Raštas

Raštas

Tikimės, kad pasiekę šią pamoką, jau sėkmingai mokate skaityti hiragana ir katakana abėcėles, todėl nuo šiol nerasite perskaitymo užuominų, iššokančių virš teksto užvedus kursorių. Jos išliks tik kandži ženklams ir bus užrašomos su hiragana.

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 月よう日 (pirmadienis)、火よう日 (antradienis)、水よう日 (trečiadienis)、木よう日 (ketvirtadienis)、金よう日 (penktadienis)、土よう日 (šeštadienis)、日よう日 (sekmadienis)

• 一日中 (visą dieną)：　一日中 あめ が ふりました。 – visą dieną lijo lietus.
• 午前 (priešpiet)：　午前8時 に はじめます。 – pradėsime 8 val. ryte.
• 午前中 (ryte)：　午前中 にほんご を べんきょうします。 – rytais mokausi japonų kalbą.
• 午後 (popiet)：　あした の 午後 あいます。 – susitiksime rytoj po pietų.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Važiavimas autobusu. Mantas ir Jukiko yra autobusų stotelėje.

• マンタス:チケットのアプリをダウンロードしましたか。
• ゆきこ:はい。これですよね。
• マンタス:そうです。じゃあこのボタンを押してください。そこでお金を入れます。
• ゆきこ:いくらぐらい入れますか。
• マンタス:とりあえず5ユーロくらい入れましょう。
• ゆきこ:はい、入れました。
• マンタス:あ、バスが来ましたよ。一番前のドアから乗ってください。
• ゆきこ:はい。
• マンタス:じゃあ、このQRコードを読んで、お金を払ってください。
• ゆきこ:はい……うーん、QRコードが……うーん。
• マンタス:だめですか。じゃあ、番号を入れてください。
• ゆきこ:番号……あ、981、これですか。
• マンタス:はい、それで緑のボタンを押してください。
• ゆきこ:はい！できました！ 

Mantui ir Jukiko važiuojant autobusu įlipa keleivių bilietų kontrolieriai.

• マンタス:あ、ゆきこさん、チケットと学生証を用意してください。
• ゆきこ:え、あ、はい。
• マンタス:チケットのチェックがあります。あの人にQRコードと学生証を見せてください。
• ゆきこ:いくらぐらい入れますか。
• マンタス:はい。
• けんさつがかり:……（機械をかざしてうなずく）

***

• マンタス:ああ、怖かった。
• ゆきこ:どうしてですか？
• マンタス:検札係の人の顔は怖くなかったですか。
• ゆきこ:ああ。怖いというより真面目な顔でしたね。

Vertimas

Vertimas

Važiavimas autobusu. Mantas ir Jukiko yra autobusų stotelėje.

• Mantas:Ar atsisiuntei bilietų programėlę?
• Jukiko:Taip. Šita, juk taip?
• Mantas:Taip. Tada paspausk šitą mygtuką. Ten įdėsi pinigus.
• Jukiko:Maždaug kiek turėčiau įsidėti?
• Mantas:Pradžioje įdėkime 5 eurus.
• Jukiko:Gerai, pervedžiau.
• Mantas:O, atvažiavo autobusas. Įlipk pro priekines duris.
• Jukiko:Gerai.
• Mantas:Dabar nuskaityk QR kodą ir susimokėk (už bilietą).
• Jukiko:Gerai. Hmm, tas QR kodas kažkaip...
• Mantas:Neveikia? Tada įvesk numerį.
• Jukiko:Numerį... 981. Ar šitas?
• Mantas:Taip, tada paspausk žalią mygtuką.
• Jukiko:Gerai. Pavyko!

Mantui ir Jukiko važiuojant autobusu įlipa keleivių bilietų kontrolieriai.

• Mantas:O, Jukiko, paruošk savo bilietą ir studento pažymėjimą.
• Jukiko:Taip. Šita, juk taip?
• Mantas:Bilietų kontrolė. Parodyk tam žmogui QR kodą ir studento pažymėjimą. 
• Jukiko:Gerai.
• Bilietų kontrolierius:(nuskenuoja aparatu QR kodą ir linkteli).

***

• Jukiko:Buvo baisu.
• Mantas:Kodėl?
• Jukiko:Bilietų kontrolieriaus veidas nepasirodė bauginantis?
• Mantas:Jis buvo labiau rimtas, nei bauginantis.

Gramatika

Veiksmažodžių forma te

Japonų kalbos veiksmažodžiai turi savitą jungiamąją formą te, vartojamą daugelyje gramatinių konstrukcijų. Ji neturi tikslaus atitikmens lietuvių kalboje, o verčiant, atsižvelgiant į situaciją, įgyja skirtingų reikšmių. Pati forma te veiksmažodžio reikšmės nepakeičia, reikšmė keičiasi priklausomai nuo to, kas prijungiama prie šios formos. Reikia pabrėžti, kad ši forma vartojama labai dažnai, todėl ją svarbu gerai išmokti.

