Raštas

Kanji

Išmokę kana abėcėles nuo šiol pereisime prie kanji - iš Kinijos kilusių rašmenų. Jų visos šio lygio pamokose apžvelgsime kiek daugiau nei šimtą. Bet iš pradžių - bendra informacija.

Kas tie kanji?

Kanji yra ideogramos, t.y. kiekvienas simbolis perteikia tam tikrą prasmę, o ne garsą. Pavyzdžiui, 人 turi reikšmę „žmogus“, kuri bus vienoda visose šį ženklą naudojančiose kalbose, tačiau perskaitymas gali stipriai skirtis. Japoniškai 人 bus perskaitomas kaip „hito“, korėjietiškai - „in“, kiniškai - „ren“.

Kanji į Japoniją atkeliavo iš Kinijos per Korėją 4-5 a. Šiuo metu - tai viena iš trijų japoniško rašto dalių (kitos dvi - hiragana ir katakana abėcėlės, kurios taip pat kilusios iš kanji).

Kiek jų yra?

Japonijoje naudojami keli tūkstančiai kanji, tačiau mokant 2000 pagrindinių galima suprasti praktiškai visus bendro turinio tekstus (skaityti laikraščius, knygas). Panašiai tiek kanji išmoksta mokiniai, pabaigę 12 klasių Japonijos mokyklose.

Be pavienių kanji simbolių yra daugybė jų junginių. Jiems taip pat reikia skirti nemažai dėmesio: įsiminti reikšmes, skaitymą.

Kaip užrašyti?

Pati elementariausia kiekvieno kanji sudėtinė dalis yra brūkšnelis - linija, kuri nupiešiama vienu kartu, nepakeliant tušinuko ar teptuko nuo lapo. Jų būna trumpų, ilgų, vertikalių, horizontalių, tiesių, vingiuotų. Dauguma jų rašomi iš viršaus į apačią arba iš kairės į dešinę. Čia kelių brūkšnelių pavyzdžiai su užrašymą rodančia animacija*:

	Ilgas horizontalus.		Ilgas vertikalus.
	Trumpas, iš kairės į dešinę.		Ilgas vertikalus su užlenkimu.
	Vingiuotas.		Ilgas vertikalus su „kabliuku“.

Visi kanji susideda iš vieno arba daugiau brūkšnelių. Pavyzdžiui:

	人 (žmogus) susideda iš dviejų vertikalių brūkšnelių, iš kurių vienas užlinksta į kairę, o kitas - į dešinę.
	十 (dešimt) sudaro du tiesūs brūkšneliai: vienas vertikalus, kitas horizontalus.
	口 (burna) susideda iš trijų brūkšnelių: tiesaus vertikalaus, kampo ir tiesaus horizontalaus.
	月 (mėnesis): horizontalus su užlenkimu, kampas su kabliuku ir du neilgi horizontalūs.

Kaip matyti iš pavyzdžių, kiekvienas kanji turi fiksuotą brūkšnelių skaičių ir nusistovėjusį jų užrašymo eiliškumą. Pagrindinės eiliškumo taisyklės yra šios: 1) viršutiniai brūkšneliai rašomi prieš apatinius; 2) esantys arba prasidedantys kairėje prieš esančius dešinėje; 3) esantys išorėje prieš esančius viduje. Visgi pasitaiko kanji, kurie turi išimtinį eiliškumą, todėl juos reikės atsiminti atskirai.

Prie kiekvieno naujo kanji, kuris bus pateikiamas šiose pamokose, bus pridedama jo užrašymą rodanti animacija arba diagrama. Rašydami tiesiog stenkitės atkartoti, ką matysite jose. Tai palaipsniui leis išmokti naudoti tiek pačius brūkšnelius, tiek ir čia nepaminėtas užrašymo eiliškumo taisykles.

Nepaisant to, kiek brūkšnelių turi kiekvienas kanji, jie visi turi būti rašomi vienodo dydžio. Pavyzdžiui, į tą patį plotą reikia sutalpinti tiek du brūkšnelius turintį 人 (žmogus), tiek ir iš 18 brūkšnelių susidedantį 顔 (veidas),

Raktiniai ir sudėtiniai kanji

Japonų kalboje yra virš 200 pačių paprasčiausių kanji, kurie vadinami „raktais“. Visi likę kanji neturi jokių naujų detalių, tiesiog susideda iš paprastesnių. Kai kurie raktiniai kanji neturi jokių reikšmių, naudojami tik kaip kitų kanji dalis ir niekada nerašomi vieni atskirai.

Sudėtinių kanji išskaidymas į „raktus“ gali padėti tiek atsiminti pačią rašybą arba prasmę, tiek ir ieškant reikšmių žodynuose. Pavyzdžiui: 話 (pokalbis) susideda iš kairėje pusėje esančio 言 (žodis) ir dešinėje esančio 舌 (liežuvis). Norėdami sužinoti tokio kanji reikšmę popieriniame žodyne, galime ieškoti jo pagal raktus ir susiskaičiavę brūkšnelių skaičių - 13. Panašiai galima išskaidyti net ir gana sudėtingai atrodančius kanji ir pagal sudėtines dalis geriau atsiminti jų rašybą.

