Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 読書 (skaitymas)：　読書がすきです。 – mėgstu skaityti.
• 新聞 (laikraštis)：　新聞を読みます。 – skaitau laikraštį.
• 会話 (pokalbis)：　友だちと会話をしました。 – kalbuosi su draugu.
• 日本語 (japonų kalba)：　日本語で話します。 – kalbu japoniškai.
• 時間 (laikas)：　時間がありません。 – nėra laiko.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Bibliotekoje.

I dialogas. Dėstytoja Takada atsivedė japonų kalbos studentus į biblioteką ir pristato joje esančią Azijos knygų erdvę. Prieš įeidama į skaityklą.

• たかだ:みなさん、これから図書館に入ります。中で人が勉強していますから、大きい声で話してはいけません。できるだけ、静かにしましょう。

Įėjus į skaityklą, prie Azijos knygų erdvės

• たかだ:ここはアジアブックスペースと言います。日本の本がたくさんあるので、いっぱい使ってください。
• アイステ:先生、漫画を借りてもいいですか。
• たかだ:はい、いいですよ。図書館のウェブサイトを使ってください。でも、一か月後に返さなければいけないので、忘れないでくださいね。
• マンタス:先生、ここの漫画の日本語は少し難しいです。もっと易しい本はありませんか。
• たかだ:そうですね。絵本はどうですか。子供が読む本なので、簡単な日本語を使っています。
• マンタス:いいですね。写真をとってもいいですか。
• たかだ:本の表紙の写真は撮ってもいいですよ。でも、本の中のページをぜんぶとってはいけませんよ。。
• マンタス:わかりました！
• たかだ:マンタスさん、静かにしてください。

 II dialogas. Bibliotekoje esančioje Azijos knygų erdvėje Mantas sutiko Masao.

• マンタス:まさおはここによく来る？
• まさお:ううん、初めてだよ。でも、ゆきこさんはここに日本の本がたくさんあると言っていた。すごいね。
• マンタス:そっか。まあ、本は多いけど、僕にはちょっと難しいかなあ。
• まさお:そう？マンタスはどんな本が好き？
• マンタス:そうだね……本はあんまり読まないんだけど、漫画はよく読むよ。とくに『デスノート』が大好き。何回も読んだ。
• まさお:僕も大好きだよ！絵がきれいだよね。『デスノート』が好きなら『バクマン。』も読んだ？同じ人が描いているよ。
• マンタス:へえ、まだ読んだことがないなあ。ここにあるかなあ。

Vertimas

Vertimas

Bibliotekoje.

I dialogas. Dėstytoja Takada atsivedė japonų kalbos studentus į biblioteką ir pristato joje esančią Azijos knygų erdvę. Prieš įeidama į skaityklą.

• Takada:Dėmesio visiems, dabar eisime į biblioteką. Viduje yra besimokančiųjų, todėl negalima garsiai kalbėti. Pasistenkime netriukšmauti.

Įėjus į skaityklą, prie Azijos knygų erdvės

• Takada:Ši vieta vadinasi Azijos knygų erdve. Čia yra daug knygų, apie Japoniją, todėl naudokitės jomis.
• Aistė:Dėstytoja, o galime ir mangas pasiimti namo?
• Takada:Taip, galite. Naudokitės bibliotekos internetine svetaine. Tik po mėnesio turite grąžinti (pasiskolintas knygas), todėl nepamirškite to. 
• Mantas:Dėstytoja, šių mangų japonų kalba šiek tiek sunkoka. Gal yra knygu su paprastesne japonų kalba?
• Takada:Gal knygelės su iliustracijomis? Jas (paprastai) skaito vaikai, todėl parašytos nesudėtinga japonų kalba
• Mantas:Kaip gerai. Ar galima jas fotografuoti?
• Takada:Knygos viršelį galite nusifotografuoti, bet ne visus puslapius.
• Mantas:Supratau!
• Takada:Mantai, prašau tyliau.

  II dialogas. Bibliotekoje esančioje Azijos knygų erdvėje Mantas sutiko Masao.

