Raštas

Kandži

Šios pamokos kandži (paspaudę, pamatysite užrašymo animaciją arba diagramą):

Rašybos lavinimui parsisiųskite ir atsispausdinkite pratybų lapus.

Junginiai

Svarbiausi šioje pamokoje išmoktų kandži junginiai:

• 北西 (šiaurės vakarai)
• 南西 (pietvakariai)
• 北東 (šiaurės rytai)
• 南東 (pietryčiai)：　ヴィリニュスはリトアニアの南東にあります。 – Vilnius yra Lietuvos pietryčiuose.

• 上手 (gabus, sugebantis)：　日本語が上手です。 – gerai mokėti japoniškai.
• 下手 (negabus, nesugebantis)：　スポーツが下手です。 – nesisekti sporte.

* Visų animacijų autorius Wikic, diagramų – M4RC0; joms galioja Creative Commons Attribution 3.0 Unported autorinių teisių licenzija.

Gramatika

Sakiniai, prasidedantys kai...

Norėdami pasakyti, kad ką nors darėme, darome arba darysime esant tam tikroms aplinkybėms, turime vartoti žodį とき, reiškiantį „laikas“ arba „metas“ (gali būti rašomas ir su kandži 時). Jis gali būti pridedamas tiek po veiksmažodžių, tiek ir po daiktavardžių ar būdvardžių. Lietuviškai tokie sakiniai dažniausiai prasideda žodeliu kai..., pvz.: kai sergu, neinu į mokyklą.

Vartojant とき su veiksmažodžiais, prireiks jų trumposios formos. Atsižvelgiant į situaciją, po とき gali papildomai eiti dalelytė に (jeigu とき konstrukcija suprantama kaip laikas) arba は (jeigu tai sakinio tema), bet šnekamojoje kalboje jos gali būti praleidžiamos.

[aplinkybės] [veiksmažodžio trumpoji forma] とき (に / は) [rezultatas]

Pavyzdžiui:

Esamasis, būsimasis laikas: アメリカに行く とき、ビザがひつようです。 –　Kai vyksti į Ameriką, reikalinga viza.
Būtasis laikas: アメリカに行ったとき、 ハンバーガーをたくさん食べました。 –　Kai buvau Amerikoje, valgiau daug mėsainių. 

Kadangi とき yra daiktavardis, jį vartojant su būdvardžiu arba daiktavardžiu, reikės lygiai tokių pačių pakeitimų, kaip ir kitais atvejais, kai būdvardžius arba daiktavardžius jungiame su daiktavardžiais:

[aplinkybės] [I grupės būdvardis] とき (に / は) [rezultatas]

[aplinkybės] [NA grupės būdvardis] な とき (に / は) [rezultatas]

[aplinkybės] [daiktavardis] の とき (に / は) [rezultatas]

Pavyzdžiui:

いそがしい とき、コーヒー を たくさん 飲みます。 – Kai būnu užimtas, geriu daug kavos.
しずか な とき に 本 を 読みます。 – Kai būna tylu, skaitau knygą.
子ども の とき は たまご が すき ではありません でした。 – Kai buvau vaikas, nemėgau kiaušinių.

Nors paskutinis pavyzdys gali atrodyti keistai, nes norisi prieš とき įterpti veiksmažodį būti, japonų kalboje jis atrodo visai natūraliai ir sakomas daug dažniau nei 子ども だった とき (kai buvau vaikas).

Klausimai koks?

Klausiant, koks yra vienas ar kitas objektas, prireiks žodelio どんな (koks). Sakinyje jis eina prieš daiktavardį, apie kurio požymius klausiama:

ー　どんな 人 が すきです か。 – Kokius žmones mėgsti?
ー　やさしい 人 が すき です。 – Mėgstu malonius, draugiškus žmones.

ー　どんな 車 を 買いました か。 – Kokią mašiną nusipirkai?
ー　小さくて あかい 車 を 買いました。 – Nusipirkau mažą raudoną mašiną.