Raktai sudėtiniame kanji gali būti išsidėstę įvairiai. Pavyzdžiui, jau minėtas 話 turi po raktą kairėje ir dešinėje. Tuo tarpu 間 (tarpas) turi raktinį 日 (diena) centre, kurį „apglėbia“ kitas raktas 門 (vartai), o 夏 (vasara) - tris raktus einančius iš viršaus į apačią: 一 (vienas), 自 (pats) ir 夂 (raktinis kanji, neturi reikšmės). Daugiau tokių išsidėstymų pastebėsite mokydamiesi naujų kanji.

Veiksmažodžių ir būdvardžių kanji

Kaip pamatysite, būdvardžių ir veiksmažodžių kanji rašomas ne vienas, o kartu su keliom hiragana raidėm. Pavyzdžiui 行きます (einu, vykstu) arba 大きい (didelis). Taip yra todėl, kad japonų kalboje tiek veiksmažodžiai, tiek būdvardžiai gali būti įvairiai kaitaliojami. Rašant kanji, juo išreiškiama tik ta žodžio dalis, kuri niekada nekinta (šaknis). Tuo tarpu kintančios galūnės užrašomos naudojant hiragana. Pavyzdžiui, 行く yra žodžio „eiti“ bendraties forma, o kanji 行 išreiškia nekintančią žodžio dalį い. Keičiant 行く į ます formą, gauname 行きます. Matome, kad pakinta tik dalis esanti už kanji. Jeigu norime pasakyti „ėjau“, vėl pakeisime tik žodžio galą – 行きました.

Tas pats galioja ir I grupės būdvardžiams. Pavyzdžiui, 大きい (didelis) neigiama forma bus 大きくない, tačiau nepriklausomai nuo kaitaliojimo 大 abiem atvejais išreiškia nekintančią dalį おお.

Siekiant aiškumo, užrašant veiksmažodžių arba būdvardžių skaitymą lotyniškom raidėm, tarp šaknies ir kintančios dalies bus dedamas brūkšnelis. Pavyzdžiui: 白い bus užrašoma kaip „shiro-i“.

Kaip perskaityti?

Kiekvienas kanji turi nuo vieno iki kelių skaitymų. Jie suskirstyti į dvi grupes: くん (atėjusio iš japonų kalbos) ir おん (atėjusio iš kinų kalbos). くん skaitymas paprastai naudojamas tuomet, kai kanji yra pavienis (nepriklauso kelių kanji grupei), o おん skaitymas - kai kanji yra junginyje su kitais. Tačiau ši taisyklė nėra griežta; reikia atskirai žiūrėti kiekvieną atvejį, nes yra junginių, kur naudojamas くん skaitymas arba pavienių kanji su おん skaitymu.

Kai kurie kanji gali neturėti nė vieno くん arba おん skaitymo arba turėti kiekvieno po kelis. Be to, pasitaiko ir išimtinių skaitymų. Tam, kad žinotume, kokiais atvejais kokį skaitymą naudoti, reikia įsiminti kanji skaitymą, kai jis yra vienas, jo skaitymą junginiuose ir atkreipti dėmesį į sakinio kontekstą. Pavyzdžiui: 行 reiškia ėjimą, keliavimą, judėjimą, tačiau gali turėti ir prasmę „teksto eilutė“ arba „atlikti“. Kiekvienu iš šių atvejų 行 perskaitymas bus skirtingas priklausomai nuo to, kokią prasmę norima perteikti. Be to, junginiuose 行 turės dar kitokį skaitymą. Praktiškai visais atvejais nėra kito kelio, kaip tik atsiminti tokias kiekvieno kanji ypatybes. Vis dėlto nuosekliai mokantis japoniškų žodžių, kanji tarimų įsiminimas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Junginiai

Kanji junginiai susideda iš dviejų arba daugiau atskirų kanji. Pavyzdžiui: 日本 (Japonija) susideda iš 日 (saulė) ir 本 (šaltinis).

Viso junginio prasmė dažniausiai turi stiprią sąsają su junginį sudarančių kanji reikšmėmis. Tarkime, 大学 (universitetas) susideda iš 大 (didelis) ir 学 (mokslas).

Kaip minėta, junginiuose dažnai naudojamas おん skaitymas, tačiau yra atvejų, kada kai kurie arba visi kanji turi くん skaitymą.

Kaip išmokti?

Yra sugalvota įvairių būdų, kaip išmokti kanji. Vieniems padeda dažnas jų rašymas, kitiems - skaitymas, tretiems - trumpų istorijų kiekvienam kanji sugalvojimas arba vizualus jų susiejimas su paveikslėliais. Kuris būdas tinkamas jums, atrasti galite tik patys. Šiose pamokose su naujais kanji bus pateikiami pratybų lapai, kurie padės praktikuotis rašybą; puslapyje netrukus rasite spėliojimo žaidimą; nauji kanji bus naudojami japoniškose teksto dalyse. Jeigu iš savo patirties rasite gerų mokymosi būdų - rašykite mums.

