JLPT-5

Raštas

Katakana

Kadangi jau išmokote hiraganą, pereikime prie katakanos abėcėlės. Ji susideda iš tuos pačius garsus žyminčių raidžių kaip ir hiragana, tačiau skiriasi jų užrašymas ir naudojimas.Naudojimas: jau žinote, kad hiragana rašmenimis rašomos gramatiškai kintančios galūnės ir kandži neturintys japoniški žodžiai. Tuo tarpu katakana dažniausiai pasitelkiama užrašant iš kitų kalbų atėjusius skolinius. Daugiausia jų atkeliavę iš anglų kalbos, tačiau yra kilusių ir iš olandų, vokiečių, ispanų ir kitų kalbų. Visi skoliniai būna pritaikomi japoniškam tarimui, todėl neretai pasikeičia jų skambesys. Be to, žodžiai dėl patogumo yra trumpinami, sudaromi junginiai ir kt. Pavyzdžiui:

• アイスクリーム* (ledai, iš anglų k. ice cream);
• アルバイト (laikinas darbas, iš vokiečių k. Arbeit);
• パソコン (asmeninis kompiuteris, sutrumpinti ir sujungti du anglų k. žodžiai personal computer);
• リトアニア (Lietuva, iš anglų k. Lithuania).

Pastaba: brūkšnelis (ー) rodo, kad prieš jį einanti raidė turi būti ištariama ilgiau. Apie jo naudojimą išsamiau rašoma kitoje pamokoje.

Užrašymas: katakanos raidės vizualiai skiriasi nuo hiraganos tiesiomis linijomis, statesniais kampais. Tai akivaizdu iš tolesnės lentelės, kurioje rasite visą katakanos raidyną, o, paspaudę ant kiekvienos raidės, pamatysite jos užrašymo animaciją:

	ア A	イ I	ウ U	エ E	オ O
K	カ KA	キ KI	ク KU	ケ KE	コ KO
S	サ SA	シ SHI	ス SU	セ SE	ソ SO
T	タ TA	チ CHI	ツ TSU	テ TE	ト TO
N	ナ NA	ニ NI	ヌ NU	ネ NE	ノ NO
H	ハ HA	ヒ HI	フ FU	ヘ HE	ホ HO
M	マ MA	ミ MI	ム MU	メ ME	モ MO
R	ラ RA	リ RI	ル RU	レ RE	ロ RO
W	ワ WA				ヲ WO
Y	ヤ YA		ユ YU		ヨ YO
	ン N

Katakanos raidžių tarimas niekuo nesiskiria nuo hiraganos. Apie jį rašyta pirmojoje pamokoje.

Kaip ir hiraganos abėcėlėje, katakanos H grupės hiraganos raidės gali įgauti duslųjį P garso tarimą, jeigu viršutinėje dešinėje raidės pusėje yra mažas apskritimas, vadinamasis dakuten:

H -> P

パ PA

ピ PI

プ PU

ペ PE

ポ PO

K, S, T ir tos pačios H grupės raidės gali įgauti skardžiuosius G, Dz, D, B garsų tarimus, kurie žymimi dviem trumpais brūkšneliais (dakuten):

K -> G	ガ GA	ギ GI	グ GU	ゲ GE	ゴ GO
S -> Z	ザ ZA	ジ JI	ズ ZU	ゼ ZE	ゾ ZO
T -> D	ダ DA	ヂ DI	ヅ DU	デ DE	ド DO
H -> B	バ BA	ビ BI	ブ BU	ベ BE	ボ BO

Štai ir visos pagrindinės katakanos raidės. Jas įsiminti padės paprastas atpažinimo žaidimas testų skyrelyje, katakanos lentelės, kurias galite išsispausdinti ant vieno lapo ir pasikabinti dažnai matomoje vietoje, taip pat ir pratybų lapai, kuriuose rasite nurodymų, kaip parašyti kiekvieną katakanos raidę, ir langelių pabandyti jas parašyti patiems.

Dialogas

Dialogas

Kas vakarienei? Apsipirimas parduotuvėje. Mantas ir Tamaki kartu apsiperka parduotuvėje. 

