Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 大半 (dauguma)：　やすみ の 大半 とうきょう に いました。 – didžiumą atostogu praleidau (prabuvau) Tokijuje.
• 大学 (universitetas)：　大学 で べんきょう します。 – mokausi universitete.
• 学校 (mokykla)：　学校 へ いきます。 – einu į mokyklą.
• 小学 arba 小学校 (pradinė mokykla)：　その 小学校 に かよいました。 – eidavau į tą pradinę mokyklą.
• 中学 arba 中学校 (pagrindinė mokykla)：　ここは中学校です。 – čia yra pagrindinė mokykla.
• 女の子 (mergaitė)：　あの 女の子 は だれ です か。 – kas ta mergaitė?
• 男の子 (berniukas)：　男の子 は しずか でした。 – berniukas buvo tylus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Dialogas

Dialogas

Apsilankymas draugo namuose.

I dialogas. Luko namuose Jukiko susitinka su Luko šeima

• ルカス:ゆきこさん、こちらは僕の父と母です。
• ゆきこ:Laba diena.
• おかあさん:こんにちは、ようこそ！
• ゆきこ:えっ！日本語？
• ルカス:挨拶だけです。でも、妹は日本語が少しできます。アニメが好きですから。
• ゆきこ:そうですか。
• いもうと:初めまして。エリカです。よろしくお願いします。
• ゆきこ:へえ、日本語が上手ですね。
• いもうと:ありがとうございます。
• ルカス（妹に）:違いますよ。「まだまだです」と答えなくちゃ。
• いもうと:はい、まだまだです。
• ゆきこ:ルカスさんは厳しいですね。

 II dialogas. Lukas aprodo Jukiko kambarį.

• ルカス:どうぞ、入ってください。ここは姉の部屋です。
• ゆきこ:えっ、お姉さんは今どこにいますか。
• ルカス:今はスペインの大学に留学しています。
• ゆきこ:へえ。そうですか
• ルカス:えっと、タオルはベッドの上にあります。ランプはベッドのよこです。あとは……。
• ゆきこ:あのう、コンセントは？
• ルカス:ああ、一つは机の下です。もう一つはベッドの右にあります。
• ゆきこ:ありがとうございます。あの、お手洗いを借りてもいいですか。
• ルカス:ええ、部屋を出て左にありますよ。あと、お風呂はその隣です。また、何か必要だったら、教えてください。
• ゆきこ:はい！

Vertimas

Vertimas

Apsilankymas draugo namuose.

I dialogas. Luko namuose Jukiko susitinka su Luko šeima

• Lukas:Jukiko, čia yra mano tėtis ir mama.
• Jukiko:Laba diena (lietuviškai).
• Luko mama:Laba diena, sveika atvykus (japoniškai).
• Jukiko:Oho! Japoniškai?
• Luko sesuo:Moka tik pasisveikinti. Bet mano jaunėlė sesutė šiek tiek kalba japoniškai. Kadangi mėgsta žiūrėti animę.
• Jukiko:Tikrai?
• Luko sesuo:Sveika, aš esu Erika. Malonu susipažinti (japoniškai).
• Jukiko:Oho, puikiai kalbi japoniškai.
• Luko sesuo:Ačiū.
• Lukas (sesei):Neteisingai pasakei. Reikia atsakyti „ne, dar gerai nemoku”.
• Luko sesuo:Supratau. Ne, dar gerai nemoku.
• Jukiko:Koks tu griežtas, Lukai.

II dialogas. Lukas aprodo Jukiko kambarį.

• Lukas:Prašau, užeik. Čia mano vyresnės sesers kambarys.
• Jukiko:O kur ji dabar?
• Lukas:Dabar ji studijuoja Ispanijoje.
• Jukiko:Šit kaip.
• Lukas:Taigi, rankšluostis yra ant lovos. Lempa yra šalia lovos. Dar kažkas…
• Jukiko:O kur rozetė?
• Lukas:Viena yra po stalu. Ir dar viena dešinėje pusėje prie lovos.
• Jukiko:Ačiū. Gal galiu pasinaudoti tualetu?
• Lukas:Taip, išėjus iš kambario bus kairėje pusėje. Ir šalia yra vonia. Pasakyk, jeigu dar ko nors reikės.
• Jukiko:Gerai!

Gramatika

Vietos žodeliai

Dažniausi objekto vietos padėtį su kitais rodantys žodžiai japonų kalboje yra pateikti žodynėlyje. Skirtingai, nei lietuvių kalboje, vietos žodžiai rašomi po daiktavardžio ir sujungiami dalelyte の. Pavyzdžiui: テーブル の 上 reikštų „ant stalo” (pažodžiui: „stalo ant”).  