---

Šios pamokos kanji (paspaudę pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

人	Reikšmė: žmogus, asmuo くん skaitymas: ひと、り おん skaitymas: じん、にん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: さとみさんはいい人です - Satomi yra geras žmogus. おん skaitymo: ジムさんはアメリカ人です - Džimas yra amerikietis. 人 pridėjus prie valstybės pavadinimo, nurodo žmogaus pilietybę ir perskaitomas kaip „jin“. Tarkime, リトアニア人 („lietuvis“).

円	Reikšmė: iena (japoniški pinigai), apskritimas, apskritas くん skaitymas: まるい、まる おん skaitymas: えん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ボールは円いです - kamuolys yra apskritas. おん skaitymo: 100円です - šimtas ienų. 円 bus pridedama po skaičių, nurodant kainas japoniškomis ienomis.

一	Reikšmė: vienas くん skaitymas: ひとーつ おん skaitymas: いち、いつ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 一人 - vienas žmogus. おん skaitymo: 一円 - viena iena.

二	Reikšmė: du くん skaitymas: ふたーつ、ふた おん skaitymas: に
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 二人 - du žmonės, dviese. おん skaitymo: 二円 - dvi ienos.

三	Reikšmė: trys くん skaitymas: みつ、みっーつ、み おん skaitymas: さん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 三[日]* - trečia mėnesio diena おん skaitymo: 三人 - trys žmonės *Pastaba: junginiuose minimi dar neišmokti kanji bus rašomi laužtiniuose skliaustuose.

四	Reikšmė: keturi くん skaitymas: よ、よつ、よっつ、よん おん skaitymas: し
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos:Pavyzdžiai: くん skaitymo: 四人 - keturi žmonės おん skaitymo: 四[月] - balandis

五	Reikšmė: penki くん skaitymas: いつ、いつーつ おん skaitymas: ご
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 五[日] - penkta mėnesio diena おん skaitymo: 五[月] - gegužė

六	Reikšmė: šeši くん skaitymas: む、むつ、むっーつ、むい おん skaitymas: ろく、りく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 六[日] - šešta mėnesio diena おん skaitymo: 六[月] - birželis

七	Reikšmė: septyni くん skaitymas: なな、ななーつ、なの おん skaitymas: しち
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 七[日] - septinta mėnesio diena おん skaitymo: 七[月] - liepa

八	Reikšmė: aštuoni くん skaitymas: や、やつ、やっーつ、よう おん skaitymas: はち
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 八[日] - aštunta mėnesio diena おん skaitymo: 八[月] - rugpjūtis

九	Reikšmė: devyni くん skaitymas: ここの、ここのーつ おん skaitymas: きゅう、く
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 九[日] - devinta mėnesio diena おん skaitymo: 九[月] - rugsėjis

十	Reikšmė: dešimt くん skaitymas: と、とお おん skaitymas: じゅう、じっ、じゅっ
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 十[日] - dešimta mėnesio diena おん skaitymo: 十[月] - spalis

百	Reikšmė: šimtas くん skaitymas: ー おん skaitymas: ひゃく、びゃく
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 二百 - du šimtai

千	Reikšmė: tūkstantis くん skaitymas: ち おん skaitymas: せん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: 千[島] - Kurilų salos (pažodžiui ”tūkstantis salų”) おん skaitymo: 四千 - keturi tūkstančiai

万	Reikšmė: dešimt tūkstančių くん skaitymas: ー おん skaitymas: まん、ばん
Pavyzdžiai, junginiai, pastabos: くん skaitymo: ー おん skaitymo: 百万 - milijonas („šimtas dešimt tūkstančių“)

Praktikuotis rašybai parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų - M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licencija.

Gramatika

Skaitvardžiai

Japoniška skaičiavimo sistema yra paprasta ir logiška. Kiekvienas skaičius, jį sakant, išskaidomas į mažesnius vienetus, kurie tada išvardinami nuo didesnių iki mažesnių. Tarkime, norėdami pasakyti 15, turime ištarti 10 ir 5 (10+5). 28 išskirstomas yra 2, 10 ir 8 (2 kart 10 + 8). 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (5 kart 100 + 4 kart 10 + 9) ir t.t.

Japonijoje skaičiams rašyti naudojami tiek kanji, tiek ir arabiški skaitmenys. Kartais tas pats skaičius užrašomas derinant abi rašto sistemas.

