5 pamoka (JLPT-5)

Pradžia

Šioje pamokoje:

susipažinsite su pirmaisiais kandži ženklais;
išmoksite skaitvardžių ir skaičiavimo žodelių;
sužinosite, kaip paklausti apie daiktų kiekį;
įsisavinsite buvimą rodančius veiksmažodžius ir dalelytę ga.

Pradėkite, pasirinkdami viršuje esantį skyrelį „raštas“.

Gramatika

Skaitvardžiai

Japoniška skaičiavimo sistema yra palyginti paprasta ir logiška. Panašiai kaip lietuvių kalboje, kiekvienas skaičius, jį sakant, išskaidomas į mažesnius vienetus, ir jie tada išvardijami nuo didesnių iki mažesnių. Tarkime, norėdami pasakyti 15, turime ištarti 10 ir 5 (10 + 5). 28 išskirstomas yra 2, 10 ir 8 (dvi dešimtys ir aštuoni). 549 – į 5, 100, 4, 10 ir 9 (penki šimtai, keturios dešimtys ir devyni) ir t. t.

Japonijoje skaičiams rašyti vartojami tiek kandži, tiek ir arabiški skaitmenys (pastarieji dažniau). Kartais tas pats skaičius užrašomas derinant abi rašto sistemas.

Pagrindiniai skaitvardžiai yra šie:

0 – ゼロ, まる、れい
1 – 一 – いち
2 – 二 – に
3 – 三 – さん
4 – 四 – よん / し

5 – 五 – ご
6 – 六 – ろく
7 – 七 – なな / しち
8 – 八 – はち
9 – 九 – きゅう

10 – 十 – じゅう
100 – 百 – ひゃく
1000 – 千 – せん
10 000 – 万 – まん

Skaičiai 4 ir 7 turi po du tarimo variantus, atitinkamai よん, し ir なな, しち. Skaičiuoti iki dešimties vienose situacijose naudojamas vienas, kitose – kitas (kada kuris, reikės atsiminti), tačiau dažnesni よん ir なな tarimo būdai. Tuo tarpu virš dešimties lieka tik よん ir なな.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad egzistuoja atskiras pavadinimas skaičiui 10 000, t. y. jis suprantamas kaip atskiras vienetas. Dėl to visi didesni skaičiai (iki šimto milijonų) taip pat bus sudaromi naudojant jį. Pavyzdžiui, milijonas pasakomas kaip šimtas dešimt tūkstančių (japonų kalboje nėra atskiro žodžio milijonui nusakyti). Nesijaudinkite, jeigu dabar tai atrodo painu. Didesnių skaičių vertimas į japonų kalbą (ir atvirkščiai) yra iššūkis net ir gerai kalbantiems japoniškai.

Žinodami lentelėje esančius skaičius, galite nesunkiai suskaičiuoti iki šimto milijonų, naudodami jau minėtą skaičių suskaidymą į mažesnius vienetus. Pavyzdžiui:

562 – 五百六十二
3491 – 三千四百九十一
75 935 – 七万五千九百三十五
143 678 – 十四万三千六百七十八
15 065 500 – 千五百六万五千五百

Norint pasakyti šimtus ir tūkstančius, yra atsiradusios kelios išimtys. Jose pasikeitęs kai kurių skaičių skambesys, kad būtų lengviau ištarti:

300 – さんびゃく
600 – ろっぴゃく
800 – はっぴゃく
3000 – さんぜん
8000 – はっせん

Kaip minėta, ne visada rašoma vien tik su kandži arba arabiškais skaitmenimis. Pavyzdžiui: penki šimtai gali būti užrašoma kaip ５百, penki milijonai – ５００万 ir t.t.

Pratimai (1)

Skaičiavimo žodeliai

Daiktų skaičiavimas japonų kalboje turi savų ypatumų. Priešingai nei lietuviškai, mes negalime tiesiog pasakyti skaičiaus ir po jo daikto pavadinimo. Pavyzdžiui, jeigu norėtume pasakyti trys laikraščiai ir verstume pažodžiui さんしんぶん, šią frazę japoniškai kalbantis žmogus gal ir suprastų, tačiau ji nebūtų gramatiškai taisyklinga.

