Raštas

Raštas

Tikimės, kad pasiekę šią pamoką, jau sėkmingai mokate skaityti hiragana ir katakana abėcėles, todėl nuo šiol nerasite perskaitymo užuominų, iššokančių virš teksto užvedus kursorių. Jos išliks tik kandži ženklams ir bus užrašomos su hiragana.

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

火	Reikšmė: ugnis くん skaitymas: ひ おん skaitymas: か
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 火 は あぶない です – ugnis yra pavojinga. おん skaitymo: 火[曜]日 – antradienis (ugnies diena)

水	Reikšmė: vanduo くん skaitymas: みず おん skaitymas: すい
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: お水 を のみます – geriu vandenį おん skaitymo: 水[曜]日 – trečiadienis (vandens diena)

木	Reikšmė: medis くん skaitymas: き おん skaitymas: もく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: たかい木 です – aukštas medis おん skaitymo: 木[曜]日 – ketvirtadienis (medžio diena)

金	Reikšmė: pinigai, metalas くん skaitymas: かね おん skaitymas: きん、ぎん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: お金 が ありません – neturiu pinigų おん skaitymo: 金[曜]日 – penktadienis (metalo diena)

土	Reikšmė: žemė, dirva くん skaitymas: つち おん skaitymas: ど、と
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 土 を たがやす – ariu žemę おん skaitymo: 土[曜]日 – šeštadienis (žemės diena)

上	Reikšmė: viršus, ant, aukštyn, pakelti, pakilti, duoti くん skaitymas: うえ、あげる、あがる おん skaitymas: じょう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: テーブルの上 – ant stalo おん skaitymo: 上[司] – viršininkas

下	Reikšmė: apačia, žemai, po, duoti くん skaitymas: した、さげる、さがる、くださる、おりる おん skaitymas: か、げ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: テーブルの下 – po stalu おん skaitymo: [地]下[鉄] – metro

中	Reikšmė: vidurys, viduje, per (laike) くん skaitymas: なか おん skaitymas: ちゅう、じゅう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: はこ の 中 に 何 です か – kas dėžės viduje? おん skaitymo: 中[国] – Kinija; 一日中 – visą dieną; 午前中 – ryte

前	Reikšmė: priešais, priekyje, prieš (laike) くん skaitymas: まえ おん skaitymas: ぜん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ホテル の 前 – priešais viešbutį おん skaitymo: 前日 – praėjusi diena

後	Reikšmė: už, po (laike) くん skaitymas: うし-ろ、あと おん skaitymas: ご、こう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: テーブル の 後ろ – už stalo おん skaitymo: 後半 – antra pusė / dalis

午	Reikšmė: pietūs, vidurdienis くん skaitymas: ー おん skaitymas: ご
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 午前 – priešpiet; 午後 – popiet

右	Reikšmė: dešinė くん skaitymas: みぎ おん skaitymas: う、ゆう
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: まさきさん の 右 に – Masakio dešinėje. おん skaitymo: (naudojama retai)

左	Reikšmė: kairė くん skaitymas: ひだり おん skaitymas: さ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: まさきさん の 左 に – Masakio kairėje. おん skaitymo: (naudojama retai)

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 月よう日 (pirmadienis)、火よう日 (antradienis)、水よう日 (trečiadienis)、木よう日 (ketvirtadienis)、金よう日 (penktadienis)、土よう日 (šeštadienis)、日よう日 (sekmadienis)

• 一日中 (visą dieną)：　一日中 あめ が ふりました。 – visą dieną lijo lietus.
• 午前 (priešpiet)：　午前8時 に はじめます。 – pradėsime 8 val. ryte.
• 午前中 (ryte)：　午前中 にほんご を べんきょうします。 – rytais mokausi japonų kalbą.
• 午後 (popiet)：　あした の 午後 あいます。 – susitiksime rytoj po pietų.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Savaitės dienos

Japonų kalboje kiekviena savaitės diena turi atskirą pavadinimą:

• pirmadienis – 月よう日 (げつようび);
• antradienis – 火よう日 (かようび);
• trečiadienis – 水よう日 (すいようび);
• ketvirtadienis – 木よう日 (もくようび);
• penktadienis – 金よう日 (きんようび);
• šeštadienis – 土よう日 (どようび);
• sekmadienis – 日よう日 (にちようび).

