
• たかだ:橋クラブ？
• ルカス:日本文化のクラブです。10月30日の金曜日にパーティーがあります。
• たかだ:いいですね。何時からですか。
• アイステ:6時からです。414教室でやります。
• たかだ:わかりました。
• ルカス:あ、先生、この日はみんなコスプレをしますよ。
• たかだ:え！どうしようかな……。

Vertimas

Vertimas

Japonų kalbos paskaitoje dėstytoja Takada kalba apie tvarkaraštį.

• Takada:Semestro vidurio testas bus lapkričio 5 dieną, ketvirtadienį.
• Lukas:O, jau taip greitai.
• Aistė:Dėstytoja, o kada bus kalbėjimo atsiskaitymas?
• Takada:Kalbėjimo atsiskaitymas vyks lapkričio 6 dieną.
• Lukas:Ar rašinėlius taip pat iki lapkričio 6 dienos pristatyti?
• Takada:Ne, rašinėlius reikia atnešti iki 2 dienos – kitos savaitės pirmadienio.
• Aistė:Bet, dėstytoja, lapkričio 2 diena yra išeiginė. Ar bus paskaita?
• Takada:O! Tikrai. Atsiprašau, pirmadienį paskaitos nebus. Rašinėlius atneškite iki lapkričio 3 dienos.
• Lukas:Dėstytoja, ar ateisite į Haši klubo Helovyno vakarėlį?
• Takada:Haši klubo?
• Lukas:Japonų kultūros klubas. Spalio 30 dieną, penktadienį, bus Helovyno vakarėlis.
• Takada:Gerai. Nuo kelintos valandos?
• Aistė:Nuo 6 val. 414 auditorijoje.
• Takada:Supratau.
• Lukas:Tą dieną visi būsime persirengę įvairiais kostiumais.
• Takada:Oho! Kuo čia man persirengus?..

   

Gramatika

Datos nurodymas

Data japonų kalboje pasakoma pradedant platesniu laiko tarpu ir einant prie smulkesnių, kaip ir lietuvių kalboje: metai, mėnuo, diena.

Sakydami metus, turime prie skaičiaus pridėti 年 (ねん) (metai): １９９０年, ２０１１年 ir t. t.

Mėnesių pavadinimus išmokti gana lengva, nes jie susideda iš skaičiaus, rodančio mėnesio eilės numerį, ir 月 (がつ) (mėnesis). 

Savaitės ir mėnesio dienų pavadinimai

Toliau pateiktame kalendoriuje matote visų savaitės ir mėnesio dienų pavadinimus. Japonų kalboje pirmoji savaitės diena yra sekmadienis, o paskutinė – šeštadienis. Visi savaitės dienų pavadinimai baigiasi ようび, reiškiančiu „savaitės diena“, o prasideda žodžiais 日 （にち）(saulė), 月（げつ） (mėnulis), 火 （か）(ugnis), 水 （すい）(vanduo), 木 （もく）(medis), 金 （きん）(auksas) ir 土（ど）(žemė). Kaip tikriausiai pastebėjote, pirmosios dvi dienos skirtos dangaus kūnams, o likusios dienos pavadintos pagal 5 elementus iš kinų kosmologijos.

Mėnesio dienos užrašomos prie skaičiaus pridedant 日 (diena). Atkreipkite dėmesį į raudonai pažymėtus tarimus. Mėnesio dienos 1–10 tariamos pagal くん tarimą (su išimtimis), o 11–31 – pagal おん tarimą (su išimtimis).

Reikia pažymėti, kad nurodant datą gali būti naudojami tiek arabiški skaičiai, tiek skaičiai pagal kandži: １月１日 arba 一月一日. Pastaruoju metu arabiški skaičiai pasitaiko dažniau, bet pravartu mokėti ir kandži variantą.

Kaip japoniškai pasakytumėte, kas rodoma kiekviename kalendoriuje? 

Datos įterpimas sakiniuose

今日は２０２５年１月７日です。Šiandien yra 2025 metų sausio 7 diena.

テストは１１月５日の木曜日です。Testas bus lapkričio 5 dieną, ketvirtadienį.

１２月１９日の金曜日にクリスマスパーティーがあります。Gruodžio 19 dieną, penktadienį, bus kalėdinis vakarėlis.

Klausimas kada?

Norint paklausti, kada kas nors įvyks, prireiks klausiamojo žodelio いつ. Prie jo gali būti pridedama ごろ, suteikiant reikšmę „maždaug“:

誕生日は いつ です か。 Kada jūsų gimtadienis?
いつ ごろ でかけますか。 Maždaug kada išvyksite?

Jeigu klausiama tiksliau – apie savaitę ar mėnesį ir pan., vartojamas 何 kartu su 曜日, 日, 月 ar kitu laiko žodžiu:

誕生日 は 何月 何日 です か。 Kurį mėnesį ir dieną jūsų gimtadienis?
パーティーは何曜日 です か。 Kelintadienį bus vakarėlis?

Nuo... iki...

Reikšmę „nuo“ turi žodis から, o „iki“ – まで. Jie pridedami prie laiką arba vietą rodančių žodžių. Skirtingai nuo lietuvių kalbos, pirma reikia pasakyti laiką arba vietą ir tada pridėti から arba まで.

[Laikas / vieta] から [laikas / vieta] まで [veiksmažodis]

10時 から 11時 まで 宿題（しゅくだい）をしました。 Nuo dešimtos iki vienuoliktos valandos ruošiau namų darbus.
うち から 駅まで 走りました。Bėgau nuo namų iki stoties.

