Raštas

Kandži

Kadangi jau išmokote kana abėcėles, nuo šiol pereisime prie kandži – iš Kinijos kilusių rašmenų. Jų visose šio lygio pamokose apžvelgsime kiek daugiau nei šimtą. Bet iš pradžių – bendra informacija.

Kas tie kandži?

Kandži yra ideogramos, t.y. kiekvienas simbolis perteikia tam tikrą reikšmę, o ne garsą. Pavyzdžiui, 人 turi reikšmę „žmogus“ ir ji bus vienoda visose šį ženklą vartojančiose kalbose, bet perskaitymas gali stipriai skirtis. Japoniškai 人 perskaitomas kaip hito, korėjietiškai – in, kiniškai – ren.

Kandži į Japoniją atkeliavo 4-5 a. iš Kinijos per Korėją. Šiuo metu – tai viena iš trijų japoniško rašto dalių (kitos dvi – hiraganos ir katakanos abėcėlės; jos taip pat kilusios iš kandži).

Kiek jų yra?

Japonijoje vartojami keli tūkstančiai kandži, bet išmokus 2000 pagrindinių, galima suprasti praktiškai visus bendro pobūdžio tekstus (skaityti laikraščius, knygas). Panašiai tiek kandži išmoksta mokiniai, baigę 12 klasių Japonijos mokyklose.

Be pavienių kandži simbolių yra daugybė jų junginių. Jiems taip pat reikia skirti nemažai dėmesio: įsiminti reikšmes, kaip perskaityti.

Kaip užrašyti?

Pati paprasčiausia kiekvieno kandži sudėtinė dalis yra brūkšnelis – linija, kuri nupiešiama vienu judesiu, nepakeliant tušinuko ar teptuko nuo lapo. Jų būna trumpų, ilgų, vertikalių, horizontalių, tiesių, vingiuotų. Dauguma jų rašoma iš viršaus į apačią arba iš kairės į dešinę. Čia kelių brūkšnelių pavyzdžiai su užrašymą rodančia animacija*:

	ilgas horizontalus		ilgas vertikalus
	trumpas, iš kairės į dešinę		ilgas vertikalus su užlenkimu
	vingiuotas		ilgas vertikalus su kabliuku

Visi kandži susideda iš vieno arba daugiau brūkšnelių. Pavyzdžiui:

	人 (žmogus) susideda iš dviejų vertikalių brūkšnelių, iš kurių vienas užlinksta į kairę, o kitas – į dešinę.
	十 (dešimt) sudaro du tiesūs brūkšneliai: vienas vertikalus, kitas horizontalus.
	口 (burna) susideda iš trijų brūkšnelių: tiesaus vertikalaus, kampo ir tiesaus horizontalaus.
	月 (mėnesis): horizontalus su užlenkimu, kampas su kabliuku ir du neilgi horizontalūs.

Kaip matyti iš pavyzdžių, kiekvienas kandži turi fiksuotą brūkšnelių skaičių ir nusistovėjusį jų užrašymo eiliškumą. Pagrindinės eiliškumo taisyklės yra šios: 1) viršutiniai brūkšneliai rašomi prieš apatinius; 2) esantys arba prasidedantys kairėje prieš esančius dešinėje; 3) esantys išorėje prieš rašomus viduje. Vis dėlto pasitaiko kandži, kurie turi kitokį rašymo eiliškumą, todėl juos reikės įsiminti.

Prie kiekvieno naujo kandži, kuris pateikiamas šiose pamokose, bus pridedama jo užrašymą rodanti animacija arba diagrama. Rašydami tiesiog stenkitės atkartoti, ką jose matysite. Tai palaipsniui leis išmokti naudoti tiek pačius brūkšnelius, tiek ir čia nepaminėtas užrašymo eiliškumo taisykles.

Nepaisant to, kiek brūkšnelių turi kiekvienas kandži, jie visi turi būti rašomi vienodo dydžio. Pavyzdžiui, į tą patį plotą reikia sutalpinti tiek du brūkšnelius turintį 人 (žmogus), tiek ir iš 18 brūkšnelių susidedantį 顔 (veidas).

Raktiniai ir sudėtiniai kandži

Japonų kalboje yra daugiau nei 200 pačių paprasčiausių kandži, kurie vadinami raktais. Visi kiti kandži neturi jokių naujų detalių, tiesiog susideda iš paprastesnių. Kai kurie raktiniai kandži neturi jokių reikšmių, vartojami tik kaip kitų kandži dalis ir niekada nerašomi vieni.

Sudėtinių kandži išskaidymas į „raktus“ gali padėti tiek atsiminti pačią rašybą arba reikšmę, tiek ir ieškant reikšmių žodynuose. Pavyzdžiui: 話 (pokalbis) susideda iš kairėje pusėje esančio 言 (žodis) ir dešinėje esančio 舌 (liežuvis). Norėdami sužinoti tokio kandži reikšmę popieriniame žodyne, galite jo ieškoti pagal raktus ir susiskaičiavę brūkšnelių skaičių – 13. Panašiai galima išskaidyti net ir gana sudėtingai atrodančius kandži ir pagal sudėtines dalis geriau atsiminti jų rašybą.