Pagrindiniai skaitvardžiai yra šie:

0 - ゼロ, まる、れい 1 - 一 - いち 2 - 二 - に 3 - 三 - さん 4 - 四 - よん / し

5 - 五 - ご 6 - 六 - ろく 7 - 七 - なな / しち 8 - 八 - はち 9 - 九 - きゅう

10 - 十 - じゅう 100 - 百 - ひゃく 1000 - 千 - せん 10 000 - 万 - まん

Skaičiai 4 ir 7 turi po du tarimus, atitinkamai よん, し ir なな, しち. Skaičiuoti iki dešimties vienose situacijose naudojamas vienas, kitose - kitas (kada kuris, reikės atsiminti), tačiau dažnesni よん ir なな tarimai. Tuo tarpu virš dešimties lieka tik よん ir なな.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad egzistuoja atskiras pavadinimas skaičiui 10 000, t.y. jis suprantamas kaip atskiras vienetas. Dėl to visi didesni skaičiai taip pat bus formuojami naudojant jį. Pavyzdžiui, milijonas pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių (atskiro žodžio nusakyti milijonui japonų kalboje nėra).

Žinodami lentelėje esančius skaičius, galime nesunkiai skaičiuoti iki šimto milijonų, naudodami jau minėtą skaičių suskaidymą į mažesnius vienetus. Pavyzdžiui:

562 – 五百六十二
3491 – 三千四百九十一
75 935 - 七万五千九百三十五
143 678 - 十四万三千六百七十八
15 065 500 - 千五百六万五千五百

Dėl patogesnio tarimo, norint pasakyti šimtus ir tūkstančius, yra atsiradusios kelios išimtys, kuriose pasikeitęs kai kurių skaičių skambesys:

300 – さんびゃく
600 – ろっぴゃく
800 – はっぴゃく
3000 - さんぜん
8000 – はっせん

Kaip minėta, ne visada rašoma vien tik su kanji arba arabiškais skaitmenimis. Pavyzdžiui: „penki šimtai“ gali būti užrašoma kaip ５百, „penki milijonai“ - ５００万 ir t.t.

Skaičiavimo žodeliai

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje turi savų ypatumų. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti „trys laikraščiai“ ir verstume pažodžiui さん しんぶん, šią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji nebūtų gramatiškai teisinga.

Tokiose situacijose reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas naudojamas tam tikros rūšies daiktams skaičiuoti. Pavyzdžiui, skaičiuodami knygas, naudosime さつ, popieriaus lapus - まい ir t.t. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra daug, šįkart apžvelgsime dalį tų, kurie reikalingi šiam lygiui.

Trumpai apie kiekvieną:

• -さつ - iš popieriaus lapų surištiems daiktams (knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir pan.)
• -まい - plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirutėms, lėkštėms ir t.t.)
• -こ - nedideliems sferiniams arba kubiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.)
• -ほん - ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.)
• -はい - užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.)
• -ひき - mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.)
• -かい - kartams (kai kanji 回) bei pastato aukštams (kai kanji 階)
• -さい - amžiui.
• -だい - automobiliams.
• -人 - žmonėms.
• -円 - ienoms (Japonijos piniginiam vienetui).
• -つ - bet kuriems objektams, kurie skaičiavimo žodelio neturi arba jie yra reti.

Žemiau esančiose lentelėse rasite visus paminėtus skaičiavimo žodelius kartu su skaičiais nuo 1 iki 10. Kai kuriais atvejais (jie pateikti paryškintu šriftu) dėl patogesnio tarimo yra pasikeitęs tiek pačių skaičių, tiek skaičiavime naudojamų žodelių skambesys.

	−さつ	-ほん	-こ	-はい	-円	-まい
1	いっさつ	いっぽん	いっこ	いっぱい	いちえん	いちまい
2	にさつ	にほん	にこ	にはい	にえん	にまい
3	さんさつ	さんぼん	さんこ	さんばい	さんえん	さんまい
4	よんさつ	よんほん	よんこ	よんはい	よえん	よんまい
5	ごさつ	ごほん	ごこ	ごはい	ごえん	ごまい
6	ろくさつ	ろっぽん	ろっこ	ろっぱい	ろくえん	ろくまい
7	ななさつ	ななほん	ななこ	ななはい	ななえん	ななまい
8	はっさつ	はちほん arba はっぽん	はっこ	はっぱい	はちえん	はちまい
9	きゅうさつ	きゅうほん	きゅうこ	きゅうはい	きゅうえん	きゅうまい
10	じゅっさつ	じゅっぽん	じゅっこ	じゅっぱい	じゅうえん	じゅうまい

	-だい	−ひき	-かい	-さい	-人	-つ
1	いちだい	いっぴき	いっかい	いっさい	ひとり	ひとつ
2	にだい	にひき	にかい	にさい	ふたり	ふたつ
3	さんだい	さんびき	さんかい	さんさい	さんにん	みっつ
4	よんだい	よんひき	よんかい	よんさい	よにん	よっつ
5	ごだい	ごひき	ごかい	ごさい	ごにん	いつつ
6	ろくだい	ろっぴき	ろっか い	ろくさい	ろくにん	むっつ
7	ななだい	ななひき	ななかい	ななさい	しちにん	ななつ
8	はちだい	はっぴき	はちかい	はっさい	はちにん	やっつ
9	きゅうだい	きゅうひき	きゅうかい	きゅうさい	きゅうにん	ここのつ
10	じゅうだい	じゅっぴき	じゅっかい	じゅっさい	じゅうにん	とお

