Raštas

Raštas

Šioje ir kitose pamokose nuvedę žymeklį ant kandži pamatysite, kaip jį perskaityti. Kad būtų aiškiau, junginiuose atskirų kandži skaitymas bus atskirtas brūkšneliu. Pavyzdžiui: 大学 (universitetas). Lygiai taip pat bus atskiriamos ir kartu su kandži einančios hiraganos raidės. Pavyzdžiui: 行く („eiti“) arba 食べ物 („maistas“).

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir išsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbesni šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

作家 („rašytojas“)、大使 („ambasadorius“)、天使 („angelas“)、住人 („gyventojas“)、東京 („Tokijas“)、夕食 („vakarienė“)、今夜 („šiąnakt“)、好天 („geras oras“)、帰国 („grįžimas į savo šalį“)、広大 („milžiniškas“).

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0 ir jisho.org (remiantis kandžiVG); joms galioja Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Spėjimas apie požymį

Norėdami nusakyti savo įspūdį apie galimus daikto požymius, lietuviškai sakytume atrodo... Pavyzdžiui: apie valgį – atrodo skaniai, apie knygą, pamatę tik jos viršelį – atrodo įdomi, ir t. t. Japoniškai tą patį galima perteikti prie būdvardžių pridėjus そう:

NA būdvardžiai: そう pridedama be jokių pakeitimų.

sveikas: げんき → げんきそう;
laimingas: しあわせ → しあわせそう.

I būdvardžiai: そう pridedama prieš tai numetus paskutinę い.

skanus: おいしい → おいしそう;
brangus: たかい → たかそう;
išimtis – geras: いい → よさそう.

Būdvardis, pakeistas į そう formą, tampa NA grupės būdvardžiu, todėl iškeliant jį prieš pažymimąjį žodį reikia nepamiršti pridėti な:

おいしそう な りんご – Skaniai atrodantis obuolys.
かれ は 今日 かなしそう です ね。 – Jis šiandien atrodo liūdnas, ar ne?

Reikia atsiminti, kad そう nesakoma, jeigu požymis akivaizdus ir nėra spėjimo. Pavyzdžiui, apie raudoną daiktą nesakoma あかそう (atrodo raudonas).

そう pridedama ir sakinio gale prie veiksmažodžių ます formos numetus ます:

lyti, snigti: ふる → ふりそう;
laimėti: かつ → かちそう.

Sakiniai, baigti su taip pakeistais veiksmažodžiais, taip pat įgis reikšmę „atrodo, kad...“:

ゆき が ふりそう です。 – Atrodo, kad snigs.
私たち の チーム が かちそう です。 – Atrodo, kad mūsų komanda laimės.

Liepimas

Griežtas, bet mandagus liepimas gali būti nusakomas veiksmažodžio ます formoje galūnę ます pakeitus į なさい:

[veiksmažodžio ます forma] - ます + なさい

valgyti: 食べる → 食べます → 食べなさい;
rašyti: 書く → 書きます → 書きなさい.

Toks liepimas vartojamas užrašant užduotis, instrukcijas. Pavyzdžiui:

名前をカタカナで書きなさい。 – Užrašyk (savo) vardą su katakana.
へやを出るとき、電気をけしなさい。 – Išeidamas iš kambario užgesink šviesą.

Be to, なさい formą vartoja vyresni žmonės, kai ką nors liepia jaunesniems. Pavyzdžiui, mokytojas mokiniams, tėvai vaikams ir pan.

食べる 前 に 手 を あらいなさい。 – Prieš valgydamas nusiplauk rankas.
本をとじなさい。 – Užversk knygą.

Kitais atvejais už なさい formą daug dažnesnis anksčiau išmoktas liepimas su -てください:

お名前をカタカナで書いてください。 – Užrašyk (savo) vardą su katakana.

なさい turi tik teigiamąją formą. Neigiamąją mandagiojo liepimo formą jau esate išmokę anksčiau, su ないでください:

しけんのとき、じしょを使わないでください。 – Egzamino metu nenaudokite žodyno.

Griežtesnes neigiamąsias liepimo formas išmoksite ateinančiose pamokose.

Kontrasto nusakymas su dalelyte は

Dalelytė は, su kuria žymima sakinio tema, gali išreikšti ir nestiprų kontrastą su prieš tai buvusiu sakiniu. Tokiu atveju ji pridedama prie abiejų objektų, kurie yra lyginami.

あに は 25さい で、おとうと は 10さい です。 – Vyresniam broliui yra 25 metai, (o / bet) jaunesniam – 10.
コーヒー は 大好き です。おちゃ は あまり 飲みません。 – Labai mėgstu kavą, o arbatos beveik negeriu.