Tokiose situacijose reikalingi trumpi žodeliai, iš kurių kiekvienas vartojamas tam tikros rūšies daiktams skaičiuoti. Pavyzdžiui, skaičiuodami knygas, vartosime さつ, popieriaus lapus – まい ir t.t. Šie žodeliai visada sakomi po skaičiaus, rodančio daiktų kiekį. Kadangi minėtų žodelių yra daug, šįkart apžvelgsime tik, reikalingų šiam lygiui.

Trumpai apie kiekvieną:

-さつ – iš popieriaus lapų surištiems daiktams (knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir pan.);
-まい – plokštiems ir ploniems objektams (popieriaus lapams, atvirukams, lėkštėms ir t.t.);
-こ – nedideliems sferiniams arba kubiniams daiktams (apelsinams, obuoliams, trintukams ir t.t.);
-ほん – ilgiems cilindro formos daiktams (pieštukams, gėlėms, buteliams ir t.t.);
-はい – užpildytiems indams (pilnoms stiklinėms, dubenėliams su maistu ir t.t.);
-ひき – mažiems gyvūnams (šunims, katėms ir t.t.);
-かい – kartams (kai kandži 回), pastato aukštams (kai kandži 階);
-さい – amžiui;
-だい – automobiliams, dviračiams, mašinoms, elektriniams prietaisams ir pan.;
-人 – žmonėms;
-円 – jenoms (Japonijos piniginiam vienetui);
-つ – bet kuriems objektams, kurie skaičiavimo žodelio neturi arba jie yra reti.

Toliau esančiose lentelėse rasite visus paminėtus skaičiavimo žodelius kartu su skaičiais nuo 1 iki 10. Kai kuriais atvejais (jie pateikti paryškintu šriftu) dėl patogesnio tarimo yra pasikeitęs tiek pačių skaičių, tiek skaičiuojant vartojamų žodelių skambesys.

	−さつ	-ほん	-こ	-はい	-円	-まい
1	いっさつ	いっぽん	いっこ	いっぱい	いちえん	いちまい
2	にさつ	にほん	にこ	にはい	にえん	にまい
3	さんさつ	さんぼん	さんこ	さんばい	さんえん	さんまい
4	よんさつ	よんほん	よんこ	よんはい	よえん	よんまい
5	ごさつ	ごほん	ごこ	ごはい	ごえん	ごまい
6	ろくさつ	ろっぽん	ろっこ	ろっぱい	ろくえん	ろくまい
7	ななさつ	ななほん	ななこ	ななはい	ななえん	ななまい
8	はっさつ	はちほん arba はっぽん	はっこ	はっぱい	はちえん	はちまい
9	きゅうさつ	きゅうほん	きゅうこ	きゅうはい	きゅうえん	きゅうまい
10	じゅっさつ	じゅっぽん	じゅっこ	じゅっぱい	じゅうえん	じゅうまい

	-だい	−ひき	-かい	-さい	-人	-つ
1	いちだい	いっぴき	いっかい	いっさい	ひとり	ひとつ
2	にだい	にひき	にかい	にさい	ふたり	ふたつ
3	さんだい	さんびき	さんかい	さんさい	さんにん	みっつ
4	よんだい	よんひき	よんかい	よんさい	よにん	よっつ
5	ごだい	ごひき	ごかい	ごさい	ごにん	いつつ
6	ろくだい	ろっぴき	ろっかい	ろくさい	ろくにん	むっつ
7	ななだい	ななひき	ななかい	ななさい	しちにん	ななつ
8	はちだい	はっぴき	はちかい	はっさい	はちにん	やっつ
9	きゅうだい	きゅうひき	きゅうかい	きゅうさい	きゅうにん	ここのつ
10	じゅうだい	じゅっぴき	じゅっかい	じゅっさい	じゅうにん	とお

Pridėdami skaičiavimo žodelius prie skaičių, didesnių nei 10, didesnius skaičius ištariame įprastai, o mažesnius – pagal lentelėje pateiktą skaitymo būdą. Išimtis 人, nes netipiniai 一人 ir 二人 skaitymo būdai negalios didesniems skaičiams, besibaigiantiems vienetu arba dvejetu. Pavyzdžiui: 22 žmonės (二十二人) ištariama kaip ni jyū ni nin, o ne ni jyū futari. Taip pat つ atveju skaitant didesnius nei 10 skaičius pereinama prie įprastinių skaičių.

Daiktai

Keturi pieštukai – よんほん; trys obuoliai – さんこ; trys sušių gabaliukai – jie turi savo atskirą žodelį かん, todėl さんかん, bet galima vartoti ir こ.

