Raštas

Kandži

Šioje pamokoje išmoksite naujų kandži, vartojamų užrašyti veiksmažodžius (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Jausmų parodymas (がる / がり)

Su šia konstrukcija susipažinote JLPT-4 11 pamokoje. Ji vartojama kalbėtojo jausmams, jautrumui, nepasitenkinimui parodyti, taip pat pademonstruoti elgseną tam tikro reiškinio, objekto ar situacijos atžvilgiu. Sudaroma nuo veiksmažodžių noro reiškimo formos (～たい) numetus galūnę い ir pridėjus がる arba がり. Pridedant がる / がり prie būdvardžių, I tipo būdvardžiai praranda galūnę い.

Jeigu baigiasi galūne ～がる, tai yra veiksmažodis, o ～がり – daiktavardis. Pavyzdžiui: 暑がる atsugaru reiškia skųstis dėl karščio arba dėl to, kad kalbėtojas jį jaučia. 暑がり atsugari reiškia jautrumą karščiui apskritai.

恥ずかしがらないで、前に出てください。 – Nesidrovėkite, eikite į priekį.

母はずっとあの選手に会いたがっていました。 – Mama visą laiką norėjo susitikti su tuo sportininku.

私は寒がりなので、夏のほうが好きです。 – Kadangi nemėgstu šalčio, man labiau patinka vasara.

Požiūrio taškas (から言うと)

Ši konstrukcija pabrėžia, iš kieno požiūrio taško kalbama. Sudaroma prie daiktavardžio pridėjus から言うと, から言えば arba から言って. Šiuo atveju, daiktavardis, prie kurio jungiama konstrukcija, parodo požiūrio tašką, tačiau ji negali būti jungiama tiesiogiai prie daiktavardžio, nurodančio žmogų.

両親の立場から言うと、私は間違っているかもしれないが、私はそうしたいんです。 – Žiūrint iš tėvų pozicijos, aš galbūt klystu, bet noriu taip daryti.

この作文は文法を言えば、間違いが多いですが、内容はとても面白いです。 – Kalbant apie šį rašinėlį, daug gramatinių klaidų, bet turinys labai įdomus.

私の立場から言うと、その点で困ります。 – Man asmeniškai šita vieta kelia problemų.

Iš karto (とたん)

Ši konstrukcija sudaroma, jungiant とたん prie būtojo laiko veiksmažodžio trumposios formos. Ji parodo, kad vos įvykus vienam veiksmui, ar pokyčiui, tuoj pat įvyksta kitas. Ji vartojama tuo metu, kai kalbėtojas pastebi antrąjį veiksmą, todėl neretai pasitaiko situacijose, kai antras veiksmas vyksta netikėtai ar nėra planuotas.

ドアを開けたとたん、猫が外に飛び出した。 – Vos atidariau duris, katė iššoko laukan.

角を曲がったとたん、ほかの車とぶつかった。 – Vos pasukęs už kampo, susidūriau su kita mašina.

Buvimas tam tikros būsenos (っぱなし)

Ši konstrukcija sudaroma jungiant っばなし prie veiksmažodžių ます formos kamieno ir reiškia, kad kas nors kurį laiką vyksta toje pačioje būsenoje.

今日はずっと立ちっぱなしだった。 – Šiandien visą dieną stovėjau.

Šiuo atveju 立ちっぱなし reiškia, kad visą laiką stovėjau, ši būsena nekito.

テレビをつけっぱなしで出かけた。 – Išėjau palikęs įjungtą televizorių.

Šiuo atveju, parodo, kad televizorius buvo įjungtas, kai išėjau, ir toks išbuvo kurį laiką. Galima versti: palikau įjungtą televizorių.

彼女はずっと話しっぱなしだった。 – Ji nesustodama kalbėjo.

Savo reikšme っぱなし panaši į まま vartojamą (kurį mokėmės JLPT-4, 9 pamokoje). Tik まま jungiamas ir prie daiktavardžių bei būdvardžių, o っぱなし – tik prie veiksmažodžių. Taip pat まま nevartojamas tokiais atvejais, kaip trečiajame pavyzdyje, kai nebematome veiksmo rezultatų.

Veiksmas kito veiksmo metu (あいだに)

Ši konstrukcija reiškia, kad kol tęsiasi viena situacija ar veiksmas, įvyksta kitas veiksmas arba kita situacija. Sudaroma prie daiktavardžio pridėjus のあいだに, prie NA tipo būdvardžio なあいだに, o prie I tipo būdvardžio arba veiksmažodžio – あいだに. Veiksmažodis dažnai būna tęstinio laiko formos. あいだに kartais užrašomas ir su kandži – 間に.