Kai norime nurodyti objekto vietą, galime vartoti tiek です, tiek ある/いる veiksmažodžius, tik pastaruoju atveju turime nepamiršti dalelytės に.

タオルはベッドの上です。Ir タオルはベッドの上にあります。Abu sakiniai reiškia: „Rankšluostis yra ant lovos”.

Tiesa, pirmojo sakinio atveju mes negalime keisti žodžių tvarkos sakinyje, o antruoju - įmanoma.

ベッドの上にタオルがあります。Ant lovos yra rankšluostis.

Tokį sakinį sakytume pavyzdžiui vardindami, kas yra kambaryje. Kai tiesiog vardijame objektus vartojame vardininko linksnio dalelytę が.

Daugiau pavyzdžių:

ペンはかばんの中（なか）です。Rašiklis yra kuprinėje (pažodžiui: Rašiklis yra kuprinės viduje).

コンセントは机（つくえ）の下（した）です。Rozetė yra po stalu.

猫（ねこ） は 椅子（いす） の 上（うえ） に います。 Katė yra ant kėdės.

お手洗い（おてあらい）は部屋（へや）を出て（でて）右（みぎ）にあります。Tualetas yra išėjus iš kambario dešinėje pusėje.

Vietos žodžius galima vartoti ir su kitais veiksmažodžiais, bet visais atvejais prie šių žodelių, kaip ir prie kitų vietos aplinkybių, gali būti pridedamos dalelytės に arba で. Kuri dalelytė bus vartojama, priklausys nuo veiksmažodžio. 

まさおさんの左（ひだり）に座って（すわって）ください。Atsisėskite Masao kairėje.

大学（だいがく）の前（まえ）でタクシーを待ちました（まちました）。Priešais universitetą laukiau taksi.

Pasipraktikuokime. Kaip japoniškai apibūdintumėte kiekvieną paveikslėlį? Pavyzdžiui, katė yra ant akvariumo ir pan. (akvariumas – アクアリウム)

Gebėjimas kažką daryti

Nusakant gebėjimus, naudojami NA grupės būdvardžiai 上手 (じょうず) (gabus, sugebantis, gerai ką nors darantis, gerai mokėti kažką daryti) ir 下手 (へた) (negabus, nesugebantis, blogai ką nors darantis, nemokėti kažko daryti). Jų vartojimas gramatiškai panašus į すき ar きらい, kurie taip pat yra būdvardžiai, į lietuvių kalbą dažniausiai verčiami, kaip veiksmažodžiai. Kaip すき ir きらい atveju, 上手 ir 下手 reikalauja dalelytės が.

[daiktavardis]が じょうず/へた です

日本語（にほんご）が上手（じょうず）です。Jūs gerai mokate japonų kalbą.

あの人（ひと）は 歌（うた）が 上手（じょうず） です。 Tas žmogus gabus dainuoti.
ゆきこさん は 英語（えいご） が 下手（へた） です。 Jukiko prastai kalba angliškai (pažodžiui: „Sakiko nemoka anglų kalbos“).

Tiesa, ši sakinio struktūra tinka tik daiktavardžiams, nes tik prie jų galime prijungti dalelytę が. Tačiau, vertime į lietuvių kalbą, daiktavardžiai neretai verčiami veiksmažodžiais (pvz.: 歌 (うた) - daina, bet vertime - dainuoti). Japoniškame sakinyje šiek tiek pakeitus struktūrą galima vartoti ir veiksmažodžius, bet tą išmoksite aukštesniame lygyje.

 Atsiklausimas

Norint atsiklausti, ar galima atlikti tam tikrą veiksmą, prie veiksmažodžio te formos pridedama も いい です か.

[veiksmažodžio forma te] も いい です か。

Toks sakinys lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip gal/ar galėčiau?.. arba ar nieko tokio, jeigu?..

Pavyzdžiui:

ここ に 座って（すわって） も いい です か。Gal galėčiau čia atsisėsti?
お手洗い（おてあらい）を借りて（かりて） も いい です か。 Ar galiu pasinaudoti tualetu? (pažodžiui: Ar galiu pasiskolinti tualetą?)

Atsakyti į tokius klausimus galima: 

はい、いいですよ。どうぞ。Taip, galima, prašom. 

Arba

すみませんが、ちょっと... Atsiprašau, bet nelabai…

Žinoma, yra daugybė kitų atsakymo variantų, tik reikia atsiminti, kad atsakydami neigiamai į leidimo prašymą, priklausomai nuo konteksto vietoje kategoriško “ne”, japonai neretai vartos švelnesnius žodžius, kad neįžeistų pašnekovo.