Kaip matyti iš paskutinio pavyzdžio, kadangi コーヒー lyginama su おちゃ, abu žodžiai žymimi su dalelyte は, o ne atitinkamai が ir を, kaip kad turėtų būti tarpusavyje nesusijusių sakinių atveju:

コーヒー が 大好き です。 – Labai mėgstu kavą.
おちゃ を あまり 飲みません。 – Arbatos beveik negeriu.

Jungtukas soreni

Jungtukas それに reiškia „be to“, juo sujungiami du atskiri sakiniai. Jungtukas pridedamas antrojo sakinio pradžioje ir neretai atskiriamas kableliu. Antrajame sakinyje taip pat dažnai vartojama dalelytė も, sustiprinanti それに reikšmę.

今夜、しゅくだい を します。それに、友だち に も 会います。 – Šįvakar darysiu namų darbus. Be to, susitiksiu su draugu.

それに turi panašumų su anksčiau išmoktu それから, reiškiančiu „po to, paskui“, o taip pat ir su そして, turinčiu reikšmę „tada“. Jų vartojimo skirtumai ganėtinai maži, todėl, išvardijant veiksmus, šie jungtukai gali pakeisti vienas kitą, suteikdami tik šiek tiek skirtingą reikšmę. Palyginkite šiuos sakinius:

冬休み に きょうと へ 行きました。それに、電車 で ひろしま に も行きました。 – Per žiemos atostogas nuvykau į Kijotą. Be to, su traukiniu nuvažiavau ir į Hirošimą.
冬休み に きょうと へ 行きました。それから、電車 で ひろしま に も 行きました。 – Per žiemos atostogas nuvykau į Kijotą. Paskui su traukiniu nuvažiavau ir į Hirošimą.
冬休み に きょうと へ 行きました。そして、電車 で ひろしま に も 行きました。 – Per žiemos atostogas nuvykau į Kijotą. Tada su traukiniu nuvažiavau ir į Hirošimą.

それに neretai įterpiamas ir išvardijimuose:

 あの みせは 安いし、おいしいし、それに とても ちかいです。 。 – Tame restorane maistas ir pigus, ir skanus, o dar ir pats restoranas labai arti.

Per daug

すぎる veiksmažodžiams ir būdvardžiams suteikia reikšmę, kad veiksmo arba požymio yra per daug. Lietuvių kalboje tai atitinka prie veiksmažodžių pridedamą priešdėlį per- arba samplaika per daug (persivalgiau, per daug prisivalgiau), o prieš būdvardžius – žodelį per (per brangus, per didelis).

Vartojant すぎる su veiksmažodžiais, jie paverčiami į ます formą ir すぎる pridedama vietoj galūnės ます, pvz.:

gerti: 食べる → 食べます → 食べすぎる (persivalgyti)
dirbti: はたらく → はたらきます → はたらきすぎる (persidirbti)

すぎる pridedamas po NA būdvardžių be jokių pakeitimų, o I būdvardžiuose pakeičia galūnę い, pvz.:

sudėtingas, komplikuotas: ふくざつ → ふくざつすぎる (per sudėtingas)
mažas: 小さい → 小さすぎる (per mažas)

Tiek veiksmažodžiai, tiek būdvardžiai, paversti į すぎる formą, tampa RU grupės veiksmažodžiais, pvz.:

きのう、少し ビール を 飲みすぎました。 – Vakar truputį per daug išgėriau alaus.
この ズボン は 大きすぎます。 – Šios kelnės per didelės.

Panašumas

Po daiktavardžio pridėję のよう arba みたい, galime pasakyti, kad kas nors yra panašus į tą daiktavardį. Pavyzdžiui:

今日 の 天気 は 夏 の よう です。 – Šiandien oras kaip vasarą (pažodžiui: „šiandienos oras panašus į vasaros“)
その 木 は さくら みたい です。 – Tas medis panašus į sakurą.

Daiktavardis, po kurio eina のよう arba みたい, pavirsta į NA grupės būdvardį. Jį iškeliant prieš pažymimąjį žodį reikia nepamiršti pridėti な:

あそこ に 駅 の よう な たてもの が あります。 – Ten yra pastatas, panašus į stotį.

Patarimai

Patarimai, papildoma informacija

• Dažniausios frazės, kurias galima išgirsti restorane ar kavinėje:

ー　ごちゅうもん は？ – Ką užsisakysite? (pažodžiui: „užsakymas?“)
ー　お飲みものは？ – Kokių norėsite gėrimų? (pažodžiui: „gėrimai?“)
ー　コーヒー は ホット です か。アイス です か。 – Norėsite karštos ar šaltos kavos? (pažodžiui: „kava karšta? šalta?“)
arba
ー　ホット と アイス と、どちら に なさいます か。 – Kokios kavos norėsite, karštos ar šaltos?
ー　おまたせしました。 – Atsiprašau, kad priverčiau laukti.