Raktai sudėtiniame kandži gali būti įvairiai išsidėstę. Pavyzdžiui, jau minėtas 話 turi po raktą kairėje ir dešinėje. O 間 (tarpas) turi raktinį 日 (diena) centre, kurį „apglėbia“ kitas raktas 門 (vartai); 夏 (vasara) turi tris „raktus“ einančius iš viršaus į apačią: 一 (vienas), 自 (pats) ir 夂 (raktinis kandži, neturi reikšmės). Daugiau tokių išsidėstymų pastebėsite mokydamiesi naujų kandži.

Veiksmažodžių ir būdvardžių kandži

Kaip pamatysite, būdvardžių ir veiksmažodžių kandži rašomas ne vienas, o kartu su keliomis hiraganos raidėmis. Pavyzdžiui 行きます (einu, vykstu) arba 大きい (didelis). Taip yra todėl, kad japonų kalboje tiek veiksmažodžiai, tiek būdvardžiai gali būti įvairiai kaitomi. Rašant kandži, juo išreiškiama tik ta žodžio dalis, kuri niekada nekinta (šaknis), o kintančios galūnės užrašomos vartojant hiraganą. Pavyzdžiui, 行く yra žodžio eiti žodyninė forma, o kandži 行 išreiškia nekintančią žodžio dalį い. Keisdami 行く į ます formą, gauname 行きます. Matome, kad pakinta tik dalis esanti už kandži. Jeigu norime pasakyti ėjau, vėl pakeisime tik žodžio galą – 行きました.

Tas pats galioja ir I grupės būdvardžiams. Pavyzdžiui, 大きい (didelis) neigiamoji forma bus 大きくない, tačiau nepriklausomai nuo kaitymo 大 abiem atvejais išreiškia nekintančią dalį おお.

Siekiant aiškumo, užrašant, kaip veiksmažodžiai arba būdvardžiai skaitomi lotyniškomis raidėmis, tarp šaknies ir kintančios dalies dedamas brūkšnelis. Pavyzdžiui: 白い užrašoma kaip shiro-i.

Kaip perskaityti?

Kiekvienas kandži turi nuo vieno iki kelių skaitymo būdų. Jie suskirstyti į dvi grupes: くん (atėjusio iš japonų kalbos) ir おん (atėjusio iš kinų kalbos). くん skaitymo būdas paprastai naudojamas tuomet, kai kandži yra pavienis (nepriklauso kelių kandži junginiui), o おん skaitymas – kai kandži yra junginyje su kitais. Tačiau ši taisyklė nėra griežta; reikia atskirai įsigilinti į kiekvieną atvejį, nes yra junginių, kur naudojamas くん skaitymas, o taip pat ir pavienių kandži, skaitomų su おん.

Kai kurie kandži gali neturėti nė vieno くん arba おん skaitymo varianto arba gali turėti kiekvieno po kelis. Be to, pasitaiko ir išimtinių skaitymo būdų. Tam, kad žinotume, kokiais atvejais kaip skaityti, reikia įsiminti kandži skaitymą, kai jis yra vienas, jo skaitymą junginiuose ir atkreipti dėmesį į sakinio kontekstą. Pavyzdžiui: 行 reiškia „ėjimą, keliavimą, judėjimą“, bet gali turėti ir reikšmę „teksto eilutė“ arba „atlikti“. Kiekvienu iš šių atvejų 行 perskaitymas skirsis atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę norima perteikti. Be to, junginiuose 行 bus dar kitaip perskaitomas. Praktiškai visais atvejais nėra kito kelio, kaip tik atsiminti tokias kiekvieno kandži ypatybes. Vis dėlto nuosekliai mokantis japoniškų žodžių, įsiminti kandži ženklų tarimą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Junginiai

Kandži junginiai susideda iš dviejų arba daugiau atskirų kandži. Pavyzdžiui: 日本 (Japonija) susideda iš 日 (saulė) ir 本 (šaltinis, ištakos).

Viso junginio reikšmė dažniausiai yra labai susijusi su junginį sudarančių kandži reikšmėmis. Tarkime, 大学 (universitetas) susideda iš 大 (didelis) ir 学 (mokslas).

Kaip minėta, junginiuose dažnai naudojamas おん skaitymas, tačiau yra atvejų, kada kai kurie arba visi kandži skaitomi くん būdu.

Kaip išmokti?

Yra sugalvota įvairių būdų, kaip išmokti kandži. Vieniems padeda dažnas jų rašymas, kitiems – skaitymas, treti sugalvoja trumpų istorijų kiekvienam kandži arba vizualiai juos susieja su paveikslėliais. Kuris būdas tinkamas jums, galite atrasti tik patys. Šiose pamokose su naujais kandži pateikiami pratybų lapai, kurie padės lavinti rašybą; puslapyje taip pat rasite spėliojimo žaidimą; nauji kandži bus vartojami japoniškose teksto dalyse. Jeigu atrasite gerų kandži mokymosi būdų – rašykite mums.