Kaip matyti, visi savaitės dienų pavadinimai baigiasi ようび, reiškiančiu „savaitės diena“, o prasideda žodžiais 月 (mėnulis), 火 (ugnis), 水 (vanduo), 木 (medis), 金 (metalas), 土 (žemė) ir 日 (saulė). T.y. pirmadienis pažodžiui yra mėnulio diena, antradienis – ugnies diena, ir t.t.

Sakiniuose savaitės dienos vartojamos kaip ir kiti laiką rodantys žodžiai. Pavyzdžiui:

木よう日 に あたらしい かさ を かいました。 – Ketvirtadienį nusipirkau naują skėtį.

Klausiant kurią savaitės dieną?, sakoma 何よう日.

ー 今日 は 何よう日 です か。 – Kuri šiandien savaitės diena?
ー 金よう日 です。 – Penktadienis.

Vietos žodeliai

Dažniausi objekto vietos padėtį su kitais rodantys žodžiai japonų kalboje yra: 前 (prieš, priešais), 後ろ (už), 上 (viršuje, ant), 下 (apačioje, po), 中 (viduje, viduryje), 右 (dešinėje), 左 (kairėje), となり (šalimais), よこ (šalia), そば (prie). となり ir よこ dažnai vartojama sinonimiškai.

Vietos žodžiai rašomi po daiktavardžio ir sujungiami dalelyte の. Pavyzdžiui: テーブル の 上 reikštų „ant stalo“. Vartojant šias konstrukcijas sakinyje, prie jų, kaip ir prie kitų vietos aplinkybių, gali būti pridedamos dalelytės に arba で. Kuri dalelytė bus vartojama, priklausys nuo veiksmažodžio.

Nusakant, kad kas nors yra kito daikto viduje, vartojamas žodis 中, o ne tik vietos dalelytė に. Pavyzdžiui, kuprinėje verčiama kaip かばん の 中 に, o ne tiesiog かばん に.

Pavyzdžiai su visai minėtais vietos žodžiais:

• 前: ほんや が えき の 前 に あります。 – Knygynas yra priešais stotį.
• 後ろ: たなかさん は わたし の 後ろ に たちました。 – Tanaka atsistojo už manęs.
• 上: ねこ は いす の 上 に います。 – Katė yra ant kėdės.
• 下: ざっし は ベッド の 下 に ありました。 – Žurnalas buvo po lova.
• 中: くるま の 中 は あつかった です。 – Mašinos viduje buvo karšta.
• 右: ほん は たな の 右 に あります。 – Knyga yra lentynos dešinėje.
• 左: さとみさん の 左 に ゆうこさん が います。 – Jūko yra Satomi kairėje.
• となり ir よこ: わたし の うち は としょかん の となり/よこ です。 – Mano namai yra šalia bibliotekos.
• そば: しんぶん は でんわ の そば に あります。 – Laikraštis yra prie telefono.

Pasipraktikuokime. Kaip japoniškai apibūdintumėte kiekvieną paveikslėlį? Pavyzdžiui, katė yra ant akvariumo ir pan. (akvariumas – アクアリウム)

Atkreipkite dėmesį į tai, kad, pirmiau rašant vietos žodį, o tada daiktavardį, pakinta junginio reikšmė:

えき の 前 – priešais stotį (apibūdinamas objektas, kuris yra prieš stotį);
前 の えき – priešais esanti stotis (apibūdinama pati stotis, kad ji yra priešais kažką).

Du iš čia paminėtų žodžių – 前, 後 – vartojami ir nusakant laiką prieš arba po. Tokiais atvejais jie dedami po laiką rodančių žodžių. Dalelytė の nevartojama. 後 su laiko aplinkybėmis tariama kaip あと, o ne うしろ.

6年前 ここ に 来ました。 – Čia atvykau prieš 6 metus.
3週かん後 に おわります。 – Pabaigsime po trijų savaičių.