• Išsirinkus valgį ar gėrimą iš meniu, po jo pavadinimo reikia pridėti をおねがいします arba をください. Abu žodžiai reiškia „prašau“. Dalelytė を gali būti (ir dažnai yra) praleidžiama. Pavyzdžiui:

カレー を おねがいします。 – Prašyčiau kario.
オレンジジュース（を）ください。 – Prašau apelsinų sulčių.

• Užsisakant, kiekis pasakomas skaičiavimo žodeliais ひとつ (vienas), ふたつ (du), みっつ (trys) ir t.t. Jie pridedami po valgio ar gėrimo pavadinimo:

コーヒー ふたつ おねがいします。 – Prašyčiau du puodelius kavos.

• Norint atsisakyti siūlomo maisto ar gėrimo, galima pasakyti けっこうです (ne, ačiū). Priekyje kartais pridedama いいえ (ne):

ー　お飲みもの は？ – Ar norėsite kokio nors gėrimo?
ー　いいえ、けっこうです。 – Ne, ačiū.

• Valgant su kitais žmonėmis, prieš valgį populiaru pasakyti いただきます (skanaus), prieš geriant – かんぱい (į sveikatą), o pavalgius padėkoti ごちそうさまでした (buvo skanu).

• Išalkus sakoma おなか が すいています (pažodžiui: „pilvas tuščias“), o būnant sočiam – おなか が いっぱい です (pažodžiui: „pilvas pilnas“).

Dialogas

Dialogas

Eime pavalgyti? Veikėjai: まさきさん、なつきさん、店の人

• まさきさん:おなか が すいています。何か 食べたいです。
• なつきさん:じゃあ、どこか 食べ に 行きましょう。カレー が 好きでした ね。ちかく に いい カレーや が あります。
• まさきさん:行きましょう！
• ...
• 店の人:いらっしゃいませ！
• ...
• 店の人:ごちゅうもんは？
• まさきさん:いちばん からい カレー を おねがいします。
• なつきさん:ええと…、わたし は やさい カレー に します。
• 店の人:お飲みもの は？
• なつきさん:コーヒー を ふたつ おねがいします。
• ...
• 店の人:おまたせしました。
• まさきさん:わあ、おいしそう です ね。
• なつきさん:そう です ね。いただきます！
• まさきさん:いただきます！
• ...
• まさきさん:おいしかった です。少し 食べすぎました。
• なつきさん:デザート は どう です か。
• まさきさん:いえ、けっこう です。

Vertimas

Vertimas

• Masakis:Išalkau. Norėčiau ko nors pavalgyti.
• Nacuki:Ką gi, kur nors nueikime. Mėgsti karį, ar ne? Netoliese yra geras kario restoranas.
• Masakis:Eime!
• ...
• Padavėjas:Sveiki atvykę!
• ...
• Padavėjas:Ką užsisakysite?
• Masakis:Prašyčiau pačio aštriausio kario.
• Nacuki:Hmmm... man daržovių karį.
• Padavėjas:Ką gersite?
• Nacuki:Du puodelius kavos, prašau..
• ...
• Padavėjas:Atsiprašau, kad priverčiau laukti.
• Masakis:Oho, atrodo skaniai.
• Nacuki:Iš tikrųjų. Skanaus!
• Masakis:Skanaus!
• ...
• Masakis:Buvo skanu. Truputį persivalgiau.
• Nacuki:Gal deserto?
• Masakis:Ne, ačiū.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. かつ – laimėti (u)
2. かなしい – liūdnas (i)
3. チーム – komanda
4. しあわせ – laimingas (na)
5. ふくざつ – sudėtingas (na)
6. じっさい – tikrovė, iš tikro
7. とじる – užversti (knygą) (ru)
8. なおす – pataisyti (u)
9. しけん – egzaminas
10. けしゴム – trintukas
11. テレビばんぐみ – televizijos laida, programa
12. ゆめ – sapnas
13. 今後 – nuo šiol
14. いっしょうけんめい – iš visų jėgų, stropiai
15. ゴミを出す – išnešti šiukšles (u)
16. びじゅつかん – meno muziejus
17. スーツケース – lagaminas
18. ちゅうもん – užsakymas
19. のみもの – gėrimas
20. アイス – šaltas (apie gėrimus su ledukais)
21. ホット – karštas
22. けっこう – pakankamai, gerai; atsisakant pasiūlymo: „ne, ačiū“
23. おなか – pilvas
24. すく – ištuštėti, būti tuščiam (u)
25. いっぱい – pilnas
26. 店の人 – parduotuvės, kavinės ar kitos vietos darbuotojas
27. カレー – karis, patiekalas su kario padažu
28. カレーや – kario restoranas, užeiga
29. デザート – desertas

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^