Raštas

Raštas

Kadangi jau išmokote kana abėcėles, nuo šiol pereisime prie kandži – iš Kinijos kilusių rašmenų. Jų visose šio lygio pamokose apžvelgsime kiek daugiau nei šimtą. Bet iš pradžių – bendra informacija.

Kas tie kandži?

Kandži yra ideogramos, t.y. kiekvienas simbolis perteikia tam tikrą reikšmę, o ne garsą. Pavyzdžiui, 人 turi reikšmę „žmogus“ ir ji bus vienoda visose šį ženklą vartojančiose kalbose, bet perskaitymas gali stipriai skirtis. Japoniškai 人 perskaitomas kaip hito, korėjietiškai – in, kiniškai – ren.

Kandži į Japoniją atkeliavo 4-5 a. iš Kinijos per Korėją. Šiuo metu – tai viena iš trijų japoniško rašto dalių (kitos dvi – hiraganos ir katakanos abėcėlės; jos taip pat kilusios iš kandži).

Kiek jų yra?

Japonijoje vartojami keli tūkstančiai kandži, bet išmokus 2000 pagrindinių, galima suprasti praktiškai visus bendro pobūdžio tekstus (skaityti laikraščius, knygas). Panašiai tiek kandži išmoksta mokiniai, baigę 12 klasių Japonijos mokyklose.

Be pavienių kandži simbolių yra daugybė jų junginių. Jiems taip pat reikia skirti nemažai dėmesio: įsiminti reikšmes, kaip perskaityti.

Kaip užrašyti?

Pati paprasčiausia kiekvieno kandži sudėtinė dalis yra brūkšnelis – linija, kuri nupiešiama vienu judesiu, nepakeliant tušinuko ar teptuko nuo lapo. Jų būna trumpų, ilgų, vertikalių, horizontalių, tiesių, vingiuotų. Dauguma jų rašoma iš viršaus į apačią arba iš kairės į dešinę. Čia kelių brūkšnelių pavyzdžiai su užrašymą rodančia animacija*:

	ilgas horizontalus		ilgas vertikalus
	trumpas, iš kairės į dešinę		ilgas vertikalus su užlenkimu
	vingiuotas		ilgas vertikalus su kabliuku

Visi kandži susideda iš vieno arba daugiau brūkšnelių. Pavyzdžiui:

	人 (žmogus) susideda iš dviejų vertikalių brūkšnelių, iš kurių vienas užlinksta į kairę, o kitas – į dešinę.
	十 (dešimt) sudaro du tiesūs brūkšneliai: vienas vertikalus, kitas horizontalus.
	口 (burna) susideda iš trijų brūkšnelių: tiesaus vertikalaus, kampo ir tiesaus horizontalaus.
	月 (mėnesis): horizontalus su užlenkimu, kampas su kabliuku ir du neilgi horizontalūs.

Kaip matyti iš pavyzdžių, kiekvienas kandži turi fiksuotą brūkšnelių skaičių ir nusistovėjusį jų užrašymo eiliškumą. Pagrindinės eiliškumo taisyklės yra šios: 1) viršutiniai brūkšneliai rašomi prieš apatinius; 2) esantys arba prasidedantys kairėje prieš esančius dešinėje; 3) esantys išorėje prieš rašomus viduje. Vis dėlto pasitaiko kandži, kurie turi kitokį rašymo eiliškumą, todėl juos reikės įsiminti.

Prie kiekvieno naujo kandži, kuris pateikiamas šiose pamokose, bus pridedama jo užrašymą rodanti animacija arba diagrama. Rašydami tiesiog stenkitės atkartoti, ką jose matysite. Tai palaipsniui leis išmokti naudoti tiek pačius brūkšnelius, tiek ir čia nepaminėtas užrašymo eiliškumo taisykles.

Nepaisant to, kiek brūkšnelių turi kiekvienas kandži, jie visi turi būti rašomi vienodo dydžio. Pavyzdžiui, į tą patį plotą reikia sutalpinti tiek du brūkšnelius turintį 人 (žmogus), tiek ir iš 18 brūkšnelių susidedantį 顔 (veidas).

Raktiniai ir sudėtiniai kandži

Japonų kalboje yra daugiau nei 200 pačių paprasčiausių kandži, kurie vadinami raktais. Visi kiti kandži neturi jokių naujų detalių, tiesiog susideda iš paprastesnių. Kai kurie raktiniai kandži neturi jokių reikšmių, vartojami tik kaip kitų kandži dalis ir niekada nerašomi vieni.