Pridėdami skaičiavimo žodelius prie skaičių virš 10, didesnius skaičius pasakome įprastiniu tarimu, o mažesnius - pagal skaitymą pateiktą lentelėje. Išimtis 人, nes netipiniai 一人 ir 二人 skaitymai negalios didesniems skaičiams, besibaigiantiems vienetu arba dvejetu. Pavyzdžiui: 22 žmonės (二十二人) bus ištariama kaip „ni jyū ni nin“, o ne „ni jyū futari“. Taip pat つ skaitymas virš dešimties pereis prie įprastinių skaičių.

Keturi pieštukai - よんほん; trys obuoliai - さんこ; trys suši gabaliukai... jie turi savo atskirą žodelį かん, todėl bus さんかん, bet galima naudoti ir こ.

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Skaičiavimo žodeliai bus naudojami visada, kada reikės nusakyti objektų skaičių. Tarkime, jeigu skaičiuojame obuolius, ir jų yra trys, negalime sakyti tiesiog さん, nes reikia pridėti obuoliams tinkamą skaičiavimo žodelį こ - さんこ. Lygiai taip pat, skaičiuodami knygas, sakysime いっさつ, にさつ ir t.t.

Lygiai kaip ir lietuvių kalboje, kiekis gali būti pasakomas arba prieš įvardinant pačius skaičiuojamus daiktus, arba po jų. Pavyzdžiui, pirmu atveju lietuviškai sakytume „trys obuoliai“, o antru - “obuoliai yra trys“. Japoniškai šie sakiniai atrodytų taip:

さんこ の りんご です ir りんご は さんこ です

Kaip matyti, jeigu kiekį iškeliame prieš skaičiuojamą daiktą, turime įterpti dalelytę の:

[kiekis] の [objektas]

Tuo tarpu, kai kiekį nukeliame už skaičiuojamo daikto, の nebereikia, nes kiekis naudojamas kaip objekto apibūdinimas:

[objektas] は [kiekis] です

Žinodami šias taisykles, galime sakinį papildyti kitomis jau išmoktomis sakinio dalimis:

よんこ の オレンジ を たべました。 arba オレンジ を よんこ たべました。 - suvalgiau keturis apelsinus.
きのう はがき を さんまい かいました。 - vakar nusipirkau tris atvirutes.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekį rodantys žodžiai nereikalauja dalelytės を; ji paliekama prie pačio objekto.

Kai kurie skaičiavimo žodeliai nurodo labai ribotą objektų aibę. Pavyzdžiui su 円 skaičiuojamos tik ienos, su さい - amžiaus metai, 人 - žmonės ir t.t. Tokiu atveju paprastai papildomai nenusakoma, kokie būtent objektai skaičiuojami, nes tai ir taip savaime aišku. Pavyzdžiui:

ともだち の こども は ごさい です。 - draugo vaikui penkeri metai.
その ケーキ は 千円 です。 - tas pyragas kainuoja 1000 ienų.*

Pastaba: nors nusakant daiktų kainą lietuviškai naudojamas veiksmažodis „kainuoti“, japonų kalboje jis nebūtinas.

Klausimai apie kiekį

Norint paklausti apie kiekį prireiks vieno iš trijų pagrindinių klausiamųjų žodžių: いくら, いくつ ir なん.

いくら naudojamas klausiant apie kainą. Prie いくら pridėjus ぐらい gausime klausimą „kiek maždaug?“. Pavyzdžiui:

えんぴつ は いくら です か。 - kiek kainuoja pieštukas?
でんしゃ の きっぷ は いくら ぐらい です か。 - kiek maždaug kainuoja traukinio bilietas?

いくつ - bendras klausiamasis žodis, klausiant apie kiekį. Prireikus prie jo taip pat galima pridėti „maždaug“ reiškiantį ぐらい:

あめ を いくつ たべましたか。 - kiek suvalgėte saldainių?

Tuo pačiu いくつ naudojamas ir klausiant apie amžių. Tokiais atvejais いくつ dažnai priekyje įgauna mandagumą pakeliantį お (apie jo naudojimą plačiau išmoksime vėliau):

おとうさん は おいくつ です か。 - kiek tėčiui metų?

Nors いくつ teoriškai gali būti naudojamas visose situacijose klausiant apie kiekį, dažniau pasitelkiamas なん, prie kurio pridedamas skaičiavimo žodelis, priklausomai nuo to, apie kokių daiktų kiekį yra klausiama. Kaip išmokome anksčiau, なん gali reikšti „kas?“ arba „ką?“, tačiau, prie jo pridėjus skaičiavimo žodelį, lietuviškas vertimas pasikeis į „kiek?“. Paskutiniuose dviejuose pavyzdžiuose いくつ pakeitus į なん gautume:

あめ を なんこ たべましたか。 - kiek suvalgei saldainių?
おとうさん は なんさい です か。 - kiek tėčiui metų?

