Raštas

kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 大半 (dauguma)：　やすみ の 大半 とうきょう に いました。 – didžiumą atostogu praleidau (prabuvau) Tokijuje.
• 大学 (universitetas)：　大学 で べんきょう します。 – mokausi universitete.
• 学校 (mokykla)：　学校 へ いきます。 – einu į mokyklą.
• 小学 arba 小学校 (pradinė mokykla)：　その 小学校 に かよいました。 – eidavau į tą pradinę mokyklą.
• 中学 arba 中学校 (pagrindinė mokykla)：　ここは中学校です。 – čia yra pagrindinė mokykla.
• 女の子 (mergaitė)：　あの 女の子 は だれ です か。 – kas ta mergaitė?
• 男の子 (berniukas)：　男の子 は しずか でした。 – berniukas buvo tylus.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Veiksmažodžių te forma

Japonų kalbos veiksmažodžiai turi savitą jungiamąją te formą, vartojamą daugelyje gramatinių konstrukcijų. Ji neturi tikslaus atitikmens lietuvių kalboje, o verčiant, atsižvelgiant į situaciją, įgyja skirtingų reikšmių.

Sudaryti te formą nesudėtinga, jeigu išmanote praėjusioje pamokoje apžvelgtą familiarųjį veiksmažodžių kaitymą. Tereikia būtojo laiko teigiamojoje formoje paskutinę た pakeisti į て, o だ – į で. Pavyzdžiui: veiksmažodžio たべる (valgyti) būtojo laiko teigiamoji forma yra たべた (valgiau), nuo jos numetę た ir pridėję て gauname te formą – たべて. Visi šie pasikeitimai vienodi visų grupių veiksmažodžiams. Dar keli pavyzdžiai:

おきる (atsikelti) → おきた → おきて;
いく (eiti) → いった → いって;
のむ (gerti) → のんだ → のんで;
くる (ateiti) → きた → きて;
する (daryti) → した → して.

Neigiamoji te forma sudaroma nuo familiariojo esamojo laiko neiginio numetus paskutinę い ir pridėjus くて:

おきる (atsikelti) → おきない → おきなくて;
いく (eiti) → いかない → いかなくて;
のむ (gerti) → のまない → のまなくて;
くる (ateiti) → こない → こなくて;
する (daryti) → しない → しなくて.

Veiksmažodžių jungimas

Pagrindinė te formos paskirtis yra sujungti du ar daugiau veiksmažodžių. Paprasčiausia situacija, kada toks jungimas reikalingas, yra kelių iš eilės einančių arba tarpusavyje labai logiškai susiejusių veiksmų išvardijimas. Į te formą keičiami visi junginyje esantys veiksmažodžiai, išskyrus paskutinį. Kiekvienas iš jų gali eiti su papildomais žodžiais: laiko, vietos aplinkybėmis ir t. t. Jeigu išvardijama, po kiekvienos te formos paprastai dedamas kablelis.

[aplinkybės] [te formos veiksmažodis], [aplinkybės] [te formos veiksmažodis], ... , [aplinkybės] [mandagios arba familiarios formos veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

けさ は 7時 に おきて、ごはん を たべて、大学 に いきました。 – Šįryt atsikėliau 7-tą valandą, pavalgiau ir išėjau į universitetą.

Kaip matyti, šis sakinys susideda iš trijų trumpesnių:

1. けさ は 7時 に おきました。 – Šįryt atsikėliau 7-tą valandą.
2. ごはん を たべました。 – Pavalgiau.
3. 大学 に いきました。 – Išėjau į universitetą.

Sakinio su te formos veiksmažodžiais laiką ir mandagumą visada parodys paskutinis veiksmažodis. Plg.:

Mandagus praeities laikas: なつやすみ に かまくら へ いって、友だち と あって、うみ で およぎました。 – Per vasaros atostogas nuvykau į Kamakurą, susitikau su draugais ir maudžiausi jūroje.

Familiarusis praeities laikas: なつやすみ に かまくら へ いって、友だち と あって、うみ で およいだ。

Esamasis laikas, rodantis įprotį: 毎年、なつやすみ に かまくら へ いって、友だち と あって、うみ で およぎます。 – Kasmet per vasaros atostogas nuvykstu į Kamakurą, susitinku su draugais ir maudausi jūroje.

