Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą) yra padalinti į kelias temas.

9a. Kelionės ir keliai:

9b. Laikas.

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Gramatika

Kartu, drauge, taip pat (ついでに)

Ši konstrukcija vartojama, kai norime pasakyti, kad atlikdami kokį nors veiksmą, kartu padarėme dar ką nors. Papildomai atliktas veiksmas gali būti ir neplanuotas, tiesiog atliktas pasinaudojant proga. Sudaroma prie daiktavardžio pridėjus のついでに arba prie veiksmažodžio ついでに.

A:　どこに行くの？
B:　買い物に行ってくる。ついでにクリーニングに出してた服もとってくるよ。

A: Kur eini?
B: Einu apsipirkti. O kartu paimsiu rūbus iš valyklos.

犬を洗うついでに自分も風呂に入った。 – Maudydamas šunį ir pats nusiprausiau.

京都に行くついでに、奈良も回ってみればいい。 – Važiuojant į Kiotą, būtų gerai pakeliui apžiūrėti ir Narą.

Prašymas pamėginti (~てごらん)

Liepimas arba pasiūlymas ką nors padaryti. Ši konstrukcija panaši į ~てみてください – pasiūlymas/prašymas pabandyti ką nors daryti. Pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad ~てごらん yra ne toks formalus, dažniau vartojamas tarp draugų, šnekamojoje kalboje, nevartojamas kalbant su viršesniais už save asmenimis. Sudaromas prie veiksmažodžio te formos pridedant ごらん.

もう一度やってごらん！ – Pamėgink dar kartą!

A:　痛いよ～！
B:　見せてごらん。大丈夫、ただのかすり傷だよ。

A: Skauda!
B: Nagi parodyk. Viskas gerai, tai tik nubrozdinimas.

Atlikti veiksmą tam tikru būdu (とおり)

Prie daiktavardžio pridėtas どおりに/のとおり (rečiau rašomas kaip kandži – 通り) reiškia, kad kas nors yra daroma pagal tai, kaip parodo prieš tai einantis daiktavardis.

線のとおりに切ってください。 – Kirpkite pagal liniją.

説明書どおりに棚を組み立ててください。 – Surinkite lentyną pagal instrukciją.

Jeigu とおりに pridedama prie veiksmažodžio esamojo arba būtojo laiko, konstrukcija reiškia, kad kas nors yra ar buvo daroma taip, kaip buvo girdėta, matyta ir pan. Jeigu ši konstrukcija eina po veiksmažodžių, pvz., 言う、思う ir pan., kurie išreiškia kalbėtojo mintis, ji reiškia, kad kas nors vyko ar vyksta taip, kaip buvo manyta, sakyta ir pan.

夢でみたとおりのことが起こった。これは正夢だ。 – Įvyko tai, ką sapnavau. Tai buvo pranašingas sapnas.

彼女の言うとおり、僕はこの仕事を続ける自信がなかった。 – Kaip ji ir sako, aš neturėjau pasitikėjimo savimi tęsti šį darbą.

聞いていたとおり、東京の電車はいつもサラリーマンでいっぱいだった。 – Kaip ir girdėjome, Tokijo traukiniuose visada pilna biurų darbuotojų.

Prielaidos ir pasekmės (としたら / とすれば)

Ši konstrukcija reiškia: „jeigu tai, kas buvo paminėta anksčiau, yra tiesa“ arba „jeigu yra taip, kaip sako“. Taip pat gali reikšti „jeigu tai būtų tiesa“, „jeigu taip darytume“ ir pan. Kitaip tariant, ši konstrukcija vartojama darant prielaidą apie ką nors, o antroje sakinio dalyje pateikiant galimas pasekmes. Sudaroma pridedant としたら arba とすれば prie veiksmažodžio trumposios formos.

もしあの人が本当のことを言っているとしたら、警察は間違った人を逮捕したことになる。 – Jeigu šis žmogus sako tiesą, vadinasi, policija suėmė ne tą žmogų.

この携帯電話が私のじゃないとしたら、一体誰のなんですか。 – Jeigu šis mobilusis telefonas ne mano, tai kieno jis gali būti?

誰かがここに来たとしたら、それはきっと私の妹です。 – Jeigu kas nors čia ir ateitų, tai būtų tik mano jaunėlė sesuo.

私たちがもう一度出会うことがあるとすれば、それは運命です。 – Jeigu mes dar kartą susitiktume, tai būtų likimas.

彼がメアリーさんの恋人だとすれば、彼女の連絡先を知っているはずです。 – Jeigu jis yra Marijos vaikinas, tikrai žino jos telefono numerį ir adresą.

Kaip kas nors (として)

として jungiama prie daiktavardžių, nurodančių užimamas žmonių pareigas, statusą, turimus įgaliojimus, atliekamą vaidmenį ar panašiai, ir reiškia, kad veikėjas veikia kaip toks asmuo, kurį apibūdina daiktavardis, esantis prieš として.