---

Šios pamokos kandži (paspaudę pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

人	Reikšmė: žmogus, asmuo くん skaitymas: ひと、り おん skaitymas: じん、にん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: さとみさんはいい人です – Satomi yra geras žmogus. おん skaitymo: ジムさんはアメリカ人です – Džimas yra amerikietis. 人 pridėjus prie valstybės pavadinimo, nurodo žmogaus pilietybę ir perskaitomas kaip „jin“. Tarkime, リトアニア人 („lietuvis“).

円	Reikšmė: jena (japoniški pinigai), apskritimas, apskritas くん skaitymas: まるい、まる おん skaitymas: えん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ボールは円いです – kamuolys yra apskritas. おん skaitymo: 100円 – šimtas jenų. 円 bus pridedama po skaičių, nurodant kainas japoniškomis jenomis.

一	Reikšmė: vienas くん skaitymas: ひとーつ おん skaitymas: いち、いつ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 一人 – vienas žmogus. おん skaitymo: 一円 – viena jena.

二	Reikšmė: du くん skaitymas: ふたーつ、ふた おん skaitymas: に
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 二人 – du žmonės, dviese. おん skaitymo: 二円 – dvi jenos.

三	Reikšmė: trys くん skaitymas: みつ、みっーつ、み おん skaitymas: さん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 三[日]* – trečia mėnesio diena おん skaitymo: 三人 – trys žmonės *Pastaba: junginiuose minimi dar neišmokti kandži bus rašomi laužtiniuose skliaustuose.

四	Reikšmė: keturi くん skaitymas: よ、よつ、よっつ、よん おん skaitymas: し
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos:Pavyzdžiai: くん skaitymo: 四人 – keturi žmonės おん skaitymo: 四[月] – balandis

五	Reikšmė: penki くん skaitymas: いつ、いつーつ おん skaitymas: ご
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 五[日] – penkta mėnesio diena おん skaitymo: 五[月] – gegužė

六	Reikšmė: šeši くん skaitymas: む、むつ、むっーつ、むい おん skaitymas: ろく、りく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 六[日] – šešta mėnesio diena おん skaitymo: 六[月] – birželis

七	Reikšmė: septyni くん skaitymas: なな、ななーつ、なの おん skaitymas: しち
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 七[日] – septinta mėnesio diena おん skaitymo: 七[月] – liepa

八	Reikšmė: aštuoni くん skaitymas: や、やつ、やっーつ、よう おん skaitymas: はち
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 八[日] – aštunta mėnesio diena おん skaitymo: 八[月] – rugpjūtis

九	Reikšmė: devyni くん skaitymas: ここの、ここのーつ おん skaitymas: きゅう、く
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 九[日] – devinta mėnesio diena おん skaitymo: 九[月] – rugsėjis

十	Reikšmė: dešimt くん skaitymas: と、とお おん skaitymas: じゅう、じっ、じゅっ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 十[日] – dešimta mėnesio diena おん skaitymo: 十[月] – spalis

百	Reikšmė: šimtas くん skaitymas: ー おん skaitymas: ひゃく、びゃく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 二百 – du šimtai

千	Reikšmė: tūkstantis くん skaitymas: ち おん skaitymas: せん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 千[島] – Kurilų salos (pažodžiui ”tūkstantis salų”) おん skaitymo: 四千 – keturi tūkstančiai

万	Reikšmė: dešimt tūkstančių くん skaitymas: ー おん skaitymas: まん、ばん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 百万 – milijonas („šimtas dešimt tūkstančių“)

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licencija.

Gramatika

Skaitvardžiai

Japoniška skaičiavimo sistema yra palyginti paprasta ir logiška. Panašiai kaip lietuvių kalboje, kiekvienas skaičius, jį sakant, išskaidomas į mažesnius vienetus, ir jie tada išvardijami nuo didesnių iki mažesnių. Tarkime, norėdami pasakyti 15, turime ištarti 10 ir 5 (10 + 5). 28 išskirstomas yra 2, 10 ir 8 (dvi dešimtys ir aštuoni). 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (penki šimtai, keturios dešimtys ir devyni) ir t. t.

Japonijoje skaičiams rašyti vartojami tiek kandži, tiek ir arabiški skaitmenys (pastarieji dažniau). Kartais tas pats skaičius užrašomas derinant abi rašto sistemas.