Pratimai (2)

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Skaičiavimo žodeliai bus vartojami visada, kai reikės nusakyti objektų skaičių. Tarkime, jeigu skaičiuojame obuolius, kurių yra trys, negalime sakyti tiesiog さん, nes reikia pridėti obuoliams tinkamą skaičiavimo žodelį こ – さんこ. Lygiai taip pat, skaičiuodami knygas, sakysime いっさつ, にさつ ir t.t.

Kaip ir lietuvių kalboje, kiekis gali būti pasakomas arba prieš skaičiuojamus daiktus, arba po jų. Pavyzdžiui, pirmu atveju lietuviškai sakytume trys obuoliai, o antru – obuoliai yra trys. Japoniškai šie sakiniai atrodytų taip:

さんこのりんごです ir りんごはさんこです

Kaip matyti, jeigu kiekį iškeliame prieš skaičiuojamą daiktą, turime įterpti dalelytę の:

[kiekis] の [objektas]

Kai kiekį nurodantį žodį nukeliame už skaičiuojamo daikto, の nebereikia, nes kiekis naudojamas kaip objekto apibūdinimas:

[objektas] は [kiekis] です

Žinodami šias taisykles, galite sakinį papildyti kitomis jau išmoktomis sakinio dalimis:

よんこのオレンジをたべました。 arba オレンジをよんこたべました。 – Suvalgiau keturis apelsinus.
きのうはがきをさんまいかいました。 – Vakar nusipirkau tris atvirukus.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekį rodantys žodžiai nereikalauja dalelytės を; ji paliekama prie objekto.

Kai kurie skaičiavimo žodeliai nurodo labai ribotą objektų aibę. Pavyzdžiui, su 円 skaičiuojamos tik jenos, su さい – metai (amžius), 人 – žmonės ir t. t. Tokiu atveju paprastai papildomai nenusakoma, kokie būtent objektai skaičiuojami, nes tai ir taip savaime aišku. Pavyzdžiui:

ともだちのこどもはごさいです。 – Draugo vaikui penkeri metai.
そのケーキは千円です。 – Tas pyragas kainuoja 1000 jenų.*

Pastaba: nors nusakant daiktų kainą lietuviškai vartojamas veiksmažodis kainuoti, japonų kalboje jis nebūtinas.

Pratimai (3)

Klausimai apie kiekį

Norint paklausti apie kiekį prireiks vieno iš trijų pagrindinių klausiamųjų žodžių: いくら, いくつ ir なん.

いくら vartojamas klausiant apie kainą. Prie いくら pridėję ぐらい gausime klausimą maždaug kiek? Pavyzdžiui:

えんぴつはいくらですか。 – Kiek kainuoja pieštukas?
でんしゃのきっぷはいくらぐらいですか。 – Kiek maždaug kainuoja traukinio bilietas?

いくつ – bendras klausiamasis žodis, klausiant apie kiekį. Prireikus prie jo taip pat galima pridėti „maždaug“ reiškiantį ぐらい:

あめをいくつたべましたか。 – Kiek suvalgėte saldainių?

いくつ vartojamas ir klausiant apie amžių. Tokiais atvejais いくつ priekyje dažnai pridedamas mandagumą padidinantis お (apie jo vartojimą plačiau išmoksite kitose pamokose):

おとうさんはおいくつですか。 – Kiek tėčiui metų?

Nors いくつ teoriškai gali būti vartojamas visose situacijose klausiant apie kiekį, dažniau pasitelkiamas なん, prie kurio pridedamas skaičiavimo žodelis, atsižvelgiant į tai, apie kokių daiktų kiekį yra klausiama. Kaip išmokome anksčiau, なん gali reikšti kas? arba ką?, tačiau, prie jo pridėjus skaičiavimo žodelį, lietuviškas vertimas pasikeis į kiek? Paskutiniuose dviejuose pavyzdžiuose いくつ pakeitę į なん gautume:

あめをなんこたべましたか。 – Kiek suvalgei saldainių?
おとうさんはなんさいですか。 – Kiek tėčiui metų?

Dar du pavyzdžiai:

こんげつなんさつのほんをよみましたか。 – Kiek šį mėnesį perskaitei knygų?
このえいがをなんかいみましたか。 – Kiek kartų esi matęs šį filmą?