Nuo... iki...

Reikšmę „nuo“ turi žodis から, o „iki“ – まで. Jie pridedami prie laiką arba vietą rodančių žodžių.

[laikas / vieta] から [laikas / vieta] まで [veiksmažodis].

10時 から 11時 まで ほん を よみました。 – Nuo dešimtos iki vienuoliktos valandos skaičiau knygą.
うち から えき まで はしりました。 – Bėgau nuo namų iki stoties.

から ir まで nebūtinai turi eiti kartu, jie gali būti vartojami ir atskirai. Tokiais atvejais から kartais įgyja reikšmę „iš“:

5時 まで しごと します。 – Dirbsiu iki 5 val.
リトアニア から 来ました。 – Atvykau iš Lietuvos.

Dalelytės は ir も vietoje を

Dalelytė は, kuri žymi sakinio temą, gali pakeisti dalelytę を, žyminčią veiksmažodžio objektą. Tuo dažnai parodoma, kad kalbėtojas išskiria jam rūpimą objektą, norį jį pabrėžti.

わたし は すし を よく たべます。てんぷら は たべません。 – Aš dažnai valgau suši. (O / Bet) tempuros nevalgau.

ーロック を ききます か。 – Ar klausaisi roko muzikos?
ーいいえ、ロック は ききません。 – Ne, roko nesiklausau.

を galima pakeisti ir dalelyte も, taip sakiniui suteikiant reikšmę taip pat, irgi.

ーぎゅうにく を たべます か。 – Valgai jautieną?
ーいいえ、たべません。 – Ne, nevalgau.
ーぶたにく は？ – O kiaulieną?
ーぶたにく も たべません。 – Kiaulienos taip pat nevalgau.

は ir も po laiką rodančių žodžių

Dalelytės は ir も gali būti pridedamos prie laiką rodančių žodžių ir juos paverčia į sakinio temą. Pavyzdžiui: 今日は (šiandien) arba 今日も (šiandien taip pat).

先週 は たくさん べんきょう しました。今週 も たくさん べんきょう します。 – Praeitą savaitę daug mokiausi. Šią savaitę taip pat daug mokysiuosi.

Dvigubos dalelytės には ir にも

Dalelytė は gali eiti kartu su dalelyte に ir paverčia vietos aplinkybę sakinio tema. Pavyzdžiui: su へや に は (kambaryje) nusakoma, kad kažkas yra kambaryje ir kad šis vietos nusakymas kartu yra sakinio tema.

へや に は いす が ありません。 – Kambaryje nėra kėdės.

Lygiai taip pat gali susijungti dalelytės に ir も, tada jos perteikia reikšmę „(toje vietoje) taip pat“:

ーきょうしつ に パソコン が あります か。 – Ar klasėje yra kompiuteris?
ーはい、あります。 – Taip, yra.
ーとしょかん に は？ – O bibliotekoje?
ーとしょかん に も あります。 – Bibliotekoje taip pat yra.

Arba

か yra dalelytė, kuria galima sujungti du daiktavardžius (įskaitant laiką rodančius žodžius), suteikiant reikšmę „arba“.

[daiktavardis] か [daiktavardis]

まいあさ おちゃ か コーヒー を のみます。 – Kiekvieną ryta geriu arbatą arba kavą.

Veiksmo atlikimo būdas

Dalelytė で, pridėta po daiktavardžio, gali parodyti, kaip atliekamas veiksmas. Pavyzdžiui:

くるま で 来ました。 – Atvykau su mašina.
バス で １時かん かかります。 – Su autobusu užtruks 1 valandą.
にほんご で はなしました。 – Kalbėjau japoniškai.

Norint paklausti, kaip kas nors yra daroma, vartojamas klausiamasis žodelis どうやって:

どうやって ここ に 来ました か。 – Kaip (kokiu būdu) čia atvykai?

Jungtukai sorekara ir demo

それから ir でも yra jungtukai, parodantys ryšį tarp dviejų atskirų sakinių. Jie rašomi antrojo sakinio pradžioje.