Pagrindiniai skaitvardžiai yra šie:

0 – ゼロ, まる、れい 1 – 一 – いち 2 – 二 – に 3 – 三 – さん 4 – 四 – よん / し

5 – 五 – ご 6 – 六 – ろく 7 – 七 – なな / しち 8 – 八 – はち 9 – 九 – きゅう

10 – 十 – じゅう 100 – 百 – ひゃく 1000 – 千 – せん 10 000 – 万 – まん

Skaičiai 4 ir 7 turi po du tarimo variantus, atitinkamai よん, し ir なな, しち. Skaičiuoti iki dešimties vienose situacijose naudojamas vienas, kitose – kitas (kada kuris, reikės atsiminti), tačiau dažnesni よん ir なな tarimo būdai. Tuo tarpu virš dešimties lieka tik よん ir なな.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad egzistuoja atskiras pavadinimas skaičiui 10 000, t. y. jis suprantamas kaip atskiras vienetas. Dėl to visi didesni skaičiai (iki šimto milijonų) taip pat bus sudaromi naudojant jį. Pavyzdžiui, milijonas pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių (japonų kalboje nėra atskiro žodžio milijonui nusakyti). Nesijaudinkite, jeigu dabar tai atrodo painu. Didesnių skaičių vertimas į japonų kalbą (ir atvirkščiai) yra iššūkis net ir gerai kalbantiems japoniškai.

Žinodami lentelėje esančius skaičius, galite nesunkiai suskaičiuoti iki šimto milijonų, naudodami jau minėtą skaičių suskaidymą į mažesnius vienetus. Pavyzdžiui:

562 – 五百六十二
3491 – 三千四百九十一
75 935 – 七万五千九百三十五
143 678 – 十四万三千六百七十八
15 065 500 – 千五百六万五千五百

Norint pasakyti šimtus ir tūkstančius, yra atsiradusios kelios išimtys. Jose pasikeitęs kai kurių skaičių skambesys, kad būtų lengviau ištarti:

300 – さんびゃく
600 – ろっぴゃく
800 – はっぴゃく
3000 – さんぜん
8000 – はっせん

Kaip minėta, ne visada rašoma vien tik su kandži arba arabiškais skaitmenimis. Pavyzdžiui: penki šimtai gali būti užrašoma kaip ５百, penki milijonai – ５００万 ir t.t.

Skaičiavimo žodeliai

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje turi savų ypatumų. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti trys laikraščiai ir verstume pažodžiui さん しんぶん, šią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji nebūtų gramatiškai taisyklinga.

Tokiose situacijose reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas vartojamas tam tikros rūšies daiktams skaičiuoti. Pavyzdžiui, skaičiuodami knygas, vartosime さつ, popieriaus lapus – まい ir t.t. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra daug, šįkart apžvelgsime tik, reikalingų šiam lygiui.

Trumpai apie kiekvieną:

• -さつ – iš popieriaus lapų surištiems daiktams (knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir pan.);
• -まい – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirukams, lėkštėms ir t.t.);
• -こ – nedideliems sferiniams arba kubiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.);
• -ほん – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.);
• -はい – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.);
• -ひき – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.);
• -かい – kartams (kai kandži 回), pastato aukštams (kai kandži 階);
• -さい – amžiui;
• -だい – automobiliams, dviračiams, mašinoms, elektriniams prietaisams ir pan.;
• -人 – žmonėms;
• -円 – jenoms (Japonijos piniginiam vienetui);
• -つ – bet kuriems objektams, kurie skaičiavimo žodelio neturi arba jie yra reti.

Toliau esančiose lentelėse rasite visus paminėtus skaičiavimo žodelius kartu su skaičiais nuo 1 iki 10. Kai kuriais atvejais (jie pateikti paryškintu šriftu) dėl patogesnio tarimo yra pasikeitęs tiek pačių skaičių, tiek skaičiuojant vartojamų žodelių skambesys.

	−さつ	-ほん	-こ	-はい	-円	-まい
1	いっさつ	いっぽん	いっこ	いっぱい	いちえん	いちまい
2	にさつ	にほん	にこ	にはい	にえん	にまい
3	さんさつ	さんぼん	さんこ	さんばい	さんえん	さんまい
4	よんさつ	よんほん	よんこ	よんはい	よえん	よんまい
5	ごさつ	ごほん	ごこ	ごはい	ごえん	ごまい
6	ろくさつ	ろっぽん	ろっこ	ろっぱい	ろくえん	ろくまい
7	ななさつ	ななほん	ななこ	ななはい	ななえん	ななまい
8	はっさつ	はちほん arba はっぽん	はっこ	はっぱい	はちえん	はちまい
9	きゅうさつ	きゅうほん	きゅうこ	きゅうはい	きゅうえん	きゅうまい
10	じゅっさつ	じゅっぽん	じゅっこ	じゅっぱい	じゅうえん	じゅうまい

	-だい	−ひき	-かい	-さい	-人	-つ
1	いちだい	いっぴき	いっかい	いっさい	ひとり	ひとつ
2	にだい	にひき	にかい	にさい	ふたり	ふたつ
3	さんだい	さんびき	さんかい	さんさい	さんにん	みっつ
4	よんだい	よんひき	よんかい	よんさい	よにん	よっつ
5	ごだい	ごひき	ごかい	ごさい	ごにん	いつつ
6	ろくだい	ろっぴき	ろっか い	ろくさい	ろくにん	むっつ
7	ななだい	ななひき	ななかい	ななさい	しちにん	ななつ
8	はちだい	はっぴき	はちかい	はっさい	はちにん	やっつ
9	きゅうだい	きゅうひき	きゅうかい	きゅうさい	きゅうにん	ここのつ
10	じゅうだい	じゅっぴき	じゅっかい	じゅっさい	じゅうにん	とお

