Raštas

Kandži

Kadangi jau išmokote kana abėcėles, nuo šiol pereisime prie kandži – iš Kinijos kilusių rašmenų. Jų visose šio lygio pamokose apžvelgsime kiek daugiau nei šimtą. Bet iš pradžių – bendra informacija.

Kas tie kandži?

Kandži yra ideogramos, t.y. kiekvienas simbolis perteikia tam tikrą reikšmę, o ne garsą. Pavyzdžiui, 人 turi reikšmę „žmogus“ ir ji bus vienoda visose šį ženklą vartojančiose kalbose, bet perskaitymas gali stipriai skirtis. Japoniškai 人 perskaitomas kaip hito, korėjietiškai – in, kiniškai – ren.

Kandži į Japoniją atkeliavo 4-5 a. iš Kinijos per Korėją. Šiuo metu – tai viena iš trijų japoniško rašto dalių (kitos dvi – hiraganos ir katakanos abėcėlės; jos taip pat kilusios iš kandži).

Kiek jų yra?

Japonijoje vartojami keli tūkstančiai kandži, bet išmokus 2000 pagrindinių, galima suprasti praktiškai visus bendro pobūdžio tekstus (skaityti laikraščius, knygas). Panašiai tiek kandži išmoksta mokiniai, baigę 12 klasių Japonijos mokyklose.

Be pavienių kandži simbolių yra daugybė jų junginių. Jiems taip pat reikia skirti nemažai dėmesio: įsiminti reikšmes, kaip perskaityti.

Kaip užrašyti?

Pati paprasčiausia kiekvieno kandži sudėtinė dalis yra brūkšnelis – linija, kuri nupiešiama vienu judesiu, nepakeliant tušinuko ar teptuko nuo lapo. Jų būna trumpų, ilgų, vertikalių, horizontalių, tiesių, vingiuotų. Dauguma jų rašoma iš viršaus į apačią arba iš kairės į dešinę. Čia kelių brūkšnelių pavyzdžiai su užrašymą rodančia animacija*:

	ilgas horizontalus		ilgas vertikalus
	trumpas, iš kairės į dešinę		ilgas vertikalus su užlenkimu
	vingiuotas		ilgas vertikalus su kabliuku

Visi kandži susideda iš vieno arba daugiau brūkšnelių. Pavyzdžiui:

	人 (žmogus) susideda iš dviejų vertikalių brūkšnelių, iš kurių vienas užlinksta į kairę, o kitas – į dešinę.
	十 (dešimt) sudaro du tiesūs brūkšneliai: vienas vertikalus, kitas horizontalus.
	口 (burna) susideda iš trijų brūkšnelių: tiesaus vertikalaus, kampo ir tiesaus horizontalaus.
	月 (mėnesis): horizontalus su užlenkimu, kampas su kabliuku ir du neilgi horizontalūs.

Kaip matyti iš pavyzdžių, kiekvienas kandži turi fiksuotą brūkšnelių skaičių ir nusistovėjusį jų užrašymo eiliškumą. Pagrindinės eiliškumo taisyklės yra šios: 1) viršutiniai brūkšneliai rašomi prieš apatinius; 2) esantys arba prasidedantys kairėje prieš esančius dešinėje; 3) esantys išorėje prieš rašomus viduje. Vis dėlto pasitaiko kandži, kurie turi kitokį rašymo eiliškumą, todėl juos reikės įsiminti.

Prie kiekvieno naujo kandži, kuris pateikiamas šiose pamokose, bus pridedama jo užrašymą rodanti animacija arba diagrama. Rašydami tiesiog stenkitės atkartoti, ką jose matysite. Tai palaipsniui leis išmokti naudoti tiek pačius brūkšnelius, tiek ir čia nepaminėtas užrašymo eiliškumo taisykles.

Nepaisant to, kiek brūkšnelių turi kiekvienas kandži, jie visi turi būti rašomi vienodo dydžio. Pavyzdžiui, į tą patį plotą reikia sutalpinti tiek du brūkšnelius turintį 人 (žmogus), tiek ir iš 18 brūkšnelių susidedantį 顔 (veidas).

Raktiniai ir sudėtiniai kandži

Japonų kalboje yra daugiau nei 200 pačių paprasčiausių kandži, kurie vadinami raktais. Visi kiti kandži neturi jokių naujų detalių, tiesiog susideda iš paprastesnių. Kai kurie raktiniai kandži neturi jokių reikšmių, vartojami tik kaip kitų kandži dalis ir niekada nerašomi vieni.