• マンタス:たまきさん、なに を かいます か。
• たまき:そうですね。にく と やさい を かいます。ばんごはん に みそしる を つくります から。
• マンタス:みそしる？
• たまき:えっと..。スープ です。マンタスさん は スープ が すき です か。
• マンタス:ええ、だいすき です。やさい が とても すき です から。でも、にく は たべません
• たまき:へえ。どうして？すき じゃない です か。
• マンタス: べつに すき でも きらい でも ない です。ぼく は ベジタリアン です。 にく や さかな を たべません。でも、やさい が たくさん たべます。 この スーパー に は おいしい やさい が たくさん あります よ。 とうふ も あります。
• たまき:へえ、リトアニア に は とうふ も あります か。わたし も とうふ が すき です。
• マンタス:ほか に なに を かいます か。
• たまき:ええと、ぎゅうにゅう…ぎゅうにゅう…あ、これですね。
• マンタス:あ、それ は ぎゅうにゅう じゃない です。ケフィーラス です よ。
• たまき:ケフィーラス?
• マンタス:ヨーグルト みたいな のみもの です。

 

Vertimas

Vertimas

Kas vakarienei? Apsipirimas parduotuvėje. Mantas ir Tamaki kartu apsiperka parduotuvėje. 

• Mantas:Tamaki, ką pirksi?
• Tamaki:(Galvoja). Pirksiu mėsos ir daržovių. Vakarienei gaminsiu miso širu.
• Mantas:Miso širu?
• Tamaki:Tai ... tokia sriuba. Tu mėgsti sriubą?
• Mantas:Taip, labai mėgstu. Nes labai mėgstu daržoves. Bet mėsos nevalgau.
• Tamaki:Tikrai? Kodėl? Nemėgsti?
• Mantas:Nei mėgstu, nei nemėgstu. Aš – vegetaras. Nevalgau mėsos ir žuvies. Bet valgau daug daržovių. Šioje parduotuvėje yra daug skanių daržovių. Ir tofu yra.
• Tamaki:O! Lietuvoje yra ir tofu? Aš irgi jį mėgstu.
• Mantas:O dar ką nors pirksi?
• Tamaki:Pieno. Pienas... A, štai, kur jis.
• Mantas:O, Tamaki, ten ne pienas. Tai – kefyras.
• Tamaki:Kefyras?
• Mantas:Toks gėrimas, panašus į jogurtą.

Gramatika

Veiksmažodžiai

Japonų kalboje yra trijų rūšių veiksmažodžiai, kuriuos šiame vadovėlyje vadinsime U grupės, RU grupės ir netaisyklingais*. Veiksmažodžiai japonų kalboje, skirtingai nuo lietuvių kalbos, nėra asmenuojami ir neturi bendraties formos. Jie turi vadinamąsias žodynines formas, kurios vartojamos veiksmažodžius išvardijant žodynuose ar kituose sąrašuose bei neformaliojo stiliaus kalboje. Šios formos baigiasi galūne u ir visais hiraganos ženklais su u: く, す, つ, る ir kt. Pavyzdžiui:

いく – eiti;

みる – žiūrėti;

まつ – laukti.

* Pastaba: veiksmažodžių grupių pavadinimai dažnai priklauso nuo vadovėlio. Šiame vadovėlyje remiamasi populiariame vadovėlyje „Genki I“ (2020) pateikiamu skirstymu. Tačiau, jeigu naudositės kitais populiariais japonų kalbos vadovėliais, tokiais kaip „Minna no Nihongo“ (2012), pamatysite, kad juose grupės įvardijamos kitaip (I, II ir III grupės), bet esminio skirtumo nėra.

Iš tiesų, žodyninės formos veiksmažodis, pavyzdžiui, たべる, priklausomai nuo konteksto, gali būti verčiamas taip: valgyti, valgau, valgai, valgome, valgys ir t. t., nes visa tai gali būti išreiškiama žodynine forma. Tačiau veiksmažodžiai yra kaitomi laikais ir mandagumo lygiais. Kadangi mes pradedame mokytis nuo mandagiosios kalbos, pirmiausia turime išmokti veiksmažodžių žodyninę formą pakeisti į mandagiąją ~ます formą. Tam reikia išmokti atskirti veiksmažodžio grupę.