それから gali turėti reikšmę po to, tada, tuomet, kai antrojo sakinio veiksmas įvyksta po pirmojo. Pavyzdžiui:

ばんごはん を たべました。それから、えいが を みました。 – Pavalgiau vakarienę. Po to pažiūrėjau filmą.

Jeigu su それから sujungti sakiniai neparodo veiksmų eiliškumo, o juos tiesiog išvardija, それから verčiama kaip be to, taip pat:

わたし は まいにち しんぶん を よみます。それから、テレビ を みます。 – Aš kasdien skaitau laikraščius. Be to, žiūriu televizorių.

Jungtukas でも reiškia bet, tačiau ir supriešina antrą sakinį su pirmu. Nors lietuviškai su bet supriešinti sakiniai dažniausiai sujungiami į vieną, japonų kalboje įprasta juos padalinti į du atskirus:

この ズボン は とても きれい です。でも、ちょっと たかかった です。 – Šios kelnės labai gražios, bet buvo truputį brangios.

でも turi tą patį reiškiantį ir taip pat vartojamą atitikmenį しかし. Šis populiaresnis rašytinėje ir oficialioje kalboje.

Objekto rūšis

Su dalelyte の galima parodyti ne tik objekto priklausomybę kam nors, bet ir jo rūšį, tipą. Pavyzdžiui, su の sujungę žodžius きのう (vakar) ir しんぶん (laikraštis), gautume きのう の しんぶん (vakarykštis laikraštis, vakar dienos laikraštis). Dar pora pavyzdžių:

えいご の せんせい – anglų kalbos mokytojas;
インド の りょうり – indiškas maistas;
にほんご の しゅくだい – japonų kalbos namų darbai.

Jeigu abiejų žodžių ryšys yra labai įprastas, の gali būti praleidžiamas: にほん りょうり (japoniškas maistas), なつやすみ (vasaros atostogos) ir pan.

Su の jungiamos ir prieš tai išmoktos vietos žodžių konstrukcijos. Pavyzdžiui, pastatas (kuris yra) priešais mokyklą gali būti pasakoma kaip がっこう の 前 の ビル.

Klausiant apie objekto rūšį, vartojama 何の:

さきこさん は 何の せんせい です か。 – Kieno (kokio dalyko) mokytoja yra Sakiko?
その ほん は 何の ほん です か。 – Apie ką ta knyga?

Pakvietimas, pasiūlymas

Kviečiant arba siūlant ką nors veikti kartu, sakinys baigiamas veiksmažodžio neigiamąja esamojo laiko forma ~ません ir klausimo dalelyte か.

バスケット を しません か。 – Gal pažaistume krepšinį? (pažodžiui ar nepažaistume krepšinio?)

Tokiuose sakiniuose neretai atsiranda žodelis いっしょに, reiškiantis „kartu“.

いっしょに えいが を み に いきません か。 – Gal kartu pažiūrėtume filmą? (ar neitume kartu pažiūrėt filmo?)

Siekiant sumažinti pasiūlymo tiesmukumą, su veiksmo objektu kartais vartojama ne dalelytė を, bet でも, reiškianti „ar ką kitą“. Taip parodoma, kad pasiūlymas yra atviras ir pašnekovas gali pasirinkti kitokią veiklą. Pavyzdžiui:

おちゃ でも のみ に いきません か。 – Gal eime išgerti arbatos (ar ko kito)? (Ar neitume išgerti arbatos (ar ko kito)?)

Liepimas

Mandagus keliems žmonėms, įskaitant ir patį save, liepimas sudaromas veiksmažodžio ます galūnę keičiant į ましょう.

[ます formos veiksmažodis] – ます + ましょう

Pavyzdžiui:

いきましょう – Eime / eikime.
えき の 前 で あいましょう。 – Susitikime priešais stotį.

Jeigu sakinys su ましょう vartojamas sakinyje su klausiamuoju žodeliu, taip klausiama aplinkinių nuomonės:

どこ に いきましょう か。 – Kur eisime / eitume?
何 を たべましょう か。 – Ką valgysime / valgytume?