Reikia atsiminti, kad kai kuriais atvejais, sujungus su なん, pasikeičia skaičiavimo žodelio tarimas. Pavyzdžiui, はい keisis į ばい.

Kiekį rodantys žodžiai

Kiekis gali būti išreiškiamas ne tik skaitvardžiais, bet ir bendresniais kiekį rodančiais žodžiais. Pavyzdžiui: ぜんぶ (viskas), はんぶん (pusė), たくさん (daug), おおく (daug (labiau rašytinės kalbos)), すこし (truputis, keletas) ir kt. Jie vartojami lygiai taip pat kaip ir skaitvardžiai:

このほんをぜんぶよみました。 – Perskaičiau visą šią knygą.
すこしのさとうをいれます。 arba さとうをすこしいれます。 – Įdėsiu truputį cukraus.

Pratimai (4)

Veiksmažodžiai, išreiškiantys buvimą

Lig šiol būsenai nusakyti buvome išmokę tik žodelį です, kuris parodo, kokiomis savybėmis pasižymi sakinio objektas. Pavyzdžiui:

さとみさんのうちはおおきいです。 – Satomi namai yra dideli.

Tačiau su です mes galime pasakyti tik būseną, o ne tai, kad kas nors apskritai yra. Norėdami perteikti pastarąją reikšmę, turime vartoti vieną iš dviejų veiksmažodžių: ある (U grupės) arba いる (RU grupės). Jie abu reiškia „būti“ arba „egzistuoti“, tačiau pirmasis skirtas negyviems daiktams, o antras – gyviems. Norėdami nusakyti, kur objektas yra, vietą žymėsime dalelyte に (su ある, いる vartojama dalelytė で). Pavyzdžiui:

せんせいのうちはあそこにあります。 – Mokytojo namai yra ten.
まさきさんはアメリカにいます。 – Masaki yra Amerikoje.

Šie sakiniai gali būti paverčiami į klausimus, jei vietą rodantį žodį pakeisime į どこ (kur) ir gale pridėsime か:

せんせいのうちはどこにありますか。 – Kur yra mokytojo namai?
まさきさんはどこにいますか。 – Kur yra Masaki?

ある ir いる sakiniai neretai gali būti trumpinami į anksčiau išmoktus sakinius su です. Palyginkite:

- あにはどこにいますか = あにはどこですか – Kur yra vyresnis brolis?
- 2かいにいます = 2かいです – Antrame aukšte.

Pratimai (5)

Dalelytė ga

Tik ką išmoktų veiksmažodžių ある ir いる vartojimas neretai neatsiejamas nuo dar vienos naujos dalelytės – が. Pagrindinė jos funkcija yra akcentuoti veiksnį, pakeičiant dalelytę は. T.y. jeigu sakinyje svarbiausiu objektu tampa veiksnys, jį lydi nebe は, bet が. Tuo parodoma, kad pagrindinė informacija sakinyje yra ne tai, ką kas nors daro, kaip daro, kur yra ar kuo pasižymi, bet būtent – kas tas veikėjas. Pavyzdžiui, toliau pateikti du sakiniai, iš kurių viename veiksnys žymimas su は, o kitame su が:

はなはしろいです。 – Gėlė yra balta.
はながしろいです。 – Gėlė yra balta.

Abu lietuviški sakiniai yra vienodi, o japoniški – skirtingi ir turi kiek skirtingą reikšmę. Pirmuoju atveju sakinys tiesiog nusako faktą, kad gėlė yra balta ir tarsi atsako į klausimą kokia yra gėlė?, t. y. svarbesnė informacija yra gėlės baltumas. O antrame sakinyje akcentuojama gėlė, kad būtent ji, o ne kas nors kita, yra balta. Galima įsivaizduoti, kad taip atsakoma į klausimą kas yra balta? Lietuviškai ši informacija daugeliu atvejų būtų perteikiama su atitinkama intonacija, stipriau ištariant reikšmingesnius žodžius.

Apibendrinus, galima sakyti, kad, vartojant は, sureikšminami žodžiai, esantys po šios dalelytės, o, vartojant が, – esantys prieš dalelytę.

Grįžtant prie veiksmažodžių ある ir いる, jie neretai išryškina, kas yra arba egzistuoja, todėl turime vartoti ne は, bet が. Pavyzdžiui:

にわにねこがいます。 – Sode yra katė. (Pabrėžiama, kad sode yra katė, o ne kas kita.)
わたしのじてんしゃがそこにあります。 – Ten yra mano dviratis. (Pabrėžiama, kad ten yra mano dviratis, o ne kieno kito.)