Pridėdami skaičiavimo žodelius prie skaičių, didesnių nei 10, didesnius skaičius ištariame įprastai, o mažesnius – pagal lentelėje pateiktą skaitymo būdą. Išimtis 人, nes netipiniai 一人 ir 二人 skaitymo būdai negalios didesniems skaičiams, besibaigiantiems vienetu arba dvejetu. Pavyzdžiui: 22 žmonės (二十二人) ištariama kaip ni jyū ni nin, o ne ni jyū futari. Taip pat つ atveju skaitant didesnius nei 10 skaičius pereinama prie įprastinių skaičių.

Keturi pieštukai – よんほん; trys obuoliai – さんこ; trys sušių gabaliukai – jie turi savo atskirą žodelį かん, todėl さんかん, bet galima vartoti ir こ.

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Skaičiavimo žodeliai bus vartojami visada, kai reikės nusakyti objektų skaičių. Tarkime, jeigu skaičiuojame obuolius, kurių yra trys, negalime sakyti tiesiog さん, nes reikia pridėti obuoliams tinkamą skaičiavimo žodelį こ – さんこ. Lygiai taip pat, skaičiuodami knygas, sakysime いっさつ, にさつ ir t.t.

Kaip ir lietuvių kalboje, kiekis gali būti pasakomas arba prieš skaičiuojamus daiktus, arba po jų. Pavyzdžiui, pirmu atveju lietuviškai sakytume trys obuoliai, o antru – obuoliai yra trys. Japoniškai šie sakiniai atrodytų taip:

さんこ の りんご です ir りんご は さんこ です

Kaip matyti, jeigu kiekį iškeliame prieš skaičiuojamą daiktą, turime įterpti dalelytę の:

[kiekis] の [objektas]

Kai kiekį nurodantį žodį nukeliame už skaičiuojamo daikto, の nebereikia, nes kiekis naudojamas kaip objekto apibūdinimas:

[objektas] は [kiekis] です

Žinodami šias taisykles, galite sakinį papildyti kitomis jau išmoktomis sakinio dalimis:

よんこ の オレンジ を たべました。 arba オレンジ を よんこ たべました。 – Suvalgiau keturis apelsinus.
きのう はがき を さんまい かいました。 – Vakar nusipirkau tris atvirukus.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekį rodantys žodžiai nereikalauja dalelytės を; ji paliekama prie objekto.

Kai kurie skaičiavimo žodeliai nurodo labai ribotą objektų aibę. Pavyzdžiui, su 円 skaičiuojamos tik jenos, su さい – metai (amžius), 人 – žmonės ir t. t. Tokiu atveju paprastai papildomai nenusakoma, kokie būtent objektai skaičiuojami, nes tai ir taip savaime aišku. Pavyzdžiui:

ともだち の こども は ごさい です。 – Draugo vaikui penkeri metai.
その ケーキ は 千円 です。 – Tas pyragas kainuoja 1000 jenų.*

Pastaba: nors nusakant daiktų kainą lietuviškai vartojamas veiksmažodis kainuoti, japonų kalboje jis nebūtinas.

Klausimai apie kiekį

Norint paklausti apie kiekį prireiks vieno iš trijų pagrindinių klausiamųjų žodžių: いくら, いくつ ir なん.

いくら vartojamas klausiant apie kainą. Prie いくら pridėję ぐらい gausime klausimą maždaug kiek? Pavyzdžiui:

えんぴつ は いくら です か。 – Kiek kainuoja pieštukas?
でんしゃ の きっぷ は いくら ぐらい です か。 – Kiek maždaug kainuoja traukinio bilietas?

いくつ – bendras klausiamasis žodis, klausiant apie kiekį. Prireikus prie jo taip pat galima pridėti „maždaug“ reiškiantį ぐらい:

あめ を いくつ たべましたか。 – Kiek suvalgėte saldainių?

いくつ vartojamas ir klausiant apie amžių. Tokiais atvejais いくつ priekyje dažnai pridedamas mandagumą padidinantis お (apie jo vartojimą plačiau išmoksite kitose pamokose):

おとうさん は おいくつ です か。 – Kiek tėčiui metų?

Nors いくつ teoriškai gali būti vartojamas visose situacijose klausiant apie kiekį, dažniau pasitelkiamas なん, prie kurio pridedamas skaičiavimo žodelis, atsižvelgiant į tai, apie kokių daiktų kiekį yra klausiama. Kaip išmokome anksčiau, なん gali reikšti kas? arba ką?, tačiau, prie jo pridėjus skaičiavimo žodelį, lietuviškas vertimas pasikeis į kiek? Paskutiniuose dviejuose pavyzdžiuose いくつ pakeitę į なん gautume:

あめ を なんこ たべましたか。 – Kiek suvalgei saldainių?
おとうさん は なんさい です か。 – Kiek tėčiui metų?