Atsiklausimo konstrukciją, tik ne klausimo, o teiginio formoje, galime naudoti suteikdami leidimą ką nors daryti. Pavyzdžiui:

写真（しゃしん）をとってもいいです。Galima fotografuoti.

 Tik

Norėdami pasakyti, kad tik su kuo nors yra atliekamas veiksmas (skaitau tik manga komiksus), arba, kad tik kas nors pasižymi tam tikrais požymiais (man skanios tik apelsinų sultys), vartojame žodelį だけ.

Su だけ galime vartoti visas kalbos dalis, tik reikia pažymėti, kad だけ eina po to, ką jis išskiria. Pavyzdžiui:

挨拶（あいさつ）だけ - tik pasisveikinimas

テストの時（とき）えんぴつだけ使って（つかって）ください。Testo metu naudokite tik pieštuką.

Su išskiriamu objektu einančios dalelytės (jeigu jų yra) rašomos po だけ. Palyginkite šiuos pavyzdžius:

かれ は 先週（せんしゅう） から この 本（ほん）を 読んで（よんで）います。 Jis nuo praeitos savaitės skaito šią knygą.
かれ は 先週（せんしゅう）から この 本（ほん）だけ を 読んで います。 Jis nuo praeitos savaitės skaito tik šią knygą.

Pratimai

Pratimai

Patarimai

Patarimai

• Teigiamai atsakant į atsiklausimą (~て も いい です か), galima ištarti はい (taip) ir pakartoti tą patį sakinį, tiesiog numetant klausimo dalytę か:

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　はい、すわって も いい です。 – Taip, galite.

Trumpesnis atsakymas gali būti ir はい、どうぞ (taip, prašom).

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　はい、どうぞ。 – Taip, prašom.

Neigiamas atsakymas į atsiklausimą priklausytų nuo situacijos. Vienas būdas yra paaiškinti, kodėl atsakoma neigiamai. Pavyzdžiui:

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　いいえ、ここ は わたし の ともだち の せき です。 – Ne, čia mano draugo vieta.

Šiurkštesnis atsakymas yra tiesiog いいえ、だめです (ne, negalima), bet jį reikėtų vartoti atsargiai, atsižvelgiant į situaciją.

• Šeimos nariai japonų kalboje turi po du pavadinimus: mandagųjį ir familiarųjį. Mandagusis dažniausiai vartojamas kalbant apie kitų žmonių šeimos narius, o familiarusis – apie savo šeimos. Tačiau, jeigu santykiai šeimoje šiltesni arba šaltesni, ši taisyklė gali turėti išimčių.

Dar keli naudingi su šeima susiję žodžiai:

• かぞく – šeima;
• りょうしん – tėvai;
• きょうだい – broliai ir seserys;
• こども – vaikas;
• いとこ – pusbrolis, pusseserė;
• しんせき – giminaitis.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. およいで
2. かって
3. かえって
4. はしって
5. きいて
6. つかれて
7. みて
8. けして
9. つかって
10. よんで
11. およがなくて
12. かわなくて
13. かえらなくて
14. はしらなくて
15. きかなくて
16. つかれなくて
17. みなくて
18. けさなくて
19. つかわなくて
20. よまなくて
21. きのう、友だちが来て、いっしょに りょうり を つくりました。
22. でんき を けして、ねました。
23. さとみさん は コート を きて、そと に でました。
24. かれ は ギター を ひいて、うた を うたいました。
25. まさきさん には 子ども が 3人 いて、みな、大学 で べんきょう しています。
26. 今、あめ が ふっています。
27. じぶん の へや で ラジオ を きいています。
28. おばあさん は 毎日 20時 から 21時 まで テレビ を みています。
29. その がくせい の なまえ を しっていますか。
30. さきこさん は 中国 に いって、今 そこ に すんでいます。
31. さとみさん は もう 来ました か。いいえ、まだ 来ていません。
32. てがみ を まだ よんでいませんでした。
33. テーブル の 上 に 本 が おいています。
34. かべ に しゃしん が たくさん はってあります。
35. ノート に なまえ が かいてあります か。
36. この 本 を よんで ください。
37. ちょっと まって ください。
38. なつ は みず を たくさん のんで ください。
39. ここ で タバコ を すわないで ください。
40. じしょ を つかって も いい です か。
41. この オレンジ を たべて も いい です か。
42. じてんしゃ を かりて も いい です か。
43. ここ で しゃしん を とって も いい です か。
44. とても うるさい です。テレビ を けして も いい です か。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^