から ir まで gali būti vartojami ir atskirai. 

作文は来週の月曜日までです。Rašinėlį reikia atnešti iki kitos savaitės pirmadienio.

午後２時からテストが始まります。Testas prasidės 2 val. po pietų.

から vartojant su vietą nusakančiais žodžiais, jis gali būti verčiamas iš:
リトアニア から 来ました。Atvykau iš Lietuvos.

Daiktavardžių būtasis laikas

Daiktavardžiai ir būdvardžiai japonų kalboje gali būti kaitomi laikais. Taigi, šioje pamokoje išmoksite daiktavardžių būtąjį laiką. Tiesa, patys daiktavardžiai nesikeičia, keičiasi šalia esantis žodis です ir jo neigiama forma じゃないです. 

Daiktavardžių būtasis laikas sudaromas taip:

[Daiktavardis] です　→　[daiktavardis] でした

[Daiktavardis] じゃないです　→　[daiktavardis] じゃなかったです

Atidžiau pažvelkime į neiginio būtąjį laiką. じゃない galūnė い nukrenta ir prijungiama būtojo laiko galūnė かった. Būtojo laiko daiktavardžių pavyzdžiai:

作文の 締め切りは 昨日でした。 Vakar buvo paskutinė diena atnešti rašinėlį (pažodžiui: vakar buvo rašinėlio galutinis terminas).
作文の 締め切りは 昨日じゃなかったです。 Paskutinė diena atnešti rašinėlį nebuvo vakar.

Jeigu pamenate, じゃないです turi ir ilgesnių bei formalesnių variantų: じゃありません ir ではありません, jų būtasis laikas sudaromas tiesiog prie jų pridėjus žodį でした: じゃありませんでした ir ではありませんでした.

Veiksmažodžių būtasis laikas

Veiksmažodžių būtasis laikas japonų kalboje vartojamas veiksmams, vykusiems praeityje, nusakyti. Jį nesunku sudaryti iš jau žinomos formosます. Sudarant teigiamąją formą, numetama galūnė ます ir pridedama ました, o neigiamąją – prie esamojo laiko ません galūnės pridedama でした. Tai galioja visoms trims veiksmažodžių grupėms. Pavyzdžiui:

Būtojo laiko veiksmažodžiai sakinyje vartojami lygiai taip pat kaip ir esamojo, t. y. pačiame gale, o prieš juos sudėliojamos visos kitos sakinio dalys:

昨日公園へ行きました。 Vakar ėjau į parką.
オレンジ を 食べました。 Suvalgiau apelsiną. 

Pratimai

練習はここ

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Atsakant į klausimus kiek?, kur?, kada? ir pan., nebūtina kartoti klausime esančio veiksmažodžio ar kitų sakinio dalių. Užtenka prie atsakymo pridėti です:

- 毎日 にほんご を 何時かん れんしゅう します か。 – Kiek valandų kasdien praktikuojiesi japonų kalbą?
– １時かん ぐらい です。 – Apie vieną valandą.

• Nors žodeliai ごろ ir ぐらい reiškia „maždaug“, bet jie japonų kalboje neretai vartojami tiksliam laikui nusakyti ir neturėtų būti suprantami pažodžiui. Tai daroma tiek klausimuose, tiek ir atsakymuose, siekiant sušvelninti kalbos toną, ją padaryti ne tokią tiesmuką, o tai Japonijos kultūroje laikoma mandagumo ženklu.

- 何時 ごろ うち へ かえります か。 – Kelintą valandą grįši namo?　
- 8時ごろ かえります。 – Grįšiu apie aštuntą.

• Jeigu norime pasakyti, kad į kur nors keliaujama, りょこうする vartojama su dalelyte に arba へ. O keliavimas po kur nors nusakomas su dalelyte を. Palyginkite:

アメリカ に りょこう しました。 – Keliavau į Ameriką.
アメリカ を りょこう しました。 – Keliavau po Ameriką.

• Veiksmažodis あう (su(si)tikti) gali būti vartojamas tiek su dalelyte と (reiškia „susitinku su [kuo]“), tiek ir su に (reiškia „sutinku [ką]“):

ともだち と あいました。 – Susitikau su draugu.
ともだち に あいました。 – Sutikau draugą.

• Frazė einu miegoti retai kada sudaroma su veiksmažodžius いく (eiti), kaip kad ね に いきます. Įprasčiau sakyti tiesiog pavienį ねる (miegoti). Pavyzdžiui: 11時 に ねます – einu miegoti 11 valandą; arba きのう 9時 ごろ ねました – vakar ėjau miegoti apie 9 valandą.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. 先週 ひま でした。
2. きのう は あつかった です ね。
3. さとみさん の いぬ は ちいさくて きれい でした。
4. この くつ は わたし の でした。いま は いもうと の です。
5. けさ 7時半 に おきました。
6. 毎日 ８時 に しごと へ いきます。
7. もう １３時 です か。
8. コンサート は ２時 かん ぐらい かかりました。
9. わたし の たんじょうび は ７月５日 です。
10. 今日 は １１月１２日 です。
11. ４日 かん とても いそがしかった です。
12. さきこさん は ３ヶ月 イギリス に いました。
13. 何時 に せんせい と あいます か。
14. いつ にほん に きました か。
15. いつ へや を そうじ しました か。
16. みなさん は 何時 に きます か。
17. ともだち に あい に こうえん へ いきます。
18. としょかん へ べんきょう に いきます。
19. きのう みずうみ へ およぎ に いきませんでした。
20. だいどころ の でんき を けし に いきます。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^