Dar du pavyzdžiai:

こんげつ なんさつ の ほん を よみました か。 - kiek šį mėnesį perskaitei knygų?
この えいが を なんかい みました か。 - kiek kartų esi matęs šį filmą?

Reikia atsiminti, kad kai kuriais atvejais, sujungus su なん, pasikeičia skaičiavimo žodelio tarimas. Pavyzdžiui, はい keisis į ばい.

Kiekį rodantys žodžiai

Kiekis gali būti išreiškiamas ne tik skaitvardžiais, bet ir bendresniais kiekį rodančiais žodžiais. Pavyzdžiui: ぜんぶ (viskas), はんぶん (pusė), たくさん (daug), おおく (daug (labiau rašytinės kalbos)), すこし (truputis, keletas) ir kt. Jie naudojami lygiai taip pat kaip ir skaitvardžiai:

この ほん を ぜんぶ よみました。 - perskaičiau visą šią knygą.
すこし の さとう を いれます。 arba さとう を すこし いれます。 - įdėsiu truputį cukraus.

Veiksmažodžiai išreiškiantys buvimą

Lig šiol būsenos nusakymui buvome išmokę tik žodelį です, kuris parodo, kokiomis savybėmis pasižymi sakinio objektas. Pavyzdžiui:

さとみさん の うち は おおきい です。 - Satomi namai yra dideli.

Tačiau su です mes galime pasakyti tik būseną, o ne tai, kad kažkas apskritai yra. Norėdami perteikti pastarąją prasmę, turime naudoti vieną iš dviejų veiksmažodžių: ある (U grupės) arba いる (RU grupės). Jie abu reiškia „būti“ arba „egzistuoti“, tačiau pirmasis skirtas negyviems daiktams, o antras - gyviems. Norėdami nusakyti, kur objektas yra, vietą žymėsime dalelyte に (su ある, いる nenaudojama dalelytė で). Pavyzdžiui:

せんせい の うち は あそこ に あります。 - mokytojo namai yra ten.
まさきさん は アメリカ に います。 - Masaki yra Amerikoje.

Į klausimus šie sakiniai gali būti paverčiami, vietą rodantį žodį pakeičiant į どこ (kur) ir pridedant gale か:

せんせい の うち は どこ に ありますか。 - kur yra mokytojo namai?
まさきさん は どこ に いますか。 - kur yra Masaki?

ある ir いる sakiniai neretai gali būti trumpinami į anksčiau išmoktus sakinius su です. Palyginimui:

- あに は どこ に います か = あに は どこ です か - kur yra vyresnis brolis?
- 2かい に います = 2かい です - antrame aukšte.

Dalelytė „ga“

Tik ką išmoktų veiksmažodžių ある ir いる naudojimas neretai neatsiejamas nuo dar vienos naujos dalelytės - が. Pagrindinė jos funkcija yra akcentuoti veiksnį, pakeičiant dalelę は. T.y. jeigu sakinyje svarbiausiu objektu tampa veiksnys, jį lydi nebe は, bet が. Tuo parodoma, kad pagrindinė informacija sakinyje yra ne tai, ką kažkas daro, kaip daro, kur yra ar kuo pasižymi, bet būtent - kas tas veikėjas. Pavyzdžiui, du sakiniai, iš kurių viename veiksnys žymimas su は, o kitame su が:

はな は しろい です。 - gėlė yra balta.
はな が しろい です。 - gėlė yra balta.

Abu lietuviški sakiniai yra vienodi, tačiau japoniški – skirtingi ir turi kiek skirtingą prasmę. Pirmu atveju sakinys tiesiog nusako faktą, kad gėlė yra balta ir tarsi atsako į klausimą „kokia yra gėlė?“, t.y. svarbesnė informacija yra gėlės baltumas. Tuo tarpu antrame sakinyje akcentuojama gėlė, kad būtent ji, o ne kažkas kita, yra balta. Galima įsivaizduoti, kad taip atsakoma į klausimą „kas yra balta?“. Lietuviškai ši informacija daugeliu atvejų būtų perteikiama su intonacija, stipriau ištariant reikšmingesnius žodžius.

Apibendrinus, galima sakyti, kad, naudojant は, sureikšminami žodžiai, esantys po šios dalelytės, o, naudojant が, - esantys prieš dalelytę.

Grįžtant prie veiksmažodžių ある ir いる, jie neretai išryškina, kas yra arba egzistuoja, todėl turime naudoti ne は, bet が. Pavyzdžiui:

にわ に ねこ が います。 - sode yra katė. (išryškinama, kad sode yra katė, o ne kas kita.)
わたし の じてんしゃ が そこ に あります。 - ten yra mano dviratis. (išryškinama, kad ten yra „mano dviratis“, o ne kažkoks kitas.)