Sudėtinių kandži išskaidymas į „raktus“ gali padėti tiek atsiminti pačią rašybą arba reikšmę, tiek ir ieškant reikšmių žodynuose. Pavyzdžiui: 話 (pokalbis) susideda iš kairėje pusėje esančio 言 (žodis) ir dešinėje esančio 舌 (liežuvis). Norėdami sužinoti tokio kandži reikšmę popieriniame žodyne, galite jo ieškoti pagal raktus ir susiskaičiavę brūkšnelių skaičių – 13. Panašiai galima išskaidyti net ir gana sudėtingai atrodančius kandži ir pagal sudėtines dalis geriau atsiminti jų rašybą.

Raktai sudėtiniame kandži gali būti įvairiai išsidėstę. Pavyzdžiui, jau minėtas 話 turi po raktą kairėje ir dešinėje. O 間 (tarpas) turi raktinį 日 (diena) centre, kurį „apglėbia“ kitas raktas 門 (vartai); 夏 (vasara) turi tris „raktus“ einančius iš viršaus į apačią: 一 (vienas), 自 (pats) ir 夂 (raktinis kandži, neturi reikšmės). Daugiau tokių išsidėstymų pastebėsite mokydamiesi naujų kandži.

Veiksmažodžių ir būdvardžių kandži

Kaip pamatysite, būdvardžių ir veiksmažodžių kandži rašomas ne vienas, o kartu su keliomis hiraganos raidėmis. Pavyzdžiui 行きます (einu, vykstu) arba 大きい (didelis). Taip yra todėl, kad japonų kalboje tiek veiksmažodžiai, tiek būdvardžiai gali būti įvairiai kaitomi. Rašant kandži, juo išreiškiama tik ta žodžio dalis, kuri niekada nekinta (šaknis), o kintančios galūnės užrašomos vartojant hiraganą. Pavyzdžiui, 行く yra žodžio eiti žodyninė forma, o kandži 行 išreiškia nekintančią žodžio dalį い. Keisdami 行く į ます formą, gauname 行きます. Matome, kad pakinta tik dalis esanti už kandži. Jeigu norime pasakyti ėjau, vėl pakeisime tik žodžio galą – 行きました.

Tas pats galioja ir I grupės būdvardžiams. Pavyzdžiui, 大きい (didelis) neigiamoji forma bus 大きくない, tačiau nepriklausomai nuo kaitymo 大 abiem atvejais išreiškia nekintančią dalį おお.

Siekiant aiškumo, užrašant, kaip veiksmažodžiai arba būdvardžiai skaitomi lotyniškomis raidėmis, tarp šaknies ir kintančios dalies dedamas brūkšnelis. Pavyzdžiui: 白い užrašoma kaip shiro-i.

Kaip perskaityti?

Kiekvienas kandži turi nuo vieno iki kelių skaitymo būdų. Jie suskirstyti į dvi grupes: くん (atėjusio iš japonų kalbos) ir おん (atėjusio iš kinų kalbos). くん skaitymo būdas paprastai naudojamas tuomet, kai kandži yra pavienis (nepriklauso kelių kandži junginiui), o おん skaitymas – kai kandži yra junginyje su kitais. Tačiau ši taisyklė nėra griežta; reikia atskirai įsigilinti į kiekvieną atvejį, nes yra junginių, kur naudojamas くん skaitymas, o taip pat ir pavienių kandži, skaitomų su おん.

Kai kurie kandži gali neturėti nė vieno くん arba おん skaitymo varianto arba gali turėti kiekvieno po kelis. Be to, pasitaiko ir išimtinių skaitymo būdų. Tam, kad žinotume, kokiais atvejais kaip skaityti, reikia įsiminti kandži skaitymą, kai jis yra vienas, jo skaitymą junginiuose ir atkreipti dėmesį į sakinio kontekstą. Pavyzdžiui: 行 reiškia „ėjimą, keliavimą, judėjimą“, bet gali turėti ir reikšmę „teksto eilutė“ arba „atlikti“. Kiekvienu iš šių atvejų 行 perskaitymas skirsis atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę norima perteikti. Be to, junginiuose 行 bus dar kitaip perskaitomas. Praktiškai visais atvejais nėra kito kelio, kaip tik atsiminti tokias kiekvieno kandži ypatybes. Vis dėlto nuosekliai mokantis japoniškų žodžių, įsiminti kandži ženklų tarimą nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Junginiai

Kandži junginiai susideda iš dviejų arba daugiau atskirų kandži. Pavyzdžiui: 日本 (Japonija) susideda iš 日 (saulė) ir 本 (šaltinis, ištakos).