Dar du pavyzdžiai:

こんげつ なんさつ の ほん を よみました か。 – Kiek šį mėnesį perskaitei knygų?
この えいが を なんかい みました か。 – Kiek kartų esi matęs šį filmą?

Reikia atsiminti, kad kai kuriais atvejais, sujungus su なん, pasikeičia skaičiavimo žodelio tarimas. Pavyzdžiui, はい keisis į ばい.

Kiekį rodantys žodžiai

Kiekis gali būti išreiškiamas ne tik skaitvardžiais, bet ir bendresniais kiekį rodančiais žodžiais. Pavyzdžiui: ぜんぶ (viskas), はんぶん (pusė), たくさん (daug), おおく (daug (labiau rašytinės kalbos)), すこし (truputis, keletas) ir kt. Jie vartojami lygiai taip pat kaip ir skaitvardžiai:

この ほん を ぜんぶ よみました。 – Perskaičiau visą šią knygą.
すこし の さとう を いれます。 arba さとう を すこし いれます。 – Įdėsiu truputį cukraus.

Veiksmažodžiai, išreiškiantys buvimą

Lig šiol būsenai nusakyti buvome išmokę tik žodelį です, kuris parodo, kokiomis savybėmis pasižymi sakinio objektas. Pavyzdžiui:

さとみさん の うち は おおきい です。 – Satomi namai yra dideli.

Tačiau su です mes galime pasakyti tik būseną, o ne tai, kad kas nors apskritai yra. Norėdami perteikti pastarąją reikšmę, turime vartoti vieną iš dviejų veiksmažodžių: ある (U grupės) arba いる (RU grupės). Jie abu reiškia „būti“ arba „egzistuoti“, tačiau pirmasis skirtas negyviems daiktams, o antras – gyviems. Norėdami nusakyti, kur objektas yra, vietą žymėsime dalelyte に (su ある, いる vartojama dalelytė で). Pavyzdžiui:

せんせい の うち は あそこ に あります。 – Mokytojo namai yra ten.
まさきさん は アメリカ に います。 – Masaki yra Amerikoje.

Šie sakiniai gali būti paverčiami į klausimus, jei vietą rodantį žodį pakeisime į どこ (kur) ir gale pridėsime か:

せんせい の うち は どこ に ありますか。 – Kur yra mokytojo namai?
まさきさん は どこ に いますか。 – Kur yra Masaki?

ある ir いる sakiniai neretai gali būti trumpinami į anksčiau išmoktus sakinius su です. Palyginkite:

- あに は どこ に います か = あに は どこ です か – Kur yra vyresnis brolis?
- 2かい に います = 2かい です – Antrame aukšte.

Dalelytė ga

Tik ką išmoktų veiksmažodžių ある ir いる vartojimas neretai neatsiejamas nuo dar vienos naujos dalelytės – が. Pagrindinė jos funkcija yra akcentuoti veiksnį, pakeičiant dalelytę は. T.y. jeigu sakinyje svarbiausiu objektu tampa veiksnys, jį lydi nebe は, bet が. Tuo parodoma, kad pagrindinė informacija sakinyje yra ne tai, ką kas nors daro, kaip daro, kur yra ar kuo pasižymi, bet būtent – kas tas veikėjas. Pavyzdžiui, toliau pateikti du sakiniai, iš kurių viename veiksnys žymimas su は, o kitame su が:

はな は しろい です。 – Gėlė yra balta.
はな が しろい です。 – Gėlė yra balta.

Abu lietuviški sakiniai yra vienodi, o japoniški – skirtingi ir turi kiek skirtingą reikšmę. Pirmuoju atveju sakinys tiesiog nusako faktą, kad gėlė yra balta ir tarsi atsako į klausimą kokia yra gėlė?, t. y. svarbesnė informacija yra gėlės baltumas. O antrame sakinyje akcentuojama gėlė, kad būtent ji, o ne kas nors kita, yra balta. Galima įsivaizduoti, kad taip atsakoma į klausimą kas yra balta? Lietuviškai ši informacija daugeliu atvejų būtų perteikiama su atitinkama intonacija, stipriau ištariant reikšmingesnius žodžius.

Apibendrinus, galima sakyti, kad, vartojant は, sureikšminami žodžiai, esantys po šios dalelytės, o, vartojant が, – esantys prieš dalelytę.

Grįžtant prie veiksmažodžių ある ir いる, jie neretai išryškina, kas yra arba egzistuoja, todėl turime vartoti ne は, bet が. Pavyzdžiui:

にわ に ねこ が います。 – Sode yra katė. (Pabrėžiama, kad sode yra katė, o ne kas kita.)
わたし の じてんしゃ が そこ に あります。 – Ten yra mano dviratis. (Pabrėžiama, kad ten yra mano dviratis, o ne kieno kito.)

