Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 何時 (kiek valandų)：　今、何時ですか。 – kiek dabar valandų?
• 何分 (kiek minučių)：　何分かかりますか。 – kiek minučių užtruks?

• 今年 (šiemet)：　今年 の ふゆ は さむい です。 – šių metų žiema yra šalta.
• 今月 (šį mėnesį)：　今月の9日 に パリ へ いきます。 – šio mėnesio devintą dieną vyksiu į Paryžių.
• 今週 (šią savaitę)：　今週 は いそがしい です。 – šią savaitę esu užsiėmęs.
• 今日 (šiandien)：　今日は3月15日です。 – šiandien yra kovo penkiolikta.

• 先月 (praėjusį mėnesį)：　わたし の たんじょうび は 先月 でした。 – mano gimtadienis buvo praėjusį mėnesį.
• 先週 (praėjusią savaitę)：　さきこさん と 先週 あいました。 – su Sakiko susitikau praeitą savaitę.

• 来年 (kitąmet)：　来年 アメリカ に いきます。 – kitąmet vyksiu į Ameriką.
• 来月 (kitą mėnesį)：　来月は5月です。 – kitas mėnesis yra gegužė.
• 来週 (kitą savaitę)：　来週 は やすみ です。 – kitą savaitę bus atostogos.

• 毎年 (kasmet)：　毎年 ここ に きます。 – čia atvykstu kiekvienais metais.
• 毎月 (kiekvieną mėnesį)：　毎月 かみ を きります。 – kerpuosi plaukus kiekvieną mėnesį.
• 毎週 (kiekvieną savaitę)：　毎週 ケーキ を つくります。 – kiekvieną savaitę gaminu (kepu) pyragą.
• 毎日 (kiekvieną dieną)：　毎日7時 に おきます。 – kasdien keliuosi 7 valandą.

• 半分 (pusė)：　りんご を 半分 たべました。 – suvalgiau pusę obuolio.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Būdvardžių būtasis laikas

Būtojo laiko būdvardžiai vartojami tais atvejais, kai reikia nusakyti praeityje aktualų objekto požymį, būseną. Kiekvienos iš dviejų būdvardžių grupių (I ir NA) būtasis laikas sudaromas skirtingai.

I grupės teigiamoji forma sudaroma numetus paskutinę い ir pridėjus かった. Neigiamoji – numetus paskutinę い ir pridėjus くなかった.

Pavyzdžiui:

たのしい (smagus, -i) būtojo laiko teigiamoji forma yra たのしかった (buvo smagus, -i), o neigiamoji – たのしくなかった (nebuvo smagus, -i).
おいしい (skanus, -i) – atitinkamai おいしかった (buvo skanus, -i) ir おいしくなかった (nebuvo skanus, -i).

Vienintelė išimtis yra いい (geras, -a), jo teigiamoji forma yra よかった (buvo geras, -a), o neigiamoji – よくなかった (nebuvo geras, -a).

Būtojo laiko I grupės būdvardžiai sakinyje vartojami lygiai taip pat kaip ir esamojo, t.y. jie gali būti rašomi prieš žodį, kurį apibūdina, arba po jo. Mandagioje kalboje tereikia prie sakinio gale einančio būdvardžio nepamiršti pridėti です:

おいしかった りょうり – Valgis, kuris buvo skanus (arba „buvęs skanus valgis“).
りょうり は おいしかった です – Valgis buvo skanus.

Sudarydami NA grupės teigiamąją formą, gale pridedame でした, neigiamąją – では ありません でした.

Pavyzdžiui:

きれい (gražus, -i) būtojo laiko teigiamoji forma yra きれい でした (buvo gražus, -i), o neigiamoji – きれい では ありません でした (nebuvo gražus, -i).
しずか (tylus, -i) – atitinkamai しずか でした (buvo tylus, -i) ir しずか では ありません でした (nebuvo tylus, -i).