Sudėtinių kandži išskaidymas į „raktus“ gali padėti tiek atsiminti pačią rašybą arba reikšmę, tiek ir ieškant reikšmių žodynuose. Pavyzdžiui: 話 (pokalbis) susideda iš kairėje pusėje esančio 言 (žodis) ir dešinėje esančio 舌 (liežuvis). Norėdami sužinoti tokio kandži reikšmę popieriniame žodyne, galite jo ieškoti pagal raktus ir susiskaičiavę brūkšnelių skaičių – 13. Panašiai galima išskaidyti net ir gana sudėtingai atrodančius kandži ir pagal sudėtines dalis geriau atsiminti jų rašybą.

Raktai sudėtiniame kandži gali būti įvairiai išsidėstę. Pavyzdžiui, jau minėtas 話 turi po raktą kairėje ir dešinėje. O 間 (tarpas) turi raktinį 日 (diena) centre, kurį „apglėbia“ kitas raktas 門 (vartai); 夏 (vasara) turi tris „raktus“ einančius iš viršaus į apačią: 一 (vienas), 自 (pats) ir 夂 (raktinis kandži, neturi reikšmės). Daugiau tokių išsidėstymų pastebėsite mokydamiesi naujų kandži.

Veiksmažodžių ir būdvardžių kandži

Kaip pamatysite, būdvardžių ir veiksmažodžių kandži rašomas ne vienas, o kartu su keliomis hiraganos raidėmis. Pavyzdžiui 行きます (einu, vykstu) arba 大きい (didelis). Taip yra todėl, kad japonų kalboje tiek veiksmažodžiai, tiek būdvardžiai gali būti įvairiai kaitomi. Rašant kandži, juo išreiškiama tik ta žodžio dalis, kuri niekada nekinta (šaknis), o kintančios galūnės užrašomos vartojant hiraganą. Pavyzdžiui, 行く yra žodžio eiti žodyninė forma, o kandži 行 išreiškia nekintančią žodžio dalį い. Keisdami 行く į ます formą, gauname 行きます. Matome, kad pakinta tik dalis esanti už kandži. Jeigu norime pasakyti ėjau, vėl pakeisime tik žodžio galą – 行きました.

Tas pats galioja ir I grupės būdvardžiams. Pavyzdžiui, 大きい (didelis) neigiamoji forma bus 大きくない, tačiau nepriklausomai nuo kaitymo 大 abiem atvejais išreiškia nekintančią dalį おお.

Siekiant aiškumo, užrašant, kaip veiksmažodžiai arba būdvardžiai skaitomi lotyniškomis raidėmis, tarp šaknies ir kintančios dalies dedamas brūkšnelis. Pavyzdžiui: 白い užrašoma kaip shiro-i.

Kaip perskaityti?

Kiekvienas kandži turi nuo vieno iki kelių skaitymo būdų. Jie suskirstyti į dvi grupes: くん (atėjusio iš japonų kalbos) ir おん (atėjusio iš kinų kalbos). くん skaitymo būdas paprastai naudojamas tuomet, kai kandži yra pavienis (nepriklauso kelių kandži junginiui), o おん skaitymas – kai kandži yra junginyje su kitais. Tačiau ši taisyklė nėra griežta; reikia atskirai įsigilinti į kiekvieną atvejį, nes yra junginių, kur naudojamas くん skaitymas, o taip pat ir pavienių kandži, skaitomų su おん.

Kai kurie kandži gali neturėti nė vieno くん arba おん skaitymo varianto arba gali turėti kiekvieno po kelis. Be to, pasitaiko ir išimtinių skaitymo būdų. Tam, kad žinotume, kokiais atvejais kaip skaityti, reikia įsiminti kandži skaitymą, kai jis yra vienas, jo skaitymą junginiuose ir atkreipti dėmesį į sakinio kontekstą. Pavyzdžiui: 行 reiškia „ėjimą, keliavimą, judėjimą“, bet gali turėti ir reikšmę „teksto eilutė“ arba „atlikti“. Kiekvienu iš šių atvejų 行 perskaitymas skirsis atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę norima perteikti. Be to, junginiuose 行 bus dar kitaip perskaitomas. Praktiškai visais atvejais nėra kito kelio, kaip tik atsiminti tokias kiekvieno kandži ypatybes. Vis dėlto nuosekliai mokantis japoniškų žodžių, įsiminti kandži ženklų tarimą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Junginiai

Kandži junginiai susideda iš dviejų arba daugiau atskirų kandži. Pavyzdžiui: 日本 (Japonija) susideda iš 日 (saulė) ir 本 (šaltinis, ištakos).