Viso junginio reikšmė dažniausiai yra labai susijusi su junginį sudarančių kandži reikšmėmis. Tarkime, 大学 (universitetas) susideda iš 大 (didelis) ir 学 (mokslas).

Kaip minėta, junginiuose dažnai naudojamas おん skaitymas, tačiau yra atvejų, kada kai kurie arba visi kandži skaitomi くん būdu.

Kaip išmokti?

Yra sugalvota įvairių būdų, kaip išmokti kandži. Vieniems padeda dažnas jų rašymas, kitiems – skaitymas, treti sugalvoja trumpų istorijų kiekvienam kandži arba vizualiai juos susieja su paveikslėliais. Kuris būdas tinkamas jums, galite atrasti tik patys. Šiose pamokose su naujais kandži pateikiami pratybų lapai, kurie padės lavinti rašybą; puslapyje taip pat rasite spėliojimo žaidimą; nauji kandži bus vartojami japoniškose teksto dalyse. Jeigu atrasite gerų kandži mokymosi būdų – rašykite mums.

Šios pamokos kandži (paspaudę pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licencija.

Dialogas

Dialogas

Japonų kalbos paskaitoje dėstytoja Takada kalba apie tvarkaraštį.

• たかだ:ちゅうかんテストは11月5日の木曜日です。
• ルカス:えっ、もうすぐですね。
• アイステ:先生、こうとうしけん は いつ ですか。
• たかだ:こうとうしけんは11月6日ですよ。
• ルカス:作文のしめきりも11月6日ですか。
• たかだ:いいえ、作文は2日までです。来週の月曜日ですよ。
• アイステ:でも、先生、11月2日はしょくじつですよ。授業がありますか。
• たかだ:えっ！そうでしたね。すみません。月曜日は授業がありません。しめきりは11月3日です。
• ルカス:先生、はしクラブのハロウィーンパーティーに来ますか。
• たかだ:はしクラブ？
• ルカス:日本文化のクラブです。10月30日の金曜日にパーティーがあります。
• たかだ:いいですね。何時からですか。
• アイステ:6時からです。414教室でやります。
• たかだ:わかりました。
• ルカス:あ、先生、この日はみんなコスプレをしますよ。
• たかだ:え！どうしようかな……。

Vertimas

Vertimas

Japonų kalbos paskaitoje dėstytoja Takada kalba apie tvarkaraštį.

• Takada:Semestro vidurio testas bus lapkričio 5 dieną, ketvirtadienį.
• Lukas:O, jau taip greitai.
• Aistė:Dėstytoja, o kada bus kalbėjimo atsiskaitymas?
• Takada:Kalbėjimo atsiskaitymas vyks lapkričio 6 dieną.
• Lukas:Ar rašinėlius taip pat iki lapkričio 6 dienos pristatyti?
• Takada:Ne, rašinėlius reikia atnešti iki 2 dienos – kitos savaitės pirmadienio.
• Aistė:Bet, dėstytoja, lapkričio 2 diena yra išeiginė. Ar bus paskaita?
• Takada:O! Tikrai. Atsiprašau, pirmadienį paskaitos nebus. Rašinėlius atneškite iki lapkričio 3 dienos.
• Lukas:Dėstytoja, ar ateisite į Haši klubo Helovyno vakarėlį?
• Takada:Haši klubo?
• Lukas:Japonų kultūros klubas. Spalio 30 dieną, penktadienį, bus Helovyno vakarėlis.
• Takada:Gerai. Nuo kelintos valandos?
• Aistė:Nuo 6 val. 414 auditorijoje.
• Takada:Supratau.
• Lukas:Tą dieną visi būsime persirengę įvairiais kostiumais.
• Takada:Oho! Kuo čia man persirengus?..

   

Gramatika

Datos nurodymas

Data japonų kalboje pasakoma pradedant platesniu laiko tarpu ir einant prie smulkesnių, kaip ir lietuvių kalboje: metai, mėnuo, diena.

