Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 読書 (skaitymas)：　読書がすきです。 – mėgstu skaityti.
• 新聞 (laikraštis)：　新聞を読みます。 – skaitau laikraštį.
• 会話 (pokalbis)：　友だちと会話をしました。 – kalbuosi su draugu.
• 日本語 (japonų kalba)：　日本語で話します。 – kalbu japoniškai.
• 時間 (laikas)：　時間がありません。 – nėra laiko.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Norėjimo išreiškimas su tai forma

Noras atlikti veiksmą japonų kalboje išreiškiamas ne prie noriu prijungiant kitą veiksmažodį, bet vartojant atskirą veiksmažodžių tai formą. Ją nesunku sudaryti: tereikia ます formoje paskutinę ます pakeisti į たい. Visų grupių veiksmažodžiai pakeičiami vienodai, išimčių nėra. Pavyzdžiui:

食べる (valgyti) → 食べます (valgau) → 食べたい (noriu valgyti);
かう (pirkti) → かいます (perku) → かいたい (noriu pirkti);
する (daryti) → します (darau) → したい (noriu daryti).

Šis pasikeitimas neįprastas tuo, kad tai formos veiksmažodžiai pavirsta į I grupės būdvardžius, bet su jais išlieka susijusios dalelytės – を, に, で ir t. t. Pavyzdžiui:

りんご を 食べます。 – Valgysiu obuolį.
りんご を 食べたい です。 – Noriu valgyti obuolį.

ひろしま に いきます。 – Vyksiu į Hirošimą.
ひろしま に いきたい です。 – Noriu vykti į Hirošimą.

Tai formos veiksmažodžių neigiamoji, praeities ir kitos formos sudaromos lygiai kaip bet kurių kitų I grupės būdvardžių:

食べたくない – nenoriu valgyti;
食べたかった – norėjau valgyti;
食べたくて – te forma.

一人 で いきたくない です。 – Nenoriu eiti vienas.
なに を 聞きたかった です か。 – Ko norėjote paklausti?

Jeigu tai forma paverčiama į prieveiksmį ir vartojama su なる (tapti), kaip kad išmokote praeitoje pamokoje, ja galima pasakyti, kad užsinorėta ką nors padaryti:

かなしい えいが を 見て、なきたく なりました。 – Pažiūrėjau liūdną filmą ir užsinorėjau verkti.
なにか あまいもの を 食べたく なりました。 – Užsinorėjau suvalgyti kažką saldaus.

Svarbu atsiminti, kad tai forma vartojama kalbant tik apie savo paties norus. Su ja negalima nusakyti ko nori kiti, nes mes tiesiog negalime tvirtai žinoti, kas ko nori (kaip kalbėti apie kitų norus, išmoksite vėlesnėse pamokose). Vienintelės situacijos, kada tai gali nuskambėti kalbant ne apie save, yra klausimai ar norėtum?.. arba pasiūlymai:

いっしょに いきたい です か。 – Ar norėtum eiti kartu?
飲みたい 飲みもの を えらんで ください。 – Išsirink gėrimą, kurį nori gerti.

Norėjimas su hoshii

Su būdvardžiu ほしい taip pat galima išreikšti (ne)norą. Skirtumas nuo tai toks, kad su ほしい galima (ne)norėti iš kitų gauti daiktų ir kad kiti atliktų veiksmus.

Norint daiktų, ほしい vartojamas lygiai taip pat kaip すき (mėgstamas) arba きらい (nemėgstamas):

新しい スカート が ほしい です。 – Noriu naujo sijono.
ほしい ざっし を 見つけました。 – Suradau norimą žurnalą.

Norint, kad butu atliktas veiksmas, ほしい pridedama po veiksmažodžių te formos. Kadangi ši konstrukcija yra gana įsakmi, daugeliu atvejų vietoj jos geriau vartoti -てください ar kitas prieš tai išmoktas mandagesnes formas.

へや を そうじ して ほしい。 – Noriu, kad kambarys būtų sutvarkytas.

Mandagiau:
へや を そうじ して ください。 – (Prašau), susitvarkyk kambarį.
へや を そうじ しません か。 – Ar nesusitvarkytum kambario?

Planų nusakymas

Įvardijant savo planus, pakanka po familiariosios veiksmažodžio esamojo laiko formos pridėti žodį つもり (planas). Pavyzdžiui:

あした、コンサート に いく つもり です。 – Rytoj planuoju eiti į koncertą.