今日私はあなたの弁護士としてではなく、友人としてここに来ました。 – Aš šiandien čia atėjau ne kaip tavo advokatas, bet kaip draugas.

キング牧師は歴史的な指導者として知られている。 – Martinas Liuteris Kingas yra žinomas, kaip istorinis lyderis.

Kas nors yra kitaip, nei tikimasi (とは限らない)

Pažodžiui ši konstrukcija reiškia „tuo neapsiriboja“. Ji vartojama tais atvejais, kai norime pasakyti, kad, nepaisant to, jog dažniausiai būna vienaip, ar galvojama vienaip, tai dar nereiškia, kad taip yra visada. Kitaip tariant, parodoma, kad yra ir išimčių, arba gali būti kitaip, negu, kad gali atrodyti. Verčiama: nereiškia, kad, nebūtinai taip yra, tai nebūtinai tiesa. Sudaroma sakinio gale pridedant とは限らない（とはかぎらない）, laikantis jungtukui と galiojančių taisyklių.

結婚していても仲がいいとは限らない。 – Net ir būdami susituokę žmonės nebūtinai gerai sutaria.

一流のスポーツ選手が一流のコーチになれるとは限らない。 – Geriausias sportininkas nebūtinai gali tapti geriausiu treneriu.

聖職者がみんな正直者とは限らない。 – Ne visi kunigai yra sąžiningi žmonės.

優しい先生のテストだからといって、難しくないとは限らない。 – Gero mokytojo sudarytas testas nebūtinai bus nesunkus.

Jungtukas net arba jeigu (にしても)

Reiškia „net jeigu yra taip“ ir vartojamas šalutiniuose sąlygos sakiniuose, kai pagrindiniame sakinyje pateikiama informacija kitokia ar netgi prieštarauja tam, ko tokiose situacijose tikimasi. Sudaroma prie daiktavardžio, veiksmažodžio ar būdvardžio pridedant にしても.

言い訳をするにしても、もう少しマシな言い訳はなかったんですか。 – Net jeigu bandai pasiaiškinti, ar negalėjai sugalvoti ko nors šiek tiek protingesnio?

勉強する時間がなかったにしても、この成績はひどすぎる。 – Net ir neturint laiko mokytis, tokie pažymiai yra per žemi.

去年まで学生だったにしても、彼はあまりにも礼儀を知らない。 – Net jeigu iki pernai metų jis ir buvo studentas, jo per daug prastos manieros.

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• しりとり yra Japonijoje gerai žinomas žaidimas, kuris besimokantiems japonų kalbos gali padėti atsiminti jau žinomus žodžius arba išmokti naujus. Jį galite pabandyti žaisti kartu su kitais besimokančiais arba draugais iš Japonijos. Tuo labiau, kad šiam žaidimui nebūtinos jokios papildomos priemonės, užtenka tik žinoti taisykles.

Pats pavadinimas, kuris kilęs nuo frazės 尻を取る（しりをとる）, reiškiančios „paimti galą“, sufleruoja, apie ką šis žaidimas. Pagrindinis tikslas yra pasakyti japonišką žodį, kuris prasideda paskutiniu prieš tai buvusio žodžio garsu arba skiemeniu. Dažniausiai pradedama nuo žaidimo pavadinimo しりとり, tuomet kitas žaidėjas turi pasakyti žodį prasidedantį り, pavyzdžiui, リトアニア. Išgirdęs jį, kitas žaidėjas galvoja, koks žodis prasideda iš ア, pavyzdžiui, 朝（あさ）. Išgirdęs tai, kitas žaidėjas galvoja žodį iš さ ir t. t. Pralaimi tas, kuris nesugalvoja naujo žodžio arba sugalvoja tik tokį, kuris baigiasi garsu ん (kadangi japonų kalboje nėra žodžio, prasidedančio ん, žaidimas nebegali tęstis).

Kad žaidimas būtų sunkesnis arba įdomesnis, galima sugalvoti papildomų taisyklių:

a) nevartoti to paties žodžio antrą kartą;
b) vartoti tik tam tikrą kalbos dalį (pavyzdžiui, tik daiktavardžius arba tik veiksmažodžius);
c) nevartoti vienskiemenių žodžių (pavyzdžiui, 目（め）, 木（き）, 絵（え） ar pan.)
d) ir kiti.

Prieš žaidžiant taip pat reikėtų susitarti, kas yra paskutinis žodžio skiemuo. Daugeliu atvejų tai gana aišku, bet yra žodžių, kurie baigiasi junginiais arba pailginimo ženklu, kaip kad 運転手（うんてんしゅ） ir 旅行（りょこう）. Pagal lengvesnės taisyklės tiktų bet kuri junginio dalis. 旅行 atveju tiktų tiek こ, tiek う. Remiantis griežtesnėmis taisyklėmis reikėtų vartoti visą junginį jo neskaidant, todėl kitas žodis turėtų būti tik toks, kuris prasideda su こう, pavyzdžiui, 工事（こうじ）.