Viso junginio reikšmė dažniausiai yra labai susijusi su junginį sudarančių kandži reikšmėmis. Tarkime, 大学 (universitetas) susideda iš 大 (didelis) ir 学 (mokslas).

Kaip minėta, junginiuose dažnai naudojamas おん skaitymas, tačiau yra atvejų, kada kai kurie arba visi kandži skaitomi くん būdu.

Kaip išmokti?

Yra sugalvota įvairių būdų, kaip išmokti kandži. Vieniems padeda dažnas jų rašymas, kitiems – skaitymas, treti sugalvoja trumpų istorijų kiekvienam kandži arba vizualiai juos susieja su paveikslėliais. Kuris būdas tinkamas jums, galite atrasti tik patys. Šiose pamokose su naujais kandži pateikiami pratybų lapai, kurie padės lavinti rašybą; puslapyje taip pat rasite spėliojimo žaidimą; nauji kandži bus vartojami japoniškose teksto dalyse. Jeigu atrasite gerų kandži mokymosi būdų – rašykite mums.

Šios pamokos kandži (paspaudę pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licencija.

Dialogas

Dialogas

Kaziuko mugė. Dėstytojos Takada ir Dovilė kartu atvyko į Vilniaus Kaziuko mugę.

• たかだ:たくさん お店が ありますね。
• ドヴィレ:そうですね。人も たくさん いますね。
• たかだ:カジューカスフェア は まいとし ありますか。
• ドヴィレ:はい。カジューカス は リトアニア の せいじん の お祭りです。3月4日は せいカジミエラス の日です。
• たかだ:へえ。じゃあ、フェア に なに が ありますか。
• ドヴィレ:リトアニア の でんとうてきな もの が たくさん ありますよ。たとえば、シャコーティス や アップルチーズ、はちみつ、ハーブティー……。
• たかだ:わあ、すごい。ぜんぶ 食べたいです。
• たかだ:じゃあ、小さい シャコーティス を 一つ かいましょうか。
• ドヴィレ:いいですね。私は アップルチーズ を かいます。チーズ が だいすき です から。
• たかだ:ああ、すみません。アップルチーズ は チーズじゃない です。
• ドヴィレ:え！？　

Vertimas

Vertimas

Kaziuko mugė. Dėstytojos Takada ir Dovilė kartu atvyko į Vilniaus Kaziuko mugę.

• Takada:Kiek daug palapinių.
• Dovilė:Tikrai. Žmonių irgi daug.
• Takada:Ar Kaziuko mugė vyksta kasmet?
• Dovilė:Taip. Kaziuko mugė yra Lietuvos šventojo – šv. Kazimiero – šventė. Kovo 4-oji yra Šv. Kazimiero diena.
• Takada:Oho. O kas vyksta mugėje?
• Dovilė:Mugėje yra daug tradicinių lietuviškų dalykų. Pavyzdžiui, šakočiai, obuolių sūriai, medus, žolelių arbatos ir pan.
• Takada:Oho, kaip puiku. Noriu visko paragauti.
• Dovilė:Na, gal tada paimsiu vieną mažą šakotį?
• Takada:Gerai. O aš paimsiu obuolių sūrį. Labai mėgstu sūrį.
• Dovilė:Oi, atleiskit, bet obuolių sūris iš tiesų nėra sūris.
• Takada:Ką!?

Gramatika

Veiksmažodžiai, išreiškiantys buvimą

Veiksmažodis būti japonų kalboje nėra lengvai apibrėžiamas. Iki šiol išmokote vieną žodžio būti atitikmenį – です. Tačiau です galime apibūdinti tik būseną, o ne tai, kad kas nors kur nors yra. Norėdami perteikti pastarąją reikšmę, turime vartoti vieną iš dviejų veiksmažodžių: ある (U grupės) arba いる (RU grupės). Jie abu reiškia „būti“ arba „egzistuoti“, tačiau pirmasis skirtas negyviems daiktams, o antrasis – gyviems. Norėdami nusakyti, kur objektas yra, vietą žymėsime dalelyte に (su ある, いる nevartojama dalelytė で). Pavyzdžiui:

ここ に たくさん おみせ が あります。 Čia yra daug parduotuvių.

まさおさん は カウナス に います。 Masao yra Kaune.