Kad geriau suprastumėte は ir が skirtumą, dar pora pavyzdžių:

あそこ に スーパー が あります。 – Prekybos centras yra ten. (Nusako, kas yra ten)
スーパー は あそこ に あります。 – Prekybos centras yra ten. (Nusako, kur yra prekybos centras)

ヨーロッパ に ともだち が います。 – Draugas yra Europoje. (Nusako, kas yra Europoje)
ともだち は ヨーロッパ に います。 – Draugas yra Europoje. (Nusako, kur yra draugas)

が vartojama ir su visais kitais veiksmažodžiais arba būdvardžiais, kada tik reikės pabrėžti veiksnį.

Sakiniai, išreiškiantys turėjimą

ある ir いる gali reikšti ir turėjimą (tiek daiktų, tiek ir draugų, šeimos narių ir pan.) Tokiais atvejais „savininkas“ žymimas su dalelyte には, o tai, ką jis turi, su が:

わたし は おかね が ありません。 – Aš neturiu pinigų.
たなかさん は いぬがさんびき います。 – Tanaka  turi tris šunis.

Tiesa, neretai galima sutikti ir dvi dalelytes には, ypač kalbant apie turimus šeimos narius, gimines ar draugus ir pan.:

ゆうこさん には おねえさん と おとうとさん が います。 – Jūko turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį.

Klausimai, prasidedantys su kas arba kieno

Norėdami paklausti, kas ką veikia arba kas koks yra, turite vartoti klausiamuosius žodžius: だれ (arba rečiau vartojamą どなた) gyviems objektams ir なに - negyviems. Daugeliu atvejų tokiuose sakiniuose prie šių klausiamųjų žodžių prisidės dalelytė が.

だれ が きます か。 – Kas ateis?
だれ が ケーキ を たべました か。 – Kas suvalgė pyragą?
三かい に なに が あります か。 – Kas yra trečiame aukšte?

Atsakydami į tokius klausimus, taip pat vartosime が:

ゆうこさん が きます。 – Jūko ateis.
いぬ が たべました。 – Šuo suėdė.
ほんや が あります。 – Yra knygynas.

Jokios dalelytės nereikia tada, kai po klausiamojo žodžio eina です:

この人 は だれ です か。 – Kas tas žmogus?
あ、そちら は わたし の だいがく の せんせい です。 – Ai, ten mano universiteto dėstytojas.

Norint paklausti kieno, pakanka prie だれ pridėti dalelytę の:

- その にもつ は だれ の です か。 – Kieno tas lagaminas?
- わたし の です。 – Mano.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Keletas frazių, kurias galima išgirsti parduotuvėse Japonijoje:

いらっしゃいませ – Sveiki užėję. Pasakoma klientui užėjus į parduotuvę. Atsakyti į tai nebūtina.
こちら, そちら, あちら – mandagūs これ, それ, あれ bei ここ, そこ, あそこ atitikmenys.
でございます – mandagus です atitikmuo. Pavyzdžiui: 2000円でございます (2000 jenų).
はい、どうぞ – Štai, prašom. Sakoma duodant daiktą klientui.
いかが です か – klausimas kaip jums tai patinka?
(ぜんぶで) ___円になります – (Iš viso) bus ___ jenų. Pasakant galutinę perkamų daiktų kainą.
しょうしょう おまち ください – mandagus pasakymas truputį palaukite.
おまたせしました – priverčiau jus laukti. Pasakoma klientams, kurie laukė aptarnavimo.
どうもありがとうございました – mandagus ačiū, pasakomas klientui išeinant iš parduotuvės.

• Norėdami paklausti, ar parduotuvė turi tam tikrą prekę, galite įvardyti norimą daiktą ir pridėti は ありますか. Pavyzdžiui: にほんご の じしょ は あります か (Ar turite japonų kalbos žodyną?).

• Frazė そうですね (tariama su besileidžiančia intonacija) vartojama užpildant galvojimo laiką ir gali būti verčiama kaip hmmm..., ką gi..., pažiūrėkime... ir pan.

• Prie kai kurių žodžių pridedamas hiraganos ženklas お paverčia juos mandagesniais, parodo kalbančiojo pagarbą jų ir pašnekovo atžvilgiu. Pavyzdžiui, pinigai – かね arba おかね, arbata – ちゃ arba おちゃ, ir t.t.. Išsamiau apie お vartojimą išmoksite vėliau.

Dialogas

Dialogas

Gaminame sriubą. Veikėjai: たろうさん ir さとみさん.