Jeigu prireikia pasakyti, kad buvo planuota ką nors nuveikti praeityje, vis tiek vartojamas esamasis veiksmažodžių laikas, tačiau po つもり vartojamas būtąjį laiką rodantis でした:

わたし は けいかん に なる つもり でした。 – Aš planavau būti policininkas.

Sakinių jungimas su kara ir node

Du atskiri sakiniai, tarp kurių yra priežasties ir pasekmės ryšys, gali būti sujungti į vieną su jungtukais から arba ので. Abu jie į lietuvių kalbą verčiami kaip kadangi, nes, todėl (kad) ir pan. Tokiuose junginiuose visada reikia pirmiau įvardyti priežastį, o tik paskui pasekmę.

[priežastis] から / ので, [pasekmė].

Jungiant sakinius から, neprireiks jokių pakeitimų, tereikia pirmojo gale pridėti から. Pavyzdžiui, turint du sakinius: pasekmę そと に いきません (į lauką neisiu) ir jos priežastį あめ が ふっています (lyja lietus), juos galima sujungti į vieną:

あめ が ふって います から、そと に いきません。 – Kadangi lyja, neisiu į lauką (arba lyja, todėl neisiu į lauką, arba neisiu į lauką, nes lyja)

Lygiai tas pats, jeigu japoniškas sakinys baigiasi būdvardžiu:

たいせつな てがみ です から、なくさないで ください。 – Tai svarbus laiškas, todėl nepamesk.

Arba daiktavardžiu:

さきこさん は 友だち です から、お金 を かしました。 – Sakiko yra (mano) draugė, todėl paskolinau (jai) pinigų.

Sakinio dalis, įvardijanti pasekmę, gali būti praleidžiama, jeigu tai suprantama iš konteksto. Tokiais atvejais sakinys dažniausiai baigiamas su familiariąja veiksmažodžio forma, po kurios pridedama から ir mandagumą rodanti です:

ー　ねむい です か。 – Mieguistas?
ー　はい、けさ はやく おきた から です。 – Taip, nes šįryt anksti atsikėliau.

Panašiai sakiniai jungiami ir su ので, tačiau pirmas sakinys paprastai baigiamas familiariosios formos veiksmažodžiu arba I būdvardžiu:

かぜ を ひいた ので、うち に いました。 – Likau namie, nes peršalau.
しょくどう の りょうり は まずい ので、そこ で あまり たべません。 – Valgyklos maistas neskanus, todėl ten beveik nevalgau.

Jeigu pirmas sakinys baigiasi su daiktavardžiu arba NA grupės būdvardžiu, tarp jų ir ので reikia įterpti な:

今日 は にちようび な ので、じゅぎょう が ありません。 – Kadangi šiandien sekmadienis, pamokų nėra.

Skirtumas tarp から ir ので gana subtilus: から yra truputį griežtesnis, parodantis tvirtesnį ryšį tarp priežasties ir pasekmės, o ので skamba švelniau ir mandagiau. Vis dėlto šie skirtumai labai nežymūs, todėl abu jungtukai daugeliu atvejų gali būti vartojami sinonimiškai.

Veiksmo atlikimas kitam

Su kai kuriais veiksmažodžiais prireikia parodyti, kam skirtas veiksmas arba kas jį kam nors atliko. Pavyzdžiui, sakydami かしました (paskolinau), galime pridėti paaiškinimą, kam paskolinau. O sakinyje su かりました (pasiskolinau) pasakytume, iš ko pasiskolinau. Tokių veiksmažodžių yra ir daugiau: でんわする (paskambinti), かく (rašyti), もらう (gauti) ir t. t. Su jais asmuo, kuriam skirtas veiksmas, žymimas dalelyte に, o veiksmo atlikėjas – su から. Pavyzdžiui:

たろうさん に じてんしゃ を かしました。 – Taro paskolinau dviratį.
たろうさん は わたし から じてんしゃ を かりました。 – Taro pasiskolino iš manęs dviratį.
父 は わたし に でんわ しました。 – Man paskambino tėtis.

Klausiamieji žodeliai kodėl? ir kaip?

Paklausti kodėl? galima vartojant vieną iš trijų žodelių: なぜ, どうして arba なんで. Visi jie sinonimiški, tačiau なぜ yra labiau rašytinės kalbos, o どうして ir なんで dažnesni šnekamojoje kalboje. Visų trijų vartojimas sakinyje nesiskiria nuo kitų klausiamųjų žodelių.

どうして おさら を あらいません でした か。 – Kodėl nesuplovei indų?