Šie sakiniai gali būti paverčiami į klausimus, jei vietą rodantį žodį pakeisime į どこ (kur) ir gale pridėsime か:

どこ に たくさん おみせ が ありますか。 Kur yra daug parduotuvių?
まさおさん は どこ に いますか。Kur yra Masao?

ある ir いる sakiniai neretai gali būti trumpinami į anksčiau išmoktus sakinius su です. Palyginkite:

あに は どこ に います か = あに は どこ です か。 Kur yra vyresnis brolis?
2かい に います = 2かい です。 Antrame aukšte.

Dalelytė ga

Ką tik išmoktų veiksmažodžių ある ir いる vartojimas neretai neatsiejamas nuo dar vienos naujos dalelytės – が. Pagrindinė jos funkcija yra akcentuoti veiksnį, pakeičiant dalelytę は. T. y. jeigu sakinyje svarbiausiu objektu tampa veiksnys, jį lydi nebe は, o が. Tuo parodoma, kad pagrindinė sakinio informacija yra ne tai, ką kas nors ir kaip daro, kur yra ar kuo pasižymi, o būtent tai, kas yra tas veikėjas. Pavyzdžiui, toliau pateikti du sakiniai, iš kurių viename veiksnys žymimas su は, o kitame – su が:

アイステさん は リトアニア人 です。 Aistė yra lietuvė.
アイステさん が リトアニア人 です。 Aistė yra lietuvė.

Abu lietuviški sakiniai yra vienodi, o japoniški – skirtingi ir turi kiek skirtingą reikšmę. Pirmuoju atveju sakiniu tiesiog nusakomas faktas, kad Aistė yra lietuvė, ir tarsi atsakoma į klausimą: „Ką žinome apie Aistę“, t. y. svarbesnė informacija yra Aistės tautybė. Antrajame sakinyje akcentuojama Aistė, kad būtent ji, o ne kuri kita, yra lietuvė. Galima įsivaizduoti, kad taip atsakoma į klausimą „Kas yra lietuvė?“ Lietuviškai ši informacija daugeliu atvejų būtų perteikiama su atitinkama intonacija, stipriau ištariant reikšmingesnius žodžius.

Apibendrinant galima sakyti, kad, vartojant は, sureikšminami žodžiai, esantys po šios dalelytės, o vartojant が – esantys prieš dalelytę.

Vėl kalbant prie veiksmažodžius ある ir いる, pažymėtina, kad jie neretai išryškina, kas yra arba egzistuoja, todėl turime vartoti ne は, o が. Pavyzdžiui:

にわ に ねこ が います。 Sode yra katė. (Pabrėžiama, kad sode yra katė, o ne kas kita.)
わたし の じてんしゃ が そこ に あります。 Ten yra mano dviratis. (Pabrėžiama, kad ten yra mano dviratis, o ne kieno kito.)

Kad geriau suprastumėte は ir が skirtumą, pateikiame dar porą pavyzdžių:

あそこ に スーパー が あります。 Prekybos centras yra ten. (Įvardijama, kas yra ten.)
スーパー は あそこ に あります。 Prekybos centras yra ten. (Įvardijama, kur yra prekybos centras.)

カウナス に ともだち が います。 Draugas yra Kaune. (Įvardijama, kas yra Kaune.)
ともだち は カウナス に います。 Draugas yra Kaune. (Įvardijama, kur yra draugas.)

が vartojama ir su visais kitais veiksmažodžiais arba būdvardžiais, kai tik reikia pabrėžti veiksnį.

Sakiniai, išreiškiantys turėjimą

ある ir いる gali reikšti ir turėjimą (tiek daiktų, tiek draugų, šeimos narių ir pan.). Tokiais atvejais „savininkas“ žymimas su dalelyte は, o tai, ką jis turi, – su が:

わたし は おかね が ありません。 Aš neturiu pinigų.
たなかさん は いぬが います。 Tanaka turi šunį.

Tiesa, neretai galima pamatyti ir dvi dalelytes には, ypač kalbant apie turimus šeimos narius, gimines ar draugus ir pan.:

ゆきこさん には おねえさん と おとうとさん が います。 Jukiko turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį.