Forma te sudaroma keičiant veiksmažodžių galūnes. Kaip tos galūnės keisis, priklauso nuo veiksmažodžių grupės. Pradėkime nuo didžiausios – U grupės. Kadangi ji didžiausia, čia turime daugiausiai formos te variantų. Lentelėje iliustruojama, kaip skirtingos veiksmažodžių galūnės keičiasi į formą te.

RU grupės veiksmažodžių forma te sudaroma paprasčiau: galūnė る pakeičiama į て. Pavyzdžiui:

たべる → たべて (valgyti), みる → みて (žiūrėti, matyti), いれる → いれて (įdėti). 

Netaisyklingų veiksmažodžių forma te sudaroma taip:

する → して (daryti), くる → きて (ateiti).

Mandagus liepimas

Prie formos te pridėję ください, galime mandagiai liepti (pasiūlyti) atlikti veiksmą.

[Formos te veiksmažodis] ください

Pavyzdžiui, siūlydami valgyti, sakytume たべて ください, o prašydami uždaryti duris – ドア を しめて ください.

Frazę mandagesnę padaro pradžioje pridedamas žodelis どうぞ (prašau):

どうぞ、入ってください。 Prašau, užeikite.

Veiksmažodžių jungimas

Forma te taip pat vartojama, jeigu norime viename sakinyje sujungti du ar daugiau vienas po kito einančius veiksmų. Jungtukai šiuo atveju nevartojami. Į formą te keičiami visi junginyje esantys veiksmažodžiai, išskyrus paskutinį. Kiekvienas iš jų gali eiti su papildomais žodžiais: laiko, vietos aplinkybėmis ir t. t. Jeigu išvardijama, po kiekvienos formos te paprastai dedamas kablelis.

[Aplinkybės] [formos te veiksmažodis], [aplinkybės] [formos te veiksmažodis], ... , [aplinkybės] [ますarba kitos formos veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

けさ は 7時 に おきて、ごはん を たべて、大学 に いきました。 Šįryt atsikėliau 7-tą valandą, pavalgiau ir išėjau į universitetą.

Kaip matyti, šis sakinys susideda iš trijų trumpesnių:

1. けさ は 7時 に おきました。 Šįryt atsikėliau 7-tą valandą.
2. ごはん を たべました。 Pavalgiau.
3. 大学 に いきました。 Išėjau į universitetą.

Atkreipkite dėmesį, kad pati forma te nekaitoma laikais, ji visada tokia pati, sakinio laiką parodo paskutinis veiksmažodis. Kadangi pastarasis yra būtojo laiko, visas sakinys verčiamas būtuoju laiku.

このQRコードを読んで、お金を払ってください。Prašau nuskaityti šį QR kodą ir susimokėti.

Paskutinis veiksmažodis baigiasi formaてください, todėl visą sakinį verčiame kaip mandagų liepimą.

Būtojo laiko būdvardžiai

Būtojo laiko būdvardžiai vartojami tais atvejais, kai reikia nusakyti praeityje aktualų objekto požymį, būseną. Kiekvienos iš dviejų būdvardžių grupių (I ir NA) būtasis laikas sudaromas skirtingai.

I grupės teigiamoji forma sudaroma numetus galūnę い ir pridėjus かった, neigiamoji – numetus galūnę い ir pridėjus くなかった.

Pavyzdžiui:

たのしい (smagus, -i) → たのしかった (buvo smagus, -i), o neigiamoji – たのしくなかった (nebuvo smagus, -i).
おいしい (skanus, -i) →i おいしかった (buvo skanus, -i) ir おいしくなかった (nebuvo skanus, -i).

Vienintelė išimtis yra いい (geras, -a): jo teigiamoji forma yra よかった (buvo geras, -a), o neigiamoji – よくなかった (nebuvo geras, -a).

NA grupės būdvardžiai kaitomi taip pat kaip daiktavardžiai. Būtojo laiko teigiamojoje formoje です keičiasi į でした, neigiamojoje – じゃなかったです。

Pavyzdžiui:

きれい (gražus, -i) → きれい でした (buvo gražus, -i), o neigiamoji – きれい じゃなかったです (nebuvo gražus, -i).
しずか (tylus, -i) → しずか でした (buvo tylus, -i) ir しずか じゃなかったです (nebuvo tylus, -i).

みち は しずか でした。 Gatvė buvo tyli.

Jeigu sakinys baigiasi būtojo laiko veiksmažodžiu ar daiktavardžiu, būdvardžiai sakinyje išlieka esamojo laiko, net jeigu rodo praeityje buvusius požymius. Pavyzdžiui:

おいしい すし を たべました。 Suvalgiau skanų sušį.
O ne おいしかった すし を たべました。 Suvalgiau sušį, kuris buvo skanus.

昨日はいい天気でした。Vakar oras buvo geras.

 Būdvardžių aukštesnysis laipsnis

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, yra trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis, bet yra ir didelis skirtumas: japonų kalboje patys būdvardžiai nekeičiami, bet prie jų prijungiami tam tikri žodeliai, kurie ir nurodo laipsnį.