NA grupės būdvardžius vartojant sakinio gale, jokių pakeitimų nereikia. です šiuo atveju nepridedama, nes sudaryta forma jau yra mandagaus kalbos lygio. Pavyzdžiui:

みち は しずか でした。 – Gatvė buvo tyli.

Norint būdvardžius iškelti prieš apibūdinamą žodį, でした reikės pakeisti į だった, o では ありません でした – į ではなかった arba じゃなかった:

しずか だった みち – gatvė, kuri buvo tyli („tylia buvusi gatvė“).
しずか ではなかった みち – gatvė, kuri nebuvo tyli („tylia nebuvusi gatvė“).

Du dalykai, kuriuos vertėtų atsiminti apie visų būdvardžių būtąjį laiką:

1) būtojo laiko būdvardžiai nėra dažnai iškeliami prieš žodį, kurį apibūdina. Įprasčiau juos vartoti sakinio gale.

2) Jeigu sakinys baigiasi būtojo laiko veiksmažodžiu, būdvardžiai sakinyje išlieka esamojo laiko, net jeigu jie rodo praeityje buvusius požymius. Pavyzdžiui:

おいしい すし を たべました。 – Suvalgiau skanų sušį.
o ne おいしかった すし を たべました。 (suvalgiau sušį, kuris buvo skanus)

Daiktavardžių būtasis laikas

Esamajame laike nusakydami objekto būseną vartojame です ir neigiamąją formą ではありません. Būtojo laiko teigiamoji forma yra でした, o neigiamoji – ではありません でした (t.y. tokia pati, kaip ir pridedama prie NA grupės būdvardžių). Pavyzdžiui:

きのう は いい てんき でした。 – Vakar buvo geras oras.
さとみさん は がくせい ではありません でした。 – Satomi nebuvo studentė.

Laiko nusakymas

Japonų kalboje valandos nusakomos prie skaičiaus pridedant valandoms skaičiuoti vartojamą žodelį 時. Pavyzdžiui, pirma valanda bus 一時, antra valanda – 二時 ir t.t. Trys neįprastesni tarimai yra 四時 (よじ), 七時 (しちじ) ir 九時 (くじ).

Valandas galima pasakyti tiek 24 valandų formatu, tiek ir 12-os, prieš valandas pridedant žodžius ごぜん (prieš pietus) arba ごご (po pietų).

Minutės pasakomos prie skaičiaus pridedant 分. Pavyzdžiui: dvi minutės – 二分, penkios minutės – 五分 ir t. t. Išimtinai skaitoma turi: 一分 (いっぷん), 三分 (さんぷん), 四分 (よんぷん), 六分 (ろっぷん), 八分 (はっぷん) ir 十分 (じゅっぷん arba じっぷん).

Reikšmę „pusė valandos“ turi žodis 半 (pusė). Jis pridedamas po valandų skaičiaus ir gali pakeisti 30分 (trisdešimt minučių).

Norint nusakyti ir sekundes, prie skaičiaus pridedama びょう. Skaitymo išimčių šiuo atveju nėra.

Skaitmenys, nusakant laiką, gali būti tiek kandži, tiek ir arabiški. Tiesa, pastarieji populiaresni.

Kaip japoniškai pasakytumėte, kiek rodo kiekvienas laikrodis?

Keli pavyzdžiai:

三時十五分 = ３時１５分 – 3 val. 15 min.　
１６時４０分 – 16 val. 40 min.
ごご４時１０分 – 4 val. 10 min. po pietų.
９時半 – pusė dešimtos (devynios valandos ir pusė)
１２時１１分２５びょう – 12 val. 11 min. 25 sek.

Klausiant kiek valandų?, vartojama frazė 何時ですか. Jos priekyje neretai pridedamas žodis 今 (dabar):

- すみません。今、何時ですか。 – Atsiprašau, kiek dabar valandų?
- 今１時です。 – Dabar pirma valanda.