Tačiau klausimuose be klausiamojo žodelio, su ましょう galima paklausti ar nereikėtų? arba gal jums?..:

てつだいましょう か。 – Ar nereikia padėti?
ドア を あけましょう か。 – Gal jums atidaryti duris?

Sakinių, besibaigiančių su です, jungimas

Jeigu iš eilės eina du sakiniai, besibaigiantys su です ir turintys tą patį veiksnį, juos galima sujungti pirmojo sakinio です keičiant į で.

[sakinys] です [sakinys] です。 → [sakinys] で [sakinys] です。

Pavyzdžiui, turime du sakinius:

1) さきこさん は わたし の ともだち です。 – Sakiko yra mano draugė.
2) いしゃ です。- (Ji) yra gydytoja.

Abu jie baigiasi su です ir turi bendrą veiksnį さきこさん. Šiuos sakinius galima sujungti į vieną:

さきこさん は わたし の ともだち で いしゃ です。 – Sakiko yra mano draugė ir gydytoja.

Jeigu jungiamas neigiamasis sakinys su teigiamuoju, ではありません keičiama į ではなくて. Toks sakinys įgyja reikšmę „ne..., bet...“.

1) その ぺん は わたし の ではありません。 – Tas tušinukas ne mano.
2) ゆうこさん の です。 – (Jis) Jūko.

Sujungus:

その ペン は わたし の ではなくて、 ゆうこさん の です。 – Tas tušinukas ne mano, o Jūko.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• いいですね yra viena iš frazių, su kuria galima teigiamai atsakyti į kvietimą. Tokiu atveju ji reiškia „gera mintis“, „gerai sugalvota“ ir pan.

• Atsisakant oficialesnio kvietimo, nemandagu tiesiai pasakyti neigiamą atsakymą. Vietoj jo neretai vartojamas nutęsta intonacija ištartas žodis ちょっと (truputį), parodantis, jog pasiūlymas nėra visiškai tinkamas:

ー こんや、えいが を み に いきません か。 – Ar šįvakar nenueitume pažiūrėt filmo?
ー こんや は ちょっと... – Šįvakar truputį...

Kviečiantysis į tai gali atsakyti su じゃ、またこんど (ką gi, tuomet kitą kartą), o kviečiamasis atsiprašyti どうもすみません (atsiprašau).

• Sakinio gale pridėjus dalelytę ね ir jį ištarus kaip klausimą, galima pasitikslinti, ar teisingai išgirsta informacija:

ー 5時 に あいましょう か。 – Susitikime 5-tą valandą.
ー 5時 です ね？ – Penktą?
ー はい、そう です。 – Taip.

Dialogas

Dialogas

Kada susitiksime? Veikėjai: さきこさん ir まさきさん.

• さきこさん:今日 は 金よう日 です ね。
• まさきさん:はい、そう です。
• さきこさん:こんや、いっしょに にほん りょうり でも たべ に いきません か。
• まさきさん:いい です ね。いきましょう。ゆうびんきょく の となり に よい にほん りょうり の レストラン が あります。
• さきこさん:どうやって いきます か。
• まさきさん:バス が べんり です。10分 かかります。
• さきこさん:何時 に あいましょう か。
• まさきさん:わたし は 6時 から 7時 まで いそがしい です。そのあと は ひま です。7時半 か 8時 は どう です か。
• さきこさん:8時 が つごう が いい です。では、また あとで。
• まさきさん:では、あとで。

Vertimas

Vertimas

• Sakiko:Šiandien penktadienis, ar ne?
• Masakis:Taip, penktadienis.
• Sakiko:Ar neitume šįvakar kartu pavalgyti japoniško maisto?
• Masakis:Gera mintis. Eime. Netoli pašto yra geras japoniško maisto restoranas.
• Sakiko:Kaip nuvyksime?
• Masakis:Patogu su autobusu. Užtruks 10 minučių.
• Sakiko:Kurią valandą susitiktume?
• Masakis:Aš užimtas nuo šeštos iki septintos valandos. Po to būsiu laisvas. Ar tiktų pusę aštuonių arba aštuntą?
• Sakiko:Man patogu aštuntą. Iki!
• Masakis:Iki!