• Mantas:Ar dažnai čia ateini, Masao?
• Masao:Ne, dabar pirmą kartą. Jukiko sakė, kad čia yra daug japoniškų knygų. Nieko sau, ar ne?
• Mantas:Štai kaip. Knygų daug, bent man jos šiek tiek sudėtingos.
• Masao:Tikrai? Kokias knygas tu mėgsti?
• Mantas:Na, knygų beveik neskaitau, bet skaitau mangas. Ypač mėgstu „Death Note”. Perskaičiau keletą kartų.
• Masao:Aš irgi ją mėgstu! Nupiešta gražiai, ar ne? Jei tau patinka „Death Note”, gal skaitei „Bakuman”? Tas pats autorius.
• Mantas:Ne, dar neskaitęs. Kaži, ar čia ji yra.

Gramatika

Liepimas kažko nedaryti

Prašymas ar mandagus liepimas kažko nedaryti sudaromas prie veiksmažodžio trumposios esamojo laiko neigiamosios formos pridedant で ir ください.

[Veiksmažodžio trumposios formos esamojo laiko neiginys] で ください

Pavyzdžiui:

たべる (valgyti) → たべない (nevalgau) → たべないでください (nevalgykite);
いく (eiti) → いかない (neinu) → いかないでください (neikite).

Draudžiamas veiksmas

Norint uždrausti atlikti tam tikrą veiksmą, vartojama konstrukcija ~てはいけません, kuri sudaroma prie veiksmažodžio te formos pridedant は いけません (tariama: wa ikemasen). Pavyzdžiai:

ここ に 入ってはいけません。 – Čia draudžiama įeiti.
授業に遅れてはいけません。 – Neturėtumėt vėluoti į susitikimą.
ここ で タバコ を すってはいけません。 – Čia negalima rūkyti.

Familiariajame kalbos lygyje ~てはいけません trumpinama iki ちゃいけない, o itin kasdienėje kalboje ir iki ちゃ:

動物 に ひどい こと を しちゃ いけない よ。 – Nesielk žiauriai su gyvūnais („nedaryk gyvūnams žiaurių dalykų“).

Sakinių jungimas su kara ir node

Trečioje pamokoje išmokome vieną būdą, kaip reikšti priežastį japonų kalboje naudojant žodelį から. Šioje pamokoje išmoksime priežastį reikšti su kitu žodeliu - ので, kuris, kaip ir から, reiškia kadangi, nes, todėl (kad) ir pan.

Prieš tai išmokote, kad から naudojamas sakinio pabaigoje, tačiau jį galime naudoti ir sakinio viduryje, kaip ir ので. Tokiuose junginiuose visada reikia pirmiau įvardyti priežastį, o tik paskui pasekmę.

[priežastis] から / ので, [pasekmė].

Jungiant sakinius から, galime naudoti tiek trumpąsias, tiek ilgąsias formas, tačiau, jeigu から yra viduryje sakinio, dažniau prieš jį matysime trumpąsias formas.

雨が降っているから、外に行きたくないです。 – Kadangi lyja, nenoriu eiti į lauką (arba lyja, todėl nenoriu į lauką, arba nenoriu į lauką, nes lyja)

友だちだから、お金を貸しました。 – Tai mano draugas, todėl paskolinau (jam) pinigų.

Panašiai sakiniai jungiami ir su ので:

風邪を引いたので、うちにいました。 – Likau namie, nes peršalau.
食堂の料理はおいしくないので、そこであまり食べません。 – Valgyklos maistas neskanus, todėl ten beveik nevalgau.

Jeigu pirmas sakinys baigiasi su daiktavardžiu arba NA grupės būdvardžiu, tarp jų ir ので reikia įterpti な:

今日は日曜日なので、授業がありません。 – Kadangi šiandien sekmadienis, pamokų nėra.

Skirtumas tarp から ir ので gana subtilus: から yra truputį griežtesnis, parodantis tvirtesnį ryšį tarp priežasties ir pasekmės, o ので skamba švelniau ir mandagiau. Vis dėlto šie skirtumai labai nežymūs, todėl abu jungtukai daugeliu atvejų gali būti vartojami sinonimiškai.