どんな nereikėtų painioti su anksčiau išmoktu 何の. Klausiant apie fizinius, apčiuopiamus objektus arba žmones, どんな reikš, kad prašoma papildomai apibūdinti objektą, nusakyti tokius jo požymius, kaip spalva, charakteris, dydis ir pan. O su 何の bus prašoma nusakyti objekto tipą. Pavyzdžiui:

たなかさん は どんな 先生 です か。 –Koks mokytojas yra Tanaka? (klausiama apie mokytoją kaip asmenį, jo charakterio bruožus)
たなかさん は 何 の 先生 です か。 – Koks (kieno, t. y. kokio dalyko) mokytojas yra Tanaka? (klausiama apie mokytojo tipą, kokį dalyką jis dėsto)

Jeigu klausiama apie abstraktesnius objektus, skirtumas tarp どんな ir 何の tampa ne toks ryškus. Pavyzdžiui, abiem šiais sakiniais klausiama beveik to paties:

この ことば は どんな いみ です か。 – Kokia šio žodžio reikšmė? (kokia ta reikšmė, kuo ji pasižymi?)
この ことば は 何 の いみ です か。 – Kokia šio žodžio reikšmė? (iš visų galimų reikšmių, kuri tai yra reikšmė?)

Ir..., ir... arba nei..., nei...

Žinome, kad dalelytė も reiškia „irgi“ arba „taip pat“. Ją pridėję prie dviejų ar daugiau žodžių tame pačiame sakinyje, suteiksime reikšmę „ir..., ir...“. Pavyzdžiui:

わたし も あなた も 学生 です。 – Ir aš, ir tu esame studentai.
いぬ も ねこ も すき です。 – Mėgstu ir šunis, ir kates.

Ir..., ir... pasikeis į nei..., nei..., jeigu sakinys bus neigiamasis:

わたし も あなた も 学生 ではありません。 – Nei aš, nei tu nesame studentai.
時間 も お金 も ありません。 – Neturiu nei laiko, nei pinigų.

Reikia nepamiršti, kad dalelytė も pakeičia は, が ir を. Tarkime, pavyzdys いぬ も ねこ も すき です be も skambėtų taip:

いぬ と ねこ が すき です。 – Mėgstu šunis ir kates.

Nepadarius vieno veiksmo, atlikti kitą

Anksčiau susipažinome su fraze -ないでください, kuri vartojama mandagiai liepiant ko nors nedaryti:

見ないで ください。 – Nežiūrėkite.

Ta pati -ないで galūnė praverčia ir sujungiant du sakinius, kuriais pasakoma, jog vienas veiksmas buvo atliktas nepadarius kito. Pirmasis sakinys visada nusakys neatliktą veiksmą ir baigsis su -ないで galūne, o antrasis – atliktą veiksmą ir baigsis įprastai. Pavyzdžiui:

しゅくだい を しないで、じゅぎょう に 行きました。 – Nepadaręs namų darbų, nuėjau į pamoką.
ぼうし を かぶらないで、外 に 出ました。 – Neužsidėjęs kepurės, išėjau į lauką.

Neužtikrintumas

Vietoj です pasakant でしょう galima parodyti du dalykus: 1) silpną, neužtikrintą spėjimą; arba 2) mandagumą, nes でしょう yra ne toks tiesmukas kaip です.

Jeigu pasakomas spėjimas, でしょう pridedame po fakto, dėl kurio nesame visiškai tikri. Tokie sakiniai turi niuansą, panašų į gale pridedamą ね, nes klausia pašnekovo nuomonės: ar tikrai taip, kaip aš sakau?. Pavyzdžiui:

あした は いい 天気 でしょう。 – Rytoj (tikriausiai) bus geras oras (ar ne?).
さきこさん は 学生 でしょう か。 – Ar Sakiko yra studentė? (turi potekstę „nežinau, todėl klausiu, gal žinote geriau?“).

でしょう galima vartoti ir daugeliu atvejų vietoj です vien tam, kad sakinys skambėtų švelniau ir mandagiau:

今、何時 でしょう か。 – Kiek dabar valandų?
入って も いい でしょう か。 – Ar nieko, jeigu užeisiu?