• Apie vėlavimą japoniškai galime pasakyti vartodami žodžius 遅れる（おくれる）、遅い（おそい）、遅刻（ちこく） arba neigiamąją 間に合う（まにあう） formą.

遅れる（おくれる） – vėluoti. Galima apibūdinti įvairaus pobūdžio vėlavimą.

目覚ましが壊れたので、遅れたんです。 – Sugedo žadintuvas, todėl pavėlavau.

遅い（おそい） – vėlus. Apibūdinant asmenį su 遅い, pasakoma, kad jis vėluoja. Atsižvelgiant į kontekstą, taip pat galima nusakyti, kad kas nors vyksta vėlai, ilgiau nei įprastai.

彼は遅いですね。もう少し待ちましょう。 – Jis vėluoja. Dar truputį palaukime.

社長は普段に遅くまで仕事をしている。 – Vadovas paprastai dirba iki vėlumos.

遅刻（ちこく）する – vėluoti. Dažnai vartojama sakant, kad vėluojama ten, į kur einama reguliariai.

咲子は学校の隣に住んでいるが、遅刻しがちだ。 – Sakiko gyvena šalia mokyklos, bet yra linkusi vėluoti.

間に合う（まにあう） reiškia būti kur nors laiku, (su)spėti, nevėluoti, bet vartojamas ir neigiamosios formos.

渋滞で9時15分の電車に間に合わなかった。 – Dėl spūsčių nespėjau į 9:15 traukinį.

• Krepšinis yra populiarus sportas Japonijoje. Čia keli žodžiai, kurie bus naudingi stebint arba žaidžiant krepšinį:

バスケットボール arba trumpiau バスケット – krepšinis;
ボール – kamuolys;
コート – aikštė;
リング – lankas;
選手（せんしゅ） – žaidėjas;
審判（しんぱん） – treneris;
チーム – komanda;
パス – perdavimas;
シュート – metimas;
ドリブル – (kamuolio) varymasis;
ファウル – pražanga;
勝つ（かつ） – laimėti;
勝ち（かち） – pergalė;
負ける（まける） – pralaimėti;
負け（まけ） – pralaimėjimas;
同点（どうてん） – lygiosios;
延長（えんちょう） – pratęsimas.

Dialogas

Dialogas

• ずる休み
•  
• 父　　：かずお、早く起きないと遅刻するぞ。
• かずお：今日は具合が悪いから休むよ。
• 父　　：本当か？病気だとしたら、お医者さんに行かないといけないな。ついでに痛い注射も打ってもらおう。
• かずお：いやだ！うそだよ！病気じゃない。でも学校に行きたくないんだ。
• 父　　：どうして行きたくないんだ。お父さんに話してごらん。
• かずお：昨日、体育の授業でバスケットをやったんだ。でも僕がシュートをたくさんはずしたから、負けちゃったんだ。
• 父　　：そうか。でもかずおがシュートをはずしたから負けたとは限らないよ。バスケットはチームのスポーツだからね。みんながチームの一員としてがんばらないと、勝てないんだよ。
• かずお：・・・うん。でも、僕のせいじゃないにしても、試合でシュートを決めたかったよ。
• 父　　：じゃあ週末はお父さんと一緒に練習しよう。お父さんが教えた通りにすれば、絶対に上手になるよ。
• かずお：本当？

Vertimas

Vertimas

• Bandymas išsisukti nuo ėjimo į mokyklą
•  
• Tėtis　：Kadzuo, jeigu greitai neatsikelsi, pavėluosi!
• Kadzuo：Šiandien prastai jaučiuosi, niekur neisiu.
• Tėtis　：Tikrai? Jeigu sergi, turi eiti pas gydytoją. Tuo pačiu tau ir vaistų suleistų.
• Kadzuo：Nenoriu! Aš nesergu, melavau. Bet vis tiek nenoriu eiti į mokyklą.
• Tėtis　：Kodėl nenori? Papasakok.
• Kadzuo：Vakar per kūno kultūros pamoką žaidėm krepšinį ir mūsų komanda pralaimėjo, nes nepataikiau daug metimų.
• Tėtis　：Štai kaip. Bet nebūtinai pralaimėjote, nes tu nepataikei. Juk krepšinis yra komandinis žaidimas. Jeigu visa komanda nesistengia kartu, tai ir pralaimite.
• Kadzuo：Tiesa, bet jeigu tai ir nebūtų mano kaltė, žaidimą vis tiek nulėmė metimai.
• Tėtis　：Tai gal pasipraktikuojam kartu šį savaitgalį? Tapsi tikru krepšinio meistru, jeigu pasimokysi iš tėčio.
• Kadzuo：Tikrai?

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai, atsiųskite žinutę per Facebook puslapį arba palikite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^