留守のあいだに、田中さんが来た。 – Ponas Tanaka atėjo, kai manęs nebuvo.

ほかの人が遊んでいるあいだに、私は一生懸命勉強します。 – Kol kiti linksminasi, aš iš visų jėgų mokausi.

若いあいだにいっぱい旅行したい。 – Kol jaunas, noriu daug keliauti.

週末はひまなあいだにスポーツクラブに行きたい。 – Savaitgaliais, kol turiu laiko, norėčiau lankyti sporto klubą.

Apsimetimas (ふりをする)

Ši konstrukcija reiškia, kad kas nors apsimeta kuo nors ką nors darančiu arba nedarančiu. Su ja taip pat galima pasakyti, kad kas nors elgiasi taip, tarsi būtų kuo nors, nors iš tiesų toks nėra. Sudaroma prie I tipo būdvardžio ar veiksmažodžio pridedant ふりをする, prie daiktavardžio のふりをする, o prie NA būdvardžio – なふりをする.

息子は寝ているふりをした。 – Sūnus apsimetė, kad miega.

食べ物がまずかったのに、彼らはおいしそうなふりをしました。 – Nors maistas buvo neskanus, jie apsimetė, kad jiems skanu.

彼は独身のふりをした。 – Jis apsimetė, jog yra viengungis.

Planų neturėjimas (ようとしない)

Ši konstrukcija reiškia, kad veikėjas net neplanuoja ko nors daryti, nerodo jokių ženklų, kad darys. Sudaromas prijungiant としない prie veiksmažodžio liepiamosios nuosakos trumposios formos (kurią mokėtės JLPT-4 2 pamokoje).

彼は自分の夢をあきらめようとしない。 – Jis neketina atsisakyti savo svajonių.

あの二人は10年間ぐらい付き合っているけど、結婚しようとしない。 – Ta pora jau maždaug 10 metų draugauja, bet dar neketina tuoktis.

彼はお酒をやめようとしない。 – Jis neketina mesti gerti.

Ketinimas (ようとする)

Ši konstrukcija reiškia, kad kas nors bando ar ketina ką nors daryti. Sudaromas prijungiant とする prie veiksmažodžio liepiamosios nuosakos trumposios formos.

彼らが外へ出ようとすると、母親は彼らを呼び止めた。 – Vos jie pamėgino išeiti, mama juos pašaukė.

犬はもう僕の足を噛もうとしていた。 – Šuo jau ruošėsi įkąsti man į koją.

彼らを助けようとする人は一人もいなかった。 – Nebuvo nė vieno, kuris bandytų juos išgelbėti.

Nuojauta (気がする)

V/Bい（ような）気がする / D（のような）気がする / Bな（なような）気がする

Ši konstrukcija reiškia, kad kalbėtojas sako tai, ką nujaučia ar galvoja, bet nėra tuo visiškai įsitikinęs. Gali būti verčiama aš taip jaučiu, man atrodo. Sudaroma prie veiksmažodžių pridėjus 気がする（きがする） arba ような気がする. Retesniais atvejais sudaroma ir su daiktavardžiais pridėjus のような気がする, prie NA būdvardžių pridėjus なような気がする arba prie I būdvardžių pridėjus ような気がする.

日本語は勉強すればするほど難しくなるような気がします。 – Man atrodo, kad kuo daugiau mokausi japonų kalbą, tuo ji darosi sudėtingesnė.

母の話の意味がやっと分かった気がします。 – Man atrodo, aš pagaliau supratau, ką mama norėjo pasakyti.

以前、彼にあったことがあるような気がします。 – Man atrodo, kad aš esu jį sutikusi anksčiau.

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• わざと reiškia „tyčia“ arba „specialiai“ ir vartojamas norint nusakyti situacijas, kai kas nors ką nors neigiamo padaro planuotai:

山田さんは怒って、わざとドアをバタンと閉めた。 – Jamada supyko ir tyčia su trenksmu uždarė duris.

彼が本当にわざとそうしたかな。 – Galvoju, ar jis tikrai taip pasielgė specialiai (turimas galvoje koks nors blogas elgesys).

Priešingybė わざと yra 偶然に（ぐうぜんに）. Šis žodis reiškia „atsitiktinai“ arba „netyčia“:

妹は失くした財布を偶然に見つけた。 – Sesuo atsitiktinai rado pamestą piniginę.

• Japonų kalboje po vardų, o kartais ir minint gyvūnus arba tam tikrus daiktus, neretai pridedami trumpi žodeliai, parodantys minimo asmens statusą arba suteikiantys žodžiui papildomą reikšmę ir atspalvį.

Pats dažniausias ir jums jau geriausiai žinomas yra さん, kuriuo parodoma pagarba ir aukštesnis asmens statusas. Jis verčiamas kaip ponas ar ponia.