Noro reiškimas su forma tai

Noras atlikti veiksmą japonų kalboje išreiškiamas ne prie noriu prijungiant kitą veiksmažodį, o vartojant atskirą veiksmažodžių formą tai (たい). Ją nesunku sudaryti: tereikia formos ますgalūnę ます pakeisti į たい ir pridėti です. Visų grupių veiksmažodžiai pakeičiami vienodai, išimčių nėra. Pavyzdžiui:

たべる (valgyti) → たべます (valgau) → たべたい (noriu valgyti);
かう (pirkti) → かいます (perku) → かいたい (noriu pirkti);
する (daryti) → します (darau) → したい (noriu daryti).

Šis pasikeitimas neįprastas tuo, kad formos たいveiksmažodžiai pavirsta į I grupės būdvardžius, todėl atitinkamai turėtų keistis ir dalelytė を į dalelytę が (dalelytė を nevartojama su būdvardžiais).

りんご を たべます。 Valgysiu obuolį.
りんご が たべたい です。 Noriu valgyti obuolį. 

Tačiau neretai dalelytė を išlieka, todėl įmanomi abu variantai:

りんご が たべたい です

りんご を たべたい。

Kitos dalelytės išlieka nepakitusios.

ひろしま に いきます。 Vyksiu į Hirošimą.
ひろしま に いきたい です。 Noriu vykti į Hirošimą.

Formos たいveiksmažodžių neigiamoji forma sudaroma lygiai taip kaip bet kurių kitų I grupės būdvardžių – galūnę い pakeičiant į くない.

たべたい　→　たべたくない Nenoriu valgyti.

Svarbu atsiminti, kad forma たい vartojama kalbant tik apie savo paties norus. Su ja negalima nusakyti, ko nori kiti, nes tiesiog negalime tvirtai žinoti, kas ko nori (kalbėti apie kitų norus išmoksite tolesnėse pamokose). Vienintelės situacijos, kai たい gali nuskambėti kalbant ne apie save, yra klausimai:

なに を たべたい です か。Ko nori valgyti?

どこ に いきたい です か。 Kur norėtum eiti kartu?

Pasisiūlymas

Kai norime pasisiūlyti ką nors padaryti dėl kitų žmonių, galime vartoti veiksmažodžio ~ましょうか formą. Ji sudaroma veiksmažodžio ます galūnę keičiant į ましょう ir pridedant klaustuką か. 

[ます formos veiksmažodis] – ます + ましょうか

Pavyzdžiui:

あつい です ね。まど を あけましょう か。Karšta, tiesa? Gal atidaryti langą?

Atsakyti į tokį pasisiūlymą galime dviem būdais: padėkodami ir priimdami pasiūlytą paslaugą arba mandagiai jos atsisakydami.

あつい です ね。まど を あけましょう か。Karšta, tiesa? Gal atidaryti langą?

すみません、おねがいします。Ačiū (pažodžiui: atsiprašau už rūpesčius ir prašau tai padaryti).

だいじょうぶ です。Viskas gerai, nereikia.

Reikia pažymėti, kad tokia pati forma (ましょう), priklausomai nuo konteksto, gali būti vartojama ir kitam dalykui pasakyti – mandagiai paskatinti, pasiūlyti ką nors nuveikti drauge.

Pavyzdžiui:

いきましょう Eime / eikime.
えき の まえ で あいましょう。 Susitikime priešais stotį.

Tokį paskatinimą galime paversti klausimu apie aplinkinių nuomonę:

どこ に いきましょう か。 Kur eisime / eitume?
なに を たべましょう か。 Ką valgysime / valgytume?

Taip pat veiksmažodžio ましょうか forma gali būti vartojama pasiūlyti ką nors nuveikti kartu. Panašu į prieš tai išmoktą kvietimą (~ませんか), tik šiuo atveju kviečiantysis yra įsitikinęs, kad pašnekovas sutiks. Pavyzdys:

A: あつい です ね。アイスクリーム を たべましょうか。Karšta, ar ne? Gal suvalgykime ledų?

B: そうしましょう。Taip ir padarykime.

Skaičius

Iki šiol išmokome skaičiuoti naudodami skaičių おん tarimus (žr. kandži), tačiau, norint įvardyti daiktų skaičių, dažnai naudojami skaičių くん tarimai su galūne つ. くん tarimus turi tik skaičiai 1–10.

Įvardydami daiktų skaičių, pirma paminime daiktą, po to pasakome tų daiktų skaičių:

コーヒー を 一つ ください。 Prašau vieną puodelį kavos.

りんご を３つ かいました。 Nupirkau 3 obuolius.

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje turi savų ypatumų. Priešingai nei lietuviškai, negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti trys laikraščiai ir verstume pažodžiui さん しんぶん, šią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji nebūtų gramatiškai taisyklinga.