Pradėkime nuo mažiausios grupės – netaisyklingų veiksmažodžių.

Netaisyklingų veiksmažodžių yra tik du: する (daryti) ir くる (ateiti, atvykti). Juos reikia tiesiog atsiminti.

RU grupės veiksmažodžiai yra tie, kurių žodyninė forma baigiasi garsais ~iru arba ~eru. Pavyzdžiui:

たべる – valgyti;
ねる – miegoti;
わすれる – pamiršti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad RU grupei priklauso toli gražu ne visi る besibaigiantys veiksmažodžiai, o tik tie, kurie baigiasi ~iru, ~eru. Likę veiksmažodžiai, besibaigiantys ~aru, ~uru, ~oru (pvz.: ある (būti, turėti), つくる (gaminti), のる (važiuoti transporto priemone) ir t. t.), šiai grupei nepriklauso. Taigi, nors grupė ir vadinama RU, jai nepriklauso visi る besibaigiantys veiksmažodžiai.

Didžiausią grupę sudaro U grupės veiksmažodžiai, kuriems priklauso visi likę. Jie visi taip pat baigiasi galūne u, pvz.:

う	す	く	ぐ	ぶ	つ	む	ぬ	る
あう Su(si)tikti	はなす Kalbėti	きく Klausyti	およぐ Plaukti	とぶ Skristi	まつ Laukti	よむ Skaityti	しぬ Mirti	つくる Gaminti

Išimtys. Pasitaiko atvejų, kai net veiksmažodžiai, besibaigiantys galūnėmis ~iru, ~eru, priklauso U grupei. Jie priskiriami išimtims, ir juos belieka įsiminti. Gera žinia ta, kad jų nelabai daug. 

Toliau pateikiame šiame japonų kalbos mokymosi lygyje vartojamų ~iru, ~eru besibaigiančių, bet U grupei priklausančių veiksmažodžių sąrašą:

• 要る　いる – reikėti, būti reikalingam;
• 帰る　かえる – sugrįžti, eiti namo;
• 切る　きる – pjauti, kirpti;
• 知る　しる – žinoti;
• 入る　はいる – įeiti;
• 走る　はしる – bėgti.

Šių veiksmažodžių nebūtina išmokti visų iš karto, tai galite padaryti palaipsniui.

Veiksmažodžių esamasis laikas (masu forma)

Pereikime prie mandagiosios veiksmažodžių formos. Šį kartą išmoksime esamojo laiko teiginį ir neiginį. Visų grupių mandagiojo kalbos stiliaus veiksmažodžiai baigiasi galūnėmis ~ます* (teiginio atveju) ir ~ません (neiginio atveju). Tačiau tai, kaip šios galūnės jungiasi prie veiksmažodžių, priklauso nuo jų grupių.

* Pastaba: kai veiksmažodžiai baigiasi galūne ます, garsas u netariamas.

Galūnė ますyra mandagiosios kalbos veiksmažodžio galūnė, todėl ja besibaigiantys veiksmažodžiai vartojami situacijose, kai kalbama su pirmą kartą sutiktais, nelabai pažįstamais, vyresniais, aukštesnes pareigas einančiais žmonėmis, kolegomis ir pan. Kalbant su draugais ir artimaisiais vartojamas neformalusis stilius ir kitokia veiksmažodžio forma, kurią išmoksite vėliau.

Šiame vadovėlyje mandagiąją veiksmažodžio formą vadinsime ます forma. Taigi, kaip galūnė ますpridedama prie veiksmažodžių?

Pradėkime nuo mažiausios grupės – netaisyklingų veiksmažodžių. Kai šie veiksmažodžiai gauna ます formą, keičiasi net jų šaknis. Kadangi jie netaisyklingi, jų kaitymą reikia tiesiog įsiminti.