高田さん、おはようございます。 – Labas rytas, pone Takada.

Pagarbesnis už さん yra さま. Jis šnekamojoje kalboje vartojamas su itin aukšto rango asmenų pavardėmis, bet pagal nusistovėjusią normą rašomas oficialiuose laiškuose kreipiantis į bet kokio statuso adresatą:

鈴木さま、いつもお世話になっております。 – Ponas Sudzuki, esu dėkingas už Jūsų pagalbą. (Įprasta frazė, rašoma oficialaus laiško pradžioje.)

氏（し） pridedama prie vardų, juos pristatant rašytinėje kalboje. Dažnai vartojamas spaudoje.

ディラン氏にノーベル文学賞 – Dilanui skirta Nobelio literatūros premija (straipsnio antraštė).

君（くん） pridedama dažniausiai prie vyriškų vardų. Dažnai tuo parodomi artimi santykiai arba žemesnis asmens rangas už to, kuris į jį kreipiasi, naudodamas 君.

高山くん、仕事の後で、一杯どう？ – Takajama, ką pasakytum, jeigu po darbo kur nors nueitume?

ちゃん pridedamas, norint suteikti mažybinę formą, o kartu ir parodyti glaudų asmeninį ryšį, gerus santykius. Pavyzdžiui, vietoj おばあさん ar おじいさん galima sakyti おばあちゃん arba おじいちゃん, nusakant šiltus ryšius su savo senele ir seneliu. Dažniausiai vartojamas kasdienėse situacijose, apibūdinant mažus vaikus, ką nors mielo (nebūtinai žmones) ir pan.

お誕生日おめでとう咲子ちゃん。 – Su gimtadieniu, Sakiko!

山本さんは猫のユキちゃんを飼っている。 – Jamamoto namie laiko katytę Juki.

Dialogas

Dialogas

• ペットと赤ちゃん
•  
• 山本さんはペットの猫であるユキを動物病院の定期検診に連れて行きました。
•  
• 獣医:　最近ユキちゃんの様子はどうですか。
• 山本:　前よりわがままになったような気がします。今までテーブルに食べ物を出しっぱなしにしていても、絶対に食べなかったんですけど、最近は食べようとするんです。
• 獣医:　ほかには？
• 山本:　先月、赤ちゃんが生まれたんですけど、私が赤ちゃんを抱いたとたん、怒って私の足を噛んだり引っかいたりするんです。
• 獣医:　なるほど。
• 山本:　赤ちゃんのおむつを替えている間にベビーベッドに入って寝たり・・・。私が怒っても、聞こえないふりをしているんですよ。
• 獣医:　結論から言うと、それはやきもちですね。
• 山本:　やきもち？
• 獣医:　ええ。山本さんに甘えたくて、わざといたずらをしているんです。赤ちゃんに意地悪したりしていませんか。
• 山本:　赤ちゃんには全然近づこうとしません。ユキは怖がりだから、赤ちゃんが泣くとびっくりして隠れてしまいます。
• 獣医:　大変だと思いますが、できるだけユキちゃんのことも見てあげてくださいね。

Vertimas

Vertimas

• Naminis gyvūnas ir kūdikis
•  
• Ponia Jamamoto į veterinarijos kliniką eiliniam patikrinimui atsinešė savo augintinę katę Juki.
•  
• Veterinaras:　Kaip paskutiniu metu jaučiasi Juki?
• Jamamoto:　Pastebėjau, kad ji tapo daug nepaklusnesnė nei anksčiau. Iki šiol, nors ir palikdavau maistą ant stalo, ji jo neliesdavo. Tačiau pastaruoju metu suėda,
• Veterinaras:　Kas dar?
• Jamamoto:　Praeitą mėnesį gimė vaikas ir kai tik aš jį laikau rankose, katė supykusi kanda ir drasko mano koją.
• Veterinaras:　Štai kaip...
• Jamamoto:　Kai keičiu kūdikiui vystyklus, katė atsigula į vaiko lovelę. Aš supykstu, bet ji apsimeta, kad manęs negirdi.
• Veterinaras:　Trumpai tariant, tai pavydas.
• Jamamoto:　Pavydas?
• Veterinaras:　Taip. Katė nori jūsų dėmesio, todėl tyčia kelia rūpesčius. Ar ji nedaro ko nors blogo kūdikiui?
• Jamamoto:　Katė prie jo visai nesiartina. Juki baikšti, todėl kūdikiui pravirkus išsigąsta ir pasislepia.
• Veterinaras:　Turbūt bus nelengva, bet pasistenkite Juki skirti kiek galima daugiau dėmesio.

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai, atsiųskite žinutę per Facebook puslapį arba palikite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^