Tęstinis veiksmas

Yra nemažai atvejų, kai veiksmažodžių jungimas su te forma nereiškia jų išvardijimo. Vienas iš jų yra tęstinio veiksmo parodymas, sudaromas prie te formos pridėjus veiksmažodį いる (būti).

[te formos veiksmažodis] いる

Pavyzdžiui:

たべている – (dabar) valgau.
すわっている – (dabar) sėdžiu.

いる gali būti keičiama į norimą laiką arba mandagumo lygį. Pvz.:

mandagioji praeities forma: たべていました – valgiau;
familiarioji praeities forma: たべていた – valgiau;
mandagioji neigiama forma: たべていません – nevalgau.

Tęstinė veiksmažodžių forma bus vartojama tais atvejais, kai reikia nusakyti tebesitęsiantį, nepasibaigusį veiksmą. Pavyzdžiui, jeigu valgio metu kas nors paklausia ką veiki?, reikėtų atsakyti ne tiesiog たべます (valgau), bet たべています. Be to, pats klausimas apie tai, kas šiuo metu vyksta, skambėtų ne 何 を します か (ką darai?), bet 何 を しています か.

ーさきこさん は 今 何 を しています か。 – Ką dabar veikia Sakiko?
ーおんがく を きいています。 – Klausosi muzikos.

Tęstinė forma taip pat reikalinga nusakant praeityje vykusį ir konkretų laiką besitęsusį veiksmą. Pavyzdžiui:

きのう、１０時 から １１時 まで 本 を よんでいました。 – Vakar nuo 10 iki 11 val. skaičiau knygą.

Kai kurie veiksmažodžiai patys savaime išreiškia besitęsiantį veiksmą, todėl juos reikia vartoti tęstinės formos. Šiame lygyje pagrindiniai iš jų yra すむ (gyventi, eina su dalelyte に), はたらく (dirbti, su dalelyte で), もつ (turėti, su を) ir しる (žinoti, su を). Pavyzdžiui:

リトアニア に すんでいます。 – Gyvenu Lietuvoje.
その 大きい たてもの に ある かいしゃ で はたらいています。 – Dirbu įmonėje, kuri yra tame dideliame pastate.
さいふ を もっていません。 – Neturiu piniginės.

Tęstinė forma vartojama ir nurodant kasdienį, įpročiu tapusį veiksmą*:

お父さん は まいあさ しんぶん を よんでいます。 – Tėtis kiekvieną rytą skaito laikraštį.

*Pastaba: anksčiau išmokote, kad kasdienį, rutina tapusį veiksmą, galima nusakyti ir su paprasta veiksmažodžio forma. Abu variantai yra gramatiškai taisyklingi.

Jau ir dar ne

Japonų kalboje jau reikšmę turi žodelis もう. Pavyzdžiui:

ー もう ひるごはん を たべました か。 – Ar jau papietavai?
ー はい、たべました。 – Taip, papietavau.

もう てがみ を だしました。 – Jau išsiunčiau laišką.

Atsakant neigiamai, vartojamas žodelis まだ (dar ne), o veiksmažodis paverčiamas į tęstinę neigiamąją formą:

ー もう ひるごはん を たべました か。 – Ar jau papietavai?
ー いいえ、まだ たべていません。 – Ne, dar nepapietavęs.

Neretai atsakoma trumpiau, nekartojant klausime buvusio veiksmažodžio ir pasakant tiesiog まだ です:

ー もう ひるごはん を たべました か。 – Ar jau papietavai?
ー いいえ、まだ です。 – (Ne,) dar ne.

Baigtas, nepakitęs veiksmas

Prie veiksmažodžio te formos pridėję ある (būti), nusakome veiksmą, kuris yra baigtas, o jo rezultatas vis dar išlikęs nepakitęs.

[veiksmažodžio te forma] ある

Objektas, kurio būsena įvardijama, dažniausiai žymimas dalelyte が. Pavyzdžiui:

本 の 上 に ペン が おいてあります。 – Ant knygos padėtas tušinukas.