Sudarymas: する→し＋ます＝します; くる→き＋ます＝きます.

Veiksmažodis	Teigiama forma	Neigiama forma
する (daryti)	します (daryti)	しません (nedaryti)
くる (ateiti)	きます (ateiti)	きません (neateiti)

Atkreipkite dėmesį, kad, pakeitus veiksmažodžio formą iš žodyninės įます formą, žodžio reikšmė nesikeičia, tik mandagumo lygis.

RU grupės veiksmažodžių ます forma sudaroma numetus galūnę る ir pridėjus ます. Todėl ši grupė ir vadinama RU – keičiasi jos galūnė る.

たべる - る　→　たべ + ます = たべます (galimas vertimas: valgau, valgo, valgote ir pan.)

Neigiama forma sudaroma lygiai taip pat, tik vietoje ます pridedama ません:

たべる - る　→　たべ + ません = たべません (nevalgau, nevalgo...).

Pavyzdžiui:

Žodyninė forma	ます formos teiginys	ます formos neiginys
ねる(miegoti)	ねます	ねません
おきる (atsikelti)	おきます	おきません
みる (žiūrėti, matyti)	みます	みません

U grupės veiksmažodžių ます forma sudaroma paskutinę žodžio raidę u keičiant į i ir pridedant ます. Kadangi galūnė u yra kaitomoji dalis, ši grupė vadinama U grupe. Pakeisti veiksmažodžių galūnę nesunku mokant hiraganos abėcėlę, o norėdami prisiminti, galite pasinaudoti šia lentele:

U	う	す	く	ぐ	ぶ	つ	む	る	ぬ
I	い	し	き	ぎ	び	ち	み	り	に

 Pavyzdžiui: 

のむ: galūnė む → み + ます = のみます (geriu, geria...);

およぐ: ぐ → ぎ + ます = およぎます (plaukiu, plaukia...);

まつ: つ → ち + ます = まちます (laukiu, laukia...).

Neigiamos formos sudarymas lygiai toks pats, tik vietoje ます reikia pridėti ません:

のむ: む → み + ません = のみません (negeriu, negeria...);

およぐ: ぐ → ぎ + ません = およぎません (neplaukiu, neplaukia...);

まつ: つ → ち + ません= まちません (nelaukiu, nelaukia...).

Kadangi tarp U grupės galūnių yra ir galūnėる, reikia atskirai atsiminti, kurie ~iru, ~eru besibaigiantys veiksmažodžiai yra RU grupės, o kurie – U grupės. Tai nulemia, pagal kurias taisykles jie bus kaitomi. Pavyzdžiui, veiksmažodis たべる (valgyti) yra RU grupės, o はしる (bėgti) – U grupės. Jų ます forma bus sudaroma skirtingai:

たべる: atmetame る, pridedame ます, gauname たべます;

はしる: る keičiame į り, pridedame ます, gauname はしります. 

ます formos vartojimas

Su išmokta ます forma galima nusakyti veiksmus, kurie

• parodo kalbančiojo planus (pavyzdžiui, pasakant einu į parduotuvę);
• vyks ateityje (rytoj pirksiu naujus batus);
• yra kasdienybės, rutinos dalis (kasdien valgau pusryčius).

Nors visais minėtais atvejais vartojama ta pati veiksmažodžio forma ます, tai, ar kalbama apie dabartį, ar apie ateitį, bus suprantama iš konteksto arba žodžių, kuriais nurodomas laikas. Dėl šios priežasties lietuviškai ます formos veiksmažodžiai gali būti verčiami tiek esamuoju, tiek būsimuoju laiku.

Atkreipkite dėmesį, kad su ます forma nėra nusakomi paties pokalbio metu vykstantys veiksmai. Tam bus vartojama kita forma, ją išmoksite vėliau.