Kad geriau suprastumėte は ir が skirtumą, dar pora pavyzdžių:

あそこにスーパーがあります。 – Prekybos centras yra ten. (Nusako, kas yra ten)
スーパーはあそこにあります。 – Prekybos centras yra ten. (Nusako, kur yra prekybos centras)

ヨーロッパにともだちがいます。 – Draugas yra Europoje. (Nusako, kas yra Europoje)
ともだちはヨーロッパにいます。 – Draugas yra Europoje. (Nusako, kur yra draugas)

が vartojama ir su visais kitais veiksmažodžiais arba būdvardžiais, kada tik reikės pabrėžti veiksnį.

Sakiniai, išreiškiantys turėjimą

ある ir いる gali reikšti ir turėjimą (tiek daiktų, tiek ir draugų, šeimos narių ir pan.) Tokiais atvejais „savininkas“ žymimas su dalelyte には, o tai, ką jis turi, su が:

わたしはおかねがありません。 – Aš neturiu pinigų.
たなかさんはいぬがさんびきいます。 – Tanaka turi tris šunis.

Tiesa, neretai galima sutikti ir dvi dalelytes には, ypač kalbant apie turimus šeimos narius, gimines ar draugus ir pan.:

ゆうこさんにはおねえさんとおとうとさんがいます。 – Jūko turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį.

Pratimai (6)

Klausimai, prasidedantys su kas arba kieno

Norėdami paklausti, kas ką veikia arba kas koks yra, turite vartoti klausiamuosius žodžius: だれ (arba rečiau vartojamą どなた) gyviems objektams ir なに - negyviems. Daugeliu atvejų tokiuose sakiniuose prie šių klausiamųjų žodžių prisidės dalelytė が.

だれがきますか。 – Kas ateis?
だれがケーキをたべましたか。 – Kas suvalgė pyragą?
三かいになにがありますか。 – Kas yra trečiame aukšte?

Atsakydami į tokius klausimus, taip pat vartosime が:

ゆうこさんがきます。 – Jūko ateis.
いぬがたべました。 – Šuo suėdė.
ほんやがあります。 – Yra knygynas.

Jokios dalelytės nereikia tada, kai po klausiamojo žodžio eina です:

この人はだれですか。 – Kas tas žmogus?
あ、そちらはわたしのだいがくのせんせいです。 – Ai, ten mano universiteto dėstytojas.

Norint paklausti kieno, pakanka prie だれ pridėti dalelytę の:

- そのにもつはだれのですか。 – Kieno tas lagaminas?
- わたしのです。 – Mano.

Pratimai (7)

	ilgas horizontalus		ilgas vertikalus
	trumpas, iš kairės į dešinę		ilgas vertikalus su užlenkimu
	vingiuotas		ilgas vertikalus su kabliuku

	人 (žmogus) susideda iš dviejų vertikalių brūkšnelių, iš kurių vienas užlinksta į kairę, o kitas – į dešinę.
	十 (dešimt) sudaro du tiesūs brūkšneliai: vienas vertikalus, kitas horizontalus.
	口 (burna) susideda iš trijų brūkšnelių: tiesaus vertikalaus, kampo ir tiesaus horizontalaus.
	月 (mėnesis): horizontalus su užlenkimu, kampas su kabliuku ir du neilgi horizontalūs.

Navigacija

5 pamoka (JLPT-5)

Pradžia

Šioje pamokoje:

Pradėkite, pasirinkdami viršuje esantį skyrelį „raštas“.

Raštas

Kandži

Gramatika

Skaitvardžiai

Pratimai (1)

Skaičiavimo žodeliai

Pratimai (2)

Skaičiavimo žodeliai sakinyje

Pratimai (3)

Klausimai apie kiekį

Kiekį rodantys žodžiai

Pratimai (4)

Veiksmažodžiai, išreiškiantys buvimą

Pratimai (5)

Dalelytė ga

Sakiniai, išreiškiantys turėjimą

Pratimai (6)

Klausimai, prasidedantys su kas arba kieno

Pratimai (7)

Patarimai

Patarimai, pastabos

Dialogas

Dialogas

Klausimai

Vertimas

Vertimas

Žodynas

Žodynas

Atsakymai

Pratimų atsakymai

K/A

Klausimai ir atsakymai