Šiuo sakiniu pasakoma, kad ant knygos kažkas padėjo tušinuką, ir jis vis dar ten guli, t.y. veiksmas buvo atliktas, tačiau jo rezultatas tebematomas.

Dar vienas pavyzdys:

むらさきさん の シャツ に いろいろな ことば が かいてあります。 – Ant Murasaki marškinėlių yra užrašyta įvairių žodžių.

Prieš tai apžvelgta ~ている forma nuo ~てある skiriasi tuo, kad pirmu atveju pasakomas šiuo metu vykstantis veiksmas, įvardijant jo atlikėją, o antruoju nusakomas tik esamas rezultatas, neišryškinant jo autoriaus (tačiau, prireikus, jis gali būti ir paminėtas).

Mandagus liepimas

Prie te formos pridėję ください, galime mandagiai liepti (pasiūlyti) atlikti veiksmą.

[te formos veiksmažodis] ください

Pavyzdžiui, siūlydami valgyti, sakytume たべて ください, o prašydami uždaryti duris: ドア を しめて ください.

Frazę mandagesnę padaro pradžioje pridedamas žodelis どうぞ (prašau):

どうぞ、入ってください。 – Prašau, užeikite.

Neigiamas liepimas sudaromas kiek kitaip – prie veiksmažodžio familiariosios esamojo laiko neigiamosios formos pridedant で ir ください.

[veiksmažodžio familiarus esamojo laiko neiginys] で ください

Pavyzdžiui:

たべる (valgyti) → たべない (nevalgau) → たべないでください (nevalgykite);
いく (eiti) → いかない (neinu) → いかないでください (neikite).

Atsiklausimas

Norint atsiklausti, ar galima daryti tam tikrą veiksmą, prie veiksmažodžio te formos pridedama も いい です か.

[veiksmažodžio te forma] も いい です か。

Toks sakinys lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip gal galėčiau?.. arba ar nieko tokio, jeigu?..

Pavyzdžiui:

ここ に すわって も いい です か。 – Gal galėčiau čia atsisėsti?
えんぴつ で かいて も いい です か。 – Ar nieko tokio, jeigu rašysiu su pieštuku?

Patarimai

Patarimai

• Skirtingai nei lietuvių kalboje, veiksmažodis valgyti retai kada sakomas pats vienas. Dažniausiai su juo eina žodis, parodantis, kas buvo valgyta: konkretaus valgio pavadinimas arba kas nors abstraktesnio, kaip kad あさごはん (pusryčiai), ひるごはん (pietūs), ばんごはん (vakarienė) arba tiesiog ごはん (maistas).

• Teigiamai atsakant į atsiklausimą (~て も いい です か), galima ištarti はい (taip) ir pakartoti tą patį sakinį, tiesiog numetant klausimo dalytę か:

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　はい、すわって も いい です。 – Taip, galite.

Trumpesnis atsakymas gali būti ir はい、どうぞ (taip, prašom).

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　はい、どうぞ。 – Taip, prašom.

Neigiamas atsakymas į atsiklausimą priklausytų nuo situacijos. Vienas būdas yra paaiškinti, kodėl atsakoma neigiamai. Pavyzdžiui:

ー　ここ に すわって も いい です か。 – Ar galiu čia atsisėsti?
ー　いいえ、ここ は わたし の ともだち の せき です。 – Ne, čia mano draugo vieta.

Šiurkštesnis atsakymas yra tiesiog いいえ、だめです (ne, negalima), bet jį reikėtų vartoti atsargiai, atsižvelgiant į situaciją.

Dialogas

Dialogas

Ką veiki? Veikėjai: さとみさん ir たろうさん.