Objekto dalelytė

Veiksmažodžiai japonų kalboje reikalauja linksnių dalelyčių, kurios parodo veiksmažodžio santykį su kitais žodžiais sakinyje. Viena iš jų – dalelytė を (tariama o, bet lotyniškais rašmenimis užrašoma wo), kuria parodomas galininko linksnis arba objektas, kuris naudojamas veiksmui atlikti, ir sakinyje ji vartojama po to objekto. Šios dalelytės reikalauja veiksmažodžiai, kuriais nurodomas veiksmas, atliekamas su objektu, pavyzdžiui: valgyti, gerti, skaityti ir kt., kurių būtų neįmanoma atlikti be to objekto (tam, kad galėtume valgyti, turi būti maisto, kad galėtume skaityti – tekstas ir pan.).

[Objektas] を [veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

やさい を たべます – valgau daržoves*;
ほん を よみます – skaitau knygą.

* Pataba: jeigu sakinyje nenurodytas veiksnys ir nėra konkretaus konteksto, iš kurio numanytume veiksnį, dažniausiai veiksmažodį verčiame pirmuoju asmeniu (aš). Jei tai – klausimas, tuomet veiksmažodis verčiamas antruoju asmeniu (tu).

Klausiamųjų sakinių žodžių tvarka nesikeičia. Jeigu norime užduoti „taip / ne“ tipo klausimą, sakinio pabaigoje pridedame klaustuką か.

やさい を たべますか。Ar valgai daržoves?

Tačiau, jeigu norime pavartoti klausiamąjį žodį (kas, koks, kur ir pan.), jį pasitelkiame toje vietoje, kurioje turėtų būti atsakymas. Pavyzdžiui:

なに を かいます か。 Ką pirksi?
なに を します か。 Ką veiki (veiksi)? 

Šiuo atveju vartojame kitą klausiamojo žodžio なん variantą なに , kuris vartojamas su dalelyte を, ir į lietuvių kalbą jį dažniausiai verčiame klausimu ką?

Veiksmo vietos dalelytė

Norėdami nurodyti vietą, kurioje vyksta aktyvus veiksmas, turime vartoti dalelytę で, kuria parodomas vietininko linksnis:

[Vieta] で [objektas] を [veiksmažodis]

Namuose rašau rašinėlį. うち で さくぶん を かきます

Pavyzdžiui:

スーパーで やさい を かいます。 Parduotuvėje perku daržovių.
レストランで ごはん を たべます。 Valgau restorane.

で nevartojama su veiksmažodžiais, kurie išreiškia būseną, pvz., būti, gyventi ir kitais, kuriuos išmoksite vėliau.

Judėjimo tikslo dalelytės

Judėjimo kryptį išreiškiančiais veiksmažodžiais (pvz., いく (eiti), くる (ateiti), かえる (grįžti namo) ir pan.) gali būti nurodoma, kur link arba į kur judama. Tokiais atvejais judėjimo tikslas žymimas へ arba dalelytėmisに.

 

Grįžtu namo: うち へ かえります　arba　うち に かえります

へ (nors tai – raidė he, vartojama kaip dalelytė, ji visada tariama kaip e) žymimas objektas, kurio link arba į kurį juda veikėjas:

[objektas] へ [judesį išreiškiantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

ともだち は とうきょう へ いきます。 Draugas vyksta į Tokiją.
リトアニア へ かえります。 Grįžtu į Lietuvą.

に taip pat parodo, į kur judama:

[objektas] に [judesį išreiškiantis veiksmažodis]

Pavyzdžiui:

マンタスさん は だいがく に きます。 Mantas ateis į universitetą.
カフェ に いきます。 Einu į kavinę.

Nusakant judėjimo tikslą, へ ir に turi nemažai panašumų ir neretai gali būti vartojama tiek viena, tiek kita. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad へ parodo mažiau apibrėžtą tikslą, judėjimą kokio nors objekto link, nebūtinai tiesiai į jį. O に dalelyte nusakoma, kad veikėjas vyks tiesiai į numatytą tikslą.

Tiek へ, tiek に į lietuvių kalbą gali būti verčiamos ne tik kaip į ar link, bet ir prie. Pavyzdžiui, vyksiu prie jūros būtų verčiama taip: うみ に いきます.