Patarimai

Patarimai

• Rengiantis rūbus, vartojami keli skirtingi veiksmažodžiai, atsižvelgiant į tai, apie kokius drabužius kalbama.

Apie visus rūbus, kurie maunami per kojas / ant kojų (ズボン (kelnės), スカート (sijonas), くつ (batai), くつした (kojinės) ir pan.), sakoma はく:

ズボン を はきます。 – Apsimausiu kelnes.

Kalbant apie rūbų, esančių virš juosmens (シャツ (marškiniai), コート (švarkas), ジャケット (striukė) ir pan.) rengimąsi, vartojamas veiksmažodis きる:

シャツ を よく きます。 – Dažnai vilkiu marškinius.

Apie tai, kas dedama ant galvos, sakoma su かぶる:

ぼうし を かぶる。 – Nešioju kepurę.

Šalikas vartojamas su まく:

スカーフ を まきました。 – Apsivyniojau šaliką.

Su pirštinėmis vartojama はめる:

さむい です から、てぶくろ を はめて います。 – Šalta, todėl apsimovęs pirštines.

• Jaustukas あ gali reikšti tiek nusistebėjimą, jeigu ištariamas su kylančia intonacija, tiek ir parodo supratimą, jeigu ištariamas su šiek tiek krintančia intonacija.

• Dėkojant už gautą daiktą ar paslaugą, po daiktavardžio dedama dalelytė を ir žodis ありがとう (ačiū). Mandagesnis ačiū gali būti ありがとう ございます, o dar mandagesnis – どうも ありがとう ございます.

プレゼント を ありがとう ございます。 – Ačiū už dovaną.

• Atsakant į padėkojimą, ištariama どういたしまして – Nėra už ką.

Dialogas

Dialogas

Ką mėgai vaikystėje? Veikėjai: まさきさん ir さきこさん.

• まさきさん:あ、さきこさん。ちょっと 話したい の です が。今、時間 が あります か。
• さきこさん:ええ。
• まさきさん:さくぶん を かく ために、さきこさん に みじかい インタビュー を おねがい したい の です が。タイトル は 「子ども の とき」 です。5分 しか かかりません。
• さきこさん:あ、いい です よ。
• まさきさん:では、はじめましょう。一ばんめ の しつもん です。さきこさん は 子ども の とき すきな 食べもの は 何 でした か。
• さきこさん:そう です ね。子ども の とき は カレー が すき でした。くだもの も すき で よく 食べました。
• まさきさん:きらいな 食べもの は？
• さきこさん:トマト と にんじん が あまり すき ではありませんでした。また、子ども の とき も 今 も たまねぎ は 食べません。
• まさきさん:そう です か。では つぎ の しつもん です。さきこさん は 何 の 飲みもの が すき でした か。
• さきこさん:オレンジ ジュース が すき でした。
• まさきさん:何か きらいな 飲みもの は ありました か。
• さきこさん:いいえ、わたし は きらい な 飲みもの は ありませんでした。
• まさきさん:わかりました。さいご の しつもん です。今 も すききらい は かわっていません か。
• さきこさん:はい、だいたい おなじ です。今 も たまねぎ を つかわないで りょうり を します。
• まさきさん:いじょう です。インタビュー の ごきょうりょく ありがとう ございました。
• さきこさん:どういたしまして。おもしろかった です。

Vertimas

Vertimas

• Masakis:O, Sakiko. Norėčiau truputį pasikalbėti. Ar turi laiko?
• Sakiko:Taip. 
• Masakis:Rašau rašinį, todėl noriu paprašyti trumpo interviu. Pavadinimas „Vaikystėje“. Neužtruks nei 5 minučių.
• Sakiko:Gerai.
• Masakis:Ką gi, pradėkime. Pirmas klausimas. Vaikystėje kokį maistą mėgai?
• Sakiko:Hmmm... kai buvau vaikas, mėgau karį. Taip pat mėgau ir dažnai valgydavau vaisius.
• Masakis:O ko nemėgai?
• Sakiko:Nelabai mėgau pomidorus ir morkas. Be to, nei vaikystėje, nei dabar nevalgau svogūnų.
• Masakis:Aišku. Ką gi, kitas klausimas. Sakiko, kokius gėrimus mėgai?
• Sakiko:Mėgau apelsinų sultis.
• Masakis:Ar buvo kokių nors gėrimų, kurių nemėgai?
• Sakiko:Ne, nemėgstamų gėrimų nebuvo.
• Masakis:Supratau. Paskutinis klausimas. Ar dabar pomėgiai nepasikeitę?
• Sakiko:Ne, daugmaž tokie patys. Ir dabar darau maistą nenaudodama svogūnų.
• Masakis:Viskas. Ačiū už pagalbą interviu.
• Sakiko:Nėra už ką, buvo įdomu.