• さとみさん:もしもし。さとみですが。
• たろうさん:あ、さとみさん。こんにちは。今 どこ です か。
• さとみさん:今 でんしゃ を まっている ところ です。もうすぐ しんじゅく に つきます。
• たろうさん:そうですか。さとみさん、今日 の ごご あえますか。
• さとみさん:はい、だいじょうぶ です。スーパー で かいもの して、ゆうびんきょく に いって、としょかん で 本 を かります。それから ひま です。たろうさん は？
• たろうさん:わたし も ようじ が あります。でも、４時 から ひま です。
• さとみさん:では、5時 に しんじゅく えき の 前 で あいましょう。
• たろうさん:そうしましょう。では また あとで。
• さとみさん:ではまた。

Vertimas

Vertimas

• Satomi:alio, čia Satomi.
• Tarō:a, Satomi. Labas. Kur dabar esi?
• Satomi:dabar kaip tik laukiu traukinio. Jau tuoj atvyksiu į Šindžiuku.
• Tarō:aišku. Satomi, ar galime šiandien po pietų susitikti?
• Satomi:gerai. Apsipirksiu parduotuvėje, nueisiu į paštą, pasiimsiu iš bibliotekos knygą, o tada būsiu laisva. O kaip jūs?
• Tarō:aš taip pat turiu reikalų. Bet nuo 4-tos valandos būsiu laisva.
• Satomi:ką gi susitikime 5 valandą priešais Šindžiuku stotį.
• Tarō:taip ir padarykime. Iki pasimatymo!
• Satomi:iki pasimatymo!

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. つかれる – pavargti (ru)
2. つかう – naudoti (u)
3. いっしょに – kartu, drauge
4. ごはん – maistas, virti ryžiai
5. かまくら – Kamakura (viena iš senųjų Japonijos sostinių)
6. コート – švarkas
7. きる – vilkėti, apsirengti (ru)
8. 出る – išeiti (ru)
9. ギター – gitara
10. ひく – groti (su styginiu instrumentu) (u)
11. すむ – gyventi (u)
12. しる – žinoti (u)
13. あめがふる – lyti (pažodžiui: „lietus krenta“) (u)
14. ラジオ – radijas
15. おく – padėti, palikti (u)
16. ことば – žodis
17. かべ – siena
18. はる – priklijuoti (u)
19. あく – atsidaryti (u)
20. ノート – sąsiuvinis, užrašų knygutė
21. タバコ – tabakas, cigaretės
22. すう – rūkyti, įkvėpti (u)
23. タバコをすう – rūkyti (u)
24. かりる – pasiskolinti (ru)
25. うるさい – triukšminga (i)
26. もしもし – alio, klausau
27. veiksmažodis + ところ – kaip tik...; šiuo metu....
28. もうすぐ – jau tuoj
29. つく – atvykti (u)
30. あえる – galėti susitikti (ru) (plačiau apie šią formą sekančiose pamokose)
31. だいじょうぶ – gerai, tinkama
32. では また – iki, iki (greito) pasimatymo

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. およいで
2. かって
3. かえって
4. はしって
5. きいて
6. つかれて
7. みて
8. けして
9. つかって
10. よんで
11. およがなくて
12. かわなくて
13. かえらなくて
14. はしらなくて
15. きかなくて
16. つかれなくて
17. みなくて
18. けさなくて
19. つかわなくて
20. よまなくて
21. きのう、友だちが来て、いっしょに りょうり を つくりました。
22. でんき を けして、ねました。
23. さとみさん は コート を きて、そと に でました。
24. かれ は ギター を ひいて、うた を うたいました。
25. まさきさん には 子ども が 3人 いて、みな、大学 で べんきょう しています。
26. 今、あめ が ふっています。
27. じぶん の へや で ラジオ を きいています。
28. おばあさん は 毎日 20時 から 21時 まで テレビ を みています。
29. その がくせい の なまえ を しっていますか。
30. さきこさん は 中国 に いって、今 そこ に すんでいます。
31. さとみさん は もう 来ました か。いいえ、まだ 来ていません。
32. てがみ を まだ よんでいませんでした。
33. テーブル の 上 に 本 が おいています。
34. かべ に しゃしん が たくさん はってあります。
35. ノート に なまえ が かいてあります か。
36. この 本 を よんで ください。
37. ちょっと まって ください。
38. なつ は みず を たくさん のんで ください。
39. ここ で タバコ を すわないで ください。
40. じしょ を つかって も いい です か。
41. この オレンジ を たべて も いい です か。
42. じてんしゃ を かりて も いい です か。
43. ここ で しゃしん を とって も いい です か。
44. とても うるさい です。テレビ を けして も いい です か。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^