Pomėgių reiškimas 

Žodžiai すき (mėgti) ir きらい (nemėgti, nekęsti) japonų kalboje gramatiškai yra būdvardžiai, bet mes juos versime į lietuvių kalba kaip veiksmažodžius. Svarbu pabrėžti, kad šie žodžiai, kadangi yra būdvardžiai, nereikalauja dalelytės を. Su jais vartojama kita dalelytė – が, kuri parodo vardininko linksnį. Pavyzdžiui:

わたし は やさい が すき です。Aš mėgstu daržoves.

わたし は テストが きらい です。Aš nekenčiu testų.

Japonų kalboje apie tai, ką mėgsti ar ko nemėgsti, dažniausiai kalbama pirmuoju asmeniu, todėl neretai įvardis aš (わたし) praleidžiamas.

やさい が すき です。Mėgstu daržoves.

Taip pat reikia pažymėti, kad kol kas su žodžiais すき ir きらい (ir jų neiginiais) vartosime tik daiktavardžius, o tai, kaip su šiais žodžiais vartoti veiksmažodžius, išmoksite vėlesnėse pamokose.

Klausiamieji sakiniai sudaromi vartojant jau minėtą klausiamąjį žodį なに (ką) arba どんな (koks, kokį).

なに が すき です か。Ką mėgsti?

どんな やさい が すき です か。Kokias daržoves mėgsti?

Priežasties reiškimas su kara

Japonų kalboje yra keli žodžiai, kuriais nurodoma priežastis. Šioje pamokoje išmoksite vieną iš jų – から (todėl, kad, kadangi). Reiškiant priežastį, žodžių tvarka yra kitokia nei lietuvių kalboje. Japonų kalboje pirma pasakome priežastį, po to pridedame žodelį から.

[Priežastis] から

やさい が とても すき です から。Nes labai mėgstu daržoves. 

Pagal šioje pamokoje naudojamą priežasties reiškimo konstrukciją pirma pasakome pasekmę, o kitame sakinyje nurodome priežastį. Pavyzdžiui:

[pasekmė]. [priežastis] から

にく を たべません。ベジタリアンです から。Aš nevalgau mėsos. Todėl, kad esu vegetaras.

Atkreipkite dėmesį, kad から dedamas sakinio pabaigoje po veiksmažodžio. 

Norint pasiteirauti priežasties, galima pavartoti klausiamąjį žodį どうして (kodėl) sakinio pradžioje.

A: どうして にく を たべませんか。 Kodėl nevalgai mėsos?

B: ベジタリアン です から。Nes esu vegetaras.

Dalelytė mo

Norėdami pasakyti, kad kas nors taip pat yra kas nors arba koks nors, vartojame žodelį も, kuris reiškia taip pat, irgi, vietoje dalelytės は.

[Daiktavardis 1] も [daiktavardis 2 / būdvardis] です

Pavyzdžiui:

アイステさん は 2ねんせい です。 Aistė yra antrakursė.

マンタスさん も 2ねんせい です。 Mantas taip pat yra antrakursis.

Lygiai tas pat galioja neiginiams, bet, kaip jau minėta, šiuo metu turime apsiriboti tik daiktavardžiais.

[Daiktavardis] も [daiktavardis] じゃないです。

わたし は がくせい じゃない です。 Aš nesu studentas.

たかださん も がくせい じゃない です。 Takada taip pat nėra studentė.

も taip pat gali būti vartojamas su kitomis dalelytėmis, tik reikia prisiminti, kad も pakeičia dalelytę を, bet prijungiamas prie dalelyčių に ir で.

スーパー で ぎゅうにゅう を かいます。ヨーグルト も かいます。Parduotuvėje perku pieną. Taip pat ir jogurtą.

としょかん で べんきょうします。カフェ で も べんきょうします。Bibliotekoje mokausi. Taip pat ir kavinėje.

クライペダ に いきます。パランガ に も いきます。Vyksiu į Klaipėdą. Taip pat ir į Palangą.