Atsakant į kodėl? klausimus, pravers tik ką išmoktas sakinių jungimas su から. Dalis, kur įvardijama priežastis, praleidžiama, nes jau žinoma iš klausimo:

ー　どうして でんわ しません でした か。 – Kodėl nepaskambinai?
ー　けいたい を なくした から です。 – (Nes) pamečiau telefoną.

Paklausti kaip? taip pat yra du variantai: いかが ir どう. Skirtumas tarp jų kaip ir su kodėl?: いかが labiau rašytinės kalbos, mandagesnis, o どう – šnekamosios. Su jais galima paklausti kaip sekasi? arba pasiteirauti apie patirtis – kaip kelionė?, kaip naujas darbas? ir pan. Reikia atsiminti, kad japonų kalboje yra kitas žodelis どうやって, kuris lietuviškai verčiamas kaip ir reiškia „kokiu būdu?“, todėl jų nereikėtų painioti.

新しい しごと は どう です か。 – Kaip naujas darbas?
とうきょう の てんき は どう です か。 – Kaip orai Tokijuje?

Patarimai

Patarimai

• Sakydami kalbėjausi su..., vartosime dalelytę と. Pavyzdžiui, せんせい と 話しました – kalbėjausi su mokytoju. Panašus と vartojimas buvo ir susitikau su atveju, pvz.: 友だち と 会いました – susitikau su draugu.

• Žodžiai pusryčiai, pietūs ir vakarienė turi po du japoniškus atitikmenis, kurie dažnai vartojami pakaitomis ir juos reikėtų atsiminti:

pusryčiai: あさごはん arba ちょうしょく;
pietūs: ひるごはん arba ちゅうしょく;
vakarienė: ばんごはん arba ゆうしょく.

• Siųsdami laišką, galite vartoti tiek veiksmažodį おくる, tiek ir 出す. Abu jie reiškia „siųsti“.

• Žodis じぶん reiškia pats, savas. Jį išgirsite tais atvejais, kai bus kalbama apie savo ir kito žmogaus jausmus, daiktus, pasiekimus ir pan. Pavyzdžiui:

かれ は じぶん の くるま を もって います。 – Jis turi nuosavą mašiną.
その ケーキ を じぶん で つくりました。 – Tą pyragą pagaminau pats.

• かれ (jis) ir かのじょ (ji) yra artimiausi dažnai lietuvių kalboje vartojamų įvardžių jis ir ji atitikmenys. Vis dėlto, kaip jau minėta anksčiau, jų reikėtų vengti mandagioje kalboje ir stengtis vartoti asmenų vardus arba žodžius, rodančius pareigas: せんせい (mokytojas), しゃちょう (direktorius) ir t.t.

• Veiksmažodis おりる (išlipti) gali eiti kartu su dalelyte を, jeigu sakoma, iš kur yra išlipama, arba で, jeigu įvardijama išlipimo vieta. Pavyzdžiui:

でんしゃ を おります。 – Išlipsiu iš traukinio.
つぎ の えき で おります。 – Išlipsiu kitoje stotyje.

• Kitas susijęs veiksmažodis のる (vykti su transporto priemone) visada eina kartu su に:

バス に のります。 – Vyksiu autobusu.

• Japonų kalboje yra nemažai žodžių, reiškiančių dirbti: しごと する, アルバイト する, はたらく ir つとめる. Nors kiekvienas iš jų turi savų niuansų, pagrindiniai skirtumai yra šie:

しごと する – dažniausiai sakoma apie visos pamainos darbą, bet galima kalbėti ir apie kitokius darbus;
アルバイト する – dirbti laikiną, ne visos darbo dienos darbą;
はたらく – dirbti; galima vartoti kalbant apie beveik visus darbus;
つとめる – dirbti; kalbant apie darbą didesnėje kompanijoje, biure.

• Frazės 何 を します か ir どう します か yra sinonimiškos ir abi reiškia „ką darysi?“.

• いかが gali būti vartojamas mandagiuose pasiūlymuose. Tokiais atvejais jis lietuviškai verčiamas į ar nenorėtumėte?.. Pavyzdžiui:

ー　おちゃ は いかが です か。 – Ar nenorėtumėte arbatos?
ー　はい、おねがいします。 – Taip, prašyčiau.

Dialogas

Dialogas

Rytojus. Veikėjai: ふみこさん ir だいごさん.

• だいごさん:あした は 何 を します か？
• ふみこさん:あした は ひま なので、ふじさん に のぼる つもり です。
• だいごさん:へえ、おもしろ そう です ね。一人 で です か。
• ふみこさん:いいえ、ほか の 学生 と のぼります。ぜんいん で １０人 ぐらい です。
• だいごさん:いい です ね。
• ふみこさん:だいごさん も いっしょに いきます か。
• だいごさん:はい、いきたい です。でも、あした は アルバイト が ある ので、ちょっと むずかしい です。
• ふみこさん:そう です か。では、この つぎ に しましょう。
• だいごさん:はい、では また。

Vertimas

Vertimas

• Daigo:ką rytoj veiksi?
• Fumiko:rytoj būsiu laisvas, todėl planuoju kopti į Fudži kalną.
• Daigo:oho kaip įdomu. Vienas?
• Fumiko:ne, kopsiu su kitais studentais. Iš viso bus apie 10 žmonų.
• Daigo:neblogai.
• Fumiko:Daigo, ar irgi vyksi kartu?
• Daigo:norėčiau, bet rytoj turiu dirbti, todėl nelabai išeis.
• Fumiko:aišku. Tuomet padarykime tai kitą kartą.
• Daigo:taip, kitą kartą.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. ひろしま – Hirošima
2. きく – klausyti, klausti (u)
3. かなしい – liūdnas (i)
4. なく – verkti (u)
5. あまいもの – saldus dalykas
6. ふく – rūbai
7. (お)さけ – sakė
8. ヨーロッパ – Europa
9. おくる – siųsti (u)
10. スカート – sijonas
11. ちず – žemėlapis
12. つぎ – sekantis (jungiant su daiktavardžiu įgauna dalelytę の)
13. さがす – ieškoti (u)
14. ねむい – mieguistas
15. かぜ を ひく – peršalti (u)
16. しょくどう – valgykla
17. まずい – neskanus (i)
18. エレベータ – liftas
19. イタリア – Italija
20. ピザ – pica
21. みせる – parodyti (ru)
22. とけい – laikrodis
23. おさら – indas
24. あらう – plauti (u)
25. なくす – pamesti
26. ばしょ – vieta
27. びょうき – liga, sergantis
28. やすむ – atostogauti, praleisti (pamoką), nebūti (darbe) (u)
29. くすり – vaistas
30. あたま – galva
31. いたい – skaudantis (i)
32. テスト – testas, atsiskaitymas
33. げんき – sveikas (na)
34. ふじさん – Fuji kalnas
35. そうですね – nusistebėjimo galūnė apie įvykius, kurie dar tik bus (išsamiau apie tai sekančiose pamokose)
36. ぜんいん – visi (kalbant tik apie žmones)
37. ほか – kitas (jungiant su daiktavardžiu įgauna dalelytę の)
38. このつぎに – kitą kartą

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. この なつ、りょこう したい です。
2. 新しい ふく を かいたい です。
3. 何 を 言いたかった です か。
4. おさけ を のみに いきたい です か。
5. この てがみ を ヨーロッパ に おくりたい です。
6. 日本 の ちず が ほしい です。
7. くろい かばん が ほしい です。
8. なにか ほしい です か。
9. しお と こしょう が ほしい です。
10. じぶん の へや が ほしい です。
11. 新しい くつ は ほしくない です。古い のは まだ いい です。
12. こんや は べんきょう する つもり です。
13. この くるま を うる つもり です。
14. つぎの えき で おりる つもり です。
15. いつ かえる つもり です か。
16. なつやすみ に アルバイト を さがす つもり です。
17. ９かい に すんでいる ので、毎日 エレベータ に のり ます。
18. あした ひま な ので、友だち と あいます。
19. 来週 は さきこさん の たんじょうび なので、プレゼント を かい に いきます。
20. たなかさん は イタリア りょうり が すき ではない ので、ピザ を つくりません。
21. きのう は とても さむかった ので、学校 に いきませんでした。
22. 日本 に すんでいる 友だち に 長い てがみ を 書きました。
23. お母さん に きょうと の しゃしん を 見せました。
24. さとみさん は おとうさん から きれい な とけい を もらいました。
25. どうして この ばしょ が すき です か。
26. どうして 外国 に いきます か。
27. どうして しごと を やすみました か。びょうき に なった から です。
28. どうして くすり を のみました か。あたま が いたかった から です。
29. りょこう は どうでした か。たのしかった です。
30. きのう の テスト は どう でした か。とても むずかしかった です。
31. お母さん と お父さん は いかが です か。おかげさまで げんき です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^