Apibūdinimas išplėstiniu pažyminiu

Galbūt jau pastebėjote, kad japonų kalboje dažnai svarbiausia informacija arba dalis jos atsiduria sakinio gale, o visa papildoma informacija - pradžioje ar viduryje. Taip yra ir su objektą apibūdinančiais paprastais ar išplėstiniais pažyminiais - jie vartojami prieš pažymimąjį žodį. Pavyzdžiui:

来た人 – atvykęs žmogus („žmogus, kuris atvyko“).

アメリカ から来た人 – iš Amerikos atvykęs žmogus („žmogus, kuris atvyko iš Amerikos“ arba „žmogus, atvykęs iš Amerikos“).
たくさん勉強する学生 – daug besimokantis studentas („studentas, kuris daug mokosi“)

子供が読む本 – knyga, kurią skaito vaikai.

Lietuviškai tokiais atvejais vartojami dalyviai arba įvardis kuris (pvz.: stovinti mašina, mašina, kuri stovi), kurie gali eiti tiek prieš apibūdinamą objektą, tiek po jo. Tačiau japonų kalboje nėra nei dalyvių, nei įvardžio kuris, išplėstinis pažyminys visada bus prieš pažymimąjį žodį ir jame bus naudojamos trumposios formos. Pavyzdžiui:

アメリカから来た人は私の友達です。 Iš Amerikos atvykęs žmogus yra mano draugas.
子供が読む本なので、簡単な日本語を使っています。Kadangi, tai vaikams skirta knyga (pažodžiui: knygą, kurią skaito vaikai), joje vartojama nesudėtinga  japonų kalba.

Šiuose pavyzdžiuose apibūdinimai yra šalutiniuose sakiniuose. Reikia įsidėmėti, jog šalutiniuose sakiniuose nevartojama dalelytė は. Veikėjas, atliekantis veiksmą tokiame sakinyje, žymimas dalelyte が arba の:

ゆきこさんが作ったケーキはおいしいです。  Tortas, kurį pagamino Jukiko, yra skanus.

Arba ゆきこさんの作ったケーキはおいしいです。 

Patirties nusakymas

Apie tai, ką esi daręs, galima pasakyti prie trumposios būtojo laiko veiksmažodžio formos pridedant ことがあります. Analogiškai tai, ko nesi daręs, išreiškiama pridedant neiginį ことがありません. Lietuviškai tai verčiama sakinio pradžioje vartojant (n)esu...:

フランスに行ったことがあります。 Esu vykęs į Prancūziją (arba „esu buvęs Prancūzijoje“)
この漫画を読んだことがありません。 Šitos mangos dar neskaičiau (Nesu skaitęs šios mangos).

Su ことがあります galima paklausti ir apie kitų žmonių patirtis:

日本に行ったことがあります か。 Ar esate buvę Japonijoje?
すしを食べたことがあります か。 Ar esate valgę sušį?

Atsakant į klausimus su ことがあります, pasakoma はい、あります, jeigu patirties turima, arba いいえ、ありません, jeigu patirties nėra. Su neigiamu atsakymu kartais pasakomas ir žodelis まだ (dar ne), jeigu norima parodyti norą, kada nors ateityje veiksmą atlikti:

ー　飛行機に乗ったことがあります か。 – Ar esat skridę lėktuvu?
ー　いいえ、（まだ）ありません。でも、いつか乗りたいです。 – Ne, (dar) nesu. Bet kada nors norėčiau.

ー　「となり の トトロ」という映画を見たことがあります か。 – Ar esat matę filmą „Tonari no Totoro“ (Mano kaimynas Totoro)?
ー　はい、あります。大好き です。 – Taip, esu. Labai jį mėgstu.

Pokyčių nusakymas su suru

Lygiai kaip praeitoje pamokoje apžvelgtoje pokyčių nusakymo konstrukcijoje su なる, gali būti vartojamas ir veiksmažodis する. Tokiais atvejais sakinys įgis reikšmę, kad kažkas aktyviai pakeičia vieno ar kito objekto požymius. Pavyzdžiui:

まさおさんは部屋をきれいにしました。 – Masao sutvarkė kambarį (pažodžiui: „Masao kambarį padarė gražesnį“)
テレビの音を大きくします。 – Pagarsinsiu televizorių („padarysiu televizoriaus garsą didesnį“).