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Laiko žodžių sąrašas:

1. さきおととし – užužpernai
2. おととし – užpernai
3. きょねん – pernai
4. 先月 – praėjusį mėnesį
5. 先週 – praėjusią savaitę
6. おととい – užvakar
7. きのう – vakar
8. ゆうべ – vakar vakare
9. 今日 – šiandien
10. 今週 – šią savaitę
11. 今月 – šį mėnesį
12. 今年 – šiemet
13. 今 – dabar
14. けさ – šįryt
15. あさ – rytas
16. ひる – pietūs
17. こんや – šįvakar
18. ばん arba ゆうがた – vakaras
19. よる – vėlus vakaras, naktis
20. あした – rytoj
21. あさって – poryt
22. しあさって – užporyt
23. 来週 – kitą savaitę
24. 来月 – kitą mėnesį
25. 来年 – kitąmet
26. さ来年 – po 2 metų

Kiti:

1. ホテル – viešbutis
2. テーブル – stalas
3. かさ – skėtis, lietsargis
4. となり – šalia, kaimynystėje
5. よこ – šalia
6. そば – prie
7. ざっし – žurnalas
8. たな – lentyna
9. れいぞうこ – šaldytuvas
10. はたらく – dirbti (u)
11. ヴィリニュス – Vilnius
12. カウナス – Kaunas
13. キロ (キロメートル) – kilometras
14. なつ – vasara
15. ロック – roko muzika
16. ぎゅうにく – jautiena
17. ぶたにく – kiauliena
18. どうやって – kaip, kokiu būdu
19. しょうゆ – sojų padažas
20. バス – autobusas
21. そのあと – po to
22. つごう – situacijos patogumas, tinkamumas (つごう が いい – patogu, tinka; つごう が わるい – nepatogu, netinka)
23. えいご – anglų kalba
24. プール – baseinas
25. しゅくだい – namų darbai
26. まだ – dar
27. てつだう – padėti, pagelbėti (u)
28. ドア – durys
29. まど – langas
30. あける – atidaryti (ru)
31. タクシー – taksi
32. ちゅうごくじん – kinas
33. ゆうびんきょく – paštas

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. きのう は もくようび でした。
2. どようび に 何 を します か。
3. すいようび の ごご ひまで すか。
4. どようび と にちようび は がっこう へ いきません。
5. たべもの は れいぞうこ の 中 に あります。
6. えき の となり に おおきい スーパー が あります。
7. さきこさん は まさきさん の うしろ に います。
8. 2年後 リトアニア に かえります。
9. げつようび から きんようび まで だいがく に いきます。
10. わたし は ９時 から １７時 まで しごと します。
11. ヴィリニュス から カウナス まで １００キロ です。
12. なつやすみ は 6月20日 から 9月1日 まで です。
13. あした も いちにちじゅう いそがしい です。
14. せんしゅう も あつかった です。
15. この スーパー にも しょうゆ が ありません。
16. ６時 か ７時 に ばんごはん を たべます。
17. たいてい はし で たべます。
18. ともだち と えいご で はなします。
19. にほん に ひこうき で きました。
20. どうやって この りょうり を つくりました か。
21. きのう さんじゅっぷん こうえん で はしりました。それから、いちじかん プール で およぎました。
22. どようび に ともだち と コンサート に いきました。それから、うち に かえりました。
23. きのう は てんき が わるかった です。でも、きょう は いい です。
24. この こうえん は うるさい です。でも、とても きれい です。
25. きのう いちじかん えいご の しゅくだい を しました。
26. 日本 の えいが を よく みます。
27. わたし と いっしょに バス を まちません か。
28. さんぽ に いきません か。
29. まど を あけましょう。
30. タクシー で いきましょう。
31. まさきさん は せんせい ではなくて、いしゃ です。
32. にんじん は くだもの ではなくて、やさい です。
33. さきこさん は ちゅうごくじん ではなくて、日本人 です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^