 

Pratimai

 

Pratimai

 

Patarimai

Patarimai, pastabos

• Atsakant į taip / ne klausimus, kuriuose yra veiksmažodis, jis pakartojamas atsakyme, o savaime suprantamos sakinio dalys paprastai praleidžiamos. Pavyzdžiui:

こんばん レストラン で すし を たべます か。- Ar šįvakar restorane valgysi sušių?
はい、たべます。 – Taip, valgysiu.

• え yra šūksnis, rodantis nustebimą. Neretai jis ištęsiamas iki ilgesnio へえ. Jį galima vartoti, kai išgirstama ar pamatoma kas nors neįprasto.

• Žmogaus pilietybė nusakoma prie šalies pavadinimo pridedant じん. Pavyzdžiui: リトアニアじん reiškia lietuvis. Jeigu reikia pasakyti aukštesnį socialinį statusą turinčio žmogaus pilietybę, vietoj じん sakoma のかた, pvz.: リトアニアのかた.

• Japoniškai padėkoti galima keliais būdais. Toliau surašytos frazės išvardytos nuo mandagiausios iki mažiausiai mandagios:

どうもありがとうございます
ありがとうございます
ありがとう
どうも

• すみません yra labai dažnas žodis, galintis reikšti: „ačiū“, padėkojant už nedidelę paslaugą; „atsiprašau“, sukėlus nepatogumų kitiems; „atsiprašau“, siekiant atkreipti kitų dėmesį, pvz., klausiant kelio arba kviečiant padavėją kavinėje. 

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės:

Daiktavardžiai
肉	にく	Mėsa
野菜	やさい	Daržovė (-ės)
みそ汁	みそしる	Miso (sojos pupelių pastos) sriuba
スープ		Sriuba
ベジタリアン		Vegetaras
豆腐	とうふ	Tofu (sojų varškė)
牛乳	ぎゅうにゅう	Pienas
ヨーグルト		Jogurtas
飲み物	のみもの	Gėrimas
Būdvardžiai
好き (NA)	すき	Būti mėgstamam, mėgti
大好き (NA)	だいすき	Būti labai mėgstamam, labai mėgti, mylėti
嫌い (NA)	きらい	Būti nemėgstamam, nemėgti
大嫌い (NA)	だいきらい	Būti labai nemėgstamam, labai nemėgti, nekęsti
Veiksmažodžiai
ある (U)		Būti; yra
買う(U)	かう	Pirkti
食べる(U)	たべる	Valgyti
会う(U)	あう	Su(si)tikti
話す (U)	はなす	Kalbėti
聞く (U)	きく	Klausyti, girdėti; klausti
泳ぐ (U)	およぐ	Plaukti
飛ぶ (U)	とぶ	Skristi
待つ (U)	まつ	Laukti
読む (U)	よむ	Skaityti
死ぬ (U)	しぬ	Mirti
作る(U)	つくる	Gaminti
要る (U)	いる	Būti reikalingu, reikėti
帰る (U)	かえる	Eiti namo, grįžti namo
切る (U)	きる	Kirpti, pjauti
知る (U)	しる	Žinoti, pažinoti
入る (U)	はいる	Įeiti
走る (U)	はしる	Bėgti
見る (RU)	みる	Žiūrėti, matyti
寝る (RU)	ねる	Eiti miegoti
起きる (RU)	おきる	Keltis, atsikelti
する (N)		Daryti
来る(N)	くる	Ateiti
勉強する (N)	べんきょうする	Mokytis
Kiti žodžiai ir frazės
そうですね。		Šios pamokos dialogo kontekste ši frazė rodo, kad pašnekovas galvoja prieš atsakydamas į klausimą. Galima versti „hmm“, „taigi...“ ir pan.
でも		Bet, tačiau (vartojamas sakinio pradžioje)
どうして？		Kodėl?
別に	べつに	Nieko ypatingo, nebūtinai
好きでも嫌いでもないです。	すきでもきらいでもないです。	Nei patinka, nei nepatinka
とても		Labai
たくさん		Daug
何か	なにか	Kas nors; ką nors
～みたい		Panašus (-i) į ~

 

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^