• たろうさん:きょう は スープ を つくります。
• さとみさん:レシピ が あります か。
• たろうさん:はい、あります。おかあさん の とくべつな レシピ です。
• さとみさん:わあ、たのしみですね。ざいりょう は なん です か。
• たろうさん:にんじん が 二ほん、じゃがいも が 三こ、たまねぎ が 一こ です。これで ぜんぶ です。
• さとみさん:へえ、それ だけ です か。ざいりょう は あまり とくべつ な もの ではありません ね。
• たろうさん:そうなんです。レシピ は かんたん です。でも、スープ は いつも とても おいしい です。

Vertimas

Vertimas

• Taro:Šiandien gaminsime sriubą.
• Satomi:Turi receptą?
• Taro:Taip, turiu. Tai mano mamos ypatingas receptas.
• Satomi:Įdomu! Ko prireiks? (kokios sudėtinės dalys?)
• Taro:Bus dvi morkos. Trys bulvės. Vienas svogūnas. Viskas.
• Satomi:Ką, tik tai? Ingredientai nėra labai ypatingi.
• Taro:Tiktai, receptas paprastas. Bet sriuba visada būna skani.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

1. かんじ – kandži (Japonijoje naudojami kiniški rašmenys)
2. 人 – žmogus
3. 円 – jena (Japonijos pinigai)
4. 一 – vienas
5. 二 – du
6. 三 – trys
7. 四 – keturi
8. 五 – penki
9. 六 – šeši
10. 七 – septyni
11. 八 – aštuoni
12. 九 – devyni
13. 十 – dešimt
14. 百 – šimtas
15. 千 – tūkstantis
16. 万 – dešimt tūkstančių
17. アメリカ – Amerika
18. ボール – kamuolys
19. 円い – apskritas (i)
20. はがき – atvirutė
21. ケーキ – pyragas
22. スープ – sriuba
23. いくら – kiek? (klausiant apie kainą)
24. いくつ – kiek? (klausiant apie kiekį)
25. えんぴつ – pieštukas
26. きっぷ – bilietas
27. あめ – saldainis
28. こんげつ – šį mėnesį
29. ぜんぶ – visas
30. はんぶん – pusė
31. たくさん – daug
32. おおく – daug (dažnesnis rašytinėje kalboje)
33. すこし – truputis, keletas
34. ボールペン – tušinukas
35. だす – išsiųsti, (ati)duoti, išimti (u)
36. たんじょうび – gimtadienis
37. メロン – melionas
38. いる – būti, egzistuoti (gyviems) (ru)
39. ある – būti, egzistuoti (negyviems) (u)
40. きょうと – Kiotas
41. にわ – sodas, kiemas
42. スーパー – prekybos centras
43. おねえさん – vyresnė sesė (mandagiai)
44. おとうとさん – jaunesnis brolis (mandagiai)
45. (お)かね – pinigai
46. じかん – laikas
47. だれ arba retesnis どなた – kas (gyviems objektams)
48. ほんや – knygynas
49. かれ – jis
50. にもつ – lagaminas, bagažas
51. えいがかん – kino teatras
52. レシピ – receptas
53. とくべつ – ypatingas (na)
54. わあ – nusistebėjimo šūksnis
55. たのしみに です ね – įdomu, negaliu sulaukti (kol kažkas įvyks)
56. ざいりょう – sudėtinė dalis, ingredientas
57. もの – dalykas (naudojama kaip nuoroda į iš konteksto žinomą daiktą)
58. そう なん です – taip, tikrai
59. でも – bet
60. そう です ね – ką gi...; pažiūrėkime...; hmmmm...
61. これで ぜんぶ です – tai viskas
62. それ だけ です か – tik tiek? (tik tai?)

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. じゅう に
2. さん じゅう いち
3. ご じゅう ご
4. きゅう じゅう よん
5. ひゃく ろく じゅう はち
6. さん びゃく に じゅう ご
7. ろっぴゃく なな じゅう
8. せん よん ひゃく さん じゅう きゅう
9. ご せん
10. に まん はっせん さんびゃく よん じゅう ご
11. に まい
12. はっぱい
13. ろく さつ
14. じゅう しち にん
15. に じゅう よん こ
16. ひゃく に じゅう えん
17. ご だい
18. じゅっかい
19. よん ほん
20. まいにち ごこ の りんご を たべます。
21. この ほん は に せん えん です。
22. スープ を に はい たべました。
23. さとみさん は に じゅう に さい です。
24. きょう に まい の てがみ を かきました。
25. ペン を なん ほん かいました か。
26. たんじょうび の パーティー に なん にん が きました か。
27. はがき を なん まい だしました か。
28. まいにち おちゃ を なん ばい のみます か。
29. さきこさん の おばあさん は いくつ です か。
30. メロン を はんぶん たべました。
31. なつやすみ に ともだち と たくさん あいました。
32. おとうさん は いま うち に います。
33. きのう どこ に いました か。
34. わたし の だいがく は きょうと に あります。
35. ともだち と こうえん に います。
36. やすひろさん には なな だい の くるま が あります。
37. まさきさん には きれいな じてんしゃ が あります。
38. じかん が あります か。
39. さとみさん には ともだち が たくさん います。
40. ゆうこさん には あに が ふたり あります。
41. だれ の くつ です か。
42. この かばん は だれ の です か。
43. だれ が わたし と えいがかん に いきます か。
44. この スープ を だれ が つくりました か。
45. ゆうこさん の あたらしい せんせい は だれ です か。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^