Sudarant aukštesnįjį laipsnį, tarp daiktavardžio ir būdvardžio pakanka įterpti のほうが:

田中さんのほうが 速い Tanaka yra greitesnis.
この部屋のほうが小さい  Šis kambarys mažesnis.

Kai lyginame du objektus, tarp jų įterpiamas より (negu kad, nei), kuris pridedamo prie „prastesnio“ (pasižyminčio mažiau savybių, apie kurias kalbama sakinyje) objekto:

 [„geresnis“ objektas] のほうが[„prastesnis“ objektas] より[būdvardis] です      arba       [„prastesnis“ objektas] より [„geresnis“ objektas] のほうが [būdvardis] です

オレンジのほうがりんごより高いです。 Apelsinai yra brangesni nei (negu kad) obuoliai.

りんごよりオレンジのほうが高いです。  Apelsinai yra brangesni nei (negu kad) obuoliai (pažodžiui: „negu kad obuoliai, apelsinai brangesni“).

Tiesa, のほうが nevartosime tuo atveju, jeigu vienas iš lyginamųjų objektų yra sakinio tema:

健康はお金より大切です。 Sveikata svarbiau už pinigus.
検札係のかおは怖いよりまじめです。 Bilietų kontrolieriaus veidas yra labiau rimtas, negu baisus (bauginantis).

Kai norime užduoti klausimą, kuris yra ~esnis, jį formuluojame taip: 

[Daiktavardis 1[と[ Daiktavardis 2] とどちら（arbaどっち）（のほう）が [būdvardis] ですか。

オレンジとりんごとどっちのほうが高いですか。Kas brangiau: obuoliai ar apelsinai?

Klausime のほうが frazė gali būti sutrumpinama iki が, tačiau atsakyme のほうpraleisti negalime.

オレンジとりんごとどっちが高いですか。Kas brangiau: obuoliai ar apelsinai?

オレンジのほうが高いです。Apelsinai yra brangesni.

Pratimai

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• いいですね yra viena iš frazių, su kuria galima teigiamai atsakyti į kvietimą. Tokiu atveju ji reiškia „gera mintis“, „gerai sugalvota“ ir pan.

• Atsisakant oficialesnio kvietimo, nemandagu tiesiai pasakyti neigiamą atsakymą. Vietoj jo neretai vartojamas nutęsta intonacija ištartas žodis ちょっと (truputį), parodantis, jog pasiūlymas nėra visiškai tinkamas:

ー こんや、えいが を み に いきません か。 – Ar šįvakar nenueitume pažiūrėt filmo?
ー こんや は ちょっと... – Šįvakar truputį...

Kviečiantysis į tai gali atsakyti su じゃ、またこんど (ką gi, tuomet kitą kartą), o kviečiamasis atsiprašyti どうもすみません (atsiprašau).

• Sakinio gale pridėjus dalelytę ね ir jį ištarus kaip klausimą, galima pasitikslinti, ar teisingai išgirsta informacija:

ー 5時 に あいましょう か。 – Susitikime 5-tą valandą.
ー 5時 です ね？ – Penktą?
ー はい、そう です。 – Taip.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. きのう は もくようび でした。
2. どようび に 何 を します か。
3. すいようび の ごご ひまで すか。
4. どようび と にちようび は がっこう へ いきません。
5. たべもの は れいぞうこ の 中 に あります。
6. えき の となり に おおきい スーパー が あります。
7. さきこさん は まさきさん の うしろ に います。
8. 2年後 リトアニア に かえります。
9. げつようび から きんようび まで だいがく に いきます。
10. わたし は ９時 から １７時 まで しごと します。
11. ヴィリニュス から カウナス まで １００キロ です。
12. なつやすみ は 6月20日 から 9月1日 まで です。
13. あした も いちにちじゅう いそがしい です。
14. せんしゅう も あつかった です。
15. この スーパー にも しょうゆ が ありません。
16. ６時 か ７時 に ばんごはん を たべます。
17. たいてい はし で たべます。
18. ともだち と えいご で はなします。
19. にほん に ひこうき で きました。
20. どうやって この りょうり を つくりました か。
21. きのう さんじゅっぷん こうえん で はしりました。それから、いちじかん プール で およぎました。
22. どようび に ともだち と コンサート に いきました。それから、うち に かえりました。
23. きのう は てんき が わるかった です。でも、きょう は いい です。
24. この こうえん は うるさい です。でも、とても きれい です。
25. きのう いちじかん えいご の しゅくだい を しました。
26. 日本 の えいが を よく みます。
27. わたし と いっしょに バス を まちません か。
28. さんぽ に いきません か。
29. まど を あけましょう。
30. タクシー で いきましょう。
31. まさきさん は せんせい ではなくて、いしゃ です。
32. にんじん は くだもの ではなくて、やさい です。
33. さきこさん は ちゅうごくじん ではなくて、日本人 です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^