Jeigu minimas konkretus tam tikro įvykio laikas, jis žymimas dalelyte に tiek klausiant, tiek atsakant:

- あしたは何時にあいますか。 – Kelintą valandą rytoj susitiksime?
– １０時２０分にあいます。 – Susitiksime 10 val. 20 min.

Nusakydami ne konkretų laiką, bet trukmę, prie 時 pridėsime žodelį かん. Trukmė minutėmis ar sekundėmis nusakoma be かん. Palyginkite šiuos du sakinius:

じゅぎょう は ２時１５分 に はじまります。 – Pamoka prasidės 2 valandą 15 minučių.
じゅぎょう は ２時かん１５分 かかります。 – Pamoka truks 2 valandas 15 minučių.

Nesant tikriems dėl konkretaus laiko, galima sakyti ごろ (apie), kai kalbame apie konkretų laiką, ir ぐらい (apie), kai kalbame apie trukmę. Šiuo atveju dalelytė に nevartojama.

８時ごろ あさごはん を たべました。 – Pusryčius valgiau apie 8 valandą.
３０分ぐらい べんきょう しました。 – Mokiausi apie 30 minučių.

Datos nusakymas

Sakydami metus, turime prie skaičiaus pridėti 年 (metai): １９９０年, ２０１１年 ir t. t.

Mėnesių pavadinimai japonų kalboje susideda iš skaičiaus, rodančio mėnesio eilės numerį, ir 月 (mėnesis): １月 (sausis), ２月 (vasaris) ir t.t. Trys neįprastesni tarimo būdai: ４月 (しがつ), ７月 (しちがつ) ir ９月 (くがつ).

Mėnesio dienos užrašomos prie skaičiaus pridedant 日 (diena), tačiau atkreipkite dėmesį, kad yra nemažai išimčių, ypač mėnesio dienos 1-10. Lentelėje pateiktas pilnas mėnesio dienų sąrašas:

Kaip japoniškai pasakytumėte, ką rodo kiekvienas kalendorius?

Data paprastai nusakoma eilės tvarka: metai, mėnuo, diena. Pavyzdžiui:

わたし は １９９０年６月２５日 に うまれました。 – Aš gimiau 1990 m. birželio 25 dieną.

Laiko trukmė metais arba dienomis nusakoma pridėjus žodelį かん. Dienų pavadinimai vartojami tokie, kokie paminėti lentelėje. Pavyzdžiui:

とうきょう で １年かん べんきょう しました。 – Mokiausi Tokijuje vienerius metus.
３日かん がっこう に いきませんでした。 – Tris dienas nėjau į mokyklą.

Vienintelė išimtis yra viena diena – 一日, ji perskaitoma kaip いちにち ir nereikalauja かん.

Trukmė mėnesiais nusakoma po skaičiaus pridedant か ir tada 月, kuris tariamas ne kaip がつ, bet kaip げつ. か, kartais užrašoma kaip ヵ arba ヶ:

２ヶ月 インド を りょこう しました。 – Du mėnesius keliavau po Indiją.

Šiame tarime taip pat yra viena išimtis – １ヶ月 tariama kaip いっかげつ.

Laiko aplinkybių išskyrimas

Kai kuriais atvejais prireikia ryškiau pabrėžti sakinyje esančius tikslų laiką rodančius žodelius. Pavyzdžiui, kai norima pašnekovui perteikti jų svarbą arba laikas tampa pokalbio objektu. Tai galima padaryti po laiką rodančių žodžių pridedant dalelytę に:

6 じ に うみ へ いきます。 – Šeštą valandą vyksiu prie jūros.
いち じ はん に でんわ します。 – Paskambinsiu pusę dviejų.

Klausimas kada?

Norint paklausti, kada kas nors įvyks, prireiks klausiamojo žodelio いつ. Prie jo gali būti pridedama ごろ, suteikiant reikšmę „maždaug“:

たんじょうび は いつ です か。 – Kada jūsų gimtadienis?
いつ ごろ でかけますか。 – Maždaug kada išvyksite?