Sakydami metus, turime prie skaičiaus pridėti 年 (metai): １９９０年, ２０１１年 ir t. t.

Mėnesių pavadinimus išmokti gana lengva, nes jie susideda iš skaičiaus, rodančio mėnesio eilės numerį, ir 月 (mėnesis). 

Savaitės ir mėnesio dienų pavadinimai

Toliau pateiktame kalendoriuje matote visų savaitės ir mėnesio dienų pavadinimus. Japonų kalboje pirmoji savaitės diena yra sekmadienis, o paskutinė – šeštadienis. Visi savaitės dienų pavadinimai baigiasi ようび, reiškiančiu „savaitės diena“, o prasideda žodžiais 日 (saulė), 月 (mėnulis), 火 (ugnis), 水 (vanduo), 木 (medis), 金 (auksas) ir 土 (žemė). Kaip tikriausiai pastebėjote, pirmosios dvi dienos skirtos dangaus kūnams, o likusios dienos pavadintos pagal 5 elementus iš kinų kosmologijos.

Mėnesio dienos užrašomos prie skaičiaus pridedant 日 (diena). Atkreipkite dėmesį į raudonai pažymėtus tarimus. Mėnesio dienos 1–10 tariamos pagal くん tarimą (su išimtimis), o 11–31 – pagal おん tarimą (su išimtimis).

Reikia pažymėti, kad nurodant datą gali būti naudojami tiek arabiški skaičiai, tiek skaičiai pagal kandži: １月１日 arba 一月一日. Pastaruoju metu arabiški skaičiai pasitaiko dažniau, bet pravartu mokėti ir kandži variantą.

Kaip japoniškai pasakytumėte, kokia data kiekviename kalendoriuje? 

Datos įterpimas sakiniuose

今日は２０２５年１月７日です。Šiandien yra 2025 metų sausio 7 diena.

テストは １１月５日の木曜日です。Testas bus lapkričio 5 dieną, ketvirtadienį.

１２月１９日の金曜日にクリスマスパーティーがあります。Gruodžio 19 dieną, penktadienį, bus kalėdinis vakarėlis.

Klausimas kada?

Norint paklausti, kada kas nors įvyks, prireiks klausiamojo žodelio いつ. Prie jo gali būti pridedama ごろ, suteikiant reikšmę „maždaug“:

誕生日は いつ です か。 Kada jūsų gimtadienis?
いつ ごろ でかけますか。 Maždaug kada išvyksite?

Jeigu klausiama tiksliau – apie savaitę ar mėnesį ir pan., vartojamas 何 kartu su 曜日, 日, 月 ar kitu laiko žodžiu:

誕生日は 何月何日です か。 Kurį mėnesį ir dieną jūsų gimtadienis?
パーティーは何曜日です か。 Kelintadienį bus vakarėlis?

Nuo... iki...

Reikšmę „nuo“ turi žodis から, o „iki“ – まで. Jie pridedami prie laiką arba vietą rodančių žodžių. Skirtingai nuo lietuvių kalbos, pirma reikia pasakyti laiką arba vietą ir tada pridėti から arba まで.

[Laikas / vieta] から [laikas / vieta] まで [veiksmažodis]

10時 から 11時 まで  宿題をしました。 Nuo dešimtos iki vienuoliktos valandos ruošiau namų darbus.
うち から 駅まで走りました。Bėgau nuo namų iki stoties.

から ir まで gali būti vartojami ir atskirai. 

作文は来週の月曜日までです。Rašinėlį reikia atnešti iki kitos savaitės pirmadienio.

午後２時からテストが始まります。Testas prasidės 2 val. po pietų.

から vartojant su vietą nusakančiais žodžiais, jis gali būti verčiamas iš:
リトアニア から きました。Atvykau iš Lietuvos.

Veiksmažodžiai, išreiškiantys buvimą

Veiksmažodis būti japonų kalboje nėra lengvai apibrėžiamas. Iki šiol išmokote vieną žodžio būti atitikmenį – です. Tačiau です galime apibūdinti tik būseną, o ne tai, kad kas nors kur nors yra. Norėdami perteikti pastarąją reikšmę, turime vartoti vieną iš dviejų veiksmažodžių: ある (U grupės) arba いる (RU grupės). Jie abu reiškia „būti“ arba „egzistuoti“, tačiau pirmasis skirtas negyviems daiktams, o antrasis – gyviems. Norėdami nusakyti, kur objektas yra, vietą žymėsime dalelyte に (su ある, いる nevartojama dalelytė で). Pavyzdžiui:

ここ に たくさん おみせ が あります。 Čia yra daug parduotuvių.