Tokiose situacijose reikalingi trumpi žodeliai, vadinami skaičiavimo priesagomis, iš kurių kiekvienas vartojamas tam tikros rūšies daiktams skaičiuoti. Pavyzdžiui, skaičiuodami knygas, vartosime さつ, popieriaus lapus – まい ir t. t. Šios skaičiavimo priesagos visada sakomos po skaičiaus, rodančio daiktų skaičių.

Trumpai apie kiekvieną:

• さつ – iš popieriaus lapų surištiems daiktams (knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir pan.);
• まい – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirukams, lėkštėms ir t.t.);
• こ – nedideliems sferiniams arba kubiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.);
• ほん– ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.);
• はい – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.);
• ひき – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.);
• だい – automobiliams, dviračiams, mašinoms, elektriniams prietaisams ir pan.;
• にん – žmonėms;

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Skaičiavimo žodeliai bus vartojami visada, kai reikės įvardyti objektų skaičių. Tarkime, jeigu skaičiuojame obuolius, kurių yra trys, negalime sakyti tiesiog さん, nes reikia pridėti obuoliams tinkamą skaičiavimo žodelį こ – さんこ. Lygiai taip pat, skaičiuodami knygas, sakysime いっさつ, にさつ ir t. t.

Kaip ir lietuvių kalboje, skaičius gali būti pasakomas arba prieš skaičiuojamus daiktus, arba po jų. Pavyzdžiui, pirmuoju atveju lietuviškai sakytume trys obuoliai, o antruoju – obuoliai yra trys. Japonų kalboje antrasis atvejis dažnesnis.

さんこ の りんご です ir りんご は さんこ です

よんこ の オレンジ を たべました。 arba オレンジ を よんこ たべました。 Suvalgiau keturis apelsinus.
きのう はがき を さんまい かいました。 Vakar nusipirkau tris atvirukus.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičių rodantys žodžiai įsiterpia tarp linksnio dalelytės ir veiksmažodžio.

Skaičių / kiekį rodantys žodžiai

Skaičius / kiekis gali būti išreiškiamas ne tik skaitvardžiais, bet ir bendresniais jį rodančiais žodžiais. Pavyzdžiui: ぜんぶ (viskas), はんぶん (pusė), たくさん (daug), おおく (daug (labiau rašytinės kalbos)), すこし (truputis, keletas) ir kt. Jie vartojami lygiai taip pat kaip ir skaitvardžiai:

ぜんぶ たべたいです。 Noriu viską suvalgyti.
さとう を すこし いれます。 Įdėsiu truputį cukraus.

Pratimai

Pratimai

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Keletas frazių, kurias galima išgirsti parduotuvėse Japonijoje:

いらっしゃいませ – Sveiki užėję. Pasakoma klientui užėjus į parduotuvę. Atsakyti į tai nebūtina.
こちら, そちら, あちら – mandagūs これ, それ, あれ bei ここ, そこ, あそこ atitikmenys.
でございます – mandagus です atitikmuo. Pavyzdžiui: 2000円でございます (2000 jenų).
はい、どうぞ – Štai, prašom. Sakoma duodant daiktą klientui.
いかが です か – klausimas kaip jums tai patinka?
(ぜんぶで) ___円になります – (Iš viso) bus ___ jenų. Pasakant galutinę perkamų daiktų kainą.
しょうしょう おまち ください – mandagus pasakymas truputį palaukite.
おまたせしました – priverčiau jus laukti. Pasakoma klientams, kurie laukė aptarnavimo.
どうもありがとうございました – mandagus ačiū, pasakomas klientui išeinant iš parduotuvės.

• Norėdami paklausti, ar parduotuvė turi tam tikrą prekę, galite įvardyti norimą daiktą ir pridėti は ありますか. Pavyzdžiui: にほんご の じしょ は あります か (Ar turite japonų kalbos žodyną?).

• Frazė そうですね (tariama su besileidžiančia intonacija) vartojama užpildant galvojimo laiką ir gali būti verčiama kaip hmmm..., ką gi..., pažiūrėkime... ir pan.
• Prie kai kurių žodžių pridedamas hiraganos ženklas お paverčia juos mandagesniais, parodo kalbančiojo pagarbą jų ir pašnekovo atžvilgiu. Pavyzdžiui, pinigai – かね arba おかね, arbata – ちゃ arba おちゃ, ir t.t.. Išsamiau apie お vartojimą išmoksite vėliau.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^