Jeigu klausiama tiksliau – apie valandą, dieną, mėnesį ir pan., vartojamas 何 kartu su 時, 日, 月 ar kitu laiko žodžiu:

たんじょうび は 何月 何日 です か。 – Kurį mėnesį ir dieną jūsų gimtadienis?
ひるごはん は 何時 です か。 – Kelintą valandą pietūs?

Judėjimas su tikslu

Judėjimą rodantys veiksmažodžiai いく (eiti), くる (ateiti), かえる (sugrįžti) ir pan. gali eiti kartu su kitais veiksmažodžiais, parodant tikslą, link kurio ar dėl kurio kur nors judama. Pavyzdžiui, lietuviškai tokiais atvejais sakoma einu apsipirkti, atėjau pavalgyti pietų, grįžau pailsėti ir t. t. Japoniškai ši konstrukcija išreiškiama nuo tikslą rodančio veiksmažodžio ます formos numetant ます ir pridedant dalelytę に bei judesį išreiškiantį veiksmažodį.

[Veiksmažodžio ます forma be ます] に [judesį rodantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

えいが を みます。 – Žiūrėsiu filmą.
えいが を み に いきます。 – Eisiu žiūrėti filmo.

ばんごはん を たべました。 – Valgiau vakarienę.
ばんごはん を たべ に かえりました。 – Grįžau (namo) valgyti vakarienės.

する veiksmažodžių, kaip kad べんきょう する (mokytis), でんわ する (skambinti telefonu) ir t. t., atveju する verčiamas į し arba visai panaikinamas ir prie likusio daiktavardžio pridedama に dalelytė su judesio veiksmažodžiu:

べんきょう し に いきます。 – Eisiu mokytis.
arba
べんきょう に いきます。 – Eisiu mokytis.

Kadangi judėjimo su tikslu sakiniuose jau vartojama dalelytė に, siekiant išvengti jos pasikartojimo, vieta, į kurią judama, gali būti žymima ir su dalelyte へ:

まいにち この きっさてん へ コーヒー を のみ に 来ます。 – Kasdien ateinu į šią kavinę atsigerti kavos.
まさきさん は デパート へ かいもの に いきました。 – Masaki nuėjo apsipirkti į prekybos centrą.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Atsakant į klausimus kiek?, kur?, kada? ir pan., nebūtina kartoti klausime esančio veiksmažodžio ar kitų sakinio dalių. Užtenka prie atsakymo pridėti です:

- 毎日 にほんご を 何時かん れんしゅう します か。 – Kiek valandų kasdien praktikuojiesi japonų kalbą?
– １時かん ぐらい です。 – Apie vieną valandą.

• Nors žodeliai ごろ ir ぐらい reiškia „maždaug“, bet jie japonų kalboje neretai vartojami tiksliam laikui nusakyti ir neturėtų būti suprantami pažodžiui. Tai daroma tiek klausimuose, tiek ir atsakymuose, siekiant sušvelninti kalbos toną, ją padaryti ne tokią tiesmuką, o tai Japonijos kultūroje laikoma mandagumo ženklu.

- 何時 ごろ うち へ かえります か。 – Kelintą valandą grįši namo?　
- 8時ごろ かえります。 – Grįšiu apie aštuntą.

• Jeigu norime pasakyti, kad į kur nors keliaujama, りょこうする vartojama su dalelyte に arba へ. O keliavimas po kur nors nusakomas su dalelyte を. Palyginkite:

アメリカ に りょこう しました。 – Keliavau į Ameriką.
アメリカ を りょこう しました。 – Keliavau po Ameriką.

• Veiksmažodis あう (su(si)tikti) gali būti vartojamas tiek su dalelyte と (reiškia „susitinku su [kuo]“), tiek ir su に (reiškia „sutinku [ką]“):

ともだち と あいました。 – Susitikau su draugu.
ともだち に あいました。 – Sutikau draugą.