まさおさん は カウナス に います。 Masao yra Kaune.

Šie sakiniai gali būti paverčiami į klausimus, jei vietą rodantį žodį pakeisime į どこ (kur) ir gale pridėsime か:

どこ に たくさん おみせ が ありますか。 Kur yra daug parduotuvių?
まさおさん は どこ に いますか。Kur yra Masao?

ある ir いる sakiniai neretai gali būti trumpinami į anksčiau išmoktus sakinius su です. Palyginkite:

あに は どこ に います か = あに は どこ です か。 Kur yra vyresnis brolis?
2かい に います = 2かい です。 Antrame aukšte.

Dalelytė ga

Ką tik išmoktų veiksmažodžių ある ir いる vartojimas neretai neatsiejamas nuo dar vienos naujos dalelytės – が. Pagrindinė jos funkcija yra akcentuoti veiksnį, pakeičiant dalelytę は. T. y. jeigu sakinyje svarbiausiu objektu tampa veiksnys, jį lydi nebe は, o が. Tuo parodoma, kad pagrindinė sakinio informacija yra ne tai, ką kas nors ir kaip daro, kur yra ar kuo pasižymi, o būtent tai, kas yra tas veikėjas. Pavyzdžiui, toliau pateikti du sakiniai, iš kurių viename veiksnys žymimas su は, o kitame – su が:

アイステさん は リトアニア人 です。 Aistė yra lietuvė.
アイステさん が リトアニア人 です。 Aistė yra lietuvė.

Abu lietuviški sakiniai yra vienodi, o japoniški – skirtingi ir turi kiek skirtingą reikšmę. Pirmuoju atveju sakiniu tiesiog nusakomas faktas, kad Aistė yra lietuvė, ir tarsi atsakoma į klausimą: „Ką žinome apie Aistę“, t. y. svarbesnė informacija yra Aistės tautybė. Antrajame sakinyje akcentuojama Aistė, kad būtent ji, o ne kuri kita, yra lietuvė. Galima įsivaizduoti, kad taip atsakoma į klausimą „Kas yra lietuvė?“ Lietuviškai ši informacija daugeliu atvejų būtų perteikiama su atitinkama intonacija, stipriau ištariant reikšmingesnius žodžius.

Apibendrinant galima sakyti, kad, vartojant は, sureikšminami žodžiai, esantys po šios dalelytės, o vartojant が – esantys prieš dalelytę.

Vėl kalbant prie veiksmažodžius ある ir いる, pažymėtina, kad jie neretai išryškina, kas yra arba egzistuoja, todėl turime vartoti ne は, o が. Pavyzdžiui:

にわ に ねこ が います。 Sode yra katė. (Pabrėžiama, kad sode yra katė, o ne kas kita.)
わたし の じてんしゃ が そこ に あります。 Ten yra mano dviratis. (Pabrėžiama, kad ten yra mano dviratis, o ne kieno kito.)

Kad geriau suprastumėte は ir が skirtumą, pateikiame dar porą pavyzdžių:

あそこ に スーパー が あります。 Prekybos centras yra ten. (Įvardijama, kas yra ten.)
スーパー は あそこ に あります。 Prekybos centras yra ten. (Įvardijama, kur yra prekybos centras.)

カウナス に ともだち が います。 Draugas yra Kaune. (Įvardijama, kas yra Kaune.)
ともだち は カウナス に います。 Draugas yra Kaune. (Įvardijama, kur yra draugas.)

が vartojama ir su visais kitais veiksmažodžiais arba būdvardžiais, kai tik reikia pabrėžti veiksnį.

Sakiniai, išreiškiantys turėjimą

ある ir いる gali reikšti ir turėjimą (tiek daiktų, tiek draugų, šeimos narių ir pan.). Tokiais atvejais „savininkas“ žymimas su dalelyte は, o tai, ką jis turi, – su が:

わたし は おかね が ありません。 Aš neturiu pinigų.
たなかさん は いぬが います。 Tanaka turi šunį.