Kad geriau suprastume は ir が skirtumą, pora pavyzdžių palyginimui:

あそこ に スーパー が あります。 - Prekybos centras yra ten. (nusako „kas“ yra ten)
スーパー は あそこ に あります。 - Prekybos centras yra ten. (nusako „kur“ yra prekybos centras)

ヨーロッパ に ともだち が います。 - Draugas yra Europoje. (nusako „kas“ yra Europoje)
ともだち は ヨーロッパ に います。 - Draugas yra Europoje. (nusako „kur“ yra draugas)

が bus naudojama ir su visais kitais veiksmažodžiais arba būdvardžiais, kada tik reikės išryškinti veiksnį.

Sakiniai išreiškiantys turėjimą

ある ir いる gali reikšti ir turėjimą (tiek daiktų, tiek ir kalbant apie draugus, šeimos narius ir pan.) Tokiais atvejais „savininkas“ žymimas su dviguba dalelyte には, o tai, ką jis turi, su が:

ゆうこさん には おねえさん と おとうとさん が います。 - Yuko turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį.
わたし には おかね が ありません。 - Aš neturiu pinigų.
たなかさん の うち には さんびき の いぬ が います。 - Tanaka namuose turi tris šunis.

Klausimai prasidedantys su „kas“ arba „kieno“

Norėdami paklausti, kas ką veikia arba kas koks yra, turime naudoti だれ (arba rečiau naudojamą どなた) gyviems objektams ir なに negyviems. Daugeliu atvejų tokiuose sakiniuose prisireiks dalelytės が.

だれ が きます か。 - kas ateis?
だれ が ケーキ を たべました か。 - kas suvalgė pyragą?
三かい に なに が あります か。 - kas yra trečiame aukšte?

Atsakydami į tokius klausimus, taip pat vietoje は naudosime が:

ゆうこさん が きます。 - Yuko ateis.
いぬ が たべました。 - šuo suvalgė.
ほんや が あります。 - yra knygynas.

が neprireiks tik tada, kada klausimas baigsis ne veiksmažodžiu arba būdvardžiu, o tik pavieniu です:

この人 は だれ です か。 - kas tas žmogus?
あ、そちら は わたし の だいがく の せんせい です。 - ai, ten mano universiteto dėstytojas.

Norint paklausti „kieno“, pakanka prie だれ pridėti dalelytę の:

- その にもつ は だれ の です か。 - kieno tas lagaminas?
- わたし の です。 - mano.

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Keletas frazių, kurias galima išgirsti parduotuvėse Japonijoje:

いらっしゃいませ - „sveiki užėję“. Pasakoma klientui užėjus į parduotuvę. Atsakyti į tai nebūtina.
こちら, そちら, あちら - mandagūs これ, それ, あれ atitikmenys.
でございます - mandagus です atitikmuo. Pavyzdžiui: 2000円でございます (2000 ienų).
はい、どうぞ - „štai, prašom“. Sakoma duodant daiktą klientui.
いかが です か - klausimas „kaip jums tai patinka?“.
(ぜんぶで) ___円になります - „(iš viso) bus ___ ienų.“ Pasakant galutinę kelių daiktų kainą.
しょうしょう おまち ください - mandagus pasakymas „truputį palaukite“.
おまたせしました - „priverčiau jus laukti“. Pasakoma klientams, kurie laukė aptarnavimo.
どうもありがとうございました - mandagus „ačiū“, pasakomas klientui išeinant iš parduotuvės.

• Norėdami paklausti, ar parduotuvė turi tam tikrą prekę, galima įvardinti norimą daiktą ir pridėti は ありますか. Pavyzdžiui: にほんご の じしょ は あります か (ar turite japonų kalbos žodyną?).

• Frazė そうですね (tariama su besileidžiančia intonacija) naudojama užpildant galvojimo laiką ir gali būti verčiama kaip „hmmm...“, „ką gi...“, „pažiūrėkime...“ ir pan.

• Prie kai kurių žodžių pridedamas garsas お paverčia juos mandagesniais, parodo kalbančiojo pagarbą jų ir pašnekovo atžvilgiu. Pavyzdžiui, pinigai - かね arba おかね, arbata - ちゃ arba おちゃ, ir t.t.. Smulkiau apie お naudojimą išmoksime vėliau.

Dialogas

Dialogas

Gaminame sriubą. Veikėjai: たろうさん ir さとみさん.