• Frazė einu miegoti retai kada sudaroma su veiksmažodžius いく (eiti), kaip kad ね に いきます. Įprasčiau sakyti tiesiog pavienį ねる (miegoti). Pavyzdžiui: 11時 に ねます – einu miegoti 11 valandą; arba きのう 9時 ごろ ねました – vakar ėjau miegoti apie 9 valandą.

Tekstas

Tekstas

Miki diena:

• きのう は ４月７日 でした。9時 に おきました。おとうさん と あさごはん を たべました。それから、１時かん インターネット を しました。２時ごろ さとみさん と あいました。わたしたち は しんじゅく へ プレゼント を かい に いきました。そして ほんや で きれいな ほん を かいました。５時 に まさきさん の うち へ いきました。こんや は まさきさん の たんじょうび パーティー でした。ぜんぶで 15人 来ました。まさきさん は いろいろな プレゼント を もらいました。たんじょうのび ケーキ は とても おおきくて おいしかった です。おもしろい人 に たくさん あいました。パーティー は ほんとうに たのしかった です。10時ごろ うち に かえりました。

Vertimas

Vertimas

• Vakar buvo balandžio 7 diena. Atsikėliau 9 val. Su tėčiu pavalgėme pusryčius. Tada valandą naršiau po internetą. Antrą valandą susitikau su Satomi. Ėjome į Šindžiuku rajoną pirkti dovanos ir knygyne nupirkom gražią knygą. 5 val. ėjome pas Masakį į namus. Tą vakarą buvo jo gimtadienio vakarėlis. Iš viso atėjo 15 žmonių. Masakis gavo įvairių dovanų. Gimtadienio tortas buvo labai didelis ir skanus. Sutikau daug įdomių žmonių. Šventė buvo tikrai linksma. Namo grįžau apie dešimtą valandą.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. せんしゅう – praeitą savaitę
2. じゅぎょう – pamoka, paskaita
3. はじまる – prasidėti (u)
4. かかる – trukti (u)
5. おきる – atsikelti (ru)
6. しごと – darbas
7. コンサート – koncertas
8. うまれる – gimti (ru)
9. がっこう – mokykla
10. インド – Indija
11. いそがしい – užimtas, užsiėmęs (i)
12. イギリス – Anglija
13. でかける – išeiti, išvykti (ru)
14. みな(さん) – visi
15. きっさてん – kavinė
16. デパート – universalinė parduotuvė, prekybos centras su daug atskirų parduotuvių
17. としょかん – biblioteka
18. みずうみ – ežeras
19. だいどころ – virtuvė
20. でんき – elektra
21. けす – išjungti, ištrinti, panaikinti (u)
22. インターネット(を する) – internetas (naršyti internetą)
23. しんじゅく – Šindžiuku (žymus Tokijo rajonas)
24. プレゼント – dovana
25. ぜんぶで – iš viso
26. いろいろ – įvairus (na)
27. もらう – gauti (u)
28. すみません – atsiprašau
29. 何時ですか – kiek valandų?

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. 先週 ひま でした。
2. きのう は あつかった です ね。
3. さとみさん の いぬ は ちいさくて きれい でした。
4. この くつ は わたし の でした。いま は いもうと の です。
5. けさ 7時半 に おきました。
6. 毎日 ８時 に しごと へ いきます。
7. もう １３時 です か。
8. コンサート は ２時 かん ぐらい かかりました。
9. わたし の たんじょうび は ７月５日 です。
10. 今日 は １１月１２日 です。
11. ４日 かん とても いそがしかった です。
12. さきこさん は ３ヶ月 イギリス に いました。
13. 何時 に せんせい と あいます か。
14. いつ にほん に きました か。
15. いつ へや を そうじ しました か。
16. みなさん は 何時 に きます か。
17. ともだち に あい に こうえん へ いきます。
18. としょかん へ べんきょう に いきます。
19. きのう みずうみ へ およぎ に いきませんでした。
20. だいどころ の でんき を けし に いきます。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^