Žodynas

Žodynas

Šios pamokos nauji žodžiai ir frazės (į sąrašą neįtraukiami žodžiai iš rašto skyrelio, išmokstami kartu su naujais kandži):

1. ビザ – viza
2. ひつよう– būtinas, reikalingas (na)
3. たまご – kiaušinis
4. ロンドン – Londonas
5. つく – atvykti (u)
6. やさしい – paprastas, malonus, draugiškas (i)
7. いみ – reikšmė
8. けいたい(でんわ) – mobilus (telefonas)
9. きる – vilkėti (ru)
10. ぼうし – skrybėlė, kepurė
11. かぶる – nešioti skrybėlę, kepurę (u)
12. ぶんしょう – sakinys
13. のです（が） – prašymą sušvelninanti, situaciją paaiškinanti sakinio galūnė (apie ją išsamiau kitose pamokose)
14. インタビュー（する） – interviu
15. おねがい – prašymas
16. おねがいする – prašyti
17. タイトル – pavadinimas
18. いちばんめ – pirmas
19. トマト – pomidoras
20. また – be to
21. ほとんど – dauguma, beveik visi
22. さいご – paskutinis
23. すききらい – pomėgis (mėgiami ir nemėgiami dalykai)
24. かわる – pasikeisti (u)
25. りょうり を する – daryti valgyti (tas pats kaip りょうり を つくる – gaminti valgyti)
26. だいたい – daugmaž
27. いじょう – viskas, pabaiga
28. （ご）きょうりょく – bendradarbiavimas, prisidėjimas, pagalba
29. どういたしまして – nėra už ką

Atsakymai

Pratimų atsakymai

Kai kuriais atvejais pratimai gali turėti kelis teisingus atsakymus (pavyzdžiui, tas pats sakinys, tik su skirtinga žodžių tvarka); čia bus pateikiamas tik vienas iš jų.

1. おとうと が うち に かえった とき、わたし は しゅくだい を していました。
2. へや を 出る とき は いつも でんき を けしましょう。
3. 日本語 の 本 を 読む とき は じしょ を つかいます。
4. ロンドン に ついた とき あめ が ふっていました。
5. つまらない とき は テレビ を 見ます。
6. 今日 は どんな てんき です か。
7. どんな しごと を したい です か。
8. これ は 何 の スープ です か。
9. どんな おんがく が きらい です か。
10. どんな けいたい を もっています か。
11. さとみさん は えいご も 日本語 も 話します。
12. りょうしん も きょうだい も いなか に すんでいます。
13. この かしゅ は ヨーロッパ で も アジア で も ゆうめい です。
14. 男の子 も 女の子 も プレゼント を もらいました。
15. わたし も あね も そこ に 行きたくない です。
16. 友だち は でんわ しないで、わたし の うち に 来ました。
17. あさごはん を 食べないで 学校 に 行きました。
18. は を みがかないで ねました。
19. じしょ を つかわないで この ぶんしょう を 読んで ください。
20. あした は かぜ が つよい でしょう。
21. すみません、しぶや駅 は どこ でしょう か。
22. お父さん は 午後 いそがしい でしょう。
23. すずきさん の かばん でしょう。

K/A

Klausimai ir atsakymai

Turite klausimą? Radote klaidą? Galite pasiūlyti kaip patobulinti šią pamoką? Rašykite mums privačiai! Arba parašykite komentarą tiesiai čia. Į klausimus atsakysime, klaidas ištaisysime, į pasiūlymus atsižvelgsime ^_^