Tiesa, neretai galima pamatyti ir dvi dalelytes には, ypač kalbant apie turimus šeimos narius, gimines ar draugus ir pan.:

ゆきこさん には おねえさん と おとうとさん が います。 Jukiko turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį.

Daiktavardžių būtasis laikas

Daiktavardžiai ir būdvardžiai japonų kalboje gali būti kaitomi laikais. Taigi, šioje pamokoje išmoksite daiktavardžių būtąjį laiką. Tiesa, patys daiktavardžiai nesikeičia, keičiasi šalia esantis žodis です ir jo neigiama forma じゃないです. 

Daiktavardžių būtasis laikas sudaromas taip:

[Daiktavardis] です　→　[daiktavardis] でした

[Daiktavardis] じゃないです　→　[daiktavardis] じゃなかったです

Atidžiau pažvelkime į neiginio būtąjį laiką. じゃない galūnė い nukrenta ir prijungiama būtojo laiko galūnė かった. Būtojo laiko daiktavardžių pavyzdžiai:

作文の 締め切りは 昨日でした。 Vakar buvo paskutinė diena atnešti rašinėlį (pažodžiui: vakar buvo rašinėlio galutinis terminas).
作文の 締め切りは 昨日じゃなかったです。 Paskutinė diena atnešti rašinėlį nebuvo vakar.

Jeigu pamenate, じゃないです turi ir ilgesnių bei formalesnių variantų: じゃありません ir ではありません, jų būtasis laikas sudaromas tiesiog prie jų pridėjus žodį でした: じゃありませんでした ir ではありませんでした.

Veiksmažodžių būtasis laikas

Veiksmažodžių būtasis laikas japonų kalboje vartojamas veiksmams, vykusiems praeityje, nusakyti. Jį nesunku sudaryti iš jau žinomos formosます. Sudarant teigiamąją formą, numetama galūnė ます ir pridedama ました, o neigiamąją – prie esamojo laiko ません galūnės pridedama でした. Tai galioja visoms trims veiksmažodžių grupėms. Pavyzdžiui:

Būtojo laiko veiksmažodžiai sakinyje vartojami lygiai taip pat kaip ir esamojo, t. y. pačiame gale, o prieš juos sudėliojamos visos kitos sakinio dalys:

昨日公園へ行きました。 Vakar ėjau į parką.
オレンジ を 食べました。 Suvalgiau apelsiną. 

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Atsakant į klausimus kiek?, kur?, kada? ir pan., nebūtina kartoti klausime esančio veiksmažodžio ar kitų sakinio dalių. Užtenka prie atsakymo pridėti です:

- 毎日 にほんご を 何時かん れんしゅう します か。 – Kiek valandų kasdien praktikuojiesi japonų kalbą?
– １時かん ぐらい です。 – Apie vieną valandą.

• Nors žodeliai ごろ ir ぐらい reiškia „maždaug“, bet jie japonų kalboje neretai vartojami tiksliam laikui nusakyti ir neturėtų būti suprantami pažodžiui. Tai daroma tiek klausimuose, tiek ir atsakymuose, siekiant sušvelninti kalbos toną, ją padaryti ne tokią tiesmuką, o tai Japonijos kultūroje laikoma mandagumo ženklu.

- 何時 ごろ うち へ かえります か。 – Kelintą valandą grįši namo?　
- 8時ごろ かえります。 – Grįšiu apie aštuntą.

• Jeigu norime pasakyti, kad į kur nors keliaujama, りょこうする vartojama su dalelyte に arba へ. O keliavimas po kur nors nusakomas su dalelyte を. Palyginkite:

アメリカ に りょこう しました。 – Keliavau į Ameriką.
アメリカ を りょこう しました。 – Keliavau po Ameriką.

• Veiksmažodis あう (su(si)tikti) gali būti vartojamas tiek su dalelyte と (reiškia „susitinku su [kuo]“), tiek ir su に (reiškia „sutinku [ką]“):

ともだち と あいました。 – Susitikau su draugu.
ともだち に あいました。 – Sutikau draugą.

• Frazė einu miegoti retai kada sudaroma su veiksmažodžius いく (eiti), kaip kad ね に いきます. Įprasčiau sakyti tiesiog pavienį ねる (miegoti). Pavyzdžiui: 11時 に ねます – einu miegoti 11 valandą; arba きのう 9時 ごろ ねました – vakar ėjau miegoti apie 9 valandą.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^