• たろうさん:きょう は スープ を つくります。
• さとみさん:レシピ が あります か。
• たろうさん:はい、あります。おかあさん の とくべつな レシピ です。
• さとみさん:わあ、たのしみですね。ざいりょう は なん です か。
• たろうさん:にんじん が 二ほん、じゃがいも が 三こ、たまねぎ が 一こ です。これで ぜんぶ です。
• さとみさん:へえ、それ だけ です か。ざいりょう は あまり とくべつ な もの ではありません ね。
• たろうさん:そうなんです。レシピ は かんたん です。でも、スープ は いつも とても おいしい です。

Vertimas

Vertimas

• Taro:šiandien gaminsime sriubą.
• Satomi:turi receptą?
• Taro:taip, turiu. Tai mano mamos ypatingas receptas.
• Satomi:įdomu! Ko prireiks? (kokios sudėtinės dalys?)
• Taro:bus dvi morkos. Trys bulvės. Vienas svogūnas. Viskas.
• Satomi:ką, tik tai? Ingredientai nėra labai ypatingi.
• Taro:tikrai, receptas paprastas. Bet sriuba visada būna skani.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

1. かんじ - kanji, kiniški rašmenys
2. 人 - žmogus
3. 円 - iena (Japonijos pinigai)
4. 一 - vienas
5. 二 - du
6. 三 - trys
7. 四 - keturi
8. 五 - penki
9. 六 - šeši
10. 七 - septyni
11. 八 - aštuoni
12. 九 - devyni
13. 十 - dešimt
14. 百 - šimtas
15. 千 - tūkstantis
16. 万 - dešimt tūkstančių
17. アメリカ - Amerika
18. ボール - kamuolys
19. 円い - apskritas (i)
20. はがき - atvirutė
21. ケーキ - pyragas
22. スープ - sriuba
23. いくら - kiek? (klausiant apie kainą)
24. いくつ - kiek? (klausiant apie kiekį)
25. えんぴつ - pieštukas
26. きっぷ - bilietas
27. あめ - saldainis
28. こんげつ - šį mėnesį
29. ぜんぶ - visas
30. はんぶん - pusė
31. たくさん - daug
32. おおく - daug (dažnesnis rašytinėje kalboje)
33. すこし - truputis, keletas
34. ボールペン - tušinukas
35. だす - išsiųsti, (ati)duoti, išimti (u)
36. たんじょうび - gimtadienis
37. メロン - melionas
38. いる - būti, egzistuoti (gyviems) (ru)
39. ある - būti, egzistuoti (negyviems) (u)
40. きょうと - Kiotas
41. にわ - sodas, kiemas
42. スーパー - prekybos centras
43. おねえさん - vyresnė sesė (mandagiai)
44. おとうとさん - jaunesnis brolis (mandagiai)
45. (お)かね - pinigai
46. じかん - laikas
47. だれ arba retesnis どなた - kas (gyviems objektams)
48. ほんや - knygynas
49. かれ - jis
50. にもつ - lagaminas, bagažas
51. えいがかん - kino teatras
52. レシピ - receptas
53. とくべつ - ypatingas (na)
54. わあ - nusistebėjimo šūksnis
55. たのしみに です ね - įdomu, negaliu sulaukti (kol kažkas įvyks)
56. ざいりょう - sudėtinė dalis, ingredientas
57. もの - dalykas (naudojama kaip nuoroda į iš konteksto žinomą daiktą)
58. そう なん です - taip, tikrai
59. でも - bet
60. そう です ね - ką gi...; pažiūrėkime...; hmmmm...
61. これで ぜんぶ です - tai viskas
62. それ だけ です か - tik tiek? (tik tai?)

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. じゅう に
2. さん じゅう いち
3. ご じゅう ご
4. きゅう じゅう よん
5. ひゃく ろく じゅう はち
6. さん びゃく に じゅう ご
7. ろっぴゃく なな じゅう
8. せん よん ひゃく さん じゅう きゅう
9. ご せん
10. に まん はっせん さんびゃく よん じゅう ご
11. に まい
12. はっぱい
13. ろく さつ
14. じゅう しち にん
15. に じゅう よん こ
16. ひゃく に じゅう えん
17. ご だい
18. じゅっかい
19. よん ほん
20. まいにち ごこ の りんご を たべます。
21. この ほん は に せん えん です。
22. スープ を に はい たべました。
23. さとみさん は に じゅう に さい です。
24. きょう に まい の てがみ を かきました。
25. ペン を なん ほん かいました か。
26. たんじょうび の パーティー に なん にん きました か。
27. はがき を なん まい だしました か。
28. まいにち おちゃ を なん ばい のみます か。
29. さきこさん の おばあさん は いくつ です か。
30. メロン を はんぶん たべました。
31. なつやすみ に ともだち と たくさん あいました。
32. おとうさん は いま うち に います。
33. きのう どこ に いました か。
34. わたし の だいがく は きょうと に あります。
35. ともだち と こうえん に います。
36. やすひろさん には なな だい の くるま が あります。
37. まさきさん には きれいな じてんしゃ が あります。
38. じかん が あります か。
39. さとみさん には ともだち が たくさん います。
40. ゆうこさん には あに が ふたり あります。
41. だれ の くつ です か。
42. だれ と あいます か。
43. だれ が わたし と えいがかん に いきます か。
44. この スープ を だれ が つくりました か。
45. ゆうこさん の あたらしい せんせい は だれ です か。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^