Kad būtų aiškesnis skirtumas tarp なる ir する vartojimo, palyginkite šiuos sakinius:

静かになりました – Nutipo, nurimo.
静かにしてください - Prašau, tyliau (prašau nutilti).

アイステちゃんは大きくなりました。 – Aistutė paaugo.

字が小さかったので、大きくしました。 – Padidinau raides, nes buvo mažos.

Reikšmė skiriasi にする pridėjus prie daiktavardžių – tokie sakiniai įgyja reikšmę, kad veikėjas nusprendė pasirinkti vieną ar kitą objektą. Dažnai tai galima išgirsti restoranuose ar kavinėse, kai užsisakomi valgiai ar gėrimai.

ラーメンにしました。 – Užsisakiau rameno makaronų.
今日、アイスコーヒーにします。 – Šiandien pasirinksiu šaltą kavą.

Tęsinys apie familiariojo kalbos lygio ypatumus

1) Familiarioje kalboje はい (taip) pavirsta į うん, o いいえ (ne) – į ううん. はい taip pat turi ir ne tokį mandagų atitikmenį ええ, kuris vartojamas ir familiarioje kalboje.

ーあの最新のニュース、聞いた？ – Girdėjai paskutines naujienas?
ー　うん。ひどい ね。- Taip. Siaubinga, ar ne?

ー　ロックのおんがく、好き？ – Mėgsti roko muziką?
ー　ううん、好きじゃない。 – Ne, nemėgstu.

2) Prašymas ar liepimas gali būti pasakomas tik su veiksmažodžio te forma, be ください. Pavyzdžiui:

ー　おいしそう！ – Atrodo skaniai!
ー　どうぞ、たくさん食べて。 – Prašau, valgyk daug.

ー　いっしょに行く？ – Eisi kartu?
ー　うん、ちょっと待ってね。 – Taip, truputį palauk, gerai?

Sakinių jungimas su ga arba kedo

Sakiniai, iš kurių vienas supriešinamas su kitu, gali būti jungiami jungtuku が, reiškiančiu „bet, tačiau, nors“. Tokiuose sakiniuose supriešinimas visada eina po fakto, kuriam jis supriešinamas.

[faktas] が、 [prieštaravimas]。

Jungiant sakinius jokie pakeitimai nebūtini, jeigu vartojamos mandagiosios (ます,です) formos. Pavyzdžiui:

はれて います が、さむい です。 – Šviečia saulė, bet šalta. (arba Nors šviečia saulė, yra šalta)
かれ の お母さん は せ が 高い です が、お父さん は せがひくい です。 – Jo mama aukšto ūgio, bet tėtis žemo.

が turi labiau šnekamajai kalbai būdingą atitikmenį けど. Jis vartojamas lygiai taip pat.

日本語 は むずかしい です けど、おもしろい です。 – Japonų kalba sunki, bet įdomi.

Anksčiau išmokote, kad sakiniai gali būti supriešinti, jų nejungiant į vieną, o tiesiog antrojo pradžioje pridedant でも. Sakinių reikšmė nuo to nesikeičia, ir dažnai galima rinktis, ar vartosime が, ar でも:

この ズボン は とても きれい です。でも、ちょっと 高い です。 ＝
この ズボン は とても きれい です が、ちょっと 高い です。 – Šios kelnės labai gražios, bet truputį brangios.

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• Sakydami kalbėjausi su..., vartosime dalelytę と. Pavyzdžiui, せんせい と 話しました – kalbėjausi su mokytoju. Panašus と vartojimas buvo ir susitikau su atveju, pvz.: 友だち と 会いました – susitikau su draugu.

• Žodžiai pusryčiai, pietūs ir vakarienė turi po du japoniškus atitikmenis, kurie dažnai vartojami pakaitomis ir juos reikėtų atsiminti:

pusryčiai: あさごはん arba ちょうしょく;
pietūs: ひるごはん arba ちゅうしょく;
vakarienė: ばんごはん arba ゆうしょく.

• Siųsdami laišką, galite vartoti tiek veiksmažodį おくる, tiek ir 出す. Abu jie reiškia „siųsti“.

• Žodis じぶん reiškia pats, savas. Jį išgirsite tais atvejais, kai bus kalbama apie savo ir kito žmogaus jausmus, daiktus, pasiekimus ir pan. Pavyzdžiui:

かれ は じぶん の くるま を もって います。 – Jis turi nuosavą mašiną.
その ケーキ を じぶん で つくりました。 – Tą pyragą pagaminau pats.

• かれ (jis) ir かのじょ (ji) yra artimiausi dažnai lietuvių kalboje vartojamų įvardžių jis ir ji atitikmenys. Vis dėlto, kaip jau minėta anksčiau, jų reikėtų vengti mandagioje kalboje ir stengtis vartoti asmenų vardus arba žodžius, rodančius pareigas: せんせい (mokytojas), しゃちょう (direktorius) ir t.t.

• Veiksmažodis おりる (išlipti) gali eiti kartu su dalelyte を, jeigu sakoma, iš kur yra išlipama, arba で, jeigu įvardijama išlipimo vieta. Pavyzdžiui:

でんしゃ を おります。 – Išlipsiu iš traukinio.
つぎ の えき で おります。 – Išlipsiu kitoje stotyje.

• Kitas susijęs veiksmažodis のる (vykti su transporto priemone) visada eina kartu su に:

バス に のります。 – Vyksiu autobusu.

• Japonų kalboje yra nemažai žodžių, reiškiančių dirbti: しごと する, アルバイト する, はたらく ir つとめる. Nors kiekvienas iš jų turi savų niuansų, pagrindiniai skirtumai yra šie:

しごと する – dažniausiai sakoma apie visos pamainos darbą, bet galima kalbėti ir apie kitokius darbus;
アルバイト する – dirbti laikiną, ne visos darbo dienos darbą;
はたらく – dirbti; galima vartoti kalbant apie beveik visus darbus;
つとめる – dirbti; kalbant apie darbą didesnėje kompanijoje, biure.

• Frazės 何 を します か ir どう します か yra sinonimiškos ir abi reiškia „ką darysi?“.

• いかが gali būti vartojamas mandagiuose pasiūlymuose. Tokiais atvejais jis lietuviškai verčiamas į ar nenorėtumėte?.. Pavyzdžiui:

ー　おちゃ は いかが です か。 – Ar nenorėtumėte arbatos?
ー　はい、おねがいします。 – Taip, prašyčiau.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. この なつ、りょこう したい です。
2. 新しい ふく を かいたい です。
3. 何 を 言いたかった です か。
4. おさけ を のみに いきたい です か。
5. この てがみ を ヨーロッパ に おくりたい です。
6. 日本 の ちず が ほしい です。
7. くろい かばん が ほしい です。
8. なにか ほしい です か。
9. しお と こしょう が ほしい です。
10. じぶん の へや が ほしい です。
11. 新しい くつ は ほしくない です。古い のは まだ いい です。
12. こんや は べんきょう する つもり です。
13. この くるま を うる つもり です。
14. つぎの えき で おりる つもり です。
15. いつ かえる つもり です か。
16. なつやすみ に アルバイト を さがす つもり です。
17. ９かい に すんでいる ので、毎日 エレベータ に のり ます。
18. あした ひま な ので、友だち と あいます。
19. 来週 は さきこさん の たんじょうび なので、プレゼント を かい に いきます。
20. たなかさん は イタリア りょうり が すき ではない ので、ピザ を つくりません。
21. きのう は とても さむかった ので、学校 に いきませんでした。
22. 日本 に すんでいる 友だち に 長い てがみ を 書きました。
23. お母さん に きょうと の しゃしん を 見せました。
24. さとみさん は おとうさん から きれい な とけい を もらいました。
25. どうして この ばしょ が すき です か。
26. どうして 外国 に いきます か。
27. どうして しごと を やすみました か。びょうき に なった から です。
28. どうして くすり を のみました か。あたま が いたかった から です。
29. りょこう は どうでした か。たのしかった です。
30. きのう の テスト は どう でした か。とても むずかしかった です。
31. お母さん と お父さん は いかが